2022-05-26 Nr. AB-13945-4-28-3-00101-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2705-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00101-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui D. S. A. A. , jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

vertėjams Azad Shilani, Tadui Tvarijonui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. A. A. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis D. S. A. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65361 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė Sprendimą: 1) įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; 2) apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

3. Pareiškėjas teigė, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su pareigūnais (Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su pareigūnais), savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nėra padaręs, nėra davęs pagrindo spręsti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandęs išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Užsienietis dalyvauja atliekant visus tiriamuosius veiksmus, vykdant visas reikalingas prašymo nagrinėjimo procedūras, patikrinant asmens teikiamus duomenis, nustatant prieglobsčio prašymo priežastis. Atsakovas neįvertino galimo netinkamų sulaikymo sąlygų taikymo ir poveikio jo psichinei sveikatai, nustatydamas įstatymo nustatytą maksimalų 6 mėnesių sulaikymo / apgyvendinimo terminą, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti. Priimant sprendimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo turi būti siekiama teisingos pusiausvyros tarp žmogaus teisių, jų įgyvendinimo ir užtikrinimo principų bei asmens sulaikymo (laikino apgyvendinimo) taikymo, net ir ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu. Teisės norma negali būti taikoma, jei dėl to būtų pažeidžiamos žmogaus teisės.

4. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21S33956, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Migracijos departamentui, Migracijos departamento komisija 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 6K-1711 skundą atmetė. Minėtus sprendimus Užsienietis apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Užsienietis MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Kadangi buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, abstraktus, neišsamus ir bendro pobūdžio pasakojimas, originalaus asmens dokumento neturėjimas), todėl yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėjas gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 6. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu atmetė Užsieniečio skundą.

7. Teismas nustatė, kad užsienietis, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu D. S. A. A. , gimusiu (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis neturi dokumentų, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą 2021 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21S33956, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamento komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 6K-1711 skundą atmetė. Minėtus sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, byla dar nėra išnagrinėta, o Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nėra įsiteisėjęs. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiauja su pareigūnais siekiant nustatyti jo tapatybę, taip pat nebendradarbiauja su pareigūnais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą. Su priimtu sprendimu užsienietis supažindintas 2022 m. vasario 9 d.

8. Teismas įvertino tai, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir tai rodo, jog užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę bei pilietybę. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Tai reiškia, kad sprendimas Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, jei asmens tapatybė yra nustatyta, o nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad ji nustatyta, nes užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog Užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti užsieniečio tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

10. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo Sprendimo kontekste, todėl skundą atmetė.

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą, t. y. sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą arba netaikyti judėjimo apribojimo.

12. Užsienietis nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę. Užsienietis prašo sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo apribojimų, tai būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento, tiek Užsieniečio interesus naudotis asmens laisvėmis. Sprendimo vykdymui užtikrinti pakanka trumpesnio apgyvendinimo termino netaikant judėjimo apribojimų.

13. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Migracijos departamentas remiasi iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į skundą ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.

Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Priešingai nei teigiama skunde, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto sieną. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti priimtą galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje (išsiųsti pareiškėją į jo kilmės šalį). Netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir kils nelegalios migracijos grėsmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65361 dalies dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo teisėtumo bei pagrįstumo ir reikalavimo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją VSAT (Kybartų registracijos centre) netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl sprendimas apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pritaikius Užsieniečiui švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pagrindo jo judėjimo laisvės apribojimui, todėl apgyvendinimo terminas turėtų būti sutrumpinamas arba netaikomi judėjimo laisvės apribojimai.

18. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje nustatyta, jog galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Nustatyta, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje.

19. Pažymėtina, jog dėl masinio užsieniečių antplūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

22. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

23. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Sprendimas priimtas nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įvardytas aplinkybes (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); taip pat Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte įvardytas aplinkybes (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais). Departamentas Sprendime nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik kai buvo sulaikytas ir pareigūnų pristatytas užkardą, pateikė abstraktų, nedetalų pasakojimą, neatskleidžiantį tikrųjų išvykimo iš kilmės šalies motyvų. Departamentas Sprendime akcentavo, kad, atsisakius suteikti asmeniui prieglobstį, vengdamas grąžinimo asmuo gali pasislėpti ir / arba bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

25. Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiams teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiams nesant sulaikytiems, tačiau apgyvendintiems pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiams taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008; 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

27. Nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiams taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, be kita ko, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojų asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmenų poreikius, įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojams apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį užsieniečiai apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje iš esmės nustatė tik galimybę apgyvendinti užsieniečius be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.

28. Byloje nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neleistinoje vietoje neteisėtai kirtęs valstybės sieną (duomenys neskelbtini), neturėdamas jokių asmens dokumentų. Asmens byloje yra pateikiama tik užsieniečio paso kopija, kurios tikrumo nėra galimybės patvirtinti. Prieglobsčio pasiprašė tik pareigūnų pristatytas į užkardą. Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. spendimu užsieniečiui prieglobstį suteikti atsisakyta. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir negalėtų kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021). Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Užsieniečio skundas dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose dar neišnagrinėtas. Taigi, šiuo atveju įsiteisėjęs sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo nėra priimtas ir Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai galutinai dar nėra išaiškinti.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktus, padaręs išvadą, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdamas migracijos taisykles, neturėjo kelionės dokumento, taip pat asmens dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę (pareiškėjo asmens byloje yra paso kopija); nebendradarbiavo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, grįsdamas savo prašymą suteikti prieglobstį teikė klaidinančią (prieštaringą) informaciją, todėl aplinkybės dėl prieglobsčio suteikimo laikytinos iki galo neatskleistomis.

30. Pareiškėjui Departamento bei pirmosios instancijos teismo taikyta priemonė buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiant teisėtų tikslų – galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimo ir įvykdymo. Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Netaikius minėtos priemonės, pareiškėjas turėtų galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu, nuvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip sudarydamas kliūtis iš esmės įvertinti jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą ir sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog būtų pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos būtų neatitinkančios reikalavimų būtinų asmens poreikių tenkinimui. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, pritaikyta priemonė laikytina būtina ir proporcinga.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip pareiškėjo nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmenų grupėje), taip pat tai, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą teigti, kad Užsieniečio laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, yra būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas, todėl Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs Užsieniečio skundo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė