dd878d23-ffe2-4656-8cee-005441fb6060 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2A-2873-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23844-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.6.; 49.; 121.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atsakovei J. D. dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – UAB „Saimon“, UAB „Lux Vivere“.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. S. 2013 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovo ir atsakovės 2012 m. vasario 27 d. sudarytÄ UAB „Saimon“ akcijų perleidimo sutartį, priteisti iÅ¡ atsakovės nominaliÄ akcijų vertę – 49 400 Lt ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausė 494 UAB „Saimon“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė – 49 400 Lt, atsakovei – 130 akcijų, kurių bendra vertė 13 000 Lt, S. K. – 676 akcijų, kurių bendra vertė 67 600 Lt. Atsakovė 2012 metų pradžioje informavo ieÅ¡kovÄ , kad UAB „Saimon“ finansinė padėtis prasta ir kad bendrovės likvidavimo procedÅ«ra bÅ«tų paprastesnė, jeigu akcijos priklausytų vienam asmeniui. Atsakovė 2012 m. vasario 27 d. elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė ieÅ¡kovui akcijų perleidimo sutartį, paprašė, kad ieÅ¡kovas jÄ pasiraÅ¡ytų, nuskanuotų ir pasiraÅ¡ytÄ originalÄ grÄ Å¾intų.

IeÅ¡kovas pasirašė atsakovės parengtÄ akcijų perleidimo sutartį ir kitus dokumentus bei juos perdavė atsakovei per autobusų stoties siuntų tarnybÄ . Duomenys apie akcininkus Juridinių asmenų registrui pateikti 2012 m. birželio 26 d. IeÅ¡kovas 2012 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, kad UAB „Saimon“ nebankrutuoja ir tęsia veiklÄ . IeÅ¡kovas nurodė UAB „Saimon“ akcijas atsakovei perleidęs tik dėl to, kad bÅ«tų pradėta UAB „Saimon“ bankroto procedÅ«ra, todėl, supratęs, jog jį apgavo, pareikalavo atsakovę grÄ Å¾inti akcijas, bet pastaroji atsisakė tai padaryti.

IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį į tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ UAB „Saimon“ akcijas perleido atsakovei taip pat ir kita akcininkė S. K.. Tapusi visų UAB „Saimon“ akcijų savininke, atsakovė nurodytas akcijas perleido kitam asmeniui – UAB „Lux Vivere“, kurios steigėjas yra G. D., o vienintelė akcininkė – atsakovė. Pastaroji 2012 m. spalio 10 d. UAB „Lux Vivere“ akcijas perleido savo draugei L. B.. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad įsteigus UAB „Saimon“, trÅ«ko lėšų bendrovės veiklai, bet ieÅ¡kovas nepageidavo prisidėti finansiÅ¡kai.

Tai darė atsakovė ir trečioji UAB „Saimon“ akcininkė S. K.. Pastaroji ieÅ¡kovÄ nuolat informuodavo apie prastÄ UAB „Saimon“ finansinę bÅ«klę. Atsakovė 2012 metų pradžioje nustatė, kad UAB „Saimon“ bÅ«klė labai prasta, bendrovei grėsė nemokumas, nes įmonės neįvykdyti ir pradelsti įsipareigojimai 2012 metais virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Dėl to atsakovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovui prisidėti prie bendrovės iÅ¡laikymo arba perleisti savo akcijas.

IeÅ¡kovas sutiko perleisti akcijas ir tai padarė. IeÅ¡kovas 2012 m. balandžio mėn. atsiėmė iÅ¡ jos akcijų perleidimo sutarties originalÄ , iÅ¡sigalvojo tai, jog atsakovė nenorėjo su juo bendrauti. UAB „Saimon“ finansinė bÅ«klė 2011, 2012 metais iÅ¡ tikrųjų buvo sunki. 2012 metais bendrovės nuosavo kapitalo dydis buvo neigiamas, t. y. - 276 090 Lt, nuostolis – 406 090 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai – 580 929 Lt. Tuo metu UAB „Saimon“ akcijų nominali vertė buvo 130 000 Lt, bet iÅ¡ tikrųjų jos buvo bevertės. IeÅ¡kovas, kaip akcininkas, elgėsi nerÅ«pestingai, nes atsisakė mokėti akcininko įnaÅ¡us tam, kad UAB „Saimon“ bÅ«klė bÅ«tų geresnė.

IeÅ¡kovo praÅ¡oma pripažinti negaliojančia akcijų perleidimo sutartis atitiko dovanojimo sutarties požymius. IeÅ¡kovas neįrodė, kad sudarydamas ginčijamÄ akcijų perleidimo sutartį klydo iÅ¡ esmės ir kad, sudarant nurodytÄ sandorį, buvo esminių faktų, dėl kurių ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės klydo. IeÅ¡kovas, bÅ«damas pakankamai protingas žmogus, turėdamas akcijas ir privalėdamas domėtis UAB „Saimon“ turtu ir finansine bÅ«kle, galėjo imtis pakankamai priemonių, siekdamas nustatyti bendrės bÅ«klę, galėjo iÅ¡sireikalauti jÄ pagrindžiančius dokumentus ir kt.

IeÅ¡kovas, nenorėdamas prisidėti prie kitų akcininkų pastangų gerinti bendrovės veiklÄ , elgėsi savanaudiÅ¡kai. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas ginčo sutartį kvalifikavo kaip akcijų dovanojimo sutartį. Kadangi akcijų dovanojimo sutartyje nėra sÄ lygų, kad apdovanotasis naudos dovanotÄ turtÄ tam tikram tikslui, todėl Å¡ios sutarties teismas nelaikė dovanojimo su sÄ lyga sutartimi.

Teismas pripažino, jog teigdamas, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė nutylėjo, jog neketina inicijuoti UAB „Saimon“ bankroto procedÅ«ros, ir kad tokiu atveju ieÅ¡kovas nebÅ«tų atsakovei padovanojęs akcijų, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės kelia suklydimo dėl motyvų sandoriui sudaryti klausimÄ , tačiau nagrinėjamoje byloje akcijų dovanojimo sutarties motyvai neinkorporuoti (neįraÅ¡yti) į sutartį kaip jos esminės sÄ lygos, todėl Å¡ios dovanojimo sutarties nepripažino kaip sudarytos su sÄ lyga.

Ä®vertinęs aplinkybę, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo įgytas akcijas atsakovė perleido trečiajam asmeniui UAB „Lux Vivere“ praėjus beveik metams nuo ginčijamo Å¡alių sandorio sudarymo dienos, teismas sprendė, kad nurodytas faktas neįrodo atsakovę buvus nesÄ Å¾ininga ir ieÅ¡kovÄ suklydus, nes nurodyta aplinkybė atsirado praėjus nemažam laiko tarpui po ginčijamo sandorio sudarymo. Nors ieÅ¡kovas ginčija atsakovės pateiktus įrodymus apie UAB „Saimon“ turtinę padėtį akcijų perleidimo metu (2012 m. vasario 27 d.), bet, teigdamas, jog tuo metu perleistų akcijų rinkos vertė atitiko nominaliÄ akcijų kainÄ , nepateikė tokiÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, nors pareiga įrodyti tokiÄ akcijų vertės atitiktį tenka ieÅ¡kovui, kaip proceso Å¡aliai, teigiančiai nurodytÄ aplinkybę ir ja grindžiančiai ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Teismas sprendė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nepakanka ieÅ¡kovo atstovės iÅ¡keltų abejonių dėl UAB „Saimon“ finansinių dokumentų pateikimo Juridinių asmenų registrui sunkiai UAB „Saimon“ turtinei padėčiai, buvusiai 2012 m. vasario 27 d., paneigti. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo elgesį, sudarant ginčijamÄ sandorį, apdairaus, atidaus žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis aspektu, pažymėjo, kad, tuo metu ieÅ¡kovas buvo 33 metų amžiaus, buvo įgijęs aukÅ¡tesnįjį inžinerinį iÅ¡silavinimÄ , be to, jo teigimu, jis trečiajam asmeniui UAB „Saimon“ buvo paskolinęs iÅ¡ viso 15 000 Lt.

Atsakovas nesielgė kaip protingas ir apdairus asmuo, nes prieÅ¡ sudarydamas tokį sandorį, nesikonsultavo su teisininku arba apskritai nesusilaikė nuo tokio veiksmo atlikimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai. IeÅ¡kovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimo motyvuojamoji dalis pradedama teiginiu, jog ieÅ¡kinys tenkintinas, tačiau toliau dėstomi argumentai, prieÅ¡taraujantys nurodytam teiginiui.

Teismas nepagrįstai nevertino sandorio datos neatitikimo aplinkybių kaip atsakovės iÅ¡ankstinės nuostatos pateikti tikrovės neatitinkančius dokumentus tiek ieÅ¡kovui, tiek Juridinių asmenų registrui. Teismas dėl tariamo raÅ¡ybos apsirikimo ginčo sutarties datoje visiÅ¡kai nepasisakė, sutarties datÄ susiejo su UAB „Kautra“ siuntos kvitu. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad akcijų perleidimo sutartis kvalifikuojama kaip akcijų dovanojimo sutartis. Å i sutartis tik panaÅ¡i į dovanojimo sutartį, tačiau tokia nebuvo, kadangi ieÅ¡kovas nesiekė apdovanoti atsakovę bendrovės akcijomis.

IeÅ¡kovas neneigia, jog bendrovei bankrutavus ar jÄ likvidavus, nesitikėjo atgauti už akcijas sumokėtų pinigų, nes UAB „Saimon“ neturėjo nekilnojamojo turto, kurį pardavus butų buvusi bent kažkokia galimybė gauti proporcingÄ turimoms akcijoms likviduojamos bendrovės turto dalį. Å is ieÅ¡kovo suvokimas, žinojimas negali bÅ«ti pripažįstamas įrodymu, jog akcijų perleidimo sutarties sudarymui esÄ neturėjo įtakos jo suklydimas dėl sandorio teisinio tikslo ir atsakovės apgaulė.

Teismas neįvertino svarbių ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, jog visÄ laikÄ buvo manipuliuojama akcijomis, pažeidžiamas įstatymo reikalavimas duomenų pasikeitimus užregistruoti per 5 dienas. Å iuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad 2012 metų vasario mėnesį akcijų vertė nebuvo lygi nominaliai vertei, kadangi UAB „Saimon“ nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įstatinio kapitalo mažinimo nei mažinant akcijų nominaliÄ vertę, nei anuliuojant akcijas. Be to visuose paskesniuose UAB „Saimon“ akcijų perleidimuose nurodoma ta pati perleidžiamų akcijų vertė.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad iÅ¡ tiesų, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, jog ieÅ¡kinys tenkintinas, tačiau toliau teismas savo motyvuose vienareikÅ¡miai nurodo argumentus, kodėl ieÅ¡kovo reikalavimai yra netenkintini. Atitinkamai apie tai teismas pasisako ir rezoliucinėje sprendimo dalyje. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė raÅ¡ybos klaidÄ , o tai nėra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Nors pats ieÅ¡kovas mano, jog esÄ neteisingos dokumentų sudarymo datos įrodo atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau kita vertus, pats ieÅ¡kovas, bÅ«damas protingas ir apdairus bonus pater familias sandorių sudarymo metu, pasirašė ant minėtų dokumentų, jų pasiraÅ¡ymo metu jokių pastabų ar pasiÅ«lymų nepareiÅ¡kė.

Todėl tokie ieÅ¡kovo teiginiai yra nepagrįsti. Apelianto nurodoma informacija apie tai, kad, esÄ , buvo nuolat manipuliuojama akcijomis, ir tai patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , nėra paremti jokiais leistinais įrodymas, o tik iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ VÄ® Registrų centro. Tačiau tai nepaneigia fakto, ko neįrodo ir pats ieÅ¡kovas, kad atsakovė, perleisdama akcijas kitiems asmenims, kaip tik stengėsi atstatyti UAB „Saimon“ finansinį pajėgumÄ , iÅ¡bristi iÅ¡ objektyviai grėsusio bankroto.

Kartu iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad akcijų perleidimo metu, kÄ ginčija ieÅ¡kovas, reali UAB „Saimon“ situacija buvo tolygi bankrutuojančiai de facto. Skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius ar abejones dėl perleistų akcijų vertės. Kartu teismas nepatikėjo ir ieÅ¡kovo atstovės iÅ¡keltomis abejonėmis dėl finansinių duomenų pateikimo VÄ® Registrų centrui. IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagÄ , pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovei atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ . Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų.

Pagal Civilinio kodekso 1.90 str. 1 d. iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Kasacinis teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Å¡alies elgesys gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebÅ«tų sudaręs sandorio tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir suklydusi Å¡alis.

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, ar asmuo suklydo turi bÅ«ti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusiÄ faktinę situacijÄ . Be to, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo, o vertinant, ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. vasario 27 d. sutartimi ieÅ¡kovas perleido atsakovei nuosavybės teise 494 paprastÄ sias vardines UAB „Saimon“ akcijas, kurių vertė 49 400 Lt ir kurios suteikia 38 proc. balsavimo teisę bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime (b. l. 6, 43).

Nors nurodytoje sutartyje įraÅ¡yta 2012 m. sausio 27 d. data, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra Å¡alių ginčo dėl to, jog nurodytos sutarties projektÄ elektroniniu paÅ¡tu atsakovė ieÅ¡kovui pateikė 2012 m. vasario mėn., o ieÅ¡kovas jÄ 2012 m. vasario 27 d. pasirašęs originalų sutarties variantÄ grÄ Å¾ino atsakovei per UAB „Kautra“ siuntų skyrių 2012 m. vasario 28 d. Apeliantas Å¡ios aplinkybės neginčija, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino datos neatitikimo aplinkybių kaip atsakovės iÅ¡ankstinės nuostatos pateikti tikrovės neatitinkančius dokumentus tiek jam, tiek Juridinių asmenų registrui.

Tačiau apeliantas nenurodo, kodėl datos suklydimas ant sutarties patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . IeÅ¡kovas neginčija aplinkybės, jog pats pasirašė ant akcijų perleidimo sutarties, kurioje buvo nurodyta klaidinga data, tačiau jokių pretenzijų atsakovei tuo metu nereiÅ¡kė. Todėl Å¡iuo atveju teigti, jog datos netikslumas ant akcijų perleidimo sutarties rodo atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, kadangi pats ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju nesielgė protingai ir apdairiai ir minėtÄ dokumentÄ , kuriame nurodyta klaidinga data, pasirašė.

Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog akcijų perleidimo sutartis kvalifikuojama kaip akcijų dovanojimo sutartis. Pasak apelianto, ši sutartis tik panaši į dovanojimo sutartį, tačiau tokia nebuvo, nes joje atsakovė įvardijama kaip akcijų įgijėja, bet ne apdovanotoji, taip nėra nurodyta, kad sutartis neatlygintinė, kad sutarties objektas - akcijos perduodamos neatlygintinai kitai šaliai nuosavybės teise. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu.

Pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). CK 6.467 str. 1 d. numato, jog asmuo, dovanodamas turtÄ , gali nustatyti sÄ lygÄ , kad Å¡is turtas turi bÅ«ti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kadangi ginčo sutartyje nėra sÄ lygų, jog atsakovė naudos turtÄ tam tikram tikslui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ios sutarties nelaikė dovanojimo su sÄ lyga sutartimi.

IÅ¡ ginčo sutarties formuluotės matyti, jog akcijos buvo perleistos neatlygintinai. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei akcijos bÅ«tų perleidžiamos už tam tikrÄ mokestį, tai bÅ«tų nurodyta sutartyje. Be to ieÅ¡kovas ir neginčija aplinkybės, jog už akcijas iÅ¡ atsakovės negavo ir neturėjo gauti jokio finansinio atlygio. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad atsakovė sutartyje įvardijama kaip akcijų įgijėja, bet ne apdovanotoji, nesudaro pagrindo Å¡ios sutarties nelaikyti dovanojimo sutartimi, kadangi nei CK, nei kiti įstatymai nenumato Å¡alių pareigos dovanojimo sutartyje, asmenį, kuriam dovanojamas turtas, įvardyti kaip turto įgijėjÄ . Nors apeliantas nurodo, jog akcijų perleidimo sutartis Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikoma dovanojimo sutartimi ir dėl to, jog sudarydamas sutartį, jis nesiekė apdovanoti atsakovę bendrovės akcijomis, akcijų perleidimas turėjo visiÅ¡kai kitokį tikslÄ ir paskirtį, tačiau sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai bÅ«tina nustatyti, jog tikroji Å¡alių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtÄ ar turtinę teisę neatlygintinai.

IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju neginčija aplinkybės, kad siekė perleisti akcijas, tačiau laiko, kad suklydo dėl sandorio motyvų. Tačiau Å¡iuo atveju nėra svarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovanÄ kitai Å¡aliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtÄ nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ . Kadangi byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas siekė gauti iÅ¡ atsakovės už akcijų perleidimÄ turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sutartį kvalifikavo kaip dovanojimo sutartį.

Apeliantas nurodo, jog faktinių aplinkybių ir tikrųjų tikslų ir ketinimų nutylėjimas turėjo tiesioginės įtakos klaidingai prielaidai apie sandorio sudarymo bÅ«tinumÄ ir lėmė sandorio sudarymÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kovui suklydus, o atsakovei panaudojant apgaulę. Taigi, kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės įrodinėja, jog suklydo dėl sandorio motyvų. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suklydimas dėl sandorio motyvų negali bÅ«ti pripažintas esminiu suklydimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sÄ lygos arba motyvai nurodomi kaip sÄ lyginio sandorio elementas ir apie juos žinojo abi Å¡alys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974; 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).

Be to suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, jog akcijų perleidimu buvo siekiama atstatyti UAB „Saimon“ finansinį pajėgumÄ ir iÅ¡vengti įmonei grėsusio bankroto.

Nors apeliantas teigia, jog Å¡iuo atveju negalima vadovautis atsakovės pateiktais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais (b.l. 87-92), kuriais atsakovė įrodinėja prastÄ UAB „Saimon“ finansinę padėtį 2011-2012 metais dėl Å¡ių dokumentų sudarymo, tvirtinimo, pateikimo Juridinių asmenų registrui pažeidimų, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Saimon“ padėtis buvo gera, be to ieÅ¡kovas pats įrodinėja, kad perleisdamas akcijas, siekė palengvinti įmonės bankroto procedÅ«ras, taigi, elgdamasis kaip protingas ir apdairus asmuo, bÅ«damas UAB „Saimon“ akcininkas, perleisdamas akcijas, galėjo žinoti realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį.

Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vienas iÅ¡ protingumo principo aspektų yra tai, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo, o to nepadaręs ieÅ¡kovas pasielgė neapdairiai, neatidžiai ir prisiėmė neigiamus savo veiksmų padarinius.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog aplinkybė, kad po ieÅ¡kovų akcijų perleidimo, akcijomis buvo nuolat manipuliuojama, patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .

Tokie apelianto teiginiai, nėra paremti jokiais įrodymais. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ ieÅ¡kovo įgytas akcijas atsakovė perleido trečiajam asmeniui UAB „Lux Vivere“ praėjus beveik metams nuo ginčijamo Å¡alių sandorio sudarymo dienos, todėl nėra pagrindo atsakovę laikyti nesÄ Å¾ininga ir ieÅ¡kovÄ suklydus, nes nurodyta aplinkybė atsirado praėjus nemažam laiko tarpui po ginčijamo sandorio sudarymo. Kiti apelianto nurodomi akcijų perleidimai įvyko taip pat ne iÅ¡karto po ginčijamo sandorio sudarymo, be to juos atliko ne atsakovė, o kiti asmenys, todėl dėl Å¡ių aplinkybių pripažinti atsakovę nesÄ Å¾ininga teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Apeliantas teisingai nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis pradedama teiginiu, jog ieÅ¡kinys tenkintinas, tačiau toliau dėstomi argumentai, prieÅ¡taraujantys nurodytam teiginiui. IÅ¡ skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytų motyvų ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies akivaizdu, jog ieÅ¡kinys yra atmestas. Taigi Å¡iuo pirmosios instancijos teismas padarė aiÅ¡kiÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ . Tačiau pažymėtina, jog procesiniame sprendime padaryta aiÅ¡ki raÅ¡ymo apsirikimo klaida skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui esmės neturi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ir vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, pirmosios instancijos teismo padarytas raÅ¡ymo apsirikimas iÅ¡taisytinas (CPK 276 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis byl.

Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byl. Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byl. Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir juos įvertinęs (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantui atsirado pareiga atlyginti atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir iÅ¡siuntimÄ teismui (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Atsakovė pateikė įrodymus, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3000 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai. Ä®vertinus tai, kad byloje kilęs ginčas teisės taikymo aspektu nėra naujas ir sudėtingas, byla nėra didelės apimties (1 tomas), nebuvo keliami nauji teisės klausimai, byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, taip pat į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 1 500 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡taisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ ir nurodyti, kad ieÅ¡kinys atmetamas. Priteisti atsakovei J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                              Henrichas Jaglinskis                                                                                                    Vilija Mikuckienė                                                                                                      Jadvyga Mardosevič                                                                                   Â