2016-03-09 Nr. AB-5298-3-61-3-00195-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-238-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00195-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torgita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torgita“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Torgita“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Torgita“) 2016 m. sausio 14 d. teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė skundą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (15.11)-A4-13206.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Torgita“ skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad skundžiamu aktu pareiškėjas įspėtas apie galimą išbraukimą iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo. Taigi iš skundžiamo akto matyti, kad jis yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Ginčijamu sprendimu teisinės pasekmės pareiškėjui nėra sukuriamos, pareiškėjas informuojamas apie galimą galutinio sprendimo priėmimą, jei nebus atlikti tam tikri veiksmai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio. Atsisakius priimti skundą, žyminis mokestis grąžintas pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo 2016 m. sausio 14 d. skundą ir šį skundą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų, netinkamai taikė LVAT praktiką. Teismas formaliai nurodė, jog skundžiamas aktas laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

2. 2015 m. spalio 22 d. buvo priimtas Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Utenos RAAD) sprendimas Nr. SPA-7 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo visi pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 19 d. pastabose nurodyti motyvai buvo nepagrįstai atmesti. 2015 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuriame šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1569-279/2015 dėl Utenos RAAD sprendimo Nr. SPA-7 panaikinimo. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. paminėtoje administracinėje byloje priėmė nutartį, kuria taikė reikalavimo užtikrinimo priemones – Utenos RAAD 2015 m. spalio 22 d. sprendimo galiojimą sustabdė iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. 2015 m. lapkričio 26 d., nepaisant teismo pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, Aplinkos apsaugos agentūra, remdamasi teisme ginčijamu Utenos RAAD 2015 m. spalio 22 d. sprendimu, kurio galiojimas buvo sustabdytas skubiai vykdytinos teismo nutarties pagrindu, surašė pareiškėjui sprendimą Nr. (15.11)-A4-13206 dėl įspėjimo apie galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo.

3. Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu dėl įspėjimo pareiškėjas buvo įspėtas apie galimą išbraukimą iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo (toliau – ir Atliekų tvarkytojų sąrašas). Nesutikdamas su šiuo sprendimu dėl įspėjimo ir laikydamas jį teisiškai nepagrįstu, pareiškėjas 2015 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu panaikinti sprendimą dėl įspėjimo arba atsiųsti pareiškėjui pranešimą, kad pareiškėjas Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo dėl įspėjimo vykdyti neprivalo. Tačiau Aplinkos apsaugos agentūra tokį pareiškėjo prašymą 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (27)-A4-13927 atmetė.

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas nėra tarpinis procedūrinis aktas. Teisės doktrinos ir nuoseklios teismų praktikos analizė suponuoja, jog viešojo administravimo subjekto sprendimas yra prilyginamas individualiam administraciniam aktui jeigu: (i) sprendimas yra skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei; (ii) sprendimu konkretus subjektas ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupė yra įpareigojami atlikti tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikyti; (iii) sprendime, už tam tikrų veiksmų atlikimą arba neatlikimą konkrečiam subjektui arba individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei yra numatyta tam tikra poveikio priemonė – sankcija. Skundžiamas sprendimas neabejotinai laikytinas individualiu administraciniu aktu, kadangi: (i) sprendimas yra skirtas konkrečiam subjektui – pareiškėjui UAB „Torgita“; (ii) sprendimu pareiškėjui yra nustatyti konkretūs įpareigojimai atlikti veiksmus, kurių esminis – atlyginti tariamus nuostolius tretiesiems asmenims; (iii) sprendime yra numatyti konkreti sankcija už pareiškėjui nustatytų įpareigojimų neįvykdymą – išbraukimas iš atliekų tvarkytojų sąrašų.

5. Aplinkybė, kad Aplinkos apsaugos agentūros sprendimai dėl įspėjimų apie išbraukimą iš atliekų tvarkytojų sąrašų yra viešai skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje, savaime suponuoja neigiamų pasekmių atsiradimą įspėjime nurodytiems asmenims, taigi ir teisę atitinkamus sprendimus skųsti. Dėl paviešintos informacijos apie pareiškėją, kaip verslo subjektą, yra formuojama neigiama trečiųjų asmenų nuomonė (keliamas nepasitikėjimas pareiškėju), o tai pareiškėjo verslui sąlygoja tiesioginę žalą bei kuria nepagrįstą pranašumą pareiškėjo konkurentams, kurie naudojasi paviešinta neigiama informacija. Nurodytų aplinkybių neįvertinęs teismas priėmė akivaizdžiai nepagrįstą nutartį ir apribojo pareiškėjui teisę kreiptis į teismą.

6. Administracinių teismų praktikoje yra suformuotas bendras principas, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

7. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010 nelaikytina precedentine esamo ginčo atveju. Esamo ginčo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo pacituotos administracinės bylos ratio decidendi yra visiškai skirtingos. Be to, nurodytoje nutartyje LVAT apskritai nėra pateikęs išaiškinimo, kurį skundžiamoje nutartyje nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Be to, net ir laikant, jog yra sukurti tam tikri precedentai dėl negalimumo ginčyti viešojo administravimo subjektų įspėjimus administracine tvarka, precedentai jokia apimtimi negali būti suabsoliutinami. Kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti vertinama, ar vadovavimasis esamais precedentais būtų teisiškai pagrįstas ir teisingas. Esamos situacijos atveju ne visi viešojo administravimo subjektų priimti įspėjimai gali būti traktuojami vienodai.

8. Pareiškėjo pateikto skundo išnagrinėjimo teismine tvarka reikalauja ne tik privatūs pareiškėjo interesai, bet ir viešasis interesas.

9. Net ir tuo atveju, jeigu Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas būtų laikomas tarpiniu procedūriniu aktu, sukurtu kaip pagrindu galutiniam sprendimui priimti, 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo teisėtumas vis tiek turėtų būti vertinamas teisme. Būtent tokia išvada darytina įvertinus paties Vilniaus apygardos administracinio teismo suformuotą išaiškinimą iš esmės analogiškoje situacijoje. Nepanaikinus Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo ir pareiškėjui įvykdžius visus šiame sprendime nurodytus reikalavimus (tarp jų atlyginus nuostolius tretiesiems asmenims), o vėliau Panevėžio apygardos administraciniam teismui panaikinus Utenos RAAD sprendimą, atsirastų pagrindas ilgiems ir sudėtingiems teisminiams procesams dėl žalos atlyginimo. Situacija dar labiau pasunkėtų, jeigu dar iki Utenos RAAD 2015 m. spalio 22 d. sprendimo panaikinimo Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo pagrindu būtų priimtas Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas dėl pareiškėjo išbraukimo iš atliekų tvarkytojų sąrašo. Siekis išvengti nurodytos situacijos, suponuoja būtinybę priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ir savalaikiai apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas UAB „Torgita“ ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad skundžiamas aktas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą (raštą) Nr. (15.11)-A4-13206 „Dėl įspėjimo apie galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo“. Iš pastarojo dokumento turinio matyti, kad šiame rašte, remiantis Utenos RAAD pateiktais dokumentais, išvardyti UAB „Torgita“ padaryti teisės aktų pažeidimai, UAB „Torgita“ įspėta apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, nurodyti terminai įmonei pašalinti pažeidimo priežastis ar pasekmes. Be to, UAB „Torgita“ buvo informuota, kad įspėjimas bus panaikintas, jei iki nurodytų terminų pabaigos Aplinkos apsaugos agentūrai bus pateikti nurodyti pažeidimo pašalinimą įrodantys dokumentai.

Tikrinamu atveju svarstytinas klausimas, ar Aplinkos apsaugos agentūros pateiktas įspėjimas remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 13 dalies 1 punktu apie pareiškėjo galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo gali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui objektas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.) (LVAT 2013 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-887/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad savarankišku skundo administraciniam teismui dalyku negali būti viešojo administravimo subjekto vientisos (vienos) administracinės procedūros metu priimami tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, kurie atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje bei kuriais tik siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, tačiau kurie tiesiogiai nėra susiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl minėtų priežasčių šie dokumentai paprastai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Šiame kontekste pažymėtina, kad minėta taisyklė pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti vertinama kaip ribojanti ar paneigianti asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, kadangi argumentai dėl tarpinių (procedūrinių) dokumentų, kurių pagrindu priimtas galutinis sprendimas, jų galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, gali būti reiškiami ir vertinami nagrinėjant ginčą dėl galutinio sprendimo (galutinių sprendimų) (LVAT 2016 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-18-146/2016).

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 1 d.) 3425 straipsnio 13 dalies 1 punkte nustatyta, kad į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, įspėjami apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, jeigu nustatoma, kad jie nebeatitinka (nesilaiko) šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atliekų tvarkytojų sąrašą sudaranti institucija, įspėdama gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją ir (ar) atliekų tvarkytoją, apdorojantį surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo nurodo galimo išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo priežastis ir terminą, per kurį jos turi būti pašalintos (14 d.). Įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir Atliekų tvarkytojų sąrašą sudarančiai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą įrodantys dokumentai (15 d.). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išbraukiamas iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, jeigu įspėjus apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per šio straipsnio 14 dalyje nurodytos institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs (16 d. 3 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-18-146/2016, kurioje taip pat buvo svarstytas klausimas, ar Aplinkos apsaugos agentūros remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 13 dalies 1 punktu pateiktas įspėjimas apie pareiškėjo (atliekų tvarkytojo) galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo gali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui objektas, konstatuota, kad „Išvardytų Atliekų tvarkymo įstatymo normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atliekanti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir priežiūrą, be kita ko, kontroliuodama, kaip atliekų tvarkytojai, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, laikosi Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje nustatytų reikalavimų, įstatymo nustatyta tvarka turi teisę ir pareigą kreiptis į pažeidimą padariusį subjektą, pranešdama apie nustatytą pažeidimą bei siūlydama jį pašalinti per nustatytą terminą.

Taigi pagal savo pobūdį ir paskirtį įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo nėra sankcija, o pranešimas atliekų tvarkytojui apie konkrečius nustatytus nukrypimus nuo privalomų įstatymų reikalavimų, kuriuos atliekų tvarkytojas turi ištaisyti per kontroliuojančios institucijos nustatytą terminą. Minėtos priemonės tikslas – informuoti ūkio subjektą apie jo padarytus (daromus) teisės aktų pažeidimus, suteikiant jam galimybę pašalinti pažeidimus per kontroliuojančios institucijos nustatytą terminą, įspėti apie pasekmes, kurios atliekų tvarkytojui kils, jei jis nepašalins pažeidimų per kontroliuojančios institucijos nustatytą terminą.

Įspėjime nurodytų pažeidimų nepašalinimas per nustatytą terminą Agentūrai yra pagrindas priimti sprendimą dėl atliekų tvarkytojo išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, taip sukuriant jam materialines teisines pasekmes. Taigi materialines teisines pasekmes atliekų tvarkytojui sukelia ne Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio reglamentuojamos procedūros metu Agentūros priimamas tarpinis aktas – t. y. įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, bet šią procedūrą užbaigiantis galutinis Agentūros sprendimas dėl atliekų tvarkytojo išbraukimo / neišbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo.

Jei atliekų tvarkytojas pašalina pažeidimą, neigiamos materialinės pasekmės nekyla, nes kontroliuojanti institucija panaikina įspėjimą.“.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti skundžiamo Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo (rašto) Nr. (15.11)-A4-13206 „Dėl įspėjimo apie galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo“, kuris iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, apskundimo galimybės, nei, kad nurodyta aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjo skundžiamas Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas (raštas) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, todėl 2016 m. sausio 18 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali vertinti ir tarpinius (procedūrinius) aktus (sprendimus), kurių pagrindu priimtas galutinis sprendimas. Taigi, jei pareiškėjo atžvilgiu Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio prasme priimtas galutinis sprendimas būtų nepalankus pareiškėjui, nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas savo skunde teismui galėtų išdėstyti savo nesutikimo su tarpiniais procedūriniais aktais argumentus.

Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Torgita“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius