2017-01-12 Nr. AB-3930-3-62-3-00357-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-4-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00357-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priimti apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. kovo 4 d. pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. buvo kalintas nežmoniškomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, todėl patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas pažeidinėjo režimą, todėl jam skirtos nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių arba kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas buvo laikytas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o jei ir buvo šių sąlygų pažeidimų, jis dėl jų į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo L. L. skundą tenkino iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisė 121 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui 14 parų nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą 3,1 kv. m gyvenamojo ploto patalpoje (jam trūko 0,54 kv. m gyvenamojo ploto) (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 111.1 p.), todėl konstatuoti valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, taip pat konstatavo pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą, neužtikrinant tinkamo apšvietimo kamerose Nr. 6 ir Nr. 7. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo sieninė viršutinių drabužių pakaba, kaip tai numatyta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, todėl ir ši pareiškėjo pretenzija laikytina pagrįsta. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo, pakabų nebuvimo) pareiškėjas patyrė teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurios jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis buvo neproporcingas atsakovo padarytam jo teisių pažeidimui, todėl teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 121 Eur.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. prašymo priteisti valstybės naudai 86,85 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kadangi 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2152-8614 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, kad šiuo atveju ginčą pralaimėjusi šalis buvo valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje, todėl nebuvo šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkino.

III. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 21 d. pateikė (teisme gauta 2016 m. rugsėjo 26 d.) apeliacinį skundą, prašydamas peržiūrėti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir visiškai patenkinti jo skundą.

Pareiškėjas teigė, kad teismas netinkamai įvertino jam tekusio kameros ploto teisėtumą. Jo elgesys (režimo pažeidimai) atsakovui nesuteikė teisės jį laikyti žiauriomis ir žeminančiomis sąlygomis. Be to, neįrodyta, kad pareiškėjas gadino Pravieniškių PN-AK inventorių, o pareiškėjas nebuvo atsakingas už kitų nuteistųjų elgesį, todėl jo laikymas patalpose, kurių inventorius buvo sugadintas ar neveikiantis, buvo neteisėtas.

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 29 d. pateikė apeliacinio skundo papildymą, kuriame pabrėžė, jog jis bausmę atliko kamerų tipo patalpose.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai taikė 3,1 kv. m kameros ploto vienam asmeniui standartą, kadangi pareiškėjas buvo laikytas bendrabučių tipo patalpose.

IV. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2016 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, patenkinti jos prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Tarnyba teigė, kad nepaisant to, jog iš dalies pralaimėjusi šalis buvo valstybė, būtent valstybė, užtikrindama nemokamą antrinės teisinės pagalvos teikimą pareiškėjui, patyrė išlaidas. Kiekviena biudžetinė įstaiga veikė savo kompetencijos ribos ir asignavimai joms skiriami skirtingų funkcijų atlikimui. Tarnybos vertinimu, teismas, nepriteisdamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos. Tarnyba taip pat paaiškino, kad ji apie 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą sužinojo tik 2016 m. rugsėjo 14 d., gavusi advokato Ričardo Lilo prašymą apmokėti už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba pažymėjo, kad jos ir advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, nesiejo pavaldumo santykiai. Šie advokatai, siekdami gauti užmokestį už suteiktas paslaugas, prašymą ir kitus dokumentus dėl užmokesčio gavimo Tarnybai pateikdavo pasibaigus bylos nagrinėjimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą ir kartu su priedais jį grąžino padavusiam asmeniui, kadangi ji į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta proceso dalyviu ir neturėjo teisės paduoti apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str.).

V. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, prašydama atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2680-554/2016 ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 86,85 Eur.

Tarnyba pažymėjo, kad į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys gali paduoti prašymą atnaujinti procesą, jei sprendime teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų (ABTĮ 156 str. 2 d. 7 p.). Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, 2016 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nuspręsdamas jai nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pažeidė net tik įstaigos, bet ir valstybės teises bei interesus, kadangi iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, turėtų būti priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai skundo reikalavimų daliai. Tarnyba taip pat paaiškino, kad apie pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą sužinojo tik 2016 m. rugsėjo 14 d., gavusi advokato Ričardo Lilo prašymą apmokėti už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi Tarnybai nustatė terminą iki 2016 m. lapkričio 18 d. pašalinti prašymo atnaujinti procesą trūkumus, t. y. sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti Tarnybos atstovės aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2016 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ir savo atstovės aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tarnybos nuomone, ji turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 37 straipsniu, kadangi ji yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis teisės aktų priskirtas funkcijas, susijusias su viešuoju interesu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atnaujinti procesą atmetė. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė atleisti juridinį asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei atleisti asmenis nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį teikiant prašymą atnaujinti procesą. Be to, procesas gali būti atnaujintas tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, o nagrinėjamoje byloje galutinis sprendimas (bendrąja prasme) nebuvo priimtas, nes dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo paduotas apeliacinis skundas, kuris dar nebuvo išnagrinėtas.

VI. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti bei įtraukti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą trečiuoju suinteresuotoju asmeniu į šią administracinę bylą, taip pat prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, proporcingas patenkintai pareiškėjo skundo reikalavimo daliai.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas prašymo atnaujinti procesą argumentais. Tarnyba taip pat prašo įtraukti ją į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi ji turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi dalyje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad ji jau buvo pateikusi apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė jį priimti. Tarnyba buvo pateikusi ir prašymą atnaujinti procesą, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi šio prašymo nepriėmė. Taigi, laikytina, kad Tarnyba terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių ir ne nuo jos valios priklausiusių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ 2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2399 redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d., kadangi byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta po 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, siekia prisiteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui L. L. išlaidas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

Pirmosios instancijos teismas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašymą atmetė konstatavęs, kad byloje nebebuvo šalies, kuriai reikia atlyginti išlaidas.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir pripažinti ją trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 134 straipsnio 1 dalį, apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. Iš šios normos matyti, kad asmenys, nedalyvavę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisės paduoti apeliacinį skundą neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2393/2012). Pabrėžtina, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, nebuvo proceso dalyvė Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2680-554/2016, todėl ji neturi teisės paduoti apeliacinį skundą.

ABTĮ 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau nei per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šioje normoje numatyta teisė institucijai, nedalyvavusiai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, todėl Tarnyba nebegali pasinaudoti ABTĮ 42 straipsnio 2 dalyje numatyta teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-20/2014). Nepaisant to, teismui išlieka teisė išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą savo iniciatyva, gavus iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas (ABTĮ 42 str. 1 d.).

Dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašymo pripažinti ją trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija akcentuoja, kad, remiantis sistemine ABTĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų analize, asmuo trečiuoju suinteresuotu asmeniu gali būti pripažintas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos. Šiuo atveju prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo pateiktas jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą, todėl toks prašymas negali būti patenkintas.

Kadangi apeliacinį skundą bei prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pateikė asmuo, neįgijęs proceso dalyvio statuso, ir toks asmuo neturi teisės pateikti apeliacinį skundą (ABTĮ 134 str. 1 d.), teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 2 punktu sprendžia, kad apeliacinį skundą atisisakytina priimti ir jis grąžintinas apeliantui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ABTĮ įtvirtintą apeliacinės instancijos teismo teisę, nagrinėjant bylą, peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, taip pat patikrinti, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Taigi, tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų apskųstas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad sprendime pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, galėtų priimti atitinkamus procesinius sprendimus, siekdamas ištaisyti nustatytus pažeidimus. Be to, teisės aktai numato ir proceso atnaujinimo galimybę administracinėje byloje, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (ABTĮ 156 str. 2 d. 7 p.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašymą pripažinti ją trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje, o tuo pačiu nėra pagrindo priimti Tarnybos apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymo pripažinti ją trečiuoju suinteresuotu asmeniu netenkinti, atsisakyti priimti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6d. sprendimo ir apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė