2022-01-19 Nr. AB-1706-3-62-3-01134-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-118-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01134-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atsakovui D. R. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. R. (toliau – ir atsakovas) valstybės naudai 218,80 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,28 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog D. R. 2016 m. liepos 26 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 18 d. prašymą pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Prašyme nurodė, kad sutinka apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-16-T-3124-12561 atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-3124-14519 antrinės teisinės pagalbos teikimas pratęstas, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

3. Pareiškėjas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi pažymėjo, kad asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Taigi atsakovas turi pareigą sumokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Nurodė, kad advokatė E. G. 2017 m. gruodžio 21 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą D. R. pagal Tarnybos 2017 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-17-P-3124-14519 baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-336/2017 (03-6-00005-16). Advokatei buvo apskaičiuotas 391,23 Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir kompensuotos 46,36 Eur bylinėjimosi išlaidos. Todėl remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 proc. nuo 437,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 218,80 Eur. Tarnyba 2018 m. liepos 30 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-3791 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, tačiau atsakovas iki 2020 m. balandžio 9 d. nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

4. Atsakovas D. R. atsiliepime į pareiškėjo prašymą ir teismo posėdžio metu su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje jis buvo išteisintas ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o advokatė baudžiamojoje byloje galbūt suteikė ne visas paslaugas, turėjo prašyti teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino: priteisė iš atsakovo D. R. valstybės naudai 218,80 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2,28 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu (iš viso 221,08 Eur).

6. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti ir mokėjimo terminą, o to paties straipsnio 3 dalis įpareigoja asmenį 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas 2016 m. liepos 26 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 18 d. prašymu pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje. Prašyme nurodė, kad sutinka apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Išnagrinėjęs atsakovo prašymą ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, Tarnybos Kauno skyrius 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-16-T-3124-12561 atsakovui suteikė antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-3124-14519 antrinė teisinė pagalba pratęsta, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

8. Teismas, be kita ko, nustatė, kad advokatė E. G. 2017 m. gruodžio 21 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą D. R. pagal Tarnybos sprendimą. Advokatei buvo apskaičiuotas 391,23 Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir kompensuotos bylinėjimosi išlaidos 46,36 Eur, iš viso advokato užmokestis sudarė 437,59 Eur, o 50 procentų valstybės patirtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą atsakovui D. R. sudarė 218,80 Eur. Tarnyba 2018 m. liepos 30 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-3791 informavo atsakovą apie jo pareigą per 30 dienų (2018 m. lapkričio 20 d. pakartotiniame pranešime – per 15 dienų), nuo pranešimo gavimo dienos, sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kurią sudaro 218,80 Eur.

9. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, kad advokatė baudžiamojoje byloje suteikė ne visas paslaugas, atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu teismas galėtų abejoti Tarnybos atliktais skaičiavimais, už atsakovui teiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas. Teismas iš pareiškėjo pateiktų duomenų nustatė, kad advokatė konsultacijoms skyrė 5 val., pasiruošimui bylai - 5 val., atstovavimui teisme - 13 val. 50 min., kelionei į teismo posėdžius ir atgal - 8 val. 20 min. Viso nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. advokatė procesiniams veiksmams, numatytiems Taisyklių 14.2.2.1. p. (bylos procesas pirmosios instancijos teisme) skyrė 32 val. 10 min. Apskaičiuojant advokatui užmokestį, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo 11,58 Eur, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. – po 3,00 Eur. Advokatei buvo apskaičiuotas 391,23 Eur (19 val. x 11,58 Eur + 13,17 val. x 13,00 Eur) užmokestis ir kompensuotos bylinėjimosi išlaidos 46,36 Eur (pašto išlaidos, kelionės į antrinės teisinės pagalbos teikimo vietą ir atgal transporto išlaidos), o 50 procentų nuo 437,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sudaro 218,80 Eur, kurias teismas nusprendė priteisti iš atsakovo.

10. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentą, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos dėl to, kad baudžiamojoje byloje jis buvo išteisintas, laikė nepagrįstu. Teismas nustatė, kad prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovas nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos paslaugos baudžiamojoje byloje jam buvo suteiktos, taigi atsakovas turi pareigą apmokėti 50 procentų suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 218,80 Eur. Dėl nurodytų priežasčių nusprendė, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį (50 procentų) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 218,80 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį patenkino. Taip pat teismas patenkino ir pareiškėjo prašymą priteisti 2,28 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

III. 11. Atsakovas D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamąją bylą ir prijungti ją prie bylos medžiagos.

12. Atsakovas paaiškino, jog Tarnyba suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nutarė bylą perduoti iš naujo nagrinėti prokuratūrai, kuri nutarė ikiteisminį tyrimą nutraukti. Tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo dalį išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, motyvuodama tuo, kad Tarnyba suteikė antrinę teisinę pagalbą atsakovui baudžiamojoje byloje, tačiau atsakovo nuomone, teismas neturėjo patenkinti Tarnybos prašymo, kadangi jam nepagrįstai buvo pareikšti kaltinimai, o vėliau jis buvo išteisintas.

13. Atsakovo teigimu, teismas, žinodamas, kad atsakovas nepagrįstai buvo kaltinamas, bet vėliau išteisintas, nesiėmė veiksmų, kad skundžiamu sprendimu atsakovui nebūtų padaryta didesnė žala, susijusi su baudžiamuoju procesu. Teismas nepaneigė atsakovo argumentų, kuriais nurodė, jog Tarnybos prašymas neturėtų būti patenkintas, t. y., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos dėl to, kad baudžiamojoje byloje jis buvo išteisintas. Teismas deklaratyviai nurodė, kad toks atsakovo argumentas yra nepagrįstas, nepateikdamas jokių motyvų.

14. Pareiškėjas Tarnyba atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad sutikimas apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų negali būti sąlyginis, t. y. priklausantis nuo bylos baigties. Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus dėl antrinės teisinės pagalbos pratęsimo nustatė, kad atsakovo metinės pajamos viršija nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į dalinai apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

16. Atsakovas pažymi, jog teisės aktuose nėra numatyta teisė nereikalauti apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam buvo teikiama dalinė valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, yra išteisinamas ar laimi bylą. Asmeniui sutinkant padengti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tokios išlaidos priskiriamos jo būsimoms asmeninėms išlaidoms, todėl net ir sumokėjus į valstybės biudžetą reikalaujamą išlaidų sumą iš jo neatimama teisė pareikšti teismui reikalavimą dėl tokių išlaidų priteisimo iš priešingos šalies, kaip tą numato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojantys teisės aktai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išreikalauti baudžiamąją bylą iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų.

18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptariamoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsakovas prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atsakovo apeliaciniame skunde. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

19. Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo pažymėtina, jog pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų papildomus įrodymus, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jo netenkina, nes prašymas yra nemotyvuotas, t. y. prašyme nenurodoma jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių šie įrodymai nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme, ir kad būtinumas juos pateikti (išreikalauti) iškilo apeliacinės instancijos teisme.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino: priteisė iš atsakovo 218,80 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2,28 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu (iš viso 221,08 Eur).

23. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo patenkinti Tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo, nes jam nepagrįstai buvo pareikšti kaltinimai, o vėliau jis buvo išteisintas. Teismas, žinodamas šias aplinkybes nesiėmė veiksmų, kad skundžiamu sprendimu atsakovui nebūtų padaryta dar didesnė žala, susijusi su baudžiamuoju procesu, todėl prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Pareiškėjas, be kita ko, teismo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus.

24. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

25. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

26. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą. Įstatymo 3 dalis įpareigoja asmenį 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.

27. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2016 m. liepos 26 d. prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateikto prašymo 9 punkto matyti, kad pareiškėjas sutiko tuo atveju, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį apmokėti. Tarnybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs atsakovo prašymą, 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 2.1 (NTP-2)-16-T-3124-12561 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę E. G. Tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 2.1. (NTP-2)-17-P-3124-14519 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo“ nusprendė antrinės teisinės pagalbos teikimą pratęsti, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Tarnybos sprendimus būtų ginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie laikomi teisėtais ir pagrįstais.

28. Advokatė E. G. 2017 m. gruodžio 21 d. pateikė Tarnybos Kauno skyriui prašymą išmokėti jai užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Advokatei buvo apskaičiuotas 391,23 Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir kompensuotos 46,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso advokatės užmokestis sudarė 437,59 Eur, o atsakovui nurodyta apmokėti 50 proc. valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, t. y. 218,80 Eur.

29. Tarnyba 2018 m. liepos 30 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-3791 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ ir 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-8683 „Pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ atsakovui siuntė priminimus dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Taigi pareiškėjas tinkamai ir laiku informavo atsakovą apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nurodė sąskaitą, į kurią šią sumą reikia pervesti bei mokėjimo terminą. Todėl atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant ir į paties pareiškėjo sutikimą bei nustatytą II turto ir pajamų lygį, yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos dėl to, kad baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jis buvo išteisintas, nepagrįstas. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo išteisintas baudžiamojoje byloje niekaip nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti valstybei dalį (50 procentų) išlaidų, patirtų teikiant jam antrinę teisinę pagalbą. Kaip tik atsakovo nurodoma aplinkybė patvirtina, jog antrinė teisinė pagalba buvo teikiama tinkamai ir už ją turi būti atlyginama. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo atsakovo pareigą apmokėti 50 procentų suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 218,80 Eur.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė