dd7ec8eb-c49f-424a-bbe0-40a9c31dc32b · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2179-362/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02838-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 01 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius RaÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. Å . skunde teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas R. Å . nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. d. jis buvo periodiÅ¡kai kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kameros visÄ laikÄ buvo perpildytos, trÅ«ko minimalaus gyvenamojo ploto, jos, ypač atmetus baldų ir sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , tad jis turėjo visÄ laikÄ gulėti, negalėjo laisvai judėti.

VisÄ laiko tvyrojo nemalonus kvapas iÅ¡ tualeto, nes nebuvo iÅ¡traukiamosios ventiliacijos, norint nors kiek prasivėdinti, reikėdavo atidaryti langÄ , dėl ko jis sirgo perÅ¡alimu, skaudėjo gerklę, buvo labai Å¡alta. Privatumas sanitariniame mazge užtikrinamas nebuvo, jis visÄ laikÄ buvo stebimas kitų asmenų, esančių kameroje, bei iÅ¡ koridoriaus stebimas pareigÅ«nų (pareigÅ«nių), dėl ko jis jautė didelius nepatogumus, jaudinosi, gėdijosi. Kameroje reikėjo bÅ«ti su rÅ«kančiais asmenimis, kameros drėgnos, pelėsis, buvo parazitų, čiužiniai baisÅ«s. Dėl to jis patyrė rimtÄ diskomfortÄ , psichologinę kančiÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-19 pažymos „Dėl R. Å .“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2020-01-09 buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 27,8,15,42, kameroje bÅ«davo 2-6 asmenys.

Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 3,77 kv. m iki 7,97 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų bÅ«ti vertinamas. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, jie kiekvienÄ dienÄ valomi ir dezinfekuojami. Kamerose Nr. 8,15 jie atskirti durimis, kamerose Nr. 27,42 – iki grindų esančiomis užuolaidomis, tad nei kameroje esantys asmenys, nei tuio labiau koridoriuje esantys pareigÅ«nai negali stebėti, kas vyksta sanitariniame mazge.

Ventiliacija galima per langus ir angas į koridorių, kvapų parametrų teisės aktai nereglamentuoja. Dėl higienos sÄ lygų užtikrinimo pareiÅ¡kėjo buvoimo kameros nebuvo tikrintos, skundų gauta nebuvo, kameros remontuojamos, jas prižiÅ«rėti ir valyti turi patys suimtieji. Čiužiniai iÅ¡duodami, pretenzijų dėl jų kokybės negauta. NerÅ«kantys asmenys jų praÅ¡ymu apgyvendinami kamerose kartu su nerÅ«kančiais, tokių praÅ¡ymų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gauta nebuvo. Patalpų dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija vykdomi.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo R. Å . skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, trÅ«ko gyvenamojo ploto.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2020-12-19 pažymos Nr. 60-36280 „Dėl R. Å .“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo periodiÅ¡kai nuo 2019-09-09 iki 2020-01-09. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ . Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 27,8,15,42 kalinamas 117 dienų, kameroje buvo 2-6 asmenys, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 7,96 kv. m kameros ploto.

Pažymėtina, jog maksimalus asmenų skaičius, galimas kameroje, buvo 30 dienų iÅ¡ 117 bÅ«tų pareiÅ¡kėjo dienų, kitomis dienomis asmenų skaičius buvo mažesnis už maksimalų galimÄ pagal teisės aktus, vertinant kameros plotÄ , tad argumentas, jog kameros visÄ laikÄ buvo perpildytos, neatitinka tikrovės. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas visu aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 117 dienÄ , buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra bÅ«tina. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sÄ lygų vertinimo aspektų, iÅ¡aiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais.

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų kameros plotÄ ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieÅ¡ tai, jam teko ne mažiau kaip 3,77 kv. m kameros ploto (toks plotas teko 21 dienÄ , kitomis dienomis teko dar didesnis plotas), todėl apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ Å¡iuo atveju iÅ¡ bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Vertinant baldų buvimÄ kamerose, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-09-06 pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtÄ plotÄ â€œ matyti, jog baldų pertekliaus kamerose nėra. Vertinant sanitarinių mazgų įrengimÄ , nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirtas mÅ«rine ar PDF sienele, sienelės aukÅ¡tis 1,81 – 2,32 m. Įėjimas atskirtas užuolaida ar durimis, kaip matyti iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų, galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge nei iÅ¡ kameros, nei pro stebėjimo akutę nėra.

Iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus darbus“ matyti, kad 2018 m. atlikti remonto darbai kameroje Nr. 8, buvo suremontuotos sienos ir lubos, įrengtas naujas apšvietimas, naujas WC su nuleidimo bakeliu, perdažyti baldai, kameroje Nr. 15 sutvarkytas WC, demontuoti pertekliniai baldai. Iš Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus darbus“ matyti, kad 2019 m. atlikti remonto darbai kameroje Nr. 8, kur sutvarkytos grindys, bei kameroje Nr. 15, kur sutvarkytas apšvietimas.

PareiÅ¡kėjas į Å¡ias kameras buvo įkeltas po remonto darbų. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas neatliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-12-16 pažymoje Nr. 61-3352 „Dėl R. Å .“ nurodyta, kad nuo 2019-08-01 iki 2020-01-31 pareiÅ¡kėjas R.

Å . nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių. Teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra, prieÅ¡ingai, pateikti įrodymai apie atliktus pagal Å¡iuos planus darbus. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas pas Å iaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus dėl perÅ¡alimo, gerklės skausmų ar kitų susirgimų, susijusių su netinkamomis sÄ lygomis kameroje, nesikreipė.

Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sÄ lygos gyvenamosiose kamerose. IÅ¡ pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje drausmės kameroje nuo 2019-09-09 iki 2020-01-09 metu (viso 117 dienų) pareiÅ¡kėjui teko didesnis, nei Å¡is įsakymas numato, kameros plotas, tad argumentas dėl kamerų perpildymo atmestinas.

Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai, tiek iÅ¡orėje, tiek viduje, dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi. Ventiliacija užtikrinama per langÄ ar esamas ventiliacines angas, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo galimas trÅ«kumas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu.

PareiÅ¡kėjas savo skunde patvirtina, jog kameras vėdinti per langÄ buvo galima, tad argumentas dėl ventiliacijos nebuvimo atmestinas. PareiÅ¡kėjo pateikti argumentai dėl kamerų atitikimo higienos normoms yra visiÅ¡kai abstraktÅ«s, nekonkretizuoti, atsakovas neturi pareigos kiekvienÄ dienÄ fiksuoti duomenis apie higienos sÄ lygas kamerose, jokių skundų dėl sÄ lygų kamerose pateikta nebuvo, tad argumentai dėl netinkamų higienos sÄ lygų kamerose atmestini. PareiÅ¡kėjas nenurodo nė vieno konkretaus pažeidimo konkrečioje kamerose, tik abstrakčiai nurodo, jog buvo Å¡alta, pelėsis, drėgna.

Atmestinas argumentas dėl netinkamų baldų ir netinkamų čiužinių. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, jog baldai tvarkingi, pats pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs nei praÅ¡ymų, nei skundų, susijusių su baldų ar minkÅ¡to inventoriaus kokybe. Atmestinas argumentas dėl parazitų buvimo, teismui pateikti įrodymai, jog dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekama, duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ , kuriame bÅ«tų nurodęs apie kameroje esančius kenkėjus, nepateikta.

Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose turi bÅ«ti įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi bÅ«ti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog toks minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Vertinant konkrečiai įrengtus Å iaulių tardymo izoliatoriuje sanitarinius mazgus, pažymėtina, jog jie įrengti virÅ¡ijant esamus pagal nurodytÄ teisės aktÄ reikalavimus. Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo mažiausia 1 m 81 cm aukščio, sanitariniai mazgai atitverti durimis ar užuolaida, kas užtikrina bent minimalų privatumÄ , stebėti asmens, esančio sanitariniame mazge, neįmanoma nei iÅ¡ kameros, nei tuo labiau iÅ¡ koridoriaus, tad argumentas dėl privatumo pažeidimo sanitariniame mazge atmestinas.

Vertinant blogo kvapo buvimÄ kameroje, pastebėtina, jog toks kvapas kameroje galėjo bÅ«ti, dėl atviro iÅ¡ virÅ¡aus sanitarinio mazgo, tačiau teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.), tad neteisėti atsakovo veiksmai dėl sanitarinio mazgo įrengimo, neatitveriant jo iki virÅ¡aus, nustatyti nėra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020), tad argumentas dėl blogo kvapo kameroje yra atmestinas.

Pažymėtina, jog viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu skundų dėl blogo kvapo kameroje pateikta nebuvo. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog jis, kaip nerÅ«kantis, buvo laikomas kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis, pažymėtina, jog byloje nepaneigta atsakovo pozicija, jog asmenys, patekę į tardymo izoliatorių, gali pareikÅ¡ti pageidavimÄ , kokioje kameroje jie nori bÅ«ti, ar sutinka bÅ«ti kameroje su rÅ«kančiais asmenimis, ar pageidauja bÅ«ti kameroje tik su nerÅ«kančiais asmenimis.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodo, jog jis tokį pageidavimÄ bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs, ir jis nebÅ«tų įvykdytas, skundų dėl buvimo kartu su rÅ«kančiais pateikęs nebuvo, tad Å¡is argumentas yra atmestinas. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodymÄ , jog teismas, spręsdamas bylÄ , privalo vadovautis tarptautiniais teisės aktais, pažymėtina, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 4, 5, 9, 14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Konstitucijai yra pažymėjęs, kad minėta Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, kad ratifikuotos tarptautinės sutartys turi būti taikomos kaip ir Lietuvos Respublikos įstatymai. Tačiau Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės negali būti realizuotos tiesiogiai netaikant vidaus teisės aktų.

Kitaip tariant, pripažinus tik tiesioginį Konvencijos taikymÄ , minimos teisės negali bÅ«ti garantuotos, nes pačioje Konvencijoje nėra nustatyta nei Å¡ių teisių realizavimo bÅ«dų jÄ ratifikavusiose valstybėse, nei pažeidėjų teisinės atsakomybės, nei reikiamų procedÅ«rų ir valstybių teisinių institucijų specialios jurisdikcijos. Konvencijos priėmimu buvo siekta garantuoti susitariančių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui teises bei laisves, apibrėžtas Å¡ios Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 str.).

EŽTT yra nurodęs, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (žr., pvz., EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimÄ Belgian Linguistic prieÅ¡ BelgijÄ ). Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (tarp jų ir teismams).

EŽTT yra įkurtas siekiant įvertinti aukÅ¡tųjų susitariančių Å¡alių Konvencijoje ir jos protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 str.) (žr., pvz., EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę; 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendime Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę taip pat pastebėjo, kad jo užduotis nėra pakeisti ir užimti kompetentingo nacionalinio teismo padėties, bet įvertinti, kaip buvo pasinaudota suteikta vertinimo nuožiÅ«ros laisve, padarytų pažeidimų buvimÄ , neužtikrinimÄ asmens teisių.

Taigi EŽTT nėra kita teismo instancija, kuriai bÅ«tų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr., pvz., EŽTT 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ Kemmache prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), nes pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ Cocchiarella prieÅ¡ ItalijÄ ), tad, spręsdamas bylÄ , teismas pirmiausia privalo vadovautis nacionaline teise.

Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiÅ¡kėjo veiksmų, užtikrinant pareiÅ¡kėjui pakankamÄ gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, užtikrinant higienos ir kitas sÄ lygas gyvenamosiose kamerose, tad skundas yra atmestinas. Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , teismas mano, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė pateikto skundo, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius