dd7e15f3-dc8b-4584-83f5-e01f346784f1 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-497-397/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15777-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.2.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.4.2.             Kauno apygardos teismas N u o s p r e n d i s  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistajai L.

Å . ir jos gynėjai advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. Å . pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir nuteista 50 MGL, t. y. tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų (1883 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

L. Å . nuteista už tai, kad 2017 m. balandžio 2 d., apie 21 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, kitaip smurtaudama, t. y. suimdama nukentėjusiosios mažametės V. Å . suriÅ¡tus plaukus ir tyčia juos vienÄ kartÄ stipriai patempdama į apačiÄ , sukėlė mažametei fizinį skausmÄ .Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina L. Å . kaltę, įvykdžius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .Nuteistoji L.

Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, jog ji inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, o nuosprendis paremtas prielaidomis. Apeliantės manymu, teismas nepakankamai atsižvelgė į liudytojų parodymus, charakterizuojančius nukentėjusiÄ jÄ V. Å ., todėl nepagrįstai jos parodymus vertino kaip objektyvius ir atitinkančius tikrovę, o apeliantės parodymus atmetė. Pažymi, jog liudytojai, o taip pat ir pati V.

Å . tvirtino, kad ji norėjo nuolatos gyventi pas savo mamÄ D. Å ., nors jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu J. Å ., ir tik po Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio V. Å . vėl pradėjo gyventi su savo mama.Apeliantė taip pat skunde teigia, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kad ji panaudojo kokius nors fizinius (smurtinius) veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, kuriais bÅ«tų sukeltas fizinis skausmas. Byloje remiamasi V. Å . parodymais, kurie neatitinka tikrovės. Apeliantė teigia, jog ji nuosekliai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes ir jokių fizinio smurto V.

Å . atžvilgiu nenaudojo, aptariamo įvykio metu jokio fizinio kontakto su nukentėjusiÄ jÄ nebuvo, jos tik susiginčijo. V. Å . melavo sakydama, kad nuteistoji jÄ tampė už plaukų, nes norėjo grįžti gyventi pas mamÄ . Jų tarpusavio santykiai su nukentėjusiÄ jÄ buvo normalÅ«s, pasibardavo tik dėl tvarkos, problemų buvo dėl V. melavimo. Apeliantės teigimu, liudytojų D. Å . (nukentėjusiosios mama), D. P., D. Z. (klasės auklėtoja), D. N. K. (buvusi pradinių klasių mokytoja), S. M. (apeliantės kaimynė), E. Å . (nukentėjusiosios krikÅ¡to motina), K.

D. (mokyklos socialinė pedagogė) parodymai patvirtina, jog mergaitė norėjo gyventi su mama, jos atžvilgiu smurto vartojimo faktų nepastebėta, mergaitė tuo niekada nesiskundė, be to, ji linkusi meluoti, fantazuoti ir neklausyti. Apeliantė pažymi, jog nukentėjusiosios priežiÅ«ra ir elgesys keitėsi į teigiamÄ pusę tik gyvenant su nuteistÄ ja ir J. Å ., mergaitės tėvu. L. Å . manymu, nukentėjusioji melavo dėl smurto, nes jai nepatiko apeliantės auklėjimo bÅ«dai, mergaitei trÅ«ko laisvės, manė, kad jai bus geriau pas mamÄ .

Nuteistoji akcentuoja ir tai, kad nukentėjusioji nenorėjo policijos, nes pati melavo dėl plaukų tampymo. Teismas remiasi V. Å . bÅ«sena, kai ji išėjo iÅ¡ namų 2017 m. balandžio 2 d., tačiau, apeliantės įsitikinimu, nukentėjusioji buvo susijaudinus tik dėl to, kad ji melavo dėl plaukų tampymo.Apibendrinant skunde teigiama, jog byloje nėra jokių patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistoji naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. Å .. Net jei ir bÅ«tų tempimas už plaukų, nuteistosios manymu, tuo bÅ«tų sukelti tik nemalonÅ«s pojūčiai, tačiau negalėtų bÅ«ti laikoma fizinio skausmo sukėlimu baudžiamÄ ja prasme.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliantė praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti, nes ji nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti.Nuteistosios L. Å . apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog ji padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, todėl atmetami.Ä®rodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas Å¡ių taisyklių vertindamas įrodymus nepažeidė, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo tiek asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinį, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje tinkamai įvertino jų patikimumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pagrįstumu teismo iÅ¡vadų tiek dėl faktinių veikos padarymų aplinkybių, tiek dėl nuteistosios kaltės.Nors apeliantė kategoriÅ¡kai neigia aptariamo konflikto metu vartojusi fizinį smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu, kategoriÅ¡kai neigia buvus bet kokį fizinį sÄ lytį, tačiau pirmosios instancijos teisme iÅ¡samiai iÅ¡tirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog L.

Å . kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku iÅ¡ tiesų vienÄ kartÄ patempė nukentėjusiajai V. Å . už suriÅ¡tų plaukų ir taip jai sukėlė fizinį skausmÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s nukentėjusiosios parodymai, kurie kartu su taip pat nuosekliais ir nekitusiais viso proceso metu liudytojų D. P. bei S. P. parodymais, taip pat ir liudytojų K. V. ir A. K. parodymais, policijos pareigÅ«no J. G., netrukus po įvykio bendravusio su nukentėjusiÄ ja ir jos motina, parodymais bei bendrojo pagalbos centro skambučių iÅ¡klotinėmis, tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusioji pakankamai nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

Abiejų apklausų metų ji patvirtino iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kad kilus konfliktui L. Å . jai bÅ«nant namuose vienÄ kartÄ patempė už suriÅ¡tų plaukų, dėl to jai labai skaudėjo. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutampantys nukentėjusiosios seserų D. P. ir S. P. parodymai. Jos abi nuosekliai parodė, jog ketino aplankyti seserį V., važiavo su ja susitikti, tačiau V. paskambino ir pasakė, kad jos nevažiuotų, nes pamotė neleidžia susitikti, kad jÄ tampė už plaukų, prašė nekviesti policijos.

Liudytojos nurodė, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė pasikÅ«kčiodama, atvykus pasiimti sesers, Å¡i, atėjusi į automobilį, verkė, pasakojo, kad pamotė jÄ tampė už plaukų. Nors Å¡ios liudytojos yra nukentėjusiosios seserys, tačiau netikėti jų parodymų nėra jokio pagrindo, nes jie tarpusavyje sutampa ir neprieÅ¡tarauja, atitinka nuoseklius nukentėjusiosios parodymus. Be to, pagrindÄ tikėti jomis suteikia ir Bendrojo pagalbos skambučio įrašų iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių matyti, jog seserys nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, t. y., kad važiavo susitikti su seserimi, tačiau pastaroji paskambinusi pasakė, jog tarp jos ir pamotės įvyko konfliktas, kad prieÅ¡ seserį buvo smurtaujama.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, skambutis įvyko dar joms neatvykus į įvykio vietÄ , tad netikėti tiek nukentėjusiosios, tiek ir Å¡ių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo. Be to, analogiÅ¡kai įvykius nupasakojo ir liudytojai K. V. bei A. K., kartu vykę automobiliu. Å ių liudytojų parodymai kartu su seserų P. parodymais viena skitÄ papildo. Liudytojų S. ir D. P. parodymus vertinti kaip patikimus ir objektyvius pagrindÄ suteikia ir tai, jog jos pakankamai objektyviai apibÅ«dino tiek pačiÄ kaltinamÄ jÄ , tiek ir nukentėjusiÄ jÄ .

Jos nurodė, kad apie kitus smurto atvejus iÅ¡ sesers V. nėra girdėjusios, taip pat pripažino, jog sesuo V. yra linkusi meluoti, yra sunkus vaikas, tačiau Å¡iuo atveju joms neatrodė, kad sesuo apsimetinėja. PagrindÄ tikėti Å¡iais parodymais suteikia ir pati įvykių eiga – seserys eilinį kartÄ važiavo aplankyti nukentėjusiosios ir jÄ nusprendė iÅ¡sivežti tik sulaukus skambučio apie smurtÄ , ir tik po to kai pasikonsultavo apie tokiÄ galimybę su Bendrojo pagalbos centro darbuotojomis.

PolicijÄ iÅ¡kvietė tik nuvykusios pas seserį ir pamačiusios pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , Bendrojo pagalbos centro darbuotojams nuosekliai, nuoÅ¡irdžiai, nieko neslėpdamos nurodė visas aplinkybes.Apie tai, kad viskas vyko spontaniÅ¡kai, spręstina taip pat ir iÅ¡ pačios nukentėjusiosios bei kaltinamosios parodymų. Be to, liudytojas policijos pareigÅ«nas J. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog vyko į iÅ¡kvietimÄ dėl to, jog pamotė tampė už plaukų mažametę mergaitę.

Jam mažametės motina nurodė iÅ¡ esmės tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusioji bei liudytojos D. bei S. P.. Jis patvirtino, jog girdėjo kaip mamai mažametė sakė, jog pamotė jÄ tampė už plaukų ir jai skaudėjo. Mergaitė buvo susijaudinusi, jai drebėjo rankos. Liudytojui nepasirodė, kad mergaitė meluoja.IÅ¡ tiesų liudytojos D. Z., D. N. K., S. M., E. Å ., K. D. patvirtino, jog nėra girdėjusios ar mačiusios, kad prieÅ¡ V. Å . bÅ«tų smurtaujama. Visos patvirtino, jog gyvendama tėvo Å¡eimoje ji buvo prižiÅ«rėta, ja buvo tinkamai rÅ«pinamasi.

IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų taip pat matyti, kad mergaitė buvo gana sudėtingo charakterio ir jai trÅ«ko motiniÅ¡kos Å¡ilumos, tačiau tai savaime nesuteikia besÄ lyginio pagrindo tikėti nuteistÄ ja, o nukentėjusiosios parodymus atmesti. Nagrinėjamu atveju yra svarbÅ«s duomenys apie šį konkretų įvykį, tačiau nei viena iÅ¡ minėtų liudytojų apie šį įvykį jokios konkrečios informacijos suteikti negalėjo. Å ių asmenų parodymai iÅ¡ tiesų svarbÅ«s vertinant nuteistosios bei nukentėjusiosios asmenybę, tačiau nepakankami paneigti buvus smurto vartojimo faktÄ , kuris nustatytas vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡samiai iÅ¡tirtais šį konkretų įvykį liečiančiais ir apie jį informacijos suteikiančiais duomenimis, t. y. pačios nukentėjusiosios parodymais bei jau aptartų liudytojų S. bei D.

P., K. V., A. K. parodymais, Bendrojo pagalbos centro įraÅ¡o duomenimis, liudytojo J. G. parodymais.Gynybos nurodytas argumentas, jog nukentėjusioji melavo, siekdama gyventi pas motinÄ , taip pat paneigta iÅ¡ dalies pačios V. Å ., o taip pat ir nukentėjusiosios tėvo J. Å . parodymais ir kitais duomenimis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek nukentėjusiosios tėvas J. Å ., tiek ir motina D. Å . pripažino, jog V. Å . buvo leidžiama bendrauti tiek su seserimis, tiek ir su motina, taip pat žinojo, kad už bausmę nukentėjusiajai bÅ«davo neleidžiama iÅ¡vykti su seserimis ir tiek Å¡eimos nariai, tiek pati V.

Å . tam neprieÅ¡taraudavo. Be to, nustatyta, jog jokių didelių ginčų dėl gyvenamosios vietos nustatymo, mažametei priklausančio turto ar jos iÅ¡laikymo tarp buvusių sutuoktinių nebuvo kilę. D. Å . siekė, kad dukra galėtų gyventi su ja ir buvo pradėjusi tam tvarkyti dokumentus dar iki Å¡io konflikto. Ji taip pat nurodė, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios su ja negalėjo anksčiau gyventi dukra V. Å ., yra tai, kad ji neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Kai tik Å¡ios aplinkybės pasikeitė, ji ėmė siekti susigrÄ Å¾inti dukrÄ .

Be to, sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog aplinkybė, kad nukentėjusioji seserų telefonu prašė nebevykti, nes jai neleidžiama susitikti, nekviesti pareigÅ«nų ir apie įvykį niekam nepraneÅ¡ti, taip pat leidžia pagrįstai teigti, jog visos nukentėjusiosios emocijos ir elgesys po įvykio buvos reakcija į jos atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ , o ne siekis bet kokiomis priemonėmis gyventi su mama. Kartu Å¡ios aplinkybės taip pat leidžia tikėti nukentėjusiÄ jÄ , jos nuoÅ¡irdumu, jos parodymus patvirtinusiomis liudytojomis, ir paneigia gynybos versijÄ , kad nukentėjusioji tokiu bÅ«du siekė apÅ¡meižti pamotę ir taip elgėsi vedino noro gyventi su motina.Nuteistoji skunde taip pat ginčija veikos pasekmes, teigia, jog jeigu ir buvo patempta už plaukų, tai galėjo sukelti tik nemalonius pojūčius ir negalėtų bÅ«ti laikoma fizinio skausmo sukėlimu baudžiamÄ ja prasme, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Å¡iuos skundo argumentus, konstatuoja, jog jie nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti.Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Taigi Å¡iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ , toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų duomenų pakanka konstatuoti pasekmes – sukeltÄ fizinį skausmÄ .

Nukentėjusioji apie sukeltÄ fizinį skausmÄ Å¾odžiu pasakė seserims, teisme taip pat patvirtino, jog jai labai skaudėjo. Nors į medikus ir nebuvo kreiptasi, skausmas ilgai nesitęsė, tačiau jis buvo sukeltas. Kad tai buvo pakankamai stiprus neigiamas fizinis pojÅ«tis, patvirtina nukentėjusiosios bÅ«sena iÅ¡ karto po įvykio. Ji buvo susijaudinusi, verkė net pasikÅ«kčiodama, parvežta pas mamÄ vis dar nebuvo nusiraminusi. Å ios aplinkybės, turint omenyje, kad ir anksčiau už bausmę nukentėjusiajai nebuvo leidžiama pasimatyti su seserimis, tačiau tokių pasekmių nebÅ«davo, tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju tai nebuvo vien eilinis draudimas susitikti su seserimis, o konfliktas, kuris baigėsi tyčiniu smurto naudojimu mažametės atžvilgiu, kurio pasekoje Å¡iai neabejotinai buvo sukelti ne nemalonÅ«s pojūčiai, o fizinis skausmas.

Taip pat vertinant bylos duomenis Å¡iuo aspektu, atsižvelgtina ir į tai, kad fizinis poveikis padarytas į skausmui jautrų ir gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvos sritį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog, nors ir vizualinių smurto naudojimo požymių nefiksuota, į medikus nesikreipta, byloje pagrįstai nustatyta, jog mažametei nukentėjusiajai L. Å . veiksmais patempiant už suriÅ¡tų plaukų buvo sukeltas fizinis skausmas.Atsižvelgiant į aptartus duomenis, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad L.

Å . buitinio konflikto metu 2017 m. balandžio 2 d. apie 21 val. suimdama mažametės V. Å . suriÅ¡tus plaukus ir tyčia juos vienÄ kartÄ stipriai patempdama į apačiÄ sukėlė mažametei fizinį skausmÄ . Nuteistoji veikė netiesiogine tyčia, nes bÅ«dama suaugusi, pakaltinama neabejotinai suvokė, kad toks veiksmas sukels pasekmes – nukentėjusysis mažametis asmuo mažiausiai patirs fizinį skausmÄ , ir nors Å¡ių padarinių nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems kilti, todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu L.

Å . pagrįstai pripažinta kalta padariusi BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau jai skirta savo dydžiu per griežta bausmė.Pažymėtina, jog bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, visais atvejais skiriant bausmę turi bÅ«ti vadovaujamasi BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtimi, t. y. turi bÅ«ti skiriama tokia bausmė, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, juos nubaustų, atimtų galimybę asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiktų taip, kad jie vėl nenusikalstų bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ .Å iuo atveju skiriant bausmę L.

Š., teisėjų kolegijos vertinimu, tik abstrakčiai įvertintas tokios rūšies nusikalstamų veikų pavojingumas, neatsižvelgiant ir neįvertinant šios konkrečios nusikalstamos veikos pobūdžio, aplinkybių, trukmės, smurto intensyvumo, be to, nepakankamai įvertinta ir nuteistosios teigiamai charakterizuojama asmenybė. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendis dalyje dėl L. Š. paskirtos bausmės keistinas ir L. Š. skirtina nauja bausmė.Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarytas vienas tyčinis baigtas smurtinis nusikaltimas.

Nagrinėjamu konkrečiu atveju fizinio smurto vartojimas pasireiÅ¡kė tuo, jog buvo ne suduota ranka ar kitu kokiu daiktu, ne spirta koja, tačiau vienÄ kartÄ patempta žemyn už suriÅ¡tų plaukų. Pats veiksmas truko vos 5-10 sekundžių, fizinis skausmas ilgai netruko, jokių vizualių sužalojimų požymių (paraudimo, plaukų iÅ¡peÅ¡imo) nefiksuota. Via tai rodo, jog smurtas nebuvo intensyvus, sukeltas skausmas nebuvo ilgalaikis. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad L. Å . charakterizuojama teigiamai.

Ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota, VÅ¡Ä® Respublikinėje Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesilankė. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, ji rÅ«pinosi Å¡eima, vaikais taip pat ir pačia nukentėjusiÄ jÄ . Visa tai rodo, jog Å¡is įvykis buvo atsitiktinis, neapgalvotas, spontaniÅ¡kas poelgis, kuris nėra bÅ«dingas nuteistajai. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be to, atsižvelgtina ir įvertintina taip pat ir tai, kad nukentėjusioji pykčio nuteistajai nelaiko ir jos toliau įprastai bendrauja. Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, bausmės tikslams pasiekti L. Å ., vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), skirtina 15 MGL, t. y. 564,9 Eur (penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų 90 eurocentų), dydžio bauda. Taip pat įvertinus, jog tai vienkartinis, spontaniÅ¡kas poelgis, pasireiÅ¡kęs netiesiogine tyčia ir toks elgesys nuteistajai nėra bÅ«dingas, anksčiau už panaÅ¡aus pobÅ«džio veikas L.

Å . neteista, jokių kitų duomenų dėl fizinio smurto vartojimo nefiksuota, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, todėl Å¡i priemonė panaikintina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistosios L. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį dalyje dėl L.

Å . skirtos bausmės pakeisti.L. Å . pagal BK 140 straipsnio 3 dalį skirti naujÄ bausmę – 15 MGL, t. y. 564,9 Eur (penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų 90 eurocentų) dydžio baudÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 2 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.Baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, panaikinti.Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Teisėjai                          JÅ«ratė Jakubonienė                                                     Algirdas Remeika                           Gytis Večerskas                         Â