dd7e059e-184c-4bb3-9850-b446db16ea06 · Jonavos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-26-751/12Teismo proceso Nr. 1-61-1-00800-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1; 1.1.8.7.9; (S) 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.4 JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2012 m. gegužės 3 d. Jonava                      Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Paurys, sekretoriaujant Editai Sabaitei, dalyvaujant prokurorams Ryčiui Ivanauskui, Vitalijui Jaroščenkai, gynėjai adv. Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajam V.

K., gestų kalbos vertėjai Zitai PalepÅ¡ienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistaskaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str.1dTeismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. G. buvo kaltinamas, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 14.10 val. bÅ«damas buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl kilusių tarpusavio nesutarimų, deÅ¡inės kojos keliu prispaudęs nukentėjusiajam V.

K. krÅ«tinę ir kaire ranka pasukęs jo galvÄ Ä¯ deÅ¡inę, turėdamas tikslÄ sužaloti, tyčia peiliu sudavė vienÄ smÅ«gį V. K. į kaklÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. vienÄ kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdÄ kaklo kairėje pusėje su vidinės jungo venos bei kairio plaučio sužalojimu, lydimÄ kraujo susikaupimo kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje bei Å¡oko dėl nukraujavimo, tai yra sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu gyveno pas savo motinÄ V. U. kaime, Jonavos rajonas, tačiau bÅ«davo ir pas savo tetÄ L., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis buvo nukentėjęs V. K.. Ä®vykio dienÄ nuo pat ryto jis, teta L., nukentėjęs V. K. ir pastarojo draugas V. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė kambaryje. Butas vieno kambario. Begeriant nukentėjęs susipyko su L.. Taip bÅ«davo pastoviai. L. pradėjo V.

K. varyt iÅ¡ buto, sakė, kad ji nenori su juo gyventi. Tuo metu jis nuėjęs į virtuvę, norėdamas pasiklot matracÄ , kad galėtų prigulti, nes jam buvo sunku dėl sužaloto pilvo. Sugrįžęs į kambarį pamatė kad nukentėjęs Å¡vaistosi peiliu prieÅ¡ L.. Kadangi pastarojo kalba neryÅ¡ki, tai kÄ pastarasis kalbėjo nesuprato- ar tai nusižudysiu ar tai nužudysiu. Jis peilį buvo paėmęs nuo stalo, kur buvo pjaustoma užkanda. Tai pamatęs, jis sugriebė nukentėjusiam už rankos, norėdamas atimti peilį.

Kadangi jis buvo sužeistas į pilvÄ , tai jam buvo sunku judėti ir jie abu nukrito ant grindų. Tuo metu nukentėjęs jį laikė apglėbęs sprandÄ . Jokių muÅ¡tynių bÅ«nant ant grindų, nebuvo. Jiems besiimant, jis net peilio neturėjo savo rankose ir todėl nukentėjusiojo sužaloti jis negalėjo. Kai jis iÅ¡sivadavo nuo nukentėjusiojo, pamatė, kad pastarajam iÅ¡ kaklo bėga kraujas. Kur konkrečiai buvo žaizda, nepamena. Nukentėjęs bandė keltis, tačiau jam iÅ¡ žaizdos pulsuojančiai bėgo kraujas.

Todėl jis pradėjo rėkt, kad greičiau kviestų greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , o pats bandė užspausti žaizdÄ , bandydamas sulaikyti kraujÄ . Greitai atvažiavo greitoji. Jis tada pasitraukė nuo nukentėjusiojo, o pastarasis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Kuriuo metu ir kaip susižalojo nukentėjusysis jis paaiÅ¡kinti negali. V. K. jis pažįsta apie du metus laiko. Pažįsta ir V. Ž., ir nei su vienu susipykęs ar kokių tai konfliktų nebuvo. Ä®vykio metu jis buvo iÅ¡gėręs. Jis deÅ¡iniarankis.R.

G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad jis parodė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini),o jo kambaryje vietÄ , kur tarp jo ir V. K. vyko grumtynės, kurių metu V. K. susižalojo kaklÄ (1 t., b. 1. 126-131).2010-08-15 asmens blaivumo testu nustatoma, kad 15.32 val. R. G. buvo nustatytas 3,78 prom. girtumas (1 t, b. 1. 106).2011-02-11 specialisto iÅ¡vada Nr.94TPK-7 nustatoma, kad R. G. teismo psichiatrinė ekspertizė nereikalinga (1 t., b. 1. 71).Nukentėjusysis V. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra L., kuri yra R.

G. teta, sugyventinis. Kartu jie gyvena apie deÅ¡imt metų. Jis su R. G. nesusipykęs. 2010-08-15 iÅ¡ ryto su draugu truputį iÅ¡gėrė, o kai grįžo namo, tai rado G., Ž. ir L., kurie gėrė. Prie jų prisijungė ir jis. Gėrė alų, vynÄ , naminę degtinę. Begeriant L. atsigulė pagulėt. Dėl kažko jis su L. susipyko, todėl nuėjo į virtuvę, kur gulėjo G. ir pasiėmė peilį. Paėmęs peilį, atsisėdo ant sofos, kur gulėjo L. ir pradėjo peiliu mosikuot sakydamas, kad negyvens.

L. pradėjo Å¡aukti G., kuris atėjęs sugriebė jam už rankos, kurioje buvo peilis ir jie abu nugriuvo ant grindų. Dar prieÅ¡ nukrentant, jis peiliu perbraukė sau per kaklÄ , sakydamas, kad pasipjaus ir pats susižalojo kaklÄ . Jam pradėjo bėgt kraujas. Ar jis pats susižalojo, ar jį kažkas sužalojo, nieko pasakyti negali, nes jam aptemo sÄ monė ir jis atsigavo tik ligoninėje. Kad tarp jo ir G. bÅ«tų buvę kokios tai grumtynės, nepamena. Kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, nes susižalojo pats.

Dėl plaučio sužalojimo, tai jis buvo anksčiau operuotas, 2010 m. pavasarį Kaune, bet kokioje ligoninėje, nepamena. Civilinio ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kia. Ž. gėrė su visais, bet jis kaip liudytojas yra melagis.Nukentėjusiojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad jis parodė buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje vietÄ , kur jis pats susižalojo peiliu (1 t., b. 1. 82-85).2010-10-18 akistatos protokolu tarp įtariamojo R. G. ir nukentėjusiojo V. K. nustatoma, kad nukentėjęs ir akistatos metu patvirtino, kad R.

G. dėl jo sužalojimo nekaltas (lt, b.l. 91).2010-08-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 2200/10(02) nustatoma, kad V. K. kraujuje konstatuota 3,57 promilės etilo alkoholio (1 t., b.1.75).Nukentėjusysis V. K. į Jonavos PSPC įskaitÄ neįraÅ¡ytas, nesilankė (lt., b.l. 87).Liudytoja L. L. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad R. G. jos sesers sÅ«nus. O nukentėjęs jos sugyventinis, su kuriuo ji gyvena apie 10 metų. 2010-08-15 pas jÄ atėjo R.

G. ir prašėsi leidimo pas jÄ pagyventi. Ji sutiko ir jį priglaudė virtuvėje. IÅ¡ pat ryto ji, R. G. ir nukentėjęs gėrė alų. Paskui visi prigulė pamiegoti Dabar nepamena kaip, bet pas jÄ namuose atsirado Ž.. Vienu metu nukentėjęs pradėjo durnavot, su peiliu braukyt sau po kalu, baksnot. Paskui jis nukrito ant sofos. Ji kvietė G., kuris atėjo į kambarį ir peilį atėmė. Ji liepė kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Nukentėjęs peiliu susižalojo pats, nes jis ženklais rodė, kad nusižudys ir apie tai ne kartÄ jau buvo kalbėjęs. Jokių abipusių konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nebuvo.

Kai nukentėjusysis mosikavosi peiliu ji stovėjo prie kambario durų.Liudytoja E. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji R. G. pažįsta. Ä®vykio metu tarp jų santykiai buvo geri, o dabar jie susipykę. Nukentėjusįjį pažįsta tik iÅ¡ matymo. Ji pati įvykio vietoje nebuvo, tik per langÄ matė, kad buvo atvažiavusi GMP, kaip iÅ¡vežė nukentėjusįjį. Jai kaimynė pasakojo, kad matė kaip iÅ¡ laiptinės išėjo R. G., kurio rankos buvo kruvinos. IÅ¡ kitų kalbų suprato, kad bute pas L. buvo koks tai konfliktas.

Po įvykio parėjus kuriam tai laikui, kai R. G. buvo paleistas iÅ¡ sulaikymo, ji buvo atėjusi į jo butÄ ir klausė ar ne jis kaltas. R. G. kažkÄ neaiÅ¡kiai kalbėjo, kad konfliktas įvyko dėl L., o paskui, kad nukentėjęs nevykdė jo nurodymo eiti ir gauti pinigų. Paklausus tiesiai, ar ne jis sužalojo V. K., atsakė, kad jis. Viso pokalbio su R. G. atpasakoti negali, tačiau R. G. sakė, kad niekas nieko neįrodys, nes jis verčia nukentėjusįjį kalbėti, kad atseit jis pats susižalojo.Liudytoja H.

V. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra R. G. motina. Įvykio vietoje nebuvo ir nieko nematė. Apie tai kas įvyko, sužinojo, kai nukentėjęs gulėjo ligoninėje. Nukentėjusį pažįsta apie 10 metų, nes jis yra jos sesers sugyventinis. Ji jį aplankė, kai jis gulėjo Kauno klinikinėje ligoninėje. Klausė kas atsitiko. Nukentėjęs jai ant popieriaus užrašė, kad buvo girtas, kvailas ir pats susižalojo. Ligoninėje ji jį aplankė praėjus 3-4 dienom po įvykio.

Nukentėjęs buvo sÄ moningas, sėdėjo, prašė valgyti, nupirkti cigarečių . Kiek jai žinoma kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai labai geri.Liudytojas V. Ž. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta apie metus laiko ir jis yra jo draugas. Nukentėjusįjį pažįsta nuo seniau, apie 2-3 metus. Ä®vykio datos nepamena. Pamena, kad tai buvo kaltinamojo tetos gimtadienis. Jį į gimtadienį pakvietė kaltinamasis, nes jis pats iÅ¡ „po vakar“ jautėsi labai blogai ir reikėjo „taisyti sveikatÄ â€œ.

Jis atėjo į namÄ (duomenys neskelbtini), buto Nr. nepamena. Ten buvo buto Å¡eimininkė L., nukentėjęs ir kaltinamasis. Jis su kaltinamuoju nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alaus, degtinės ir užkandos. Grįžo namo, pradėjo gerti buto salone. L. nedaug reikėjo ir ji atsigulė pamiegoti ant sofos. Nukentėjęs irgi susiruošė miegoti, nusirengė iki trumpikių ir atsigulė Å¡alia L.. O jis ir kaltinamasis gėrė toliau. Jis gerai prisigėrė, nes sėdėdamas ant fotelio užmigo.

Snaudė ir G.. Vienu metu jį pažadino kaltinamasis ir liepė skambinti į GMP. Pamatė nukentėjusįjį sėdintį ant sofos, pastarasis visas buvo kruvinas. Kol jis skambino į greitÄ jÄ nukentėjęs nuo sofos nukrito ant grindų. L. tuo metu miegojo. Jam paskambinus iÅ¡ karto atvažiavo dvi greitosios ir policija. Kai atvažiavo policija, kaltinamasis laikė užspaudęs nukentėjusiojo žaizdÄ kažkur kakle. Medikė pasakė, kad yra durtinė žaizda. Nukentėjęs buvo iÅ¡vežtas GMP, o R.

G. iÅ¡sivežė policija. Jokio įrankio, kuriuo galėjo bÅ«ti sužalotas nukentėjęs, jis nematė. Kol atvyko GMP jis su kaltinamuoju apie tai, kas čia įvyko nekalbėjo ir tuo nesidomėjo. Tik jam einant skambinti, kaltinamasis jam sakė, kad nukentėjęs norėjo pasipjauti ir jis iÅ¡ jo atėmė peilį. Nukentėjęs ne kartÄ jau yra pjovęsis. Dėl jo skirtingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir duodamų teisme parodė, kad kai buvo apklausiamas pirmÄ kartÄ buvo girtas, o kai buvo apklausiamas antrÄ kartÄ , tai buvo sulaikytas išėjęs iÅ¡ baro, kur jau buvo gėręs alaus ir degtinės, o protokolÄ pasirašė jo neskaitęs. Teisme duoda teisingus parodymus ir kaip ir prie kokių aplinkybių buvo sužalotas ar pats susižalojo nukentėjęs, nematė.2010-08-15 asmens blaivumo testu nustatoma, kad 15.42 val.

V. Ž. buvo nustatytas 3,82 prom. girtumas (1 t, b. 1. 92). Liudytoja A. Ž. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK vyr. tyrėja ir atliko ikiteismini tyrimÄ R. G. baudžiamojoje byloje. R. G. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn remiantis liudytojų V. Ž., E. K., bei GMP felčerės parodymais. Su liudytoju V. Ž. visi ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti nebuvo, nes jis dingo ir surastas nebuvo. Apklausiant V. Ž., kad jis bÅ«tų girtas, nesimatė. AntrÄ kartÄ jis buvo apklaustas, kai buvo sulaikytas einantis iÅ¡ baro.Liudytoja V.

P. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba greitosios medicininės pagalbos felčere. 2011-08-15 ji dirbo. Dabar valandos nepamena, bet buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad yra žmogus (duomenys neskelbtini), sužalotas peiliu. Kai nuvyko į vietÄ ar kas nors juos pasitiko, nepamena. Įėjus į vieno kambario butÄ , pamatė kambaryje ant grindų gulintį vyrÄ , buvo daug kraujo. Nukentėjęs atrodo buvo su maikute ir triusikais. Å alia buvęs vyras jį bandė gaivinti, buvo ties nukentėjusiuoju pasilenkęs ir atrodo bandė daryti dirbtinį kvėpavimÄ .

Ji tÄ vyrÄ nuvarė ir pradėjo daryti savo darbÄ . Kiek pamena, žaizda buvo krÅ«tinės virÅ¡utinėje dalyje, nors dabar to garantuoti negali. Su ja nukentėjęs nekalbėjo. Kraujo spaudimas buvo žemas, ji pastatė laÅ¡alinę, sutvarkė žaizdÄ ir nukentėjęs buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Kad nukentėjęs kurčnebylys jai nebuvo žinoma. Tuo metu bute buvo ir daugiau žmonių, bet jai tuo metu buvo ne iki jų ir todėl kÄ jie ten kalbėjo, nepamena. Kambaryje ant stalo buvo stiklinių, maisto likučių, kaip po baliaus.

Dėl girtumo ji nieko pasakyti negali. Tas vyras, kuris nukentėjusįjį bandė gaivinti, buvo matyti, kad labai jaudinasi, vis jos klausinėjo kaip jam, kaip jam. Šis vyras jai buvo žinomas, nes prieš kelias dienas buvo iškvietimas dėl šio „gaivintojo“ sužalojimo peiliu. Jis buvo sužalotas (duomenys neskelbtini). Prie kokių aplinkybių jis buvo sužalotas, jai nežinoma. Sužalojimas buvo nesunkus. Šiuo metu teigti, kad tas gelbėtojas jai būtų sakęs, kad dūrė jis, nebegali.

Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė tiesÄ , nes tuo metu prisiminė daugiau, nes nuo įvykio buvo praėjęs trumpas laiko tarpas. Tas gelbėtojas buvo R. G., bet niekas nebÅ«tų pasikeitę jei jis to ir nebÅ«tų daręs.Apklausta teisme ekspertė S. B. parodė, kad pats savęs susižaloti V. K. negalėjo. Tai negalėjo bÅ«ti ir atsitiktinis sužalojimas, nes sužalojimo kanalas eina iÅ¡ virÅ¡aus žemyn. Savęs susižalojimo atvejais dažniausiai bÅ«na ne durtinės, o pjautinės žaizdos.

Å iuo konkrečiu atveju, sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo bÅ«ti bet kokioje padėtyje. Nors nukentėjęs teigia, kad susižalojo pats, tačiau jo rodomi judesiai neatitinka sužalojimo pobÅ«džio, nes rodo pjovimo judesį skersai kaklo, o kaip buvo sužalotas plautis, paaiÅ¡kinti negali.2010-08-15 apžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo aptiktos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ . Virtuvėje ant staliuko lėkÅ¡tėje su aguonomis buvo rastas ir paimtas peilis su dėmėmis panaÅ¡iomis į kraujÄ , du stikliukai cigarečių nuorÅ«kos, tuščias alaus „Tornado 2 ltr talpos butelis, skysčio, primenančio kraujÄ pavyzdys, paklodė su dėmėmis, primenančiomis kraujÄ . (1 t., b. 1. 5-17).2011-02-10 apžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad buvo apžiÅ«rėti: virtuvinis peilis, du stikliukai, tuščias alus butelis ir balta paklodė, iÅ¡imti įvykio vietos apžiÅ«ros metu.

Ant peilio ir paklodės rastos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ (lt., b.l. 19-20). 2011-02-10 apžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad buvo apžiÅ«rėti vyriÅ¡ki Å¡ortai, kurie 2010-08-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimti iÅ¡ R. G.. Ant Å¡ortų rasta Å¡viesiai rudos spalvos dėmės (1 t, b. 1. 22-24). 2011-02-10 apžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad buvo apžiÅ«rėta dryžuota paklodė, 2010-08-15 paimta iÅ¡ VÅ¡Ä® Jonavos ligoninės priėmimo skyriaus daiktų, dokumentų pateikimo protokolu.

Rasta dėmės, primenančios kraujÄ (1t., b.1.25, 26-27). Specialisto iÅ¡vada Nr. 3044/10(02) nustatoma, kad V. K. konstatuota viena kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su vidinės jungo venos bei kairio plaučio sužalojimu, lydima kraujo susikaupimo kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje bei Å¡oko dėl nukraujavimo. Sužalojimas padarytas aÅ¡triu duriančiu - pjaunančiu daiktu paveikus kaklo kairiÄ jÄ pusę. Kovai bei savigynai bÅ«dingų sužalojimų nekonstatuota.

Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje Sužalojimo metu V. K. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimuisi. Labiausiai tikėtina, kad V. K. buvo sužalotas duriant peiliu į kaklo sritį iš viršaus, remiantis liudytojo V. Ž. parodymais. Mažai tikėtina, kad sužalojimas V. K. galėjo būti padarytas griuvimo metu. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. 6.6.12, 6.6.15 punktai) (1 t., b.1. 56-57).Ikiteisminio tyrimo metu R.

G. buvo kaltinamas tyčia, kilusių tarpusavio nesutarimų, metu, peiliu sužalojęs nukentėjusįjį V. K. į kaklÄ ir tuo padaręs V. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Pagal BK 135 straipsnį atsako tas, kas padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ tyčia. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iÅ¡ kaltinamojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobÅ«dį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ nusikalstamus veiksmus, Å¡ių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan.

IÅ¡analizuotų kaltinamojo R. G., teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto nukentėjusiojo V. K., V. Ž., L. L. parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, vertinant jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, teismui neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad R. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d. LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino dalinai, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino. Tiesiogiai įvykio vietoje buvusių kaltinamojo R. G., nukentėjusiojo V. K. ir liudytojų L. L. bei V. Ž. parodymai nesutampa detalėse ir tai galima paaiÅ¡kinti tuo, jog įvykio metu jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, o iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusiajam V.

K. buvo nustatytas - 3,57 promilės (1t.,b.1.75), kaltinamajam R. G. - 3,78 promilės (1t,b.1.106), liudytojui V. Ž. - 3.82 promilės etilo alkoholio girtumas (1 t., b.l. 92). IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apkaltinant R. G., padarius sunkų nusikaltimÄ buvo remtasi liudytojo V. Ž. parodymais (T.1 b.l.93-95), kuris ikiteisminio tyrimo metu papasakojo sužalojimo aplinkybes bei mechanizmÄ , jog R. G. ant sofos gulinčiam V. K. keliu užspaudė krÅ«tinę, pasuko jo galvÄ ir peiliu dÅ«rė jam į kaklo sritį.

BÅ«tent Å¡io liudytojo parodymais rėmėsi ir specialistė savo iÅ¡vadoje dėl V. K. padaryto kÅ«no sužalojimo sunkumo laipsnio nustatymo, kuri pateikė iÅ¡vadÄ , jog labiausiai tikėtina, kad V. K. buvo sužalotas duriant peiliu į kaklo sritį iÅ¡ virÅ¡aus (T.1, b.l.56-57). Teismas neatmeta galimybės, jog V. K. galėjo bÅ«ti sužalotas tyčia, t.y. tokiomis aplinkybėmis ir bÅ«du kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojas V. Ž. ir bÅ«tent tokias sužalojimo aplinkybes ekspertas laiko labiausiai tikėtinomis.

Tačiau šio liudytojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu teismui kelia abejones, nes V. Ž. iš karto po įvykio 15.42 val. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3.82 promilės; 1t.,b.l.92) ir ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes jis buvo apklausinėjamas praėjus vos keturioms valandoms – nuo 19.30 iki 20.40 val. (T.1 b.l.93-94), pakartotinai jo blaivumo nepatikrinus, t.y. jam esant apsvaigus nuo alkoholio. Nors papildomos apklausos metu V. Ž. patvirtino anksčiau duotus parodymus, tačiau nustatyta, jog ir papildoma jo apklausa buvo atlikta taip pat jam esant neblaiviam, t.y. sulaikytam išėjus iš baro, kur jis vartojo alkoholinius gėrimus.

V. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog papildomos apklausos metu jis buvo iÅ¡gėręs alaus ir degtinės. Tai, kad V. Ž. buvo apklausiamas sulaikius jį iÅ¡einant iÅ¡ baro, posėdžio metu patvirtino ir jį apklausinėjusi tyrėja A. Ž.. Pats V. Ž. teisme parodė, kad kaip buvo sužalotas V. K. nematė, nes miegojo. Savo parodymų keitimÄ jis paaiÅ¡kino tuo, jog apklausų ikiteisminio tyrimo metu buvo neblaivus. AntrÄ kartÄ V. Ž. buvo apklaustas pastarajam išėjus iÅ¡ baro.

Nors Å¡iuo atveju V. Ž. girtumas tikrintas nebuvo, tačiau nepaneigtas ir jo paties teigimas, kad ir Å¡iuo atveju jis buvo girtas. Tokiomis aplinkybėmis gautų įrodymų teismas negali laikyti patikimais, kadangi teisiamojo posėdžio metu V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų atsisakė ir nurodė jog apklausos protokolÄ pasirašė neskaitęs. Kadangi pirminės liudytojo apklausos, jam esant neblaiviam, teismui kelia pagrįstų abejonių jo adekvačia reakcija į jam užduodamus klausimus, taip pat į aplinkÄ , todėl apsvaigusio nuo alkoholio asmens duotais parodymais, teismas negali remtis bei priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, nes tokie liudytojo duoti parodymai yra niekiniai.

Tyrėja A. Ž. teisme pripažino, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai su liudytoju V. Ž. atlikti nebuvo, nes jis dingo ir surastas nebuvo. Specialisto iÅ¡vada Nr.3044/10(02) dėl nukentėjusiajam padaryto kÅ«no sužalojimo sunkumo laipsnio, taip pat nėra konkreti. Teiginiai „labiausiai tikėtina“ ar „mažai tikėtina“ neduoda pagrindo juos traktuoti, kaip R. G. kaltės įrodymÄ . Bylos nagrinėjimo teisme metu nuo pat pirmo teisiamojo posėdžio, tiek kaltinamasis R. G., tiek nukentėjęs V.

K. teigė, kad V. Ž. yra melagis. Kaltinamasis neturėjo jokio tikslo ir motyvo padaryti nusikalstamÄ veikÄ kuria kaltinamas. Byloje apklausti asmenys nurodo, jog susipykę nebuvo, jokio konflikto nebuvo. Nukentėjęs, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai nurodė, jog susižalojo pats. Tai, kad V. K. susižalojo pats parodė ir liudytoja L. L., paaiÅ¡kindama, jog V. K. ne kartÄ Å¾enklais rodė, kad nusižudys. Nors specialisto iÅ¡vada remiasi V. Ž. parodymais, tačiau jos 4 punkte nurodyta, jog sužalojimas V.

K. galėjo būti padarytas jam esant įvairiose padėtyse (1 t.,b.l.57). Kaltinamasis parodė, jog V. K. galėjo susižaloti griūdamas, kai jis bandė iš jo atimti peilį, o nukentėjęs parodė, jog jis pats susižalojo sėdėdamas ant sofos. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė S. B. parodė, jog nukentėjusiojo rodomi judesiai neatitinka sužalojimo pobūdžio, nes rodo pjovimo judesį skersai kaklo, o kaip buvo sužalotas plautis, paaiškinti negali. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis V.

K. įvykio metu buvo neblaivus, jo kraujuje nustatyta 3,57 promilės etilo alkoholio (1 t., b.1.75). Todėl esant tokio girtumo mažai tikėtina, jog jo judesiai įvykio metu galėjo būti koordinuoti ir jis gali tiksliai atkartoti šį judesį. Liudytojui V. Ž. atsisakius ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kaltinant R. G. sunkiu nusikaltimu remtis vien tik tikėtina specialisto išvada ir ekspertės E. B. parodymais, jog susižalojimo atvejais dažniausi būna ne durtinės, o pjautinės žaizdos, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, teismas negali.Liudytojų E. K. parodymais, jog po įvykio R.

G. sakė, jog jis sužalojo V. K. teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, kaip neginčijamu įrodymu remtis negali, nes Å¡i liudytoja tiesiogiai įvykio nematė, kitų aplinkybių nežino.Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr.40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Pats kaltinamasis R. G. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo savo kaltės nepripažino, daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. G. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, R. G. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d. iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad R.

G. padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5d. 1p)KaltinamÄ jį iÅ¡teisinus, civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys atmestinas.Daiktiniai įrodymai - virtuvinis peilis, plastikinis tuščias alaus butelis, du stikliukai, dvi paklodės, įtariamojo R. G. Å¡ortai, du vokai su nuorÅ«komis, vokas su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip neturintys materialinės vertės (BPK 94 str. 1d. 4 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str. 1 d., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 2 p., 304 str., 305 str. 3 d., , 307 str. 4 d., 308 str., 115 str. 3 d. 1 p., teismas n u s p r e n d ž i a:

R. G., kaltinamÄ padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d., iÅ¡teisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atmesti. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.             Daiktinius įrodymus - virtuvinį peilį, plastikinį tuščiÄ alaus butelį, du stikliukus, dvi paklodes, įtariamojo R.

G. Å¡ortus, du vokus su nuorÅ«komis, vokÄ su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuoraÅ¡o įteikimo kaltinamajam, kitiems nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu. Teisėjas                                                                                                   Vidmantas Paurys