dd7d3d68-8a3b-4e21-b66b-7b06d68e25e4 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Dalia Zimantienė

Baudž. byla Nr. 1A–173-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

2010 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Rasos Valentinienės, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,

nuteistojo R. N. gynėjui Antanui Lekstučiui, teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės

teismo 2010-02-02 nuosprendžio, kuriuo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK)  180 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl R. K. daiktų pagrobimo plėšimo būdu) – trejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 159 straipsnį (dėl vaiko – K. B. – įtraukimo į nusikaltimÄ ) – vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl R. K. dokumentų pagrobimo) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

           Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas R. N. laikinajame sulaikyme ir suėmime bÅ«tas laikas nuo 2009-09-03 iki 2010-02-02.

Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo 2010-02-02.

           R. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. B., bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

R. N. nuteistas už tai, kad jis 2009-08-22, apie 23.10 val., Å ilutės r., (duomenys neskelbtini,  k., miÅ¡ke, veikdamas bendrininkų grupe su D. B. ir K. B., kuri vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 puntu Å ilutės rajono apylinkės teismo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla jai nutraukta, pavartodami fizinį smurtÄ , plėšimu bÅ«du pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ K.

B. į iÅ¡ anksto sutartÄ vietÄ iÅ¡kvietus nukentėjusįjį R. K., o Å¡iam automobiliu „Ford Probe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į nurodytÄ vietÄ , R. N. sugriebęs nukentėjusįjį už drabužių ir iÅ¡tempęs jį iÅ¡ automobilio sudavė jam du kartus

kumščiu į Å¡onÄ , nugarÄ , D. B. sudavė du kartus kumščiu R. K. į deÅ¡inį Å¡onÄ , taip jie sukėlė nukentėjusiajam fizinį

skausmÄ ir pagrobė R. K. priklausantį 4 000 Lt vertės automobilį „Ford Probe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusius nukentėjusiojo daiktus: bendros 30 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 1600“ su SIM kortele, 1 500 Rusijos rublių, kurių vertė 115,07 litų, bevertį sportinį Å¡varkÄ ir bendros 100 litų vertės automagnetolÄ â€žPioneer“ su valdymo pulteliu, taip padarydami R. K. 4 245,07 Lt turtinę žalÄ .

Be to, R. N. 2009-08-22, apie 22 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k., R. J. gyvenamajame name, žinodamas, kad K.

B. yra vaikas (gim. 1994-05-06), praÅ¡ydamas ir taip įkalbėdamas jÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ , įtraukė K. B. į nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), tai yra paprašė K. B. į iÅ¡ anksto sutartÄ vietÄ iÅ¡kviesti nukentėjusįjį R. K., o Å¡iam automobiliu „Ford Probe“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini), atvykus į nurodytÄ vietÄ , 2009-08-22, apie 23.10 val., D. B. ir R. N. pavartojant fizinį smurtÄ ,

plėšimu bÅ«du pagrobė R. K. priklausantį automobilį „Ford Probe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais daiktais ir pinigais, taip padarydami nukentėjusiajam R. K. 4 245,07 Lt turtinę žalÄ .

            Be to, R. N. 2009-08-23, apie 15 val., Klaipėdos r., Priekulės

miestelyje, iš 2009-08-22, apie 23.10 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) miške, plėšimo būdu iš pagrobto

nukentėjusiajam R. K. priklausančio automobilio „Ford Probe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė ir tokiu bÅ«du pagrobė bei įgijo R. K. vardu iÅ¡duotus dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2009-01-13 Jurbarko policijos Migracijos poskyrio, bei vairuotojo pažymėjimÄ Nr. R0253514, iÅ¡duotÄ Â 2008-03-21 VÄ® „Regitra“.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos

bausmės paskyrimo ir paskirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad  teismas netinkamai taikė BK 41 straipsnio 2

dalies ir BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus paskirdamas bausmę. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. BK 54 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nuteistasis R. N. nurodo, kad jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo ir pažadėjo atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , tačiau teismas Å¡ių aplinkybių be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę pagal BK 180 straipsnio l dalį, nes jis tik norėjo padėti savo draugui K. B., tai yra norėjo „pamokyti“ nukentėjusįjį R. K., kad jis nesikiÅ¡tų į K.

B. ir K. B. tarpusavio santykius, ir dėl to pats nukentėjo, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, tai yra plėšimÄ .

Apelianto

teigimu, teismas nepagrįstai jį apkaltino pagal BK 159 straipsnį – tai yra dėl K. B. įtraukimo į

nusikaltimÄ ir už šį nusikaltimÄ paskyrė per griežtÄ bausmę, nes jis nežinojo, kad K. B. yra nepilnametė. IÅ¡ pažiÅ«ros K.

B. atrodė subrendusi mergina. Nuteistasis R. N. nurodo, jog jam buvo žinoma, kad K. B. seniai draugauja ir intymiai bendrauja su nuteistuoju K. B., o Å¡iuo metu nuo pastarojo laukiasi vaiko. Aplinkybę, kad K. B. yra nepilnametė, jis sužinojo tik iÅ¡ tyrėjos. Teismas, paskirdamas už šį nusikaltimÄ laisvės atėmimo bausmę, neįvertino Å¡ios veikos pavojingumo pobÅ«džio ir laipsnio. Apelianto teigimu, už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jam galėjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė.

Nuteistasis R. N. nurodo, kad teismas, paskirdamas jam bausmę pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į jo paaiškinimus teisme, kad iš nukentėjusiojo

R. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ bei vairuotojo pažymėjimÄ paėmė dėl to, kad jie nedingtų, nes automobilis buvo paliktas be priežiÅ«ros miÅ¡ke, ir turėjo tikslÄ juos vėliau grÄ Å¾inti savininkui. Teigia, kad pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė taip pat yra per griežta.

Apylinkės teismas paskyrė labai griežtÄ galutinę subendrintÄ bausmę. Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis ir taip jaučiasi sugniuždytas ir nelaimingas, paskirta ypač griežta laisvės atėmimo bausmė gali sugadinti visÄ jo gyvenimÄ ir ateitį. Apeliantas

R. N. praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis labai gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, atlikęs teismo paskirtÄ bausmę žada gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti bei sÄ Å¾iningai dirbti visuomenės labui. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apelianto teigimu, jam galėjo bÅ«ti paskirta žymiai Å¡velnesnė bausmė.

Nuteistojo

R. N. gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. N. kaltės. Jo įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam R. N. paskyrė teisingÄ bausmę.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam R. N. atitinka BK

54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam R. N., teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas R. N. padarė tris nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, du – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK

11 straipsnio 3, 4 dalys). Nuteistasis R. N. anksčiau šešis kartus teistas, Teistumas jam nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Jis baustas administracine tvarka. Nustatyta R.

N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies, 1 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę R. N., teismas atsižvelgė į tai, kad jis BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 159 straipsnyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ . Å i aplinkybė rodo nuteistojo nenorÄ taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jo antivisuomenines nuostatas.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko R. N. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. N. anksčiau buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip minėta, nuteistasis R. N. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ . Teistumas dėl ankstesnių nusikaltimų neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Teistumo laikotarpiu, praėjus maždaug dvejiems metams ir penkiems mėnesiams nuo paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos dienos, apeliantas padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl jis pagal BK 27 straipsnį yra recidyvistas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡is, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

Nors BK 180 straipsnio 1 dalies, BK 159 straipsnio ir BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijos, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rÅ«Å¡is, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , kaip minėta, paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę recidyvistui teismas gali tik iÅ¡imtiniais atvejais, esant tam pakankamų motyvų. Aptartų duomenų visuma rodo, kad apeliantas linkęs nusikalsti, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rÅ«Å¡ies bausmės nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas R. N. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 159 straipsnį, BK 302 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra artimos straipsnių sankcijose numatytiems laivės atėmimo bausmės vidurkiams. Įvertinęs nuteistojo R. N. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybę, teismas pagrįstai pastarajam paskyrė

realiÄ laisvės atėmimo bausmę, neatidėdamas jos vykdymo, nes pagrindų taikyti R. N. BK 75 straipsnio nuostatas nėra.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, atitinka bausmės paskirtį, bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių.

Apelianto R. N. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ ` padarė, kaip jis teigia, norėdamas padėti savo draugui K. B., neÅ¡alina pastarojo atsakomybės už šį nusikaltimÄ , tuo labiau, kad tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis  R. N. neneigė savo kaltės dėl nukentėjusiojo R. K. apiplėšimo.

Apeliantas R.

N. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas be pagrindo jį nuteisė pagal BK

159 straipsnį dėl K. B. įtraukimo į nusikaltimÄ , nes jis nežinojo, kad pastaroji yra nepilnametė. Tačiau ir Å¡is apelianto skundo teiginys yra nepagrįstas. Nuteistasis R. N. tiek

ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė prašęs K. B. mobiliojo ryÅ¡io telefonu iÅ¡kviesti nukentėjusįjį R. K. į sutartÄ Ä¯vykio vietÄ . Tai patvirtino ir kaip

liudytoja apklausta K. B., nurodydama, jog norėjo atimti automobilį. Pats nuteistasis R. N. 2009-11-13 apklausiamas kaip įtariamasis parodė: „ ...jis Kristina pasinaudoti norėjo, jai tik

penkiolika metų, Kristina mano kaimynė, gera draugė“ (b. l. 169). Pacituoti R. N. parodymai patvirtina, jog jis, priešingai nei tvirtinama

apeliaciniame skunde, žinojo, kad K. B. yra nepilnametė. Taigi tiek paties nuteistojo R. N. parodymais, tiek liudytojos K. B. parodymais

nustatyta, kad R. N. žinodamas, kad K. B.

yra nepilnametė, įtraukė jÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ â€“ plėšimÄ , ir Å¡ie R. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 159 straipsnį

ir už šį nusikaltimÄ jis nuteistas pagrįstai.

R. N. apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į jo teisme duotus paaiÅ¡kinimus, jog nukentėjusiojo R. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ bei vairuotojo pažymėjimÄ paėmė dėl to, kad jie nedingtų, nes automobilis buvo paliktas be priežiÅ«ros miÅ¡ke, ir turėjo tikslÄ juos vėliau grÄ Å¾inti savininkui. Tačiau ir Å¡is apelianto R. N.

apeliacinio skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Nuteistasis R. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme

metu neneigė paėmęs minėtus dokumentus. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė jo paaiÅ¡kinimus apie tai, jog jis Å¡iuos dokumentus paėmė, kad jie nedingtų, ir turėdamas tikslÄ ateityje grÄ Å¾inti juos nukentėjusiajam, nes po Å¡io nusikaltimo padarymo R. N. nukentėjusiajam dokumentų negrÄ Å¾ino, juos laikė namuose, tai rodo, kad R. N. pagrobė nukentėjusiojo R. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ bei vairuotojo pažymėjimÄ , dėl to jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Nors apeliantas R. N. teigia, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė sugadins jo gyvenimÄ , tačiau, kaip minėta, jis nusikalto nebe pirmÄ kartÄ , nes anksčiau net Å¡eÅ¡is kartus buvo teistas, be to, bÅ«damas jauno ir darbingo amžiaus niekur nedirbo, darbo neieÅ¡kojo. Å ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, rodo, kad jis nesistengia keisti gyvenimo bÅ«do, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti.

Teismas pagrįstai nepripažino R. N. atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bÅ«tina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir, antra, jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad R. N. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo davė nenuoseklius parodymus, tik iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, tačiau jo kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 159 straipsnyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus visiÅ¡kai įrodyta teisme iÅ¡tirtais įrodymais. R. N., duodamas nenuoseklius parodymus ir iÅ¡ dalies pripažindamas savo kaltę, norėjo sumažinti savo veikos apimtį ir atsakomybę. Aplinkybė, kad R. N. pripažintas kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nors jis tik iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, rodo, kad jo gailėjimasis nebuvo nuoÅ¡irdus. Tokiomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi – ir baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai.

BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio

3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto R. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

nuteistojo R. N. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                        Violeta

Miliuvienė

Kolegijos teisėjai                                                                                            Rasa Valentinienė

Remigijus Preikšaitis