2024-08-21 Nr. AB-12033-3-61-3-10379-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-405-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10379-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „cargoGo Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „cargoGo Logistics“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „carGo Logistics“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20757 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei paskirta 400 Eur bauda, ir pažeidimo teiseną nutraukti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2022 m. spalio 27 d. atsakovo vyr. darbo inspektorė surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 1006-0030 juridiniam asmeniui (Bendrovei) (toliau – ir Protokolas). Protokole nurodyta, kad jis surašytas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo asmens / vairuotojų planavimo ir atrankos grupės vadovė A. V. (toliau – ir A. V.), būdama darbdave, pažeidė imperatyviąsias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Užimtumo įstatymo nuostatas.

2.2. Atsakovas, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad į darbuotojų darbo laiko apskaitą nėra įtrauktas visas faktiškai dirbtas laikas, dirbtas laikas naktį bei švenčių dienomis, tuo pažeidžiant DK nuostatas (120 str. 2 d. 2 p. ir 4 p.) ir Užimtumo įstatymo nuostatas (58 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.).

2.3. 2022 m. lapkričio 29 d. atsakovo vyr. darbo inspektorius surašė Nutarimą, kuriame nurodyta, kad Skyriaus darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl galimų darbuotojų saugos ir sveikatos ir (ar) darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų Bendrovėje, bei, įvertinę surinktus duomenis, surašė Protokolą.

2.4. Užimtumo įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo (1 str. 1 d., 58 str. 1 d.) tikslas yra užtikrinti darbuotojų darbo apmokėjimą už faktiškai dirbtą laiką, surinkti mokesčius į valstybės biudžetą, užtikrinti darbuotojų socialinį draudimą, pareiškėjas šiuos veiksmus atliko.

2.5. Iš Nutarimo akivaizdu, kad Skyrius nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, ir visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis remiantis priėmė Nutarimą ir nurodė, kad nėra pažeidžiamas proporcingumo principas. Pareiškėjui yra priimti dar du nutarimai dėl tų pačių teisės aktų pažeidimų, kurie yra apskųsti ir neįsiteisėję (Skyriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. NUĮPBJ 20325 ir Skyriaus 2022 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. NUĮPBJ 20552).

2.6. Pareiškėjas Skyriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimo priėmimo metu paaiškino atsakovui, kad jis imasi priemonių sklandžiau organizuoti darbus ir yra numatomi programinės įrangos diegimo darbai, pagerinsiantys darbo laiko fiksavimą, o programinė įranga pradėjo veikti jau 2022 m. liepos 1 d.

2.7. Pareiškėjo patikrinimų dažnumas yra neproporcingas vien įvertinus tai, kad atsakovas buvo informuotas apie programinės įrangos diegimo darbus Bendrovėje, ir pakartotinis įmonės patikrinimas po 2022 m. liepos 22 d. priimto nutarimo, praėjus itin trumpam laikui po antrosios baudos paskyrimo už 2022 m. birželio–rugpjūčio mėnesių laikotarpį, yra neproporcingas, kadangi realiai programinės įrangos veikimas nuo pat jos įdiegimo paprastai nebūna sklandus ir reikalauja tam tikro pereinamojo laikotarpio iki klaidos nebeatsiranda.

2.8. Nepaisant to, kad programinė įranga nors ir palikdavo klaidas, šios klaidos būdavo ištaisomos rankiniu būdu ir darbuotojai nenukentėjo, nes jiems buvo sumokėta už faktiškai dirbtą laiką, atsakovui tai buvo paaiškinta iki Nutarimo priėmimo.

2.9. Pažeidimas nustatytas netrukus po atlikto tyrimo, kai Bendrovė dar tik inicijavo darbo laiko apskaitos fiksavimo korekcijas, todėl baudos skyrimas už pažeidimą, nustatytą iš karto po to, kai pareiškėjui buvo skirta bauda, yra prieštaraujantis gero administravimo ir proporcingumo principams.

2.10. Atsakovui atlikus to paties laikotarpio du tyrimus ir po tyrimų atlikimo Bendrovei inicijavus darbo laiko apskaitos fiksavimo korekcijas dėl galbūt nustatyto pažeidimo, atsakovas paskyrė baudą pareiškėjui už nežymiai vėlesnį laikotarpį, o tai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui, kadangi objektyviai Bendrovė neturėjo galimybės įvertinti galimų pažeidimų.

2.11. Nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, priimtas formaliu pagrindu, neįvertinus pareiškėjo pateiktų paaiškinimų. Atsakovas formaliai skyrė baudą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas padarė Nutarime numatytus pažeidimus, dėl šių aplinkybių Nutarimas yra naikintinas, nesant pažeidimo elementų.

3. Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui – pareiškėjui.

4.2. Skyriuje atlikus Bendrovės patikrinimą, nustatyta, kad darbdavys netinkamai apskaitė darbuotojų A. H., D. B., D. K., A. H., F. A., L. K. faktiškai dirbtą laiką.

4.3. Bendrovės daromi pažeidimai yra sisteminio pobūdžio. Skyriuje Bendrovės patikrinimas atliktas pagal VDI vyriausiojo valstybino darbo inspektoriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. EV-217 „Dėl darbo ir poilsio laiko reikalavimų laikymosi krovininio kelių transporto įmonių tikslinių patikrinimų organizavimo“ pagrindu suformuotą užduotį Nr. 398510. 2022 metais VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje buvo atlikti dar du Bendrovės patikrinimai pagal gautus darbuotojų skundus. Atlikus patikrinimus taip pat buvo nustatyti pažeidimai pagal Užimtumo įstatymo nuostatas (58 str. 1 d. 2 ir 3 p.), surašyti Užimtumo įstatymo pažeidimų protokolai, priimti nutarimai Užimtumo įstatymo pažeidimo bylose ir skirtos baudos (finansinės sankcijos): Skyriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20325 Bendrovė pripažinta kalta, padarius Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus pažeidimus, ir jai skirta 250 Eur bauda; Skyriaus 2022 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20325 Bendrovė pripažinta kalta, padarius Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus pažeidimus, ir jai skirta 350 Eur bauda. Šie nutarimai dar neįsiteisėjo, nes buvo apskųsti.

4.4. Bendrovės patikrinimai taip pat buvo atliekami ir 2018 bei 2019 metais. 2018 metais atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Užimtumo įstatymo nuostatas (58 str. 1 d. 2 p.), t. y. nepažymėjo darbuotojų dirbto laiko naktį bei švenčių dienomis, 2019 metais (nesuėjus administracinės nuobaudos galiojimo terminui) už Užimtumo įstatymo nuostatų (58 str. 1 d. 2 p.) pažeidimus pareiškėjas nubaustas pakartotinai. Abu kartus pareiškėjas buvo įpareigotas atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas.

4.5. Bendrovės atstovai nurodė, kad pažeidimą pripažįsta iš dalies, nes pažeidimą nulėmė techniniai nesklandumai, t. y. naujai įdiegtos darbuotojų darbo laiko apskaitos sistemos trikdžiai ir klaidos, atsiradusios dėl nevisiškai sutvarkytų techninių sprendimų. Būtent todėl kai kurių vairuotojų faktiškai dirbtas laikas nebuvo pažymėtas. Bendrovė nurodė, kad ištaisė klaidas, sutvarkė vairuotojų darbo laiko apskaitą, todėl ateityje tokios klaidos nepasikartos.

4.6. Bendrovė jau atliekant patikrinimą 2022 m. vasario mėnesį nurodė, kad diegia naują vairuotojų darbo laiko apskaitos programos modulį, kuriame yra atskirai apskaitomas vairuotojų darbo laikas naktį, švenčių dienomis ir kt., importuojant „Tachoscan“ duomenis iš vairuotojų tachografo kortelių į bendrą sistemą. Bendrovėje buvo žinoma apie naujos programinės įrangos diegimą, kas suponuoja atsakingų asmenų pareigą ne tik prižiūrėti ir kontroliuoti naujos apskaitos sistemos įdiegimo ir (ar) paleidimo procesą, bet ir pareigą įsitikinti, kad ši sistema veikia tinkamai, jos pagalba iš tachografų kortelių nuskaityti duomenys sugeneruoti ir apdoroti teisingai, o pateikta informacija apie vairuotojų faktiškai dirbtą laiką sutampa su tachografo kortelių duomenimis.

4.7. Po pirmojo tyrimo ir paskirtos baudos 2018 metais pareiškėjas nesiėmė priemonių tinkamai apskaityti darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, toliau taikė praktiką žymėti darbuotojams darbo laiko apskaitos žiniaraštyje dirbtą laiką po 8 val./d., o ne tiek, kiek darbuotojai faktiškai dirbo, dėl ko, atlikus tyrimą 2019 metais, Bendrovei vėl buvo skirta finansinė sankcija. VDI 2022 metais buvo gauti dviejų darbuotojų skundai ir abiem atvejais skunduose nurodytos aplinkybės pasitvirtino, t. y. iš pareiškėjo pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad jis netinkamai apskaito darbuotojų faktiškai dirbtą laiką. Pareiškėjas ir toliau sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nuostatas, nesiėmė priemonių nuo pat 2018 metų ištaisyti daromus pažeidimus, neatsižvelgė į VDI įpareigojimus, kadangi, atliekant patikrinimus, nustatomi vis tie patys faktiškai dirbto darbo laiko fiksavimo pažeidimai.

4.8. Pareiškėjui Protokolas surašytas už faktinio darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos dokumentuose, o ne už netinkamą tokio laiko apmokėjimą. Darbuotojų darbo laiko apmokėjimo klausimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

4.9. Teisinis darbo laiko apskaitos reglamentavimas aiškiai nurodytas Nutarime, taip pat Nutarime aiškiai ir suprantamai nurodyti nustatyti pažeidimai bei jų teisinis pagrindas. Priešingai negu teigia pareiškėjas, Nutarime išdėstyti motyvai yra aiškūs ir pakankami, nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas.

4.10. Pareiškėjas nesilaikė DK ir Užimtumo įstatyme numatytos pareigos tinkamai apskaityti darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, todėl buvo priimtas Nutarimas ir skirta 400 Eur bauda (finansinė sankcija). Pareiškėjas paskirtą 400 Eur baudą (finansinę sankciją) apmokėjo, kas patvirtina, kad jis sutiko ir su paskirtos baudos (finansinės sankcijos) dydžiu ir teisėtumu.

4.11. Atliekant tyrimą, darbo laiko fiksavimo pažeidimai nustatyti už kitą laikotarpį ir dėl kitų asmenų (darbuotojų), nei buvo konstatuota atliekant kitus tyrimus 2022 metais, todėl sankcijų skyrimas niekaip nepašalina pareigos pažeidimus pašalinti, o atvirkščiai – įpareigoja laikytis nustatytų taisyklių, nepažeidinėti teisės aktų nuostatų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas.

4.12. Pareiškėjas pažeidė nustatytą imperatyvų reikalavimą įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojų faktiškai dirbtą darbo laiką naktį ir švenčių dienomis. Skirdamas pareiškėjui baudą (finansinę sankciją), atsakovas įvertino visas bylos aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą baudą (finansinę sankciją), kurios nėra teisėto pagrindo neskirti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „carGo Logistics“ skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Skyriui atlikus Bendrovės patikrinimą, buvo nustatyta, kad Bendrovė netinkamai apskaitė darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, t. y. nustatyta, kad į darbuotojų darbo laiko apskaitą nėra įtrauktas visas faktiškai dirbtas laikas naktį bei švenčių dienomis.

6.2. Atsakovas nustatė, kad, pavyzdžiui, darbuotojas A. H. dirbo naktį 2022 m. birželio 15 d., 17 d., 21 d., 23 d., 29 d., liepos 1 d., 5 d., 7 d., 13 d., 22 d., 25 d., 26 d., 28 d., 30 d.; darbuotojas D. B. dirbo naktį 2022 m. birželio 11 d., 13 d., 17 d., 18 d., 20 d., 23 d., 28 d., 29 d.; darbuotojas A. H. dirbo naktį 2022 m. birželio 7 d., 11 d., 13 d., 14 d., liepos 19 d., 23 d.; darbuotojas D. K. dirbo naktį 2022 m. birželio 20 d., 21 d., 22 d., 23 d., 24 d.; darbuotojas F. A. dirbo naktį 2022 m. liepos 21 d., 22 d.; darbuotojas L. K. dirbo naktį 2022 m. birželio 4 d., 9 d., 18 d.; rugpjūčio 16 d.–19 d., 22 d.–27 d., 30 d., 31 d., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose šis darbas naktį neapskaitytas, tuo pažeidžiant DK 120 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

6.3. Darbuotojai dirbo švenčių dieną, pavyzdžiui, darbuotojai A. H., D. B., D. K., F. A. dirbo birželio 24 d. A. H. dirbo liepos 6 d., L. K. dirbo rugpjūčio 15 d., tačiau šios dienos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtos kaip šventinės dienos, kuriomis darbuotojai nedirbo, tuo pažeidžiant DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

6.4. Nutarime nustatyta, kad Bendrovė neužtikrino, jog darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentuose būtų pažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas naktį bei švenčių dienomis, tuo Bendrovė pažeidė DK 120 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus bei Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, todėl Nutarimu, vadovaujantis Įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Bendrovei skirta 400 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. neneigia, kad neužtikrino, jog darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentuose būtų pažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas naktį ir švenčių dienomis, tačiau jis paaiškino, kad diegia naują vairuotojų darbo laiko apskaitos modulį, kuriame atskirai apskaitomas vairuotojų darbo laikas naktį, švenčių dienomis ir ši programinė įranga veikia nesklandžiai, klaidos taisomos rankiniu būdu, įmonės darbuotojai nenukentėjo, jiems buvo sumokėta už faktiškai dirbtą laiką.

8. Teismas, apžvelgęs Užimtumo įstatymo nuostatas (1 str. 1 d.), DK nuostatas (120 str. 1 d., 121 str.), 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo nuostatas (2 d. f p., 4 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo nuostatas (18 p.), konstatavo, kad Bendrovė, pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius, privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir / ar vairuotojų kortelės) duomenimis ir pažymėti faktiškai darbuotojo dirbtą laiką naktį bei švenčių dienomis.

9. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, neįvertino Bendrovės pateiktų paaiškinimų, nurodė, kad su šiuo argumentu nesutinka, nes Protokolas buvo surašytas dalyvaujant pareiškėjo atstovei A. V. ir įteiktas jai pasirašytinai, bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjo atstovėms ir advokatei, buvo įvertinti Bendrovės atstovės pateikti paaiškinimai, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad Bendrovė tik neseniai įdiegė naują vairuotojų darbo laiko apskaitos programos modulį. Teismas pažymėjo, kad Nutarimas yra priimtas ne dėl darbuotojų darbo laiko apmokėjimo / neapmokėjimo, bet dėl to, kad pareiškėjas nevykdė pareigos tinkamai apskaityti darbuotojų faktiškai dirbtą laiką naktį ir švenčių dienomis ir būtent dėl to jam buvo paskirta bauda. Nutarimu paskirta finansinė sankcija, t. y. 400 Eur bauda, už darbo laiko netinkamą apskaitymą.

10. Teismas pažymėjo, kad, jau atliekant patikrinimą 2022 m. vasario mėnesį, pareiškėjas nurodė, jog diegia naują vairuotojų darbo laiko apskaitos programos modulį, kuriame yra atskirai apskaitomas vairuotojų darbo laikas naktį, švenčių dienomis, importuojant „Tachoscan“ duomenis iš vairuotojų tachografo kortelių į bendrą sistemą. Teismas nurodė, kad Bendrovėje buvo diegiama nauja programinė įranga, todėl Bendrovės atsakingi asmenys turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti naujos apskaitos sistemos įdiegimo bei veikimo procesą, jį kontroliuoti, kad pateikta informacija apie vairuotojų faktiškai dirbtą laiką sutaptų su tachografo kortelių duomenimis.

11. Teismas konstatavo, kad Bendrovė nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti faktinį darbuotojų darbo laiką už darbą naktį ir švenčių dienomis pagal tachografų duomenis, tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, DK 120 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punkto nuostatas.

12. Teismas konstatavo, kad Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, paskirta 400 Eur bauda yra proporcinga, adekvati padarytiems pažeidimams.

III. 13. Pareiškėjas UAB „carGo Logistics“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Užimtumo įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojų darbo apmokėjimą už faktiškai dirbtą laiką, surinkti mokesčius į valstybės biudžetą, užtikrinti darbuotojų socialinį draudimą, pareiškėjas šiuos veiksmus atliko, t. y. tinkamai apmokėjo darbuotojų išdirbtą darbo laiką.

14.2. Bendrovėje diegiamas naujas vairuotojų darbo laiko apskaitos modulis, kuriame atskirai apskaitomas vairuotojų darbo laikas naktį, švenčių dienomis. Nors ši programinė įranga veikia nesklandžiai, klaidos yra taisomos rankiniu būdu, todėl darbuotojai nenukenčia – darbuotojams yra sumokėta už faktiškai išdirbtą laiką. Pažeidimą nulėmė techniniai nesklandumai, t. y. naujai įdiegtos darbuotojų darbo laiko apskaitos sistemos trikdžiai ir klaidos.

14.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir / ar vairuotojų kortelės) duomenimis ir pažymėti faktiškai darbuotojo dirbtą laiką naktį bei švenčių dienomis, nėra visiškai pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad dėl techninių nesklandumų pareiškėjas neturėjo realios galimybės įvykdyti šią pareigą.

14.4. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Šioje byloje nebuvo surinkta ir pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, kad dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo užtikrintas darbuotojų darbo apmokėjimas už faktiškai dirbtą laiką, nebuvo surinkti mokesčiai į valstybės biudžetą ar nebuvo užtikrintas darbuotojų socialinis draudimas, todėl negalima daryti išvados, jog bauda pareiškėjui yra paskirta pagrįstai.

14.5. Pareiškėjui yra priimti dar 2 nutarimai (Skyriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. NUĮPBJ 20325 ir Skyriaus 2022 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. NUĮPBJ 20552) už tų pačių teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjas jau 2022 m. kovo 17 d. nutarimo priėmimo metu paaiškino atsakovui, kad jis imasi priemonių sklandžiau organizuoti darbus ir yra numatomi programinės įrangos diegimo darbai, pagerinsiantys darbo laiko fiksavimą, o programinė įranga pradėjo veikti jau 2022 m. liepos 1 d. Toks Bendrovės patikrinimų dažnumas yra neproporcingas, vien įvertinus tai, kad atsakovas buvo informuotas apie programinės įrangos diegimo darbus Bendrovėje, ir pakartotinis įmonės patikrinimas po 2022 m. liepos 22 d. surašyto nutarimo praėjus itin trumpam laikui po antrosios baudos paskyrimo už 2022 m. birželio – rugpjūčio mėnesių laikotarpį yra neproporcingas ir pažeidžiantis protingumo principą, kadangi realiai programinės įrangos veikimas nuo pat jos įdiegimo paprastai nebūna sklandus ir reikalauja tam tikro pereinamojo laikotarpio iki klaidos nebeatsiranda.

14.6. Vien aplinkybė, kad galbūt nustatytas pažeidimas yra kitais laikotarpiais, neleidžia daryti išvados, kad bauda skirta pagrįstai, nes pažeidimas nustatytas netrukus po tyrimo atlikimo, kai Bendrovė dar tik inicijavo darbo laiko apskaitos fiksavimo korekcijas, todėl baudos skyrimas už pažeidimą nustatytą iš karto po to, kai pareiškėjui skirta bauda, yra prieštaraujantis gero administravimo ir proporcingumo principams.

14.7. Atsakovui per tą patį laikotarpį atlikus du tyrimus ir po tyrimų atlikimo Bendrovei inicijavus darbo laiko apskaitos fiksavimo korekcijas dėl galbūt nustatyto pažeidimo, baudos paskyrimas už nežymiai vėlesnį laikotarpį akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui, kadangi objektyviai Bendrovė neturėjo galimybės įvertinti galimų pažeidimų. Pažeistas non bis in idem principas.

15. Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti galioti.

16. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Užimtumo įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojų darbo apmokėjimą už faktiškai dirbtą laiką, nes Protokolas pareiškėjui surašytas už faktinio darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o ne už netinkamą tokio laiko apmokėjimą. Apmokėjimo už faktiškai dirbtą darbo laiką klausimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl tokie pareiškėjo teiginiai neturėtų būti vertinami.

17. Atsakovo teigimu, apeliacinio skundo argumentai, kad pažeidimą nulėmė techniniai nesklandumai, neturi teisinės reikšmės, nes Bendrovė jau 2022 m. vasario mėnesį atliekant patikrinimą nurodė, kad diegia naują vairuotojų darbo laiko apskaitos programos modulį, kuriame yra atskirai apskaitomas vairuotojų darbo laikas naktį, švenčių dienomis ir kt., importuojant „Tachoscan“ duomenis iš vairuotojų tachografo kortelių į bendrą sistemą. Bendrovėje buvo žinoma apie naujos programinės įrangos diegimą, kas suponuoja atsakingų asmenų pareigą ne tik prižiūrėti ir kontroliuoti naujos apskaitos sistemos įdiegimo ir (ar) paleidimo procesą, bet ir pareigą įsitikinti, kad ši sistema veikia tinkamai, jos pagalba iš tachografų kortelių nuskaityti duomenys sugeneruoti ir apdoroti teisingai, o pateikta informacija apie vairuotojų faktiškai dirbtą laiką sutampa su tachografo kortelių duomenimis.

18. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nuo 2018 metų sistemingai pažeidinėja teisės aktų nuostatas, nesiėmė priemonių nuo pat 2018 metų ištaisyti daromus pažeidimus, neatsižvelgė į VDI įpareigojimus, kadangi, atliekant patikrinimus, nustatomi vis tie patys faktiškai dirbto darbo laiko fiksavimo pažeidimai. Apeliacinio skundo argumentai, kad šioje byloje nebuvo surinkta ir pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, kad dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo užtikrintas darbuotojų darbo apmokėjimas už faktiškai dirbtą laiką, nebuvo surinkti mokesčiai į valstybės biudžetą ar nebuvo užtikrintas darbuotojų socialinis draudimas, todėl bauda skirta nepagrįstai, yra nepagrįsti, nes tokiais argumentais pareiškėjas bando paneigti imperatyvią tiek DK, tiek ir Užimtumo įstatyme nustatytą pareigą darbdaviui laiku ir tinkamai apskaityti darbuotojų faktiškai dirbtą darbo laiką.

19. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo minimi Skyriaus nutarimai buvo priimti atlikus patikrinimus, kurie buvo pradėti gavus darbuotojų skundus dėl netinkamai vedamos darbo laiko apskaitos. Abiem atvejais nurodytos aplinkybės pasitvirtino, tyrimų metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai apskaito darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką. Atliekant tyrimą, dėl kurio priimtas Nutarimas, darbo laiko fiksavimo pažeidimai nustatyti už kitą laikotarpį, dėl kitų asmenų (darbuotojų), nei buvo konstatuota atliekant pirmus tyrimus 2022 metais, todėl sankcijų skyrimas niekaip nepašalina pareigos pažeidimus pašalinti, o atvirkščiai – įpareigoja laikytis nustatytų taisyklių, nepažeidinėti teisės aktų nuostatų, t. y. nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju yra pažeidžiamas non bis in idem principas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Bylos dalykas – atsakovo VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 2075, kuriuo pareiškėjui UAB „cargoGo Logistics“ paskirta 400 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Nutarimu nubaustas dėl padaryto pažeidimo, nustatyto Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, nes jis pažeisdamas DK 120 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimus netinkamai apskaitė darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, t. y. į darbuotojų darbo laiko apskaitą neįtraukė viso faktiškai dirbto laiko naktį bei švenčių dienomis.

22. Atsakovas, remdamasis tachografo duomenimis, nustatė, kad darbuotojai dirbo naktį, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose šis darbas naktį neapskaitytas, pažeidžiant DK 120 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, taip pat atsakovas, remdamasis darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei tachografo / vairuotojo kortelės duomenimis, nustatė, jog darbuotojai dirbo švenčių dienomis, tačiau šios dienos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtos kaip šventinės dienos, kuriomis darbuotojai nedirbo, pažeidžiant DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

23. DK 120 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

24. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai DK nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: darbuotojo dirbti viršvalandžiai (1 p.); darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką (2 p.); darbuotojo darbo laikas naktį (3 p.). Aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos. Vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalimi, VDI, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą: įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas (1 p.); skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų (2 p.).

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai nustačius faktines pažeidimo aplinkybes ir teisingai pritaikius pirmiau aptartas materialiosios teisės normas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas skundas, neginčija tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su jo (pareiškėjo) padarytu pažeidimu, tačiau akcentuoja atsakovui ir pirmosios instancijos teismui išsakytus argumentus, dėl kurių buvo padarytas pažeidimas, t. y. kad buvo diegiamas naujas vairuotojų darbo laiko apskaitos modulis, programinė įranga veikia nesklandžiai, darbuotojams už darbą buvo apmokėta. Taip pat pareiškėjas nurodo argumentus, kad buvo pažeistas non bis in idem principas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ginčo esmės, prašo atmesti apeliacinį skundą.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas netinkamai, t. y. pažeisdamas pirmiau aptartas įstatymų imperatyviąsias nuostatas, fiksavo darbuotojų dirbtą darbo laiką, t. y. neteikė įrodymų, kad Nutarime nurodytu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai iš tikrųjų nedirbo. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių tai įvyko, neturi esminės teisinės reikšmės pareiškėjo atsakomybei atsirasti (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-552/2023; kt.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl analogiško pažeidimo, padaryto kitu laikotarpiu, konstatavo, kad argumentai dėl darbo apmokėjimo (naudos darbuotojui ir mokesčių valstybei) ginčo kontekste nepaneigia išvados dėl padaryto pažeidimo, kadangi pažeidimas buvo susijęs su darbo laiko apskaita, o ne su netinkamai mokamu atlyginimu darbuotojui ar mokesčiais valstybei, t. y. bauda buvo skirta už darbo laiko netinkamą apskaitymą, o ne už neapskaityto darbo laiko neapmokėjimą, o aplinkybė, kad darbo laiko netinkamas žymėjimas nesukėlė darbuotojams neigiamų pasekmių, ar konkreti pareiškėjo darbo specifika / anksčiau taikyta darbo laiko apskaitos metodika, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-116-502/2024).

29. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl non bis in idem principo pažeidimo, akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, jog už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai).

30. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad non bis in idem principas draudžia skirti kelias sankcijas už tą patį neteisėtą elgesį, jeigu įvykdytos trys sąlygos: identiškos faktinės aplinkybės, tas pats pažeidėjas ir tas pats saugomas teisinis interesas (2020 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Mowi ASA, C-10/18 P, EU:C:2020:149, 72 p.).

31. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas negali būti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį), konstatuota, kad Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir / arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14939/03)).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas); šie kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2727/2012; kt.).

33. Pareiškėjas minėto principo pažeidimą sieja su tuo, kad jam buvo surašyti dar du nutarimai dėl tų pačių teisės aktų pažeidimų, Bendrovės patikrinimų dažnumas yra neproporcingas, pakartotinis patikrinimas buvo atliktas praėjus itin trumpam laikui po antrosios nuobaudos paskyrimo už 2022 m. birželio–rugpjūčio mėnesių laikotarpį. Šie pareiškėjo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes Nutarimas paskirtas už kitu laikotarpiu padarytą pažeidimą ir dėl kitiems darbuotojams netinkamai apskaityto darbo laiko, be to, atsakovas šioje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose yra detaliai nurodęs aplinkybes, dėl kurių buvo atliekami patikrinimai (jie buvo atlikti gavus darbuotojų skundus dėl netinkamos darbo laiko apskaitos), be to, pareiškėjas pažeidimus yra padaręs 2018 ir 2019 metais, t. y. nuo pat 2018 metų pareiškėjas nesiima priemonių ištaisyti daromus pažeidimus.

34. Atsižvelgiant į pareiškėjo daromus pažeidimus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad patikrinimų atlikimas ir nuobaudų skyrimas jam (pareiškėjui) pažeidžia teisingumo principą.

35. Pareiškėjas nurodo, jog Nutarimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamo motyvuotumo reikalavimo, nes atsakovas nevertino pareiškėjo paaiškinimų ir formaliai priėmė Nutarimą. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, nes Nutarimas yra motyvuotas, t. y. jame aiškiai nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai ir aplinkybės, dėl kurių jam paskirta 400 Eur bauda.

36. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

37. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „carGo Logistics“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė