2018-05-29 Nr. AB-10618-3-62-3-00425-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-170-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00425-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) viršininko 2016 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 64-TE-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo vyresniajam inspektoriui A. P.“.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta už neatvykimą į tarnybą visą darbo dieną, tačiau pareiškėjas su konstatuotu pažeidimu ir paskirta nuobauda nesutiko, manė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo netinkamai įvertintos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės, dėl to padarytas pažeidimas nepagrįstai įvertintas, kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – pravaikšta, o remiantis šia išvada įsakymu paskirta nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui, todėl yra neteisėta. Pareiškėjas pažymėjo, kad Marijampolės AVPK viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6 patvirtintų Marijampolės AVPK vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punkte nustatyta, jog darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesiogini vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Kai į darbą neatvykstama dėl ligos, privaloma apie tai pranešti tiesioginiam vadovui ir darbuotojui, atsakingam už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, pirmąją nedarbingumo dieną. Taip pat darbuotojas turi pranešti apie gydytojo nustatytą nedarbingumo laikotarpį ir apie nedarbingumo laiko pratęsimą ir nedarbingumo laiko pasibaigimą. Jeigu darbuotojai apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys. Pareiškėjo manymu, šios normos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad darbuotojui, negalinčiam dėl tam tikrų asmeninių priežasčių laiku atvykti į tarnybą iki 3 val., nėra numatytas imperatyvus reikalavimas rašyti prašymą, tačiau reikia apie tai nedelsiant žodžiu informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Asmeninių priežasčių sąrašas, dėl kurių tiesioginis vadovas darbuotojui galėtų suteikti leidimą neatvykti iki 3 val. į darbą, minėtame teisės akte nėra pateiktas. Todėl darytina išvada, kad diskrecija nuspręsti, kokios priežastys yra asmeninės ir, ar dėl jų darbuotojui gali būti suteiktas leidimas neatvykti iki 3 val. į darbą, paliekama sprendimą priimančiam subjektui, šiuo atveju – tiesioginiam vadovui. Tiesioginis vadovas, įvertinęs tokios darbuotojo pateiktos informacijos pagrįstumą, gali duoti darbuotojui sutikimą (leidimą) iki 3 val. nebūti darbe arba jo neduoti.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. vasario 1 d. ryte pabudęs pajuto, kad jo savijauta labai prasta, buvo peršalęs, jautė akivaizdžius peršalimo simptomus, skaudėjo galvą, gerklę, kosėjo, turėjo temperatūros. Todėl ryte susisiekė su tiesioginiu viršininku S. L. ir pasakė jam, kad prastai jaučiasi, yra peršalęs ir, kad į tarnybą nuo 8.00 val. tikrai negali atvykti, atvyks į darbą galbūt kiek vėliau, jeigu tik pagerės savijauta. Viršininkas S. L. tai suprato ir pasakė, kad viskas gerai, bei nurodė, kad, jeigu pareiškėjas prastai jaučiasi, į tarnybą gali atvykti kiek vėliau, t.y. atvykti ne nuo 8.00 val. Pareiškėjas tokius viršininko žodžius suprato kaip leidimą nebūti darbe iki 3 val., kaip tai numato Taisyklės. Namuose išgėręs vaistų apie 9.00 val. suprato, kad dirbti tą dieną nebesugebės dėl sveikatos būklės, tačiau viršininko S. L. apie tai telefonu neinformavo, nes šeimos gydytoja dirba pirmadieniais nuo 11.00 val. iki 17.00 val. Pareiškėjas dėl gertų vaistų poveikio ir ligos apsnūdo ir užmigo, pabudo apie 17.00 val. ir suprato, kad pramigo savo šeimos gydytojos budėjimo laiką, todėl į polikliniką taip ir nenuvyko, o nedarbingumo pažymėjimo jam niekas neišdavė.

4. Pareiškėjas sutiko su tuo, kad neatvyko į tarnybą 2016 m. vasario 1 d. visą darbo dieną ir tai pripažįsta, tačiau nesutinka, kad visą darbo dieną nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties, nes skyriaus viršininkas S. L. buvo davęs leidimą nebūti tarnyboje iki 11.00 val. Todėl nebuvimas tarnyboje iki 11.00 val. pateisintas viršininko leidimu, taigi dėl nepateisinamos priežasties tarnyboje jis nebuvo tik dalį darbo dienos, t. y. nuo 11.00 iki 17.00 val., taigi padarytas pažeidimas nepagrįstai įvertintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – pravaikšta.

5. Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 1 d. privalėjo atvykti į tarnybą ir dirbti nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Tarnybinio patikrinimo metu neginčijamai nustatyta, kad pareigūnas tarnyboje nebuvo visą darbo dieną, nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas nebuvo, taip pat pareigūnas nebuvo pateikęs prašymo neatvykti į tarnybą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Pareigūno paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad jo tiesioginis vadovas leido jam 2016 m. vasario 1 d. neatvykti į tarnybą iki 3 val. vertintina kritiškai, nes ši norma galima tik išvykimui iš darbo dėl asmeninių priežasčių (ar pavėlavimui atvykti į tarnybą dėl tam tikrų asmeninių priežasčių) ir netaikoma darbuotojui visą darbo dieną neatvykus į tarnybą. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visumą, konstatuotina, kad pareigūnas į tarnybą neatvyko visą darbo dieną be pateisinamų priežasčių. Paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas neatvyko į tarnybą dėl blogos savijautos, nėra atmestina ir gali būti vertinama kaip padarytą pažeidimą lengvinanti, bet ne pažeidimą eliminuojanti aplinkybė. Pareiškėjo padarytas pažeidimas patenka į šiurkščių tarnybinių nusižengimų kategoriją ir už šį pažeidimą galimas pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos, skyrimas. Tačiau, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visumą, nedidelį pareigūno vidaus tarnybos stažą, charakterizuojančią medžiagą, galimą blogą savijautą, tarnybinio nusižengimo pripažinimą, pareiškėjo padarytas pažeidimas nebuvo kvalifikuotas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą patenkino iš dalies, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 64-TE-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo vyresniajam inspektoriui A. P.“ pareiškėjui A. P. paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, pakeitė tarnybine nuobauda – papeikimu.

8. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 23 d. Marijampolės AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 10 dalimi bei atsižvelgdamas į Marijampolės AVPK 2016 m. vasario 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-34 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. P. įvertinimo“ (toliau – ir Išvada), priėmė įsakymą Nr. 64-TE-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo vyresniajam inspektoriui A. P.“, kuriuo paskyrė vyresniajam inspektoriui A. P., Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui, tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2016 m. vasario 1 d. tarnyboje nebuvo visą darbo dieną, nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas nebuvo, taip pat pareigūnas nebuvo pateikęs prašymo neatvykti į tarnybą, kuris atitiktų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.

9. Teismas nurodė, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Statuto V skirsnis ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V–308 (toliau – ir Tvarkos aprašas).

10. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 str. 2 d.). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnyje. Tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatų (Tvarkos aprašo 6 p.).

11. Teismas nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties. Išvadoje atsakovas pasisakė, kad pareigūno padarytas pažeidimas papuola į šiurkščių tarnybinių nusižengimų kategoriją ir už šį pažeidimą galimas pačios griežčiausios Statute numatytos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos, skyrimas, o teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog, įvertinus visų tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visumą, į nedidelį pareigūno vidaus tarnybos stažą, charakterizuojančią medžiagą, galimą blogą savijautą, nes buvo paskelbta gripo epidemija, tarnybinio nusižengimo pripažinimą, pareiškėjo padarytas pažeidimas nebuvo kvalifikuotas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

12. Teismas nurodė, kad nors iš Išvados akivaizdu, kad pareiškėjas kaltinamas nebuvimu tarnyboje visą darbo dieną, tačiau Išvados turinio analizė, atsakovo atstovo paaiškinimai leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jo padarytas pažeidimas įvertintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – pravaikšta, nėra pagrįsta, nes tokių duomenų byloje nėra.

13. Teismas nustatė, kad atsakovas, kaltindamas pareiškėją nebuvimu tarnyboje visą darbo dieną, nurodo, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 11 punkto reikalavimus, kur reglamentuota, kad darbuotojai turi laikytis Marijampolės AVPK nustatyto darbo laiko režimo. Tačiau Taisyklių 8 punkte nurodyta, jog darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesiogini vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Kai į darbą neatvykstama dėl ligos, privaloma apie tai pranešti tiesioginiam vadovui ir darbuotojui, atsakingam už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, pirmąją nedarbingumo dieną. Taip pat darbuotojas turi pranešti apie gydytojo nustatytą nedarbingumo laikotarpį ir apie nedarbingumo laiko pratęsimą ir nedarbingumo laiko pasibaigimą. Jeigu darbuotojai apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie savo sveikatos būklę 2016 m. vasario 1 d. rytą informavo savo tiesioginį vadovą S. L. ir gavo žodinį leidimą į tarnybą atvykti vėliau, t. y. iki 11.00 val., tačiau pareiškėjui buvo nurodyta vykti pas gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo, jeigu dėl ligos pareiškėjas negalės atvykti į tarnybą visą darbo dieną. Tokias pat aplinkybes liudytojas S. L. nurodė ir teismo posėdžio metu, pažymėjo, kad leidimą atvykti pareiškėjui į tarnybą iki 11.00 val. davė vadovaudamasis Taisyklėmis.

15. Teismas konotavo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo nebuvimas tarnyboje iki 11.00 val. yra pateisintas jo tiesioginio viršininko S. L. leidimu, o Išvadoje nurodyta aplinkybė, jog ši norma galima tik išvykimui iš darbo dėl asmeninių priežasčių (ar pavėlavimui atvykti į tarnybą dėl tam tikrų asmeninių priežasčių) ir netaikoma darbuotojui visą darbo dieną atvykus į tarnybą, nėra detalizuota ir nėra pagrįsta išsamumo ir logikos prasme.

16. Teismas konstatavo, kad vertinant ginčijamą įsakymą kartu su Išvada, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrįstai kaltintas nebuvimu tarnyboje visą darbo dieną. Ši aplinkybė lemia, kad ginčijamu įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda, sumažinus pareiškėjui inkriminuojamų teisės aktų pažeidimų, turėtų būti vertinama iš naujo. Vadovaudamasi šiais argumentais, teismas konstatavo, kad jau vien aptartų faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, turėtų būti vertinama kaip neproporcinga ir neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 2013 m. birželio 3 d., vadovo charakterizuojamas teigiamai, skatintas 1 kartą, tarnybine tvarka nebaustas, sprendė, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pakeistina Statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu.

III. 17. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą, į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.

18. Pareiškėjas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka iš dalies, mano, kad teismo paskirta nuobauda – papeikimas yra nepagrįsta, nes teismas objektyviai neįvertino visų skundo nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, nesiėmė veiksmų, kad būtų patikslintos kitos pareiškėjo pateiktame skunde nurodytos jo atsakomybę švelninančios aplinkybės. Teismas, priimdamas sprendimą, nebuvo apribotas vienos nuobaudos paskyrimu, tačiau pareiškėjui formaliai paskyrė sunkesnę pagal savo pobūdį tarnybinę nuobaudą, o sprendimo dėl nuobaudos parinkimo ir paskyrimo detaliau neargumentavo. Pareiškėjo nuomone, skundo nagrinėjimo metu objektyviai nustatyti duomenys leidžia teigti, kad jam turėjo būti paskirta švelnesnė nuobauda – pastaba.

19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, vertindamas ginčijamą įsakymą kartu su Išvada, kuri yra sudėtinė įsakymo dalis nustatė, kad jis buvo nepagrįstai kaltintas nebuvimu tarnyboje visą darbo dieną ir konstatavo, kad sumažinus pareiškėjui inkriminuojamų teisės aktų pažeidimų, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, turėtų būti vertinama kaip neproporcinga ir neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Todėl, pasikeitus nusižengimo pobūdžiui (sumažinus inkriminuojamų teisės aktų pažeidimų), galima spręsti, kad pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą negalėjo būti paskirtos ir kitos Statute numatytos griežtesnės nuobaudos (laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 str. 2 d.)). Teismas, vertindamas atsakomybę už padarytą nusižengimą, apsiribojo dvejomis galimomis nuobaudomis – pastaba ir papeikimu (Statuto 33 str. 2 d.) ir paskyrė pareiškėjui griežčiausią iš jų – papeikimą, tokio pasirinkimo neargumentuodamas ir objektyviai nevertindamas kitų aplinkybių, kurių vertinimas skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą yra būtinas (Statuto 33 str. 1 d.).

20. Pareiškėjas pažymi, kad jo veiksmuose jokių sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta. Tačiau teismas, parinkdamas ir paskirdamas tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai nevertino šių lengvinančių aplinkybių: pareiškėjas kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, atsakomybės nevengė; tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys buvo susiję su pareiškėjo sunkia sveikatos būsena ir galimai aplaidžiu, bet ne tyčiniu elgesiu, kuris galėtų suponuoti didesnį padaryto tarnybinio nusižengimo pavojingumą; pareiškėjas po padaryto tarnybinio nusižengimo, siekdamas užkirsti kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams, atvyko į darbą ir dirbo savaitgalį, tai lėmė, kad jokių neigiamų padarinių dėl nusižengimo iš esmės nekilo, nes visi suplanuoti darbai buvo atlikti; iki tarnybinio nusižengimo pareiškėjas skatintas 1 kartą, tarnybine tvarka nebaustas, tiesioginio vadovo charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip sąžiningas ir stropus darbuotojas, besilaikantis drausmės ir etikos reikalavimų. Išvadoje taip pat konstatuota, kad individualiajai tarnybinių nusižengimų prevencijai keliamų tikslų galima pasiekti ir neskiriant už padarytą nusižengimą pačios griežčiausios nuobaudos. Todėl, pareiškėjo nuomone, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių vertinimo nebuvimas, galėjęs nulemti lengvesnės nuobaudos paskyrimą, sudarė prielaidas priimti neobjektyvų, neaiškų ir neišsamų teismo sprendimą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad jam neteisėtai buvo inkriminuojamas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, Išvada parengta šališko asmens, skirta pateisinti neproporcingai didelės nuobaudos paskyrimą, todėl teismas šališka Išvada negalėjo remtis, o turėjo iš naujo objektyviai įvertinti visas tarnybinės nuobaudos paskyrimui ir parinkimui būtinas aplinkybes.

22. Pareiškėjas teigia, kad jam neteisėtai paskirtos per griežtos nuobaudos paskyrimas sukėlė neigiamus padarinius – stresą, išgyvenimus ir kt. Jis suprato savo padaryto nusižengimo esmę, nuoširdžiai gailisi, todėl nubaudimo už nusižengimą tikslai būtų pasiekti ir teismui paskyrus švelnesnę nuobaudą – pastabą.

23. Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, jo veiklą reglamentuoja Statutas, iš šios kategorijos valstybės tarnautojų yra reikalaujama ypatingo pavyzdingumo ir drausmingumo. Todėl tarnybinė nuobauda už konstatuotą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui parinkta kaip adekvati priemonė, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltės laipsnį ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje ginčas kilo dėl Marijampolės AVPK viršininko 2016 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 64-TE-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo vyresniajam inspektoriui A. P.“, kuriuo pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir jam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą pakeitė švelnesne – papeikimu.

27. Pareiškėjas A. P. apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad teismo jam parinkta nuobauda, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra per sunki. Pirmosios instancijos teismas nevertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, galėjusių nulemti lengvesnės nuobaudos – pastabos – paskyrimą, kas sudarė prielaidas priimti neobjektyvų, neaiškų ir neišsamų teismo sprendimą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

29. Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalis nustato šias tarnybinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes: 1) pareigūnas nedelsdamas pats pranešė padaręs tarnybinį nusižengimą; 2) pareigūnas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą; 3) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams; 4) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia pareigūnė; 7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai.

30. Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažįsta, jog 2016 m. vasario 1 d. nuo 11 val. iki 17 val. neatvyko į tarnybą be pateisinamos priežasties (dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nenuvyko pas šeimos gydytoją ir jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas). Tačiau, nors ir jausdamas ligos simptomus, po padaryto darbo drausmės pažeidimo, vasario 2 - 5 dienomis vyko į darbą ir dirbo. Dirbo net po darbo valandų ir savaitgalį (vasario 6 d.), nors tai daryti jo niekas neįpareigoja. Todėl tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytos jokios neigiamos pasekmės.

31. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į EŽTT ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir byloje surinktų bei išanalizuotų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka, todėl jų nebekartoja.

32. Atsakydama į apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į lengvinančias pareiškėjo atsakomybę aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė nei vienos lengvinančios aplinkybės, numatytos Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalyje. Gi tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, kad iki tarnybinio nusižengimo pareiškėjas skatintas vieną kartą, tarnybine tvarka nebaustas, tiesioginio vadovo charakterizuojamas teigiamai, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, pirmosios instancijos teismas įvertino ir į jas atsižvelgė priimdamas sprendimą.

33. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Išvada parengta šališko asmens, skirta pateisinti neproporcingai didelės nuobaudos paskyrimą, todėl teismas šališka Išvada negalėjo remtis, teisėjų kolegija pažymi, kad tokių motyvų skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nebuvo nurodęs. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 1 d. be pateisinamos priežasties tarnyboje nebuvo nuo 11 val. iki 17 val., o ne visą darbo dieną, ką, kaip minėta, pripažįsta ir pats pareiškėjas. Toks pareiškėjo pažeidimas teismo nebuvo pripažintas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Dėl šios priežasties pareiškėjui atsakovo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas buvo sušvelninta ir pakeista į papeikimą. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tokia nuobauda laikytina proporcinga bei adekvačia. Pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dar kartą sušvelninti šią nuobaudą nėra.

34. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė