dd79b220-bd97-44ef-a92e-1be26dba7a23 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-36-744/2014 m.(Nr. 2-984-744/2013 m.)Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00903-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 43: 43.2; 99.5; 99.7; 99.9; 113.1; 116; 116.1; 116.11. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 30 d.,Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,  sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant: ieškovei O. R.,ieškovės atstovui advokatui M. Š.,atsakovui S. U.,atsakovo atstovui advokatui V.

M.,trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų, - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos - atstovei Simonai StanevičiÅ«tei,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. R. ieÅ¡kinį atsakovui S. U. ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nepagrįsto praturtėjimo, nustatė: IeÅ¡kovė O. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, reikalaudama iÅ¡reikalauti jai iÅ¡ atsakovo S. U. 19,8200 ha žemės sklypÄ , esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kurį, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas nepagrįstai įgijo.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad 1999 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m. buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjo S. U. tėvas J. U. nuosavybės teise valdė 15,40 ha žemės Pakruojo rajone, T. kaime. Å is faktas nustatytas paveldėjimo teisei į žemę realizuoti. Teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡ioje byloje, vadovavosi tik suklastotu mirties liudijimu bei melagingais parodymais. IÅ¡ Å iaulių II Notaro J.

B. 1936 metų aktų knygos nuoraÅ¡o (Akto Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 1936 m. balandžio 27 d. V. B. 15,7284 ha žemės sklypÄ , esantį T. kaime, pardavė Dr. J. P. – P. už 6000 litų su sÄ lyga, kad jis jÄ iÅ¡laikys iki gyvos galvos. J. P. – P. buvo pareiÅ¡kėjos mamos A. Ž. (P.) brolis. J. P. – P. žemės, nupirktos iÅ¡ V. B., nedirbo, jÄ perdavė dirbti savo tėvui L. P., J., gimusiam 1863 metais, kuris žemę dirbo nuo 1936 metų iki 1941 m. birželio 12 d., nes su Å¡eima buvo iÅ¡tremtas į SibirÄ .

Po L. P. iÅ¡trėmimo žemę perėmė ir jÄ dirbo jo sÅ«nus L. P., gimęs 1894 metais, kuris 1948 metais taip pat buvo iÅ¡tremtas į SibirÄ . IÅ¡ archyvinių dokumentų matyti, kad L. valsčiaus žiniose apie žemės Å«kio 1942 metais naudojamus žemės plotus įraÅ¡yta T. kaimo Å«kio naudotoja (Å¡eimininkė) V. B., turėjusi 15,46 ha žemės, be to, L. valsčiaus 1940-1944 žemės mokesčių knygoje įraÅ¡yta T. kaimo mokesčių mokėtoja V. B., valdžiusi 15,46 ha žemės. 1941 m. gegužės 21 d.

V. B. pateikė Å iaulių apskrities Vykdomajam komitetui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė nutraukti jos skriaudimÄ bei žemės nusavinimÄ , tačiau gavo atsakymÄ , kad jos valdytas Å«kis buvo perduotas naujakuriams. V. B. mirė (duomenys neskelbtini) T. kaime, o ne 1939 metais, kaip nurodyta 1999 m. balandžio 23 d. Å iaulių vyskupijos Pakruojo dekanato L. Å . M. M. Å . parapijos raÅ¡te Nr. 33, kuris, kaip nurodyta 2005 m. gruodžio 28 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros iÅ¡vadoje, yra suklastotas. Kadangi atsakovas S. U. pateikė teismui suklastotÄ V.

B. mirties įraÅ¡Ä , kurio pagrindu teismas, bÅ«damas suklaidintas, priėmė neteisingÄ sprendimÄ , tačiau dėl senaties termino S. U. negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad 15,46 ha žemės sklypas, esantis Pakruojo rajone, T. kaime, niekada nepriklausė S. U. tėvui J. U., todėl šį žemės sklypÄ S. U. yra įgijęs neteisėtai. Minėto žemės sklypo paveldėjimo teisė priklauso ieÅ¡kovei, kadangi L. P., J. yra jos senelis (1-5, 42-46 b.l.).IeÅ¡kovė O.

R. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi ir patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes. Atsakovas S. U. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi ieÅ¡kinyje minimÄ Å¾emės sklypÄ jis įgijo teisėtai ir pagrįstai, be to, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (68-70 b.l.).Atsakovas S. U. teismo posėdžio metu nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais ir paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinyje minimÄ Å¾emės sklypÄ jis įgijo teisėtai.

Kiek jis žino iÅ¡ savo tėvų bei sesers pasakojimų, šį žemės sklypÄ jo tėvas J. U. gavo iÅ¡ V. B. su sÄ lyga, kad jis jÄ iÅ¡laikys. Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino liudytojai. PraÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo į šį žemės sklypÄ jo vardu pateikė sesuo, ji gavo ir pažymÄ dėl V. B. mirties. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , kadangi atsakovas S. U. ieÅ¡kinyje minimÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯gijo nenuginčyto administracinio akto bei teismo sprendimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagrindu (62-65 b.l.).Å io trečiojo asmens atstovė Simona StanevičiÅ«tė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad pagal turimus dokumentus nacionalizacijos metu ieÅ¡kinyje minimas žemės sklypas priklausė V.

B., kuri buvo ieÅ¡kovės O. R. mamos A. Ž. teta, todėl ieÅ¡kovė, kaip V. B. dukterėčios duktė, neturi teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ V. B. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę. Be to, atsakovas S. U. ieÅ¡kinyje minimÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯gijo nenuginčyto administracinio akto bei teismo sprendimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagrindu, tai yra teisėtai.IÅ¡ ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių (1-5, 42-46 b.l), atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų aplinkybių (62-65, 68-70 b.l.), Å¡alių bei trečiojo asmens atstovės paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 1999 m. gegužės 14 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m. buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo (šios bylos atsakovo) S. U. tėvas J. U. nuosavybės teise valdė 15,40 ha žemės Pakruojo rajone, T. kaime, šis faktas buvo nustatytas paveldėjimo teisei į žemę realizuoti (16-17 b.l.). Šio fakto pagrindu 2001 m. liepos 9 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 65-10493 S. U. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko J.

U. nuosavybės teise valdytÄ 15,40 ha žemės sklypÄ , esantį Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 15,20 ha žemės sklypÄ , esantį Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), bei suteikiant neatlygintinai nuosavybei 4,62 ha žemės (47 b.l.). Å io sprendimo pagrindu atsakovas S. U. įgijo nuosavybės teisę į 19,8200 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 34249 Lt (48 b.l.). 2005 m. rugsėjo 26 d.

į Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijÄ kreipėsi O. R., praÅ¡ydama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar teisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės S. U. į J. U. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę (15,40 ha) (8-13 b.l.). 2005 m. spalio 7 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija kreipėsi į Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama iÅ¡siaiÅ¡kinti O. R. praÅ¡yme nurodytas aplinkybes. 2005 m. gruodžio 28 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė R. D. surašė iÅ¡vadÄ dėl atlikto tyrimo pagal 2005 m. spalio 7 d.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos raÅ¡tÄ , kurioje nurodė, kad tyrimo metu surinkti duomenys duoda pagrindÄ abejoti 1999 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J. U. nuosavybės teise valdė 15,40 ha žemės Pakruojo rajone, T. kaime, pagrįstumu ir teisėtumu, tačiau jo peržiÅ«rėti nėra galimybės, nes Lietuvos Respublikos CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei penkeri metai (24-25 b.l.).

Išvadoje taip pat nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m. esantis Šiaulių vyskupijos Pakruojo dekanato L. Š. M. M. Š. parapijos 1999 m. balandžio 23 d. raštas Nr. 33, kuriame nurodyta, kad Linkuvos bažnyčios metrikų alfabetinėje (1935-1963) knygoje yra įrašas, kad 1939 m. 10 Nr. L. kapuose yra palaidota V. B. (26 b.l.), yra suklastotas, o tokia veika atitinka tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau baudžiamasis procesas šiuo atveju negalimas, nes yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (24-25 b.l.).

IÅ¡ prokuratÅ«ros atlikto tyrimo bei byloje esančių archyvinių dokumentų matyti, kad V. B. nuo 1927 m. balandžio 23 d. nuosavybės teise valdė 15,7280 ha žemės Å iaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini), kuriÄ paveldėjo iÅ¡ S. B. (18-20 b.l.). 1936 m. balandžio 27 d. V. B. turėtÄ Å¾emę ir trobesius pardavė J. P. – P. už 6000 litų su sÄ lyga, kad jis jÄ iÅ¡laikys iki gyvos galvos (18-20 b.l.). 1941 m. gegužės 21 d. V. B. kreipėsi į Å iaulių apskrities vykdomÄ jį komitetÄ su praÅ¡ymu apginti jÄ nuo savivalės vietinių valstiečių, kuriame iÅ¡dėstė, kad du vietiniai valstiečiai be jos sutikimo pradėjo jos žemę savarankiÅ¡kai dirbti, ir nori jÄ iÅ¡ jos namų iÅ¡varyti (28 b.l.).

IÅ¡ 1941 m. birželio 20 d. Å iaulių apskrities vykdomojo komiteto praneÅ¡imo V. B. matyti, kad V. B. Å«kis įstatymo nustatytu pagrindu buvo perduotas naujakuriams, nes Å¡i nesugebėjo jo pati tvarkytis (29 b.l.). IÅ¡ 1943 m. vasario 6 d. mirties akto įraÅ¡o Nr. 19 matyti, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (23 b.l.), o ne 1939 metais, kaip buvo nustatyta nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 23-234/1999 m. 2006 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros civilinių bylų skyriaus prokurorė V.

Å . surašė iÅ¡vadÄ , kuriÄ patvirtino Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. V., kurioje nurodyta, kad, nors Pakruojo rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m., padarė aiÅ¡kiÄ teisės normų taikymo klaidÄ , dėl kurio bÅ«tų Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesÄ Å¡ioje byloje, tačiau dėl to, kad buvo praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų naikinamasi terminas, kuris jokiomis aplinkybėmis negali bÅ«ti atnaujintas, nuspręsta neteikti praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m. (8-13 b.l.). 2011 m. spalio 21 d.

Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gautas 2011 m. spalio 14 d. O. R. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m. pagal pareiÅ¡kėjo S. U. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo buvo praÅ¡oma atnaujinti praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m., kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių; atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m. dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių ir O.

R. įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, ginančiu vieÅ¡Ä interesÄ (valstybės), tačiau 2012 m. sausio 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti procesÄ Å¡ioje civilinėje byloje (8-13 b.l.). Å i nutartis įsiteisėjo 2012 m. kovo 26 d., kai tos dienos Å iaulių apygardos teismo nutartimi buvo atmestas O. R. atskirasis skundas (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). 2012 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjos O.

R. pareiÅ¡kimas suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir S. U. dėl prokuroro iÅ¡vados atsisakyti kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo panaikinimo, kuriuo ji prašė panaikinti 2006 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintÄ iÅ¡vadÄ atsisakyti kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo Pakruojo apylinkės teisme civilinėje byloje ir įpareigoti kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3-234/1999 pagal pareiÅ¡kėjo S. U. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo dėl iÅ¡skirtinės situacijos, tačiau 2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi O. R. skundas (praÅ¡ymas) buvo atmestas (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). 2013 m. gegužės 8 d. O. R. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui ir nuosavybės teisių atkÅ«rimui reikalingiems dokumentams paduoti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, tačiau 2013 m. lapkričio 8 d. Å iaulių apygardos administracinio teismo sprendimu Å¡is O. R. praÅ¡ymas buvo atmestas kaip nepagrįstas (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys).

Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusios savininkės V. B. turėtÄ Å¾emę Pakruojo rajone, T. kaime (15,40 ha), kreipėsi vienintelis S. U. Kitų pretendentų iÅ¡ J. P. – P., L. ar kitų L. P. įpėdinių, kurie nustatytais terminais bÅ«tų kreipęsi dėl V. B. žemės susigrÄ Å¾inimo, nebuvo (8-13 b.l.). IeÅ¡kinys atmestinas. Dėl ieÅ¡kinio sumos ir bylos teismingumo Bylos dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo priskiriamos turtinių ginčų kategorijai. IeÅ¡kinio suma tokio pobÅ«džio bylose nustatoma pagal iÅ¡reikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.).

IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jos teismui pateikto ieÅ¡kinio suma (kaina) yra 34249 Lt (42-46 b.l.), nes nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (48 b.l.) nurodyta bÅ«tent tokia 19,8200 ha žemės sklypo, esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovė nori iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo, vertė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas V. M. pateikė teismui UAB „Ober-Haus“ iÅ¡duotÄ pažymÄ (raÅ¡ytinę konsultacijÄ ), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 1 hektaro kaina 2014 metų I ketvirtyje galėtų siekti nuo 10000 iki 14000 litų (viso sklypo kaina nuo 198200 iki 277480 litų).

Jei būtų nustatyta, kad ginčo žemės sklypo vertė yra tokia kaip nurodyta atsakovo atstovo pateiktoje UAB „Ober-Haus“ rašytinėje konsultacijoje, ši byla būtų teisminga ne apylinkės teismui, o Šiaulių apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d. 1 p.). Tačiau pačioje UAB „Ober-Haus“ rašytinėje konsultacijoje yra aiškiai konstatuota, kad ši konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui), kuris neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti su juo susiję norminiai aktai.

Å i konsultacija nėra ir negali bÅ«ti laikoma turto vertinimo dokumentu (ataskaita), kaip tai numato Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21-23 straipsniai, kadangi Å¡iuo aptariamu atveju UAB „Ober-Haus“ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus neatliko turto vertinimo, nesudarė turto vertinimo sutarties, nesurašė turto vertinimo ataskaitos ir nenustatė turto vertės. Esant nurodytoms aplinkybėms teismui pateikta UAB „Ober-Haus“ pažyma (raÅ¡ytinė konsultacija) dėl ginčo žemės sklypo vertės negali bÅ«ti laikoma patikima, todėl teismas šį įrodymÄ atmeta ir juo nesivadovauja.

Kadangi nepateikta jokių kitų įrodymų dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vertės, teismas vadovaujasi ieškovės pateiktu įrodymu - nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (48 b.l.), kuriame nurodyta šio žemės sklypo, dėl kurio kilo ginčas, vertė yra 34249 Lt. Dėl senaties            Kadangi atsakovas S. U. prašė taikyti ieškinio senatį, teismas pasisako ir dėl šio reikalavimo.

IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Ä®statymas numato skirtingus ieÅ¡kinio senaties terminus. Kadangi reikalavimams dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo nenumatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas, vadinasi Å¡iems reikalavimas taikomas bendrasis ieÅ¡kinio terminas – deÅ¡imt metų (CK 1.125 str. 1 d.). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.125 str. 1 d.).

IeÅ¡kovė O. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apie tai, jog atsakovui S. U. buvo atkurta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ , sužinojo tik 2005 metais. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad O. R. tik 2005 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , praÅ¡ydama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar teisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės S. U. į J. U. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę (15,40 ha) (8-13 b.l.). Nors byloje yra duomenų, kad O.

R. ir iki tol rinko archyvinius dokumentus apie jos giminaičius bei jų turėtÄ Å¾emę, tačiau nėra jokių įrodymų, kad ji iki jos nurodyto laiko (2005 metų) žinojo, jog atsakovas S. U. įgijo nuosavybės teisę į ginčo sklypÄ . Tokių duomenų teismui nepateikė ir atsakovas, nors privalėjo Å¡iÄ aplinkybę įrodyti (CPK 178 str.). Kadangi nėra jokių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės O. R. paaiÅ¡kinimus, kad apie tai, jog atsakovui S. U. buvo atkurta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ , ji sužinojo tik 2005 metais, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė apie šį faktÄ sužinojo 2005 metais, todėl ji į teismÄ kreipėsi nesuėjus ieÅ¡kinio senačiai.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieÅ¡kinio senaties teismas netaiko. Dėl nepagrįsto praturtėjimo IeÅ¡kovė O. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, reikalaudama iÅ¡reikalauti jai iÅ¡ atsakovo S. U. 19,8200 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kurį, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas nepagrįstai įgijo. Nustatyta, kad atsakovas S. U. ginčo žemės sklypÄ nuosavybės teise įgijo individualaus administracinio akto - 2001 m. liepos 9 d.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 65-10493 – pagrindu. Å iuo sprendimu S. U. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko J. U. nuosavybės teise valdytÄ 15,40 ha žemės sklypÄ , esantį Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 15,20 ha žemės sklypÄ , esantį Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), bei suteikiant neatlygintinai nuosavybei 4,62 ha žemės (47 b.l.). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjo (Å¡ios bylos atsakovo) S. U. tėvas J.

U. nuosavybės teise valdė 15,40 ha žemės Pakruojo rajone, T. kaime, buvo nustatytas 1999 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m. (16-17 b.l.). Nei 2001 m. liepos 9 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 65-10493, nei 1999 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m. iki šiol nėra panaikinti. Nepagrįstu praturtėjimu pagal Lietuvos Respublikos CK 6.237 straipsnio 1 dalį laikomas asmens įgijimas to, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti ir tai padaroma be teisinio pagrindo savo veiksmais arba kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo.

Nepagrįstas praturtėjimas nelaikomas sutartine prievole ir sudaro atskirÄ nesutartinių prievolių rūšį. Tam, kad teisiniai santykiai bÅ«tų kvalifikuojami kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai, turi bÅ«ti nustatyta atitinkamų įstatyme įtvirtintų sÄ lygų visuma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡io savarankiÅ¡ko civilinės teisės instituto paskirtį bei esmę, yra pasisakyta, kad prievolė grÄ Å¾inti turtÄ , gautÄ be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iÅ¡ pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtÄ gauti, o vėliau Å¡is pagrindas iÅ¡nyko.

Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas;

2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“, bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010 m., konstatavo, kad tuo atveju, kai nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra atkurtos specialiojo įstatymo nustatyta tvarka, kiti asmenys pretenduoti atkurti nuosavybės teises į tÄ patį turtÄ gali tik nuginčiję administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės. Esant galiojantiems administraciniams aktams, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisė pretenduoti atkurti nuosavybės teises yra pasibaigusi ir negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip civilinė teisė, kuriÄ galima ginti civiliniame kodekse nustatytais gynimo bÅ«dais.

Kol nuosavybės teisės įgijimo pagrindai (administraciniai aktai) nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, tol jie yra teisėti, todėl ginčo santykiai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas.Kadangi atsakovas S. U. nuosavybės teisę į 19,8200 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. 6501-0003-0040, esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), įgijo individualaus administracinio akto - 2001 m. liepos 9 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 65-10493 – pagrindu, Å¡is nuosavybės teisės įgijimo pagrindas nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, kad atsakovas nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo teisėtai, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi toks turto įgijimas negali kvalifikuojamas kaip nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas.Nors trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų, - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos – atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad Å¡i tarnyba yra nustačiusi, kad 15,40 ha žemės, esančios Pakruojo rajone, T. kaime, iki nacionalizacijos valdė V.

B. – ieÅ¡kovės O. R. mamos A. Ž. teta, todėl O. R., kaip V. B. dukterėčios duktė, teisių į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ V. B. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę neturi (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnis), todėl negalima teigti, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai S. U. praturtėjo O. R. sÄ skaita (62-65 b.l.), teismas dėl Å¡ios aplinkybės nepasisako, kadangi įsiteisėjusiu ir iki Å¡iol nepanaikintu 1999 m. gegužės 14 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-234/1999 m. nustatyta, kad 15,40 ha žemės, esančios Pakruojo rajone, T. kaime, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ne V. B., kaip teigiama atsiliepime į ieÅ¡kinį, o atsakovo S. U. tėvas J. U. Be to, nustačius, kad atsakovas S. U. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo teisėtai, nėra pagrindo kalbėti apie tai, kieno sÄ skaita jis praturtėjo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo 2014 m. sausio 9 d. teismo nutartimi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės O.

R. praÅ¡ymu jos reikalavimo užtikrinimui buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė - įraÅ¡as vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovui S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant perleisti nuosavybės teisę į jo vardu registruotÄ 19,82 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, nesant pagrindų Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės panaikiunti nedelsiant, ji paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas S. U. neprašė priteisti jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės, tačiau teismas privalo bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstyti (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Atsakovas S. U. kartu su UAB „Ober-Haus“ pažyma (raÅ¡ytine konsultacija) pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SIAU86974, pinigų priėmimo kvitÄ ir darbų atlikimo aktÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad I.

J. už konsultacijÄ dėl galimos turto kainos UAB „Ober-Haus“ sumokėjo 121 litÄ . Kadangi teismas UAB „Ober-Haus“ pažymÄ (raÅ¡ytinę konsultacijÄ ) kaip įrodymÄ atmetė ir juo nesivadovavo, teismas konstatuoja, kad Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos, todėl jos nepriskirtinos prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir iÅ¡ ieÅ¡kovės O. R. atsakovui S. U. nepriteistinos (CPK 88 str.).IÅ¡ teismo pažymos matyti, kad teismas turėjo 40,44 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės O. R.. IeÅ¡kovė O. R. 2014 m. sausio 9 d. nutartimi iÅ¡ dalies atleista nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji yra atleista nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teisminę praktikÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1-3 dalys reglamentuoja atleidimÄ tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2014 ir kt.).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-271, 275, 279, 281-282 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 40,44 Lt (keturiasdeÅ¡imt litų ir 44 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.2014 m. sausio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovui S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant perleisti nuosavybės teisę į jo vardu registruotÄ 19,82 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundÄ paduodant Pakruojo rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                 Laisvydas Zederštremas