dd78aa1a-6b7c-4e1e-8f89-04ddce4d9a8d · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja TPranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Nida Vigelienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-209/2011Teisminio proceso numeris: 1-03-1-00904-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.2.14.3.1.; 1.2.20.9.; (S). VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2011 m. gegužės 5 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Pavelo Frolovo, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Å leiniui, gynėjai advokatei Birutei Deveikienei, teismo posėdyje, apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams,pagal Lietuvos Respublikos BK 239 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2011-02-15, į atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitant suėmimo laikÄ (nuo 2010-06-22 iki 2011-02-15).

IÅ¡ J. Å ., G. R., M. K. solidariai nukentėjusiojo A. V. naudai turtinei žalai atlyginti priteista 335 Lt. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti J. Å . ir M. K. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: G. R. nuteistas už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskalbtini), 2010-03-24, apie 10.20 val., veikdamas kartu su J. Å . ir M. K., po drausminės komisijos posėdžio J.

Å . pakvietus nuteistÄ jį A. V. ateiti su asmeniniais daiktais į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1-201 atsigerti arbatos, A. V. užėjus į minėtÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , J. Å . rankomis tyčia sudavus ne mažiau kaip du smÅ«gius nukentėjusiajam A. V. į pilvÄ ir kÅ«no Å¡onus, po ko A. V. parkritus ant grindų, jis kartu su J. Å . tyčia kojomis sudavė nukentėjusiajam A. V. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, po ko jis su J. Å . liepė nukentėjusiajam A. V. atsistoti, ir Å¡iam atsistojus G.

R. tyčia sudavė nukentėjusiajam A. V. ne mažiau kaip du smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, ko pasėkoje nukentėjusiajam A. V. vėl parkritus ant žemės, jis vėl kartu su J. Å . tyčia kojomis sudavė nukentėjusiajam A. V. ne mažiau kaip dvideÅ¡imt smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, po ko jis tyčia palietė savo lytiniu organu A. V. galvÄ ir rankÄ bei tokiu bÅ«du pastarÄ jį pažemino, o M. K. rankomis tyčia sudavė nemažiau kaip du smÅ«gius nukentėjusiajam A. V.

į kÅ«nÄ , tuo padarydami nukentėjusiajam A. V. odos nubrozdinimus deÅ¡inio smilkinio srityje ir krÅ«tinės srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , jis kartu su J. Å . ir M. K. pagrobė nukentėjusiajam A. V. priklausančius daiktus: sportinį kostiumÄ â€žNike“, 150 Lt vertės, sportinius batelius „Nike“, 300 Lt vertės, trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius „Adidas“, 140 Lt vertės, rankÅ¡luostį, 15 Lt vertės, džinsines kelnes, 180 Lt vertės, ir odinę striukę, 130 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A.

V. bendrÄ 915 Lt dydžio turtinę žalÄ , ir tokiu bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ir patyčias terorizavo kitÄ laisvės atėmimo vietoje laikomÄ asmenį ir pagrobė svetimÄ turtÄ . T.y. G. R. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 239 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti pagal BK 180 str. 1 d., nes prie Å¡io nusikaltimo nėra prisidėjęs ir nurodo, kad jis įėjęs į 201 patalpÄ panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. V. ir norėjo jį pažeminti už tai, kad jo motinÄ pastarasis pavadino necenzÅ«riniais žodžiais jam girdint, bet nepamena, kad bÅ«tų A.

V. palietęs galvÄ ir rankÄ savo lytiniu organu. Po to S. P. su M. R. liepė A. V. atsineÅ¡ti asmeninius daiktus iÅ¡ daiktų sandėlio, kuriuos atsineÅ¡ant palydėjo M. R., atsineÅ¡tus daiktus pradėjo dalintis S. P., M. R. bei M. K.. A. V. išėjus iÅ¡ 201 patalpos, S. P. pasakė M. K. pakviesti dar kartÄ A. V. į 201 patalpÄ . Užėjus A. V., S. P. liepė nusimauti striukę ir kelnes, po to S. P. A. V. davė kitas kelnes bei džemperį. Pas jį darė kratÄ , bet svetimų daiktų nerado. Filmuotoje medžiagoje nėra matyti, kad jis iÅ¡sineÅ¡a iÅ¡ 201 patalpos kažkokius daiktus.

Jei jis bÅ«tų prisidėjęs prie Å¡ito epizodo, tai jis bÅ«tų pripažinęs kaltę. Jis nebijo prisiimti atsakomybės už tai kÄ padarė. Jis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. V., bet jis gynė savo motinos garbę, tikslo apiplėšti neturėjo, administracijos namų jis buvo nubaustas už smurto panaudojimÄ , 6 mėnesiams perkeltas į drausmės grupę. Teismas patikėjęs liudytojais, kurie yra susitarę duoti parodymus prieÅ¡ jį, norėdami patys iÅ¡vengti atsakomybės – tai S. P. ir M.

R., neaiÅ¡ku kodėl jais trimis – ir A. K., J. Å ., teismas netiki, nors jie teisme parodė, kad daiktus ėmė kiti. Jis yra jaunas, jo laukia Å¡eima, kurioje auga sÅ«nus, kuriam trÅ«ksta tėvo, o bÅ«damas kalėjime jis Å¡eimai nei materialiai, nei moraliai nieko negali duoti. Jis nori kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę ir dirbti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, G. R. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 180 str. 1 d. į 140 str. 1 d. ir Å¡velninti bausmę.

Prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti. Nuteistojo G. R. skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra įstatyminio pagrindo. Apylinkės teismas iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nuteisė G. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., BK 239 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo, 2010-05-21 įtariamojo apklausos metu, G.

R. parodė, kad (t.1, b.l. 127) kaltu neprisipažįsta, pageidauja duoti įrodymus ikiteisminio tyrimo metu, o tÄ dienÄ duoti parodymus atsisako. 2010-07-22 įtariamojo apklausos metu (t.1, b.l. 129) jis parodė, kad kaltu neprisipažįsta, parodymus duos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu, 2010-06-22 teismo posėdžio metu, jis parodė, kad (t.1, b.l. 133-134) į tÄ patalpÄ buvo užėjęs, matė V., bet kad prieÅ¡ jį panaudotų fizinį smurtÄ , nematė, pas jį darė kratÄ , nerado jokių jo daiktų. 2010-08-19 teismo posėdyje sprendžiant klausimÄ dėl suėmimo pratęsimo G.

R. jau paaiÅ¡kino (t.2, b.l. 106-107), kad perskaitė liudytojų parodymus, jis buvo toje patalpoje, kur viskas įvyko. Taip, jis davė vienam į snukį, nes jis jį įžeidinėjo, įžeidinėjo jo motinÄ . Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. R. jau paaiÅ¡kino (t.1, b.l. 194-195), kad jis nukentėjusiajam sudavė 10-15 kartų, nežino kiek kartų, pasakė už kÄ jis gavo, buvo tik iÅ¡sireiÅ¡kimas „aÅ¡ tave pažeminsiu, su savo lytiniu organu tau paliesiu rankÄ ar galvÄ â€œ, bet toks veiksmas nebuvo atliktas.

Jie dalinosi asmeninius nukentėjusiojo daiktus, o jam tų daiktų nereikėjo, kad iÅ¡ jo daiktus ėmė, to nebuvo. Taip, jis įėjo, rado nukentėjusįjį, sumušė jį, nukentėjusysis išėjo su M. R., pasiėmė daiktus ir grįžo su daiktais. Jis matė, kad J. Å ., M. K. nukentėjusiojo daiktų neėmė. Kolegija mano, kad G. R., taip pateikdamas įvykius, siekia suÅ¡velninti arba iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. G. R. versija atmetama todėl, kad jÄ pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo: nukentėjusiojo A.

V. ir liudytojų S. P., T. Å ., A. S., M. R. parodymai.Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. Å ., nors ir paaiÅ¡kino, kad kaltinamaisiais Å¡ioje byloje turi bÅ«ti S. P. ir M. R., kad G. R. užėjo pas jį (t.2, b.l. 193), kažkÄ pasakė nukentėjusiajam, kuris atsisuko ir G. R. sudavė kelis smÅ«gius, tačiau Å¡ie jo parodymai nenuoseklÅ«s, kadangi ikiteisminio tyrimo, 2010-07-13 įtariamojo apklausos metu jis parodė, kad jis nematė, kad G. R. naudotų fizinį smurtÄ A. V. atžvilgiu bei jį pažemintų, t.y.

J. Å . parodymai apie G. R. veiksmus nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, todėl, įvertinus aplinkybių visumÄ , jais tikėti nėra pagrindo ir jie nepaneigia G. R. kaltės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. K. pagarsinus parodymus (t.2, b.l. 28-29) paaiÅ¡kino, kad (t.2, b.l. 197) jis suklydo duodamas parodymus, tyrėjas juos gerai surašė iÅ¡ jo žodžių. Ikiteisminio tyrimo, 2010-05-21 įtariamojo apklausos metu, M. K. parodė, kad (t.2, b.l. 28-29) J. Å . jam padavė drabužius ir liepė iÅ¡neÅ¡ti į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1-208.

Jis minėtus drabužius atėmė iÅ¡ A. V., nes jis į gyvenamÄ jÄ patalpÄ buvo atėjęs su savo asmeniniais daiktais, bei minėtais daiktais pradėjo dalintis su G. R.. Kol jis buvo minėtoje patalpoje, G. R. A. V. nemušė. IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad M. K. parodymai nepaneigia G. R. kaltės, nes jie iÅ¡samiai neatpasakoja viso įvykio, iÅ¡ jų tik matyti, kad V. neva asmeniniais daiktais pradėjo dalintis su G. R., kas prieÅ¡tarauja pačio apelianto parodymams pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad iÅ¡ jo daiktus ėmė, to nebuvo.Nukentėjusysis A.

V. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad J. Š. su G. R. pasakė jam „ateik pas mus į kambarį, išgersime arbatos, nebijok viskas normaliai bus”. Jis jų nepažinojo, tiktai M., nes yra iš vieno miesto. Užėjus sako nueik, pasiimk savo daiktus, jis sutiko. Tik pasidėjus daiktus, jį puolė J. Š., G. R., ten dar buvo sekcijoje žmonių. Jį apspardė, jis vėl atsistojo. J. Š., G. R. šoko prie tos jo tašės, pasikeisdami padaužo, jis vėl atsikelia, G. R. lakstė ten ir padarė tai, pažemino jį.

G. R. priėjo, prisilietė prie galvos. Paskui jis išėjo be daiktų, iÅ¡ tašės buvo viskas iÅ¡imta. Nuėjo į trečiÄ aukÅ¡tÄ , vėl nutempė į antrÄ aukÅ¡tÄ , paskui nuėjo į laukÄ , vėl jį į antrÄ aukÅ¡tÄ , tik įėjo į sekcijÄ , ten jie stovėjo gal keturiese penkiese, sakė „maukis striukę, kelnės, batus“. jis nusirengė ir atidavė jiems, nes aiÅ¡ku, bÅ«tų dar kartÄ suspardę, jie ten padavė tÄ treningÄ , apsirengė ir išėjo.

Jis nėra nei konfliktiÅ¡kas, nei įžeidinėjo žmones. KÄ dabar atsimena, tÄ ir pasakoja. Ikiteisminio tyrimo metu detaliau viskÄ pasakojo. Gal bÅ«t jis sumaišė, kad jis atėjo į 201 sekcijÄ iÅ¡ karto su asmeniniais daiktais ar po to ėjo jų pasiimti. Ikiteisminio tyrimo metu, 2010-03-25 liudytojo apklausos metu, A. V. parodė, kad kai jie sumušė ir pažemino, tai iÅ¡ jo J. Å . ir G. R. (t.1, b.l. 14-15) paėmė Å¡iuos daiktus: Nike tamsiai mėlynos spalvos sportinį kostiumÄ , Nike juodos spalvos sportinius batelius ir kt., analogiÅ¡kus parodymus, kad J.

Å . ir G. R., panaudodami fizinį smurtÄ , iÅ¡ jo atėmė daiktus, jis davė ir 2010-04-07 liudytojo papildomos apklausos metu (t.1, b.l. 16), Å¡iuos parodymus jis patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Å iais nukentėjusiojo parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, juos patvirtina liudytojų S. P., T. Å ., A. S., M. R. parodymai. Liudytojas S. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad M. R. buvo 201 sekcijoje, mušė nukentėjusįjį, patvirtino pagarsintus teismo posėdyje ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, tame tarpe, kad J.

Å . su ranka A. V. trenkė, o pastarajam parkritus kartu su G. R. pradėjo jį spardyti, po to pradėjo dalintis iÅ¡ krepÅ¡io jo asmeninius daiktus, o kai A. V. atsistojo nuo grindų, vėl jį puolė muÅ¡ti. Kai A. V. buvo parkritęs ant grindų, G. R. pasiÅ«lė A. V. pačiulpti jo lytinį organÄ , o atsisakius palietė juo jo galvÄ ir rankÄ (b.l. 31), G. R. jam liepė nusirengti savo odinę striukę ir padėti ant lovos. Liudytojas T. Å . pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad niekas jo neprašė duoti parodymus, pats savarankiÅ¡kai davė parodymus, pagarsinus patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tame tarpe, kad (t.4, b.l. 39-40) J.

Å . trenkus ranka keletÄ kartų A. V., jis parkrito, tada J. Å . su G. R. pradėjo jį spardyti, po to pradėjo dalintis iÅ¡ krepÅ¡io A. V. asmeninius daiktus, po to A. V. gulint ant grindų G. R. liepė A. V. čiulpti jo lytinį organÄ , o atsisakius, palietė juo pastarojo galvÄ ir rankÄ . Po kurio laiko vėl pakvietus į patalpÄ A. V., G. R. liepė jam nusirengti odinę striukę ir padėti ant lovos. Liudytojas A. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad matė, kad G. R. nusimovė kelnes ir pažemino nukentėjusįjį, matė G.

R. lytinį organÄ , patvirtino savo pagarsintus pirmosios instancijos teismo posėdyje parodymus (t.1, b.l. 36-37, 38), kad pirmas A. V. trenkė J. Å ., o po to pradėjo muÅ¡ti ir G. R., o jam parkritus spardė. A. V. gulint ant grindų G. R. liepė A. V. čiulpti jo lytinį organÄ , o atsisakius, palietė juo pastarojo galvÄ ir rankÄ , po to pradėjo dalintis A. V. su savimi krepÅ¡yje atsineÅ¡tus jo asmeninius daiktus. Kai A. V. išėjo, pradėjo kalbėti, kad pas A. V. dar liko daiktų, odinė striukė, nutarė tuos daiktus atimti.Liudytojas M.

R. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad G. R. kelis kartus mušė nuketėjusįjį, G. R. paėmė striukę ir kedus, po to juos pardavė, nežino kam ir už kÄ , matė, kad G. R. paėmė daiktus, matė pažeminimÄ .Liudytojas A. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jo paprašė parduoti kedus, negali pasakyti, kas ten jam asmeniÅ¡kai pasakė paimti kedus (va, yra pardavimui), batelius pardavė už 5-6 pakelius cigarečių, cigaretes nunešė ir padėjo 201 sekcijoje ant stalo.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad G. R. atliko nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., BK 239 str. 1 d. G. R. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jis įėjęs į 201 patalpÄ panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. V. ir norėjo jį pažeminti, taip pat iÅ¡ dalies patvirtina, kad jis turėjo tikslÄ padaryti BK 239 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . G. R. nurodo, kad jis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. V. ir norėjo jį pažeminti už tai, kad jo motinÄ pastarasis pavadino necenzÅ«riniais žodžiais jam girdint, gynė savo motinos garbę, tikslo apiplėšti neturėjo.

Kolegija mano, kad G. R., taip pateikdamas įvykius, siekia suÅ¡velninti arba iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. G. R. versija atmetama todėl, kad jÄ pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo: neginčijamai nustatyta, kad visai netrukus po fizinio smurto naudojimo A. V. atžvilgiu jis kartu su J. Å . ir M. K. pagrobė A. V. daiktus, kas parodo smurto panaudojimo tikslÄ , smurtÄ naudojo kartu su J. Å ., kuris taip pat grobė daiktus, versijÄ paneigia ir nukentėjusiojo A.

V. parodymai, kad jis nei konfliktiÅ¡kas, nei įžeidinėja žmones, nei užkabinėja, versijos nepatvirtina kita bylos medžiaga. Be to, Å¡i G. R. versija neįtikėtina, nes nuteistasis G. R. galėjo savo garbę ir orumÄ ginti civilinio proceso tvarka, o ne nusikalstamais veiksmais. Apeliantas nurodo, kad filmuotoje medžiagoje nėra matyti, kad jis iÅ¡sineÅ¡a iÅ¡ 201 patalpos kažkokius daiktus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad net liudytojai teigia, kad daiktai buvo parduodami, t.y. jais disponuojama, o nusikaltimas – plėšimas yra baigtas kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mÄ tur­tÄ ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­liÄ .

Apeliantas teigia, kad administracijos namų jis buvo nubaustas už smurto panaudojimÄ â€“ 6 mėnesiams perkeltas į drausmės grupę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad perkėlimas į drausmės grupę neatleidžia asmens nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. R. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , G. R. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .Nuteistasis G. R. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 180 str. 1 d., 239 str. 1 d., 11 str. 4 d.). G. R. asmenybė charakterizuojama neigiamai: anksčiau jis teistas 12 kartų (t.1, b.l. 142-150, 153-160, 161-190, 193-195, t.2, b.l. 3-9), daugiausia už vagystes ir plėšimus, be to, savo žmonos nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nežymų savo sÅ«naus sveikatos sutrikdymÄ , byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrijos ligoninėse (b.l. 11, 13), Vilniaus 2-ųjų pataisos namų G.

R. charakterizuojamas (b.l.

14) kaip atviro bÅ«do, kalbus, linkęs laikytis subkultÅ«ros, jis vidaus tvarkos taisykles pažeidė 17 kartų, 12 nuobaudų galioja, neskatintas, nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo metu. Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis G. R. nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui, todėl jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. G. R. anksčiau buvo (t.1, b.l. 142-150, 153-160, 161-190, 193-195, t.2, b.l. 3-9) baustas areÅ¡to bausme, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams, jis buvo ne kartÄ baustas laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau iÅ¡vadų nepadarė ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padarė nusikaltimus už kuriuos nubaustas skundžiamu nuosprendžiu.

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 239 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du. Paskirta bausmė savo rÅ«­Å¡i­mi ar dydžiu nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas yra jaunas, jo laukia Å¡eima, kurioje auga sÅ«nus, kuriam trÅ«ksta tėvo, o bÅ«damas kalėjime jis Å¡eimai nei materialiai, nei moraliai nieko negali duoti, jis nori kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę ir dirbti, nėra pakankamas teisinis pagrindas jam paskirtos bausmės Å¡velninimui.

Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo G. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                     Stasys Lemežis Teisėjai                                                                                               Pavelas Frolovas                                                                                                              Daiva Pranytė-Zalieckienė