dd77ebc2-d20d-4efc-abae-89d99163419a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr       Skundas Nr. II-33-818/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13518-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 50.2.; 63. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS     N U T A R T I S 2015 m. balandžio 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, Linai Leščiovai,dalyvaujant pareiškėjai V. L., jos atstovei advokatei Agatai Aganauskienei,vertėjai E. V.,             viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V.

L. skundÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-10-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-15818/14 (1.1.47-T1) panaikinimo ir bylos nutraukimon u s t a t ė :2014-09-04 pareiÅ¡kimu R. S. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrį praÅ¡ydama pradėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ V. L. atžvilgiu dėl savavaldžiavimo. R. S. nurodė, kad kartu su V.

L. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė. Jai nuosavybės teise priklauso 32/100 pastato dalies. R. S. gyvena antrajame pastato aukšte, o V. L. – pirmajame. R. S. teigimu, V. L. be jos leidimo pastato viduje savavališkai nupjovė vandentiekio vamzdžius ir kanalizacijos vamzdį. Kaimynė apie šiuos darbus R. S. informavo tik žodžiu, informacijos apie numatomus darbus nepateikė. R. S. pareiškimo pagrindu V. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 444467 dėl savavaldžiavimo.Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – ir Komisija) 2014-10-30 priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-15818/14 (1.1.47-T1) pripažino V.

L. pažeidusia Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymo Nr. 172 2.7. punktÄ , t.y., kalta padariusia administracinį teisės pažeidimÄ , nurodytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje, ir paskyrė jai administracinę nuobaudÄ â€“ 150 litų (43,44 eurų) baudÄ . Komisija nustatė, kad V. L. bÅ«dama namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininke, savavaliÅ¡kai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, nutraukė vandens tiekimÄ Ä¯ butÄ , esantį namo virÅ¡uje, dėl ko bendrasavininkė R.

S. nuo 2014-09-01 iki 2014-09-17 buvo likusi be vandens tiekimo.V. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-15818/14 (1.1.47-T1), kuriuo praÅ¡o panaikinti šį nutarimÄ ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad reali situacija Administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo dienÄ buvo tokia, kad virÅ¡ 2 metų vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistema name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) buvo avarinės bÅ«klės (kiauri vamzdžiai).

Ne kartÄ buvo bandyta bendradarbiaujant su R. S. aptarti bÅ«tinus remonto darbus, tačiau dedamoms pastangoms kartu sutvarkyti avarinės bÅ«klės bendro naudojimosi objektus nebuvo pritarta. Kelis metus V. L. dėl nepareigingos bendrasavininkės buvo priversta nuolat valyti į savo patalpas iÅ¡ Å¡ios patalpose esančių nesutvarkytų aukščiau minėtų sistemų patenkančias nuotekas.Atsižvelgiant į V. L. sveikatÄ (turi neįgalumÄ ), tvarkyti iÅ¡siliejančias nuotekas padėdavo kaimynės, kitu atveju gyventi name bÅ«tų neįmanoma.

Galiausiai, apie 2014 m. liepos 15 d. V. L. pakartotinai informavo, kad rugpjūčio pabaigoje, nuo 20 d. pradės remontuoti pas save vandentiekio ir nuotekų sistemas, nes privalo apsaugoti savo nuosavybę, paaiÅ¡kino, kad tam bÅ«tina bus minėtas sistemas atjungti, bei atsižvelgdama į turimÄ ir laukiamÄ gimti vaikÄ , pasiteiravo apie jų nuomonę dėl remonto. R. S. patikino, kad jos Å¡eimai problemų tai nesukels, kadangi jie gyvens pas gimines. Rugpjūčio mėn. pabaigoje (21 d.) meistras G. S. pradėjo remonto darbus, deja dėl R.

S. sudaromų kliūčių negalėjo tinkamai atlikti sutartų darbų. Atsižvelgiant į buvusį susitarimÄ ir pareigÄ rÅ«pintis nuosavybe, visiÅ¡kai nepagrįsti R. S. argumentai dėl to, kad dėl sudarytų nepakenčiamų sÄ lygų gyventi savo namuose nebegalėjo, todėl buvo priversta skubiai ieÅ¡kotis kito gyvenamojo bÅ«sto. Toks elgesys paprasčiausiai panaÅ¡us į norÄ pasipelnyti bei siekį nuslėpti neatsiskaitymo už tiekiamas UAB „Vilniaus vandenys" paslaugas faktÄ ir toliau nemokant, kadangi V.

L. sakė R. S., kad planuoja įrengti vandens skaitliukus, nes neturi finansinių galimybių mokėti neproporcingų realiai sunaudotam vandeniui pinigų sumų, o neturėdama skaitiklių moka nustatytÄ normÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-15818/14 (1.1.47-T1) yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir neteisėtas. Ji praÅ¡o šį nutarimÄ panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ .Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ , kuriame nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė ir sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, V. L. padarytas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio teisės pažeidimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Nutarimas - teisėtas ir pagrįstas.Pareiškėja V. L. teismo posėdyje nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso keliems asmenims. Pirmas aukštas priklauso jos vyrui, o antrasis – R. S.. Pareiškėjos vyras gydosi po insulto, todėl ji yra įgaliota rūpintis jo nuosavybe. Pirmame aukšte gyvena pareiškėja su šeima, o antrajame – R.

S. su šeima. Vandentiekis yra atvestas iki namo, pareiškėja naudojasi juo tiekiamu vandeniu. Pasak pareiškėjos, R. S. turi galimybę gauti vandens. Pareiškėja už vandenį moka ne pagal skaitliuko rodmenis, o už penkis asmenis, kurie yra registruoti jos bute (ji, vyras, dukra su dviem anūkais). Kas moka už antrame aukšte gyvenančių asmenų sunaudota vandenį pareiškėja teigia nežinanti. Užsikimšus vamzdžiams, pareiškėja iškvietė meistrus, kurie patarė pakeisti vamzdžius visame name.

PareiÅ¡kėja sutiko su meistrų siÅ«lymu ir jie pradėjo darbus. Jos teigimu, ji iÅ¡ R. S. ir jos vyro gavo žodinį, bet ne raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ atlikti remonto darbus. Sutikimo faktÄ gali paliudyti ir kartu buvęs meistras. Pradėjus remonto darbus neveikė ne tik vandentiekis, bet ir kanalizacija. PareiÅ¡kėja teigia nežinojusi, kad siekiant atlikti remonto darbus bÅ«tinas raÅ¡ytinis bendraturčio sutikimas. Ji manė, kad užtenka žodinio sutikimo, kurį, jos teigimu, R. S. davė. Liudytojas G.

S. paaiÅ¡kino, kad su juo per pažįstamus susisiekė V. L., praÅ¡ydama perdaryti Å¡ildymo sistemÄ . Atvykęs pas jÄ Ä¯ namus meistras nustatė, kad jos vandentiekiui reikalingas remontas, vandentiekio vamzdžius reikia nupjauti. V. L. nurodė, kad nėra vienintelė namo savininkė. Be kaimynų leidimo pjauti vandentiekio vamzdžių nebuvo galima. Meistras ir V. L. kalbėjosi su R. S., suprato, kad leidimas pjauti vamzdžius yra duotas. Susitarimas buvo žodinis. Liudytojo teigimu, senaisiais name buvusiais vandentiekio vamzdžiais naudotis nebebuvo galima.

Nupjovus vamzdžius V. L. kaimynai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.Liudytoja G. Z. teismo posėdyje nurodė, kad yra V. L. kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ji teigė, kad dėl vandentiekio tarp namo bendraturčių konfliktas vyksta jau kelerius metus. Pasak jos, vandentiekio bÅ«klė buvo prasta, pro vamzdžius lašėdavo vanduo. Ji nežino, ar namo savininkai tarėsi dėl vandentiekio remonto.Liudytoja A. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra V. L. kaimynė. Ji padėdavo jai tvarkyti dėl netvarkingo vandentiekio užlietÄ butÄ .

Apie vandentiekio pakeitimÄ ji teigė negirdėjusi. Yra mačiusi R. S. bendraujant su V. L., bet apie kÄ buvo kalbama nežino.Liudytojas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad jo žmonai priklauso trečdalis namo (duomenys neskelbtini). Kaimynė V. L. be jo ir žmonos sutikimo nupjovė vandentiekio vamzdžius, todėl jų namo dalis tapo negyvenama. Liudytojas su žmona kreipėsi į policijos pareigÅ«nus dėl savavaliÅ¡kai pažeistos infrastruktÅ«ros. PareigÅ«nai tokį faktÄ nustatė. V. S. su žmona buvo priversti nuomotis bÅ«stÄ kitur.

Liudytojas bendravo su atvykusiais meistrais, paaiÅ¡kino jiems, kad sutinka su vamzdynų atnaujinimu, bet ne savavaliÅ¡ku nupjovimu. Jis taip pat meistrų prašė pateikti darbų sÄ matÄ , kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kiek turės mokėti jo Å¡eima, o kiek – kaimynai. Tokia sÄ mata pateikta nebuvo, todėl V. L. neduotas sutikimas atlikti remonto darbus. Ji neturėdama leidimo savavaliÅ¡kai nupjovė vandentiekio vamzdžius. Liudytojas policijos pareigÅ«nas V. P. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje neteisėtai tvarkomas vandentiekis.

Atvykę pareigÅ«nai kalbėjosi su meistru, kuris nurodė, kad laikinai atjungė vandenį. Santechnikas pareigÅ«nams taip pat sakė, kad V. L. priminė dėl antro aukÅ¡to gyventojų įspėjimo apie darbus ir kad reikalingas jų sutikimas. Policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietęs asmuo pareigÅ«nams nurodė, kad buvo tariamasi daryti vandentiekio remontÄ , tačiau tik tada, kai bus pateikta darbų sÄ mata. Tuo tarpu pirmo aukÅ¡to gyventojai nepateikę sÄ matos atjungė vandens tiekimÄ ir nepranešę pradėjo remonto darbus.

Kitas į teismo posėdį liudyti atvykęs policijos pareigÅ«nas, V. T., parodė, kad atvykę į įvykio vietÄ pareigÅ«nai bendravo su santechniku. V. T. teigimu, jam sunku pasakyti, ar tarp kaimynų dėl remonto darbų buvo susitarimas. Atrodo, kad konfliktas dėl vandentiekio tęsiasi seniai.UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas J. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad „Vilniaus vandenys“ vandenį į (duomenys neskelbtini) esantį namÄ tiekia nuo 1990 metų. Jokių įsiskolinimų nebuvo.Skundas netenkintinas.                                                                                  ATPK 188 str. nustatyta, kad savavaldžiavimas, tai – savavaliÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, t. y.

įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimÄ , kuriuo yra laikomas savavaliÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iÅ¡ bÅ«tinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. N17- 101/2007).

Pažymėtina, kad ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitÄ teisės aktÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai.

CK 4.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.Siekiant veikÄ kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį, bÅ«tina konstatuoti veikÄ , vykdomÄ nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kurios tikslas įgyvendinti atitinkamÄ savo arba tariamÄ teisę. Bylos duomenimis V. L. bÅ«dama namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininke, savavaliÅ¡kai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, nutraukė vandens tiekimÄ Ä¯ butÄ , esantį namo virÅ¡uje, dėl ko bendrasavininkė R.

S. nuo 2014-09-01 iki 2014-09-17 buvo likusi be vandens tiekimo. Teismo posėdyje liudytojas V. S. nurodė, kad jis ir žmona leidimo V. L. atlikti vandentiekio ir kanalizacijos remonto darbus nedavė.Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Tačiau butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais, nustatytais, pavyzdžiui, Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, galima atsisakyti mokėti esant dviem sÄ lygoms:

a) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir b) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrÄ turtÄ masto, ginÄÄ nagrinėjantis teismas Å¡iuos klausimus, vadovaudamasis solidarumo, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).CK 4.76 straipsnio nuostata dėl bendraturčių teisių ir pareigų, naudojantis ir iÅ¡laikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gyvendinimu.

Dėl to sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, ginčus, kuriuose reikalavimai reiškiami šio straipsnio pagrindu, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).

Vertinant bylos duomenis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad V. L. nesilaikė bendro turto disponavimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų, todėl jos veiksmai savavaliÅ¡kai tvarkant turtÄ , neturint kitos namo bendrasavininkės sutikimo, pagrįstai kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas pagal ATPK 188 straipsnį. Aplinkybių, numatytų ATPK 250 straipsnyje, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ negalimÄ , nėra. V. L. paskirta administracinė nuobauda atitinka jos asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Pagrindų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje, leidžiančių visai neskirti nuobaudos, nėra.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-10-30 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-15818/14 (1.1.47-T1) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 3022 str., 3024 str.,n u t a r i a :pareiškėjos V.

L. skundo netenkinti.Palikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-10-30 priimtÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-15818/14 (1.1.47-T1) nepakeistÄ . Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                     Miroslavas Gvozdovičius                                       Â