dd759dd4-d8c2-4e9b-8fd2-15d14ee109c5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1353-629/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02891-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui Irmantui Markevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: A. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–2), kurį vėliau patikslino (b. l. 46), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 8 000 Lt neturtinės žalos.

PaaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pasak pareiÅ¡kėjo, LAVL jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose be žmonių taip pat turėjo tilpti 5 dviejų aukÅ¡tų lovos, tualetas su sienele, kriauklė, 4 spintelės, stalas su 3 kėdėmis, buitiniai reikmenys ir 10 žmonių daiktai. 23 valandas per parÄ tenkant bÅ«ti perpildytoje kameroje, sÄ lygos tampa nepakenčiamomis, nėra galimybės pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, todėl trÅ«ko oro, skaudėjo galvÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis negalėjo normaliai miegoti, dažnai kildavo konfliktai, jis tapo irzlus ir nervingas, tačiau LAVL administracija į jo žodinius skundus visiÅ¡kai nereagavo. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameroje buvo laikomas su suimtaisiais, nors pats buvo nuteistasis, todėl LAVL tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 str. 1 d. 7 p.LAVL atsiliepime (b. l. 6–8, 50–51) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .LAVL nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d.

LAVL buvo gydomas nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. sausio 25 d. chirurgijos skyriaus 21 kamerų tipo palatoje, kurios plotas 15,39 kv. m., nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. bei nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. chirurgijos skyriaus 25 kamerų tipo palatoje, kurios plotas 21,25 kv. m. Paaiškino, jog statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, LAVL pateikti negali.

Pabrėžė, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes ligoninėje turi bÅ«ti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, dėl Å¡ios priežasties nustatyta ploto norma vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡yta. LAVL nuomone, galimas trumpalaikis pareiÅ¡kėjo laikymo LAVL sÄ lygų neatitikimas poįstatyminių teisės aktų rekomendacijoms, galėjęs pasireikÅ¡ti tik kaip trumpalaikiai ir mažareikÅ¡miai nepatogumai.

Siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises, Å¡ie nepatogumai neturėtų bÅ«ti vertinami kaip pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai. Pažymėjo, kad įstaigos administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui.Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais prejudicinę galiÄ turinčiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo faktais nepagrįstais teiginiais, kad trÅ«kdavo oro, sutriko miegas, skaudėjo galvÄ , tapo irzlus ir nervingas, padažnėjo konfliktai.

LAVL pažymėjo, kad minimas palatas ne kartÄ buvo tikrinę Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie pastabų dėl netinkamų gyvenimo (laikymo) sÄ lygų neturėdavę. LAVL taip pat paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme pirmÄ kartÄ , todėl LAVL pareigÅ«nai izoliacijos reikalavimų, reglamentuotų Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., nepažeidė. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime (b. l. 18A–18C) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Kalėjimų departamento teigimu, kadangi pareiÅ¡kėjas nurodė tik vienÄ nusiskundimÄ â€“gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ , iÅ¡ to galima spręsti, kad laikymo sÄ lygos negalėjo sukelti žymių nepatogumų ir iÅ¡ esmės buvo patenkinamos.

Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu laikotarpiu, LAVL jis buvo laikomas ne visÄ minėtÄ laikÄ . Be to, jei pareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, jis privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, o nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atkreipė dėmesį, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 45). PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė nenorintis dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 46, 62). Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 45). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų LAVL.Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – LAVL) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.Pažymėtina, kad 2010 m. balandžio 11 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124, kuris įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d., buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam LAVL kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas laikotarpiais nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. sausio 25 d., nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. bei nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d., taigi iš viso – 62 paras.

Dėl pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, kad buvo pažeistos jo teisės, nes jis buvo gydomas LAVL kamerų tipo palatoje Nr. 25 kartu su suimtaisiais, nors pats jau buvo nuteistasis ir taip buvo pažeistos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 7 p. įtvirtintos normos. Teismas pažymi, jog, kaip nustatyta, pareiÅ¡kėjas 2012 m. rugsėjo 25 d. ir 2013 m. sausio 30 d. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus (b. l. 54). Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 2 d. 1 p., suimtiesiems prilyginami nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas, o minėto straipsnio 2 d. 3 p., kad suimtiesiems prilyginami nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, todėl teismas neturi pagrindo padaryti iÅ¡vados, kad atsakovė pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 7 p. ir Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių dėl tariamo Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 7 p. pažeidimo kilusių pasekmių ar aplinkybių, kaip ir kuo jam pasireiÅ¡kė neturtinė žala.

Taigi, net ir tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjo nurodomas pažeidimas ir bÅ«tų įvykęs, nėra jokių aplinkybių, pagrindžiančių vienÄ iÅ¡Â bÅ«tinųjų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalÄ .Tuo tarpu dėl kameros ploto vienam asmeniui LAVL atsiliepime iÅ¡ esmės pripažino (b. l. 6–8), kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LAVL, buvo pažeista Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta ne mažesnė kaip 3,6 m2 ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, norma.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija privalėjo veikti.Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ).Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, sukėlė pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas, tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo ypatingÄ poveikį sveikatai, dėl nurodytų neigiamų pasekmių pareiÅ¡kėjas jų atsiradimo metu niekam nesiskundė, taikytinų teisės aktų kontekste, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto – pažeidimo trukmę, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas rėmėsi iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 200 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Konstatavus, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms.Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 200 Lt iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Lt (du Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                   Milda Vainienė                                                                Â