2023-08-23 Nr. AB-15115-3-61-3-01833-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-719-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01833-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir LAGK) 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 21R- (AG-242/03-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir išspręsti ginčo tarp šalių klausimą iš esmės; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. vasario 15 d. atsakymą Nr. (23.1-08 E) RM-6995 (toliau – ir Atsakymas) į 2021 m. sausio 16 d. prašymą (toliau – ir Prašymas); 3) įpareigoti VMI iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2021 m. sausio 7 d. gavo VMI pranešimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui nesumokėjus mokesčių pagal išduotus vykdomuosius raštus per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas kreipėsi į VMI su Prašymu atidėti 3 171,76 Eur mokesčių skolos sumokėjimą, t. y. sustabdyti išieškojimo veiksmus iki Prašyme nurodyti pareiškėjo skundai ir prašymai bus išnagrinėti teismuose. Kadangi VMI atsisakė tenkinti Prašymą, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri konstatavo, kad Atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

2.2. VMI Atsakymas yra neišsamus ir nemotyvuotas. VMI yra viešojo administravimo subjektas, todėl vadovaudamasi nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais viešojo administravimo principais galėjo patenkinti Prašymą, tačiau neišnagrinėjo Prašyme nurodytų esminių aplinkybių visumos ir dėl jų nepasisakė bei nepagrįstai nurodė kreiptis į išieškojimą vykdančius antstolius, todėl toks Prašymo išnagrinėjimas ir Atsakymo pateikimas negali būti laikomas tinkamu.

2.3. VMI Atsakyme taip pat nepagrįstai nurodė, jog Lietuvoje įvestos priemonės dėl COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių netaikomos mokesčių mokėtojų baudoms už administracinius nusižengimus ir skoloms pagal Lietuvos Respublikos teismų išduotus vykdomuosius raštus, nors jos turėjo būti taikomos, todėl VMI galėjo patenkinti Prašymą esant tokioms sudėtingoms sąlygoms. Sunki finansinė padėtis ir negalėjimas sumokėti skolos negalėjo būti esminė priežastis atmesti Prašymą jo net nenagrinėjus. Visos pareiškėjo sąskaitos buvo areštuotos, todėl jis neturėjo galimybių sumokėti skolos, taigi vykdomųjų bylų nesustabdymas pernelyg apsunkino pareiškėjo padėtį pandemijos metu. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektai gali veikti tik teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose, tačiau VMI, atlikdama savo funkcijas, privalėjo vadovautis teisėtumo principu ir neignoruoti pareiškėjo teisių.

2.4. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir LVAT praktika, susijusia su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teise į gerą administravimą, nagrinėjamu atveju VMI veikimas (Atsakymas) iš esmės prieštarauja gero administravimo principui, nes VMI ignoravo pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, pateikti suinteresuotiems asmenims teisingą informaciją juos dominančiais klausimais. VMI Atsakymas buvo formalus ir biurokratiškas, t. y. priimtas pažeidžiant gero administravimo principą. VMI buvo įgaliota spręsti pareiškėjo skundo reikalavimus, o ne tik formaliai atsakyti ir pasirinkti nieko neveikimo taktiką, t. y. VMI ir pati galėjo pakeisti arba pakoreguoti jos nurodytus įsakymus remdamasi VMI viršininko 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-91 dėl VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo.

2.5. Prašyme nurodė tinkamus argumentus, kurie sudarė pagrindą sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus, nes pateikė: duomenis dėl AB SEB banko neteisėtų veiksmų 2008 m. pabaigoje, dėl kurių jis patyrė didelius materialinius nuostolius, prarado asmenines santaupas/ investicijas ir liko skolingas didelę sumą bankui; duomenis apie nekilnojamąjį turtą, kuris buvo apribotas turto areštu, o vėliau varžytinių metu parduotas už dvigubai mažesnę kainą; apie turimas sąskaitas bankuose; gaunamas nedideles pajamas; sunkią įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „AC invest“, kurios savininkas ir vienintelis akcininkas yra pareiškėjas, sunkią finansinę situaciją. Daugiau jokio nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar piniginių lėšų, kuriomis gali disponuoti, neturi ir kad sunki finansinė situacija yra susijusi su besitęsiančiais teisminiais procesais bandant apsisaugoti nuo nesąžiningų bankų veiksmų. Dėl sunkios finansinės padėties (butas buvo parduotas iš varžytinių, jis liko skolingas didelę sumą bankui, visos sąskaitos buvo areštuotos, darbinė ir kita veikla apribota, dėl ko pareiškėjas patyrė ir psichologinę įtampą, jautė stresą) neturėjo net kur gyventi (kurį laiką gyveno garaže), tačiau į nurodytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus VMI nagrinėdama Prašymą neatsižvelgė, todėl VMI Atsakymas turėtų būti panaikintas ir VMI įpareigota Prašymą išnagrinėti iš naujo.

2.6. Komisija turėjo įvertinti VMI veiksmų (neveikimo) neteisėtumą dėl Atsakymo neišsamumo, nepagrįstumo bei vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, jog antstolis nėra išnagrinėjęs ir persiuntęs teismui nei vieno pareiškėjo jam tiesiogiai pateikto skundo. Komisija, nesutikdama su pareiškėjo argumentais, susijusiais su tuo, jog VMI ignoravo nebaigtas ginčo bylas, Prašymo motyvus dėl finansinės ir turtinės padėties pablogėjimo lyginant su padėtimi, buvusia skundų padavimo metu, nepateikė jokių savo nesutikimo argumentų ir motyvų. Komisija Sprendime nepagrįstai pažymėjo, kad VMI neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo atleisti jį nuo skolos sumokėjimo, nes jis pateikė ne prašymą atleisti nuo skolos išieškojimo, o atidėti 3 171,76 Eur mokesčių skolos sumokėjimą arba atsisakyti nuo išieškojimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl to, jog jis neturi pajamų ir turto, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą. Komisija Sprendimą priėmė netinkamai nustačiusi esmines aplinkybes, nepagrįstai vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio nuostatomis.

2.7. LAGK nepagrįstai Sprendime nurodė, jog jai teisės aktai nesuteikia teisės vertinti pareiškėjo susidariusios skolos pagrindo, taip pat antstolių ir teismų sprendimų, nes jis skunde prašė įvertinti esmines faktines ir teisines ginčo aplinkybes (jų visumą), pateiktus įrodymus, tačiau Komisija, kaip ir VMI, Prašyme nurodytų aplinkybių nenagrinėjo, neatsižvelgė į pareiškėjo sunkią turtinę padėtį, taip pat į tai, kad kovodamos su pirmąja bei antrąja pandemijos banga Europos Sąjungos šalių Vyriausybės turi nepažeisti žmogaus ir piliečio teisių ir, kad tolesnis vykdomųjų bylų vykdymas nagrinėjamu atveju pernelyg apsunkino pareiškėjo padėtį minėtu sudėtingu metu. Daugelyje pasaulio ir Europos Sąjungos šalių pandemijos metu buvo sustabdyti ar atidėti bet kokie skolų valstybei išieškojimo vykdymo veiksmai, todėl ir mūsų šalies institucijos pandemijos metu turėjo veikti protingai ir socialiai atsakingai. Sprendimas turi būti panaikintas, nes jo priėmimas iš esmės prieštarauja visuotinai pripažintoms ir įstatymuose nustatytoms viešojo administravimo nuostatoms (pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, aiškumo, sistemiškumo, naujovių ir atvirumo permainoms, išsamumo), be to, jis priimtas išsamiai neišnagrinėjus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nenurodžius (arba netinkamai nurodžius) teisės aktų, neišdėsčius motyvų bei nepaaiškinus pareiškėjui apie galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl tam tikrų veiksmų atlikimo.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog Komisijos priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į esmines faktines ir teisines ginčo aplinkybes bei pateiktus įrodymus. VMI įvertino pareiškėjo Prašymą atidėti/sustabdyti išieškojimo veiksmus dėl pareiškėjo turimos skolos, susidariusios pagal Lietuvos teismų (Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo) išduotus vykdomuosius dokumentus ir 2021 m. vasario 15 d. raštu Nr. (23.1-08E) RM-6995 informavo pareiškėją, jog, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu, neturi teisinio pagrindo nagrinėti prašymų dėl Lietuvos Respublikos teismų priteistų piniginių sumų mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo.

3.2. MAĮ 13 ir 14 straipsnis numato pagal MAĮ administruojamus mokesčius ir jų administravimo procedūrų taikymą. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ nuostatomis, konkretaus mokesčių administravimo procedūras atlieka tik įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų jam suteiktų teisių ribose. Vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu bei 14 straipsnio 7 dalimi, mokesčių administratorius sprendžia klausimus tik dėl mokestinių nepriemokų ir baudų už administracinius nusižengimus mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, o, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, mokesčių administratorius negali atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikos teismų vykdomaisiais dokumentais priteistų piniginių sumų išieškojimo CPK 639 straipsnio 8 punkto nuostatose nustatyta tvarka, kadangi tai yra kitų institucijų priteistos piniginės sumos valstybės naudai.

3.3. VMI yra viešojo administravimo subjektas, kurio veikla grindžiama įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais viešojo administravimo principais, todėl jos veiksmai turi būti grindžiami teisės aktų nuostatomis. VMI nėra įgaliota spręsti klausimus dėl atleidimo nuo teismo, kitų institucijų paskirtų baudų bei kitų priteistų sumų. Tiek VMI Atsakymas, tiek Komisijos Sprendimas yra teisėti, motyvuoti, pagrįsti ir priimti įvertinus visas teisines ir faktines aplinkybes, įstatymų suteiktos kompetencijos ribose.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl VMI Atsakymo teisėtumo bei pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 16 d. VMI pateikė prašymą „Dėl nesumokėtų mokesčių“, kuriame, vadovaudamasis CPK nuostatomis, prašė atidėti 3 171,76 Eur mokesčių skolos sumokėjimą ir sustabdyti jos išieškojimo veiksmus iki galutinių teismų sprendimų priėmimo Prašyme nurodytuose teisminiuose procesuose arba, atsižvelgiant į pareiškėjo sunkią finansinę būklę, atsakovei atsisakyti nuo išieškojimo. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, 2021 m. vasario 15 d. raštu Nr. (23.1-08 E) RM-6995 „Dėl pateikto prašymo“ informavo, kad VMI neturi teisinio pagrindo atidėti/sustabdyti išieškojimo veiksmus dėl pareiškėjo turimos skolos, susidariusios pagal Lietuvos teismų išduotus vykdomuosius dokumentus. Paaiškino, kad, vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, mokesčių administratorius sprendžia klausimus tik dėl mokestinių nepriemokų ir baudų už administracinius nusižengimus mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat nurodė, kur pareiškėjas turėtų kreiptis dėl priteistų piniginių sumų sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo bei išieškojimo sustabdymo. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Atsakymu, 2021 m. kovo 17 d. Komisijai pateikė skundą, kuriame, vadovaudamasis CPK nuostatomis, prašė atidėti 3 171,76 Eur mokesčių skolos sumokėjimą ir sustabdyti jos išieškojimo veiksmus iki galutinių teismų sprendimų priėmimo arba atsisakyti nuo išieškojimo atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neturi nei kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nei piniginių lėšų, iš kurių galima būtų išieškoti skolos sumą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-329 (AG-242/03-2021) atmesti jį kaip nepagrįstą. Sprendimą argumentavo tuo, jog VMI išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir motyvuotai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, paaiškino nustatytas faktines aplinkybes bei priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta tenkinti Prašymą, bei nurodė, į kokias institucijas pareiškėjas turėtų kreiptis dėl tam tikrų veiksmų atlikimo.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1, 12 dalimis, 10 straipsnio 5 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 35 punktu, LVAT praktika.

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti VMI Atsakymą pagrįstumo, įvertino šio individualaus administracinio akto atitiktį VAĮ 10 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat nustatė, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 91) straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Atsakymas turėtų būti panaikintas. Teismas, įvertinęs VMI Atsakymo turinį, priėjo prie išvados, jog Atsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsakyme atsakovas vadovavosi ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, taip pat aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo Prašymas negali būti tenkinamas. VMI, atsakydama į pareiškėjos Prašymą, paaiškino, jog, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, jos kompetencijai yra priskiriama spręsti tik klausimus, susijusius su mokestinių nepriemokų ir baudų už administracinius nusižengimus mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo ir, priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, ji neturi teisinio pagrindo nagrinėti prašymų dėl Lietuvos Respublikos teismų priteistų piniginių sumų mokėjimo sustabdymo ar išdėstymo.

9. Teismas atkreipė dėmesį, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje (taip pat priimdami administracinius aktus) privalo vadovautis VAĮ nuostatomis, be kita ko, VAĮ 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu nepiktnaudžiavimo valdžia principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų. Kitaip tariant, viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (LVAT 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012).

10. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, jog VMI yra gavusi šiuos vykdomuosius dokumentus: 1) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2125-232/2012 dėl 1 001,80 Eur išieškojimo valstybės naudai, kuris yra pateiktas vykdyti antstoliui M. D.; 2) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2125-232/2012 dėl 1 512,92 Eur išieškojimo valstybės naudai, kuris pateiktas vykdyti antstoliui M. D.; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eA2-29699-466/2018 dėl 100 Eur išieškojimo valstybės naudai, kuris perduotas vykdyti antstoliui D. Š.; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2449-862/2020 dėl 500,49 Eur išieškojimo valstybės naudai, kuris šiuo metu yra VMI žinioje. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog negali atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikos teismų vykdomaisiais dokumentais priteistų piniginių sumų išieškojimo, nes tai yra kitų institucijų priteistos piniginės sumos valstybės naudai, Atsakyme nurodė, kad pareiškėjas dėl vykdomuoju dokumentu Nr. e2-2449-862/2020 priteistos 500,49 Eur sumos sumokėjimo išdėstymo turi teisę kreiptis į instituciją, priteisusią minėtą piniginę sumą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismą, o dėl antstolių M. D. ir D. Š. vykdomų vykdomųjų dokumentų priteistų piniginių sumų sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo bei išieškojimo veiksmų sustabdymo kreiptis tiesiogiai į minėtus antstolius.

11. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, VMI gali atidėti arba išdėstyti tik mokestinės nepriemokos ar baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimo terminą, t. y. mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos sumokėjimą, o ne Lietuvos Respublikos teismų priteistų piniginių sumų piniginių sumų mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju jis neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.

12. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teismas konstatavo, kad skundžiamas VMI Atsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimus ir yra priimtas vadovaujantis gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Atsakyme motyvai išdėstyti adekvačiai ir aiškiai, VMI veikė savo kompetencijos ribose, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas ar neteisėtas. Komisijos Sprendime atsakyta į pareiškėjo pateiktus argumentus, atskleista ginčo esmė, o iš Sprendimo argumentacijos yra pakankamai aiškus jo priėmimo pagrindas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nurodė, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl VMI Atsakymo ir Komisijos Sprendimo panaikinimo nėra pagrindo. Netenkinus šių skundo reikalavimų, netenkintas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir išspręsti ginčo tarp šalių klausimą iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Šiuo atveju VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, nes padarytas pažeidimas ne tik paneigė asmens (pareiškėjo) teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, apribojo jo teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atėmė galimybę jam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Teismo (Komisijos bei VMI) turėjo būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti, nes pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitiko gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju VAĮ 10 straipsnio) imperatyvų, nes nebuvo teisinga ir protinga nevertinti pateiktų objektyvių faktų viseto, kad pareiškėjas dėl labai sunkios turtinės padėties apskritai dabar neturi galimybės sumokėti skolos, todėl teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą iš esmės pažeidė apeliacijos ir sąžiningumo principus bei užkirto kelią panaikinti neteisėtus sprendimus.

13.2. VMI, kaip pareiškėjo skolos administratorė, turėjo teisinį pagrindą atidėti/išdėstyti bei sustabdyti ar nevykdyti skolos išieškojimo pagal Lietuvos Respublikos išduotus vykdomuosius dokumentus, be to, tokius pareiškėjo argumentus patvirtina ir tai, kad pareiškėjo skola buvo perduota VMI administruoti/išieškoti labai jau seniai (net nuo 2014 m. sausio 6 d.), o VMI nevykdė skolos išieškojimo pagal Lietuvos Respublikos išduotus vykdomuosius dokumentus labai ilgai (net nuo 2014 m. sausio 6 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-2449-862/2020 dėl 500,49 Eur išieškojimo valstybės naudai buvimas šiuo metu VMI žinioje taip pat patvirtina pareiškėjo argumentus. Vadinasi, VMI gali atsisakyti (atidėti) vykdyti Lietuvos Respublikos teismų vykdomaisiais dokumentais priteistų piniginių sumų išieškojimą, nors tai yra kitų institucijų priteistos piniginės sumos valstybės naudai, todėl nagrinėjamu atveju VMI turėjo teisinį ir faktinį pagrindą nagrinėti pareiškėjo Prašymą. Teismas, netinkamai įvertinęs VMI Atsakymo turinį, padarė nepagrįstą išvadą, jog Atsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas. VMI Atsakymas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.

13.3. Teismo sprendimas priimtas formaliu ir paviršutinišku pagrindu, nes byloje nebuvo net pasisakyta dėl didelės dalies pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų (priedų). Kadangi teismas visiškai ignoravo ir net nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl skundžiamo Komisijos sprendimo argumentų ir motyvų bei reikalavimų, o tik nagrinėjo skundo dėl VMI sprendimo argumentus ir motyvus bei reikalavimus, todėl toks teismo sprendimas atitinka absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus. Kadangi visi pareiškėjo byloje pateikti argumentai ir prašymai buvo reikšmingi nagrinėjimui, todėl dėl jų visų teismas turėjo pasisakyti, nes tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Byloje turi būti vykdomas vadinamasis turiningasis teisingumas, užkertantis kelią absurdo situacijoms, taikant teisę. Tam tikras gynybos būdas (formalus teisės normos taikymas) negalėjo būti taikomas šioje byloje, jeigu tai prieštarauja sąžiningumo principui.

13.4. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo finansinė ir turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, t. y. finansinė ir turtinė padėtis ne tik nepagerėjo, bet ir pablogėjo lyginant su padėtimi, buvusia jo skundo padavimo metu.

13.5. Komisija priimdama sprendimą nemotyvuotai ir netinkamai ignoravo pareiškėjo pateiktas esmines faktines ir teisinės ginčo aplinkybes (jų visumą) ir jo pateiktus įrodymus (priedus). Komisija, kaip ir VMI, ne tik ignoravo (net nenagrinėjo) pareiškėjo pateiktus argumentus apie ginčo bylas ir jo sunkią turtinę padėtį, bet ir nieko nepasakė (ignoravo) apie tai, kad tolesnis vykdomųjų bylų vykdymas (nesustabdymas) šiuo atveju pernelyg apsunkino pareiškėjo padėtį labai sudėtingu pandemijos metu.

13.6. VMI atlikdama savo funkcijas privalėjo vadovautis ir teisėtumo principu, kurio pagrindinis šaltinis, kuriame tiesiogiai įtvirtintas teisėtumo principas, yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisėtumo principas garantuoja piliečių subjektinių teisių ir laisvių realų įgyvendinimą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Europos Sąjungos teismų praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, ir, kadangi duotuoju atveju VMI veikimas (atsakymas) iš esmės prieštaravo gero administravimo principui traktuojamam kaip bendrųjų teisės principų daliai, todėl VMI Atsakymas naikintinas arba keistinas. VMI ignoravo pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. VMI buvo įgaliota spręsti pareiškėjo skundo reikalavimus, o ne tik formaliai atsakyti, ir pasirinkti visiško nieko neveikimo taktiką.

13.7. EŽTT skundo priedas ir EŽTT atsakymas (pareiškėjo skundo priėmimas) papildomai patvirtino pareiškėjo argumentus apie atsakovų (antstolio, teismų, VMI) neteisėtą ir nesąžiningą veikimą ir teismo sprendimo neteisėtumą.

14. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo atmesti.

15. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Sprendimas priimtas įvertinus visas faktines ir teisines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl VMI Atsakymo teisėtumo bei pagrįstumo.

17. VMI pareiškėjui pateikė 2021 m. sausio 7 d. pranešimą apie nesumokėtus mokesčius, kuriame nurodė, kad pareiškėjas turi 3 171,76 Eur skolą pagal Lietuvos Respublikos teismų išduotus vykdomuosius dokumentus.

18. Pareiškėjas 2021 m. sausio 16 d. VMI pateikė prašymą „Dėl nesumokėtų mokesčių“, kuriame, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, prašė atidėti 3 171,76 Eur mokesčių skolos sumokėjimą ir sustabdyti jos išieškojimo veiksmus iki galutinių teismų sprendimų priėmimo prašyme nurodytuose teisminiuose procesuose arba, atsižvelgiant į pareiškėjo sunkią finansinę būklę, atsisakyti nuo išieškojimo.

19. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, 2021 m. vasario 15 d. raštu Nr. (23.1-08 E) RM-6995 „Dėl pateikto prašymo“ informavo, kad VMI neturi teisinio pagrindo atidėti/sustabdyti išieškojimo veiksmus dėl pareiškėjo turimos skolos, susidariusios pagal Lietuvos teismų išduotus vykdomuosius dokumentus.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Atsakymu, 2021 m. kovo 17 d. Komisijai pateikė skundą.

21. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 21R-329 (AG-242/03-2021) jį atmetė.

22. Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Šiame Įstatyme mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas (MAĮ 2 str. 25 d.). Mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma (MAĮ 2 str. 11 d.).

23. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (MAĮ 88 str. 1 d.).

24. MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

25. Skola, dėl kurios pareiškėjas Prašymu kreipėsi į atsakovą, nėra mokestis ar mokesčio nepriemoka, todėl mokesčių administratorius pagal paminėtas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas nėra kompetentingas spręsti šios skolos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat dėl atsisakymo šią skolą išieškoti. Todėl atsakovas pagrįstai ginčijamame Atsakyme nurodė, kad VMI neturi teisinio pagrindo nagrinėti Prašymą vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis dėl skolos pagal Lietuvos Respublikos teismų išduotus vykdomuosius dokumentus mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo.

26. Ginčijamame Atsakyme išsamiai išdėstyti teisinis ir faktinis pagrindas, motyvai dėl ko atsisakoma nagrinėti Prašymą, pareiškėjui išsamiai paaiškinta, kokia tvarka ir kur pareiškėjas gali kreiptis dėl skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo. Taigi ginčijamas Atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus.

27. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikęs ir aiškinęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl ginčijamo VMI Atsakymo panaikinimo. Netenkinus šio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo ir VMI įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys