dd720bed-15eb-4edf-b135-e0ecfa31b966 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-13208-545/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08107-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui dalyvaujant ieškovės V. S. atstovui advokatui Konstantinui Mironovui atsakovo V.

S. atstovui advokatui Andriui BÅ«dvydžiui teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal V. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo,- n u s t a t ė : ieÅ¡kovė V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 165,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas : 49 Eur žyminio mokesčio bei 195 Eur (95 Eur +100 Eur) advokato/advokato padėjėjos teisinių iÅ¡laidų (b.l. 1-4 ). .

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimÄ procesiniame dokumente-ieÅ¡kinyje (b.l. 1-4) bei ieÅ¡kovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 45-48) grindžia Å¡iomis aplinkybėmis: atsakovas naudodamasis tuo, kad tarp Å¡alių sudaryta santuoka iki Å¡iol nėra nutraukta, be ieÅ¡kovės žinios, jos raÅ¡tiÅ¡ko ar žodinio sutikimo, ieÅ¡kovės vardu, pildė ir teikė deklaracijas į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Atsakovas (fiziniu bÅ«du) pristatė į VMI ieÅ¡kovės vardu užpildytas deklaracijas už ieÅ¡kovę, be ieÅ¡kovės žinios ir sutikimo, pasirašė deklaracijose, imituodamas jos paraÅ¡Ä .

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas, deklaruodamas nekilnojamÄ jį turtÄ , prisidengė ieÅ¡kovės vardu, galimai tikslu, neteisėtai mažinti atsakovui tenkantį nekilnojamo turto mokestį ir galimai, slėpti patį turtÄ . Tokiu bÅ«du nekilnojamo turto mokestinę naÅ¡tÄ neteisėtai užkrovė ieÅ¡kovei. Dėl iÅ¡vardintų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį už turtÄ , kurio ji nedeklaravo ir vadovaujantis Registro centro iÅ¡raÅ¡ais, kuriuos prideda, ieÅ¡kovė tokio, tariamai jos deklaruoto turto, neturi.

Be to, visose deklaracijose prie ieÅ¡kovės vardo ir pavardės paraÅ¡as yra skirtingas ir visiÅ¡kai nepanaÅ¡us į paraÅ¡Ä , kuriuo pasiraÅ¡inėja ieÅ¡kovė. 2015 m. atsakovas ieÅ¡kovės vardu uždeklaravo nekilnojamojo turto, kurio vertė 296881,00 Eur, 2016 m. atsakovas ieÅ¡kovės vardu uždeklaravo nekilnojamo turto, kurio vertė yra 305500,00 Eur, 2017 m. atsakovas ieÅ¡kovės vardu uždeklaravo nekilnojamojo turto, kurio vertė 253000,00 Eur. 2019-03-27 VMI atsiuntė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ , kad ji nėra sumokėjusi 396,12 Eur mokesčių, kuriuos sudaro 231,12 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 165,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis.

Atsakovas, be ieÅ¡kovės žinios ir sutikimo, nekilojamojo turto deklaracijose neteisėtai pasiraÅ¡inėjo ieÅ¡kovės vardu ir nurodė, kad ieÅ¡kovei priklauso nekilnojamasis turtas, kuris iÅ¡ tiesų nepriklauso ieÅ¡kovei ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei jau padarė 165,00 Eur turtinę žalÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovė yra neįgali dėl ligos ir jos komplikacijų. IeÅ¡kovei yra nustatytas tik 25 proc. darbingumo lygis. IeÅ¡kovė serga IV stadijos onkologine liga su metastazėmis, jai yra nustatyti specialieji poreikiai.

Atsakovas kartotinai teikdamas deklaracijas darė tęstinį tiesioginį poveikį ieÅ¡kovės psichikai – darydamas ieÅ¡kovei psichologinį spaudimÄ per visuomenę, kad ji tariamai turtinga ir gyvena be materialinių trÅ«kumų, savo malonumui. Todėl ieÅ¡kovei sužinojus, kad jos paraÅ¡as yra padirbinėjamas faktiÅ¡kai buvusio sutuoktinio ir, kad ji tariamai yra tokia turtinga, jos sveikata dar labiau pablogėjo, ji patyrė negatyvius iÅ¡gyvenimus, nemalonius psichofizinius (vidinius) pokyčius pačioje savyje.

IeÅ¡kovei paÅ«mėjo liga, dėl patirto streso pasireiÅ¡kė nemiga, depresija – ieÅ¡kovei buvo paskirtas medikamentinis gydymas dozepamu, nukentėjo jos santykiai su aplinka (iÅ¡oriniai pokyčiai) pasklidus informacijai, kad ieÅ¡kovė ganėtinai turtinga distinavo savitarpio pagalba. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei buvo padaryta tiesioginė žala, tai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, žalos faktÄ patvirtina su ieÅ¡kiniu pateikti priedai. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturėdamas teisės be ieÅ¡kovės sutikimo, pasiraÅ¡inėjo ieÅ¡kovės vardu ir deklaravo ieÅ¡kovės vardu nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris vadovaujantis registrų centro iÅ¡raÅ¡ais, ieÅ¡kovei nepriklauso ir ieÅ¡kovė turi mokėti 165,00 Eur mokesčių valstybei, atsakovas turi pareigÄ atlyginti žalÄ , kuri atsirado dėl jo veiksmų. IeÅ¡kovei sužinojus, kad atsakovas padirbinėja ieÅ¡kovės paraÅ¡Ä , ji pajuto didelę baimę, kad atsakovas galimai pasiraÅ¡inėja ir kituose dokumentuose ieÅ¡kovės vardu.

Å iuo metu ieÅ¡kovė gyvena nežinioje ir baimėje dėl savo ateities, patiria psichologinį smurtÄ , visuomenės pasikeitusiu požiÅ«riu į jos tutinę padėtį dėl ko paÅ«mėjo jos ligos bÅ«klė, atsirado padidintas ir papildomas kiekis medikamentų vartojimo, dėl ko reikėjo papildomai lankytis pas gydytojus, slėptis nuo visuomenės narių, nes ieÅ¡kovę visuomenei atsakovas pateikia kaip apgavikę. Byloje dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti įrodytos tokios teisinės aplinkybės:

žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtu veiksmu bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovai turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. IeÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti neteisėtais atsakovo veiksmais jai padaryta neturtinę žalÄ , kadangi yra tenkinamos visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos dėl kurių ieÅ¡kovei padaryta žala privalo bÅ«ti atlyginta.

IeÅ¡kovė įvertindama tai, kad Å¡iuo metu jos sveikata yra bloga ir bet kokie stresai dar labiau kenkia ieÅ¡kovės sveikatai, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė mano, kad 2000,00 Eur yra pagrįsta ir protinga suma, kuriÄ atsakovas turėtų sumokėti ieÅ¡kovei dėl ieÅ¡kovės patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, patirto psichologinio teroro, pasikeitusio visuomenės požiÅ«rio į jÄ , kurie atsirado dėl atsakovo kaltės. Atsakovas V.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas- 919.60 Eur advokato iÅ¡laidų (b.l. 8-11, 36-40). NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu atsakovas procesiniame dokumente-atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 8-11) bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad Å¡alys yra sudarę santuokÄ , tačiau jau nuo 2010 metų faktiÅ¡kai neveda bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo.

Å iÄ aplinkybę patvirtino pati ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje. Tuo metu Å¡alis siejo tik bendra gyvenamoji vieta. 2012 metų spalio mėnesį atsakovas iÅ¡sikėlė gyventi atskirai ir nuo to laiko jųdviejų su ieÅ¡kove santuokinis gyvenimas laikytinas visiÅ¡kai nutrÅ«kusiu, tarp Å¡alių neliko jokių sÄ sajų ir bendrų interesų. Å ias aplinkybes abi Å¡alys yra patvirtinusios Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo sutuoktiniui priteisimo.

Santuokos metu buvo įgytas Å¡is nekilnojamasis turtas, laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe:

1) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: statiniai, adresas: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamasis daiktas: - Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 395,17 kv.m., VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė 434 000,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo vardu;

2) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: žemės sklypas, adresas: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamasis daiktas: - Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., plotas 0.1176 ha, VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 486 035,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo vardu;

3) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: statiniai, adresas: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamieji daiktai: - 1/3 dalis Pastato – Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), būklė: fiziškai pažeistas, VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 24 EUR (1/3 dalis sudaro 8,00 Eur), viešame registre įregistruotas ieškovo vardu; - Pastatas – Dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 154,48 kv.m., VĮ Registrų centras nustatyta atkuriamoji vertė 22,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo vardu; - Pastatas – Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 272,77 kv.m., būklė: sunaikintas, todėl vertė 0 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo vardu; - 1/3 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 59 kv.m., būklė: fiziškai pažeistas, VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 13 EUR (1/3 dalis sudaro 4,33 Eur), viešame registre įregistruota ieškovo vardu; - Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 39 kv.m., būklė: fiziškai pažeistas, VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 12,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo vardu;

4) Registro Nr.(duomenys neskelbtini), registro tipas: žemės sklypas su statiniais, adresas: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamieji daiktai: - Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 0.0633 ha, VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 15 582,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo ir atsakovės vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; - Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 156,96 kv.m., VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė 36 203,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo ir atsakovės vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; - Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, aprašymas:

Stoginė, kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 2386,00 Eur, viešame registre įregistruoti ieškovo ir atsakovės vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;

5) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamasis daiktas: - Butas/Patalpa – Butas, aprašymas: su rūsiu 3,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 64,23 kv.m., VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 12 367,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo ir atsakovės vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovui išsikėlus gyventi atskirai, ieškovė liko gyventi šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Šis namas yra įgytas santuokoje (statybos pabaigos metai – 2000-tieji) ir kuriam galioja bendros jungtinės nuosavybės prezumpcija. Gyvenamasis namas yra 395,17 kv. bendro ploto su dideliu, apie 12 arų ploto žemės sklypu. Gyvenamasis namas stovi prestižinėje (duomenys neskelbtini) miesto vietoje – (duomenys neskelbtini) mikrorajone, įrengtas prabangiai ir kokybiškai (nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų įvertintas 2 200 000,00 Eur verte). Faktiškai nutrūkus šalių santuokai, šalys iki šiol nėra pasidalinusios santuokoje įgyto turto.

Atsakovas keletÄ kartų siÅ«lė ieÅ¡kovei įteisinti jų santuokos iÅ¡irimo faktÄ , t.y. nutraukti santuokÄ ir bendru sutarimu nustatyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė racionaliai spręsti santuokos nutraukimo klausimus. Atsakovas, siekdamas nesudaryti tarp Å¡alių jokių konfliktinių situacijų, kurių pagrindu ateityje galėtų kilti bet kokio pobÅ«džio konfliktas, net ir po faktinio santuokos iÅ¡irimo, VMI kiekvienais metais teikė Å¡eimos nekilnojamojo turto deklaracijas ir pagal apskaičiuotÄ nekilnojamojo turto mokestį sumokėdavo Å¡alims tenkančius mokesčius.

Atsakovas, atsižvelgdamas į tÄ aplinkybę, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi ir visas santuokoje įgytas turtas iki turto pasidalijimo priklauso Å¡alims lygiomis dalimis (po 1/2 dalį viso nekilnojamojo turto), bandė aiÅ¡kintis su ieÅ¡kove dėl Å¡alims tenkančių mokestinių prievolių, tačiau, ieÅ¡kovės požiÅ«riu, visos iÅ¡ nekilnojamojo turto kylančios mokestinės prievolės yra iÅ¡imtinai tik atsakovo pareiga. IeÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi Å¡alims priklausančiu didelės vertės nekilnojamuoju turtu, tačiau nelaiko savęs atsakinga už iÅ¡ Å¡io ar kito nekilnojamojo turto kylančias mokestines prievoles.

Atitinkamai atsakovas užpildė ir pateikė fizinio asmens (Å¡eimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už ieÅ¡kinyje įvardijamus laikotarpius – 2015 m, 2016 m., 2017 m. Mokestinių deklaracijų pateikimu ir mokestinių prievolių vykdymu Atsakovas rÅ«pinosi Å¡alims vedant bendrÄ gyvenimÄ bei geranoriÅ¡kai tuo rÅ«pinosi ir po faktinio santuokos iÅ¡irimo, kadangi teisiÅ¡kai Å¡alių santuoka nėra nutraukta. Taigi, atsakovas, nors ir pagal faktÄ turėjo prievolę mokėti 50 proc. Å¡alims tenkančio nekilnojamojo turto mokesčio, jis tai darė už abu, t. y. ir už save, ir už ieÅ¡kovę. 2015-12-22 atsakovas iÅ¡ VMI gavo atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo.

BÅ«tent dėl Å¡io laikotarpio, t. y. 2015 m. mokestinės prievolės, ieÅ¡kovė ir siekia prisiteisti iÅ¡ atsakovo jos patirtÄ turtinę žalÄ â€“ 165,00 Eur. IeÅ¡kovė reiÅ¡kia atsakovui reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal įstatymÄ , civilinė atsakomybė galima tik esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei, jeigu įstatymas nenustato kitaip (CK 6.246-6.249 str.).

Civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovė (CPK 12, 178 str.). IeÅ¡kovė, siekdama atsakovo civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. kokiÄ konkrečiÄ Ä¯statymo atsakovui nustatytÄ pareigÄ atsakovas pažeidė ar kokius konkrečius prieÅ¡ingus teisei veiksmus atsakovas atliko. IeÅ¡kovei siekiant įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, turi bÅ«ti vertinamos ir analizuojamos tiek aukščiau Å¡iame atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės, tiek teisės aktuose nustatytos atsakovo pareigos, sprendžiama dėl jų vykdymo fakto ir tinkamumo.

Šiuo atveju, ieškovė teigia, kad atsakovo neteisėtų veiksmų apimtis yra fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų ieškovės vardu pateikimas VMI. Atsakovas su šiuo atsiliepimu teismui pateikia fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas, kurios buvo teikiamos VMI ieškovės nurodomu laikotarpiu (2015-2017 m.) atsakovo vardu. Iš šių deklaracijų matyti, kad atsakovo teikiamose deklaracijose nurodoma nekilnojamojo turto vertė yra tokia pati, kuri nurodoma ir ieškovės deklaracijose.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 str. 1 d. mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8-9 str. reikalavimus. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 str. numato, kad mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šio įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 str. 1 d.), o bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto daliai.

Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį (ar įsigyjamÄ ) nekilnojamÄ jį turtÄ gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iÅ¡ bendraturčių (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 str. 2 d.). Remiantis Fizinio asmens (Å¡eimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos užpildymo taisyklių 4 p. deklaracijÄ teikia fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį apmokestinamÄ jį NT, kurio bendra vertė virÅ¡ija neapmokestinamÄ jį dydį.

Fiziniai asmenys deklaracijÄ teikia atskirai savo vardu, o už vaikus (įvaikius) iki 18 metų ir / ar neįgalius vaikus (įvaikius) iki 18 metų, ir / ar vyresnius neįgalius vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir / ar įstatymų nustatyta tvarka paskirtam globotiniui nuosavybės teise priklausantį ir / ar jų įsigyjamÄ apmokestinamÄ jį NT deklaracijÄ teikia vienas iÅ¡ tėvų (įtėvių) ir / ar įstatyminių atstovų. Nurodomo teisinio reglamentavimo pagrindu darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys, faktiÅ¡kai nevesdami bendro Å«kio ir iki santuokoje įgyto nekilnojamÄ jį turto pasidalinimo šį turtÄ valdydami lygiomis dalimis, turėjo prievolę VMI teikti fizinio asmens (Å¡eimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas ir sumokėti valstybei mokėtinus mokesčius.

Šios savo pareigos ieškovė nevykdė ir VMI neteikė jai priklausančių teikti fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų, o tai už ieškovę atlikinėjo atsakovas. CK 4.86 str. įtvirtinta, jog bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

Manytina, jog tais atvejais, kuomet turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, sutuoktinių (savininkų) pareigos iÅ¡laikyti turtÄ apimtis nustatoma vadovaujantis CK 3.27 str., numatančiu, jog sutuoktiniai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, privalo prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, tÄ pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis.

Nagrinėjamu atveju atsakovui nėra suprantama, kaip ieÅ¡kovė vertina Å¡alims priklausančio nekilnojamojo turto teisinį režimÄ . IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio ir iÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateiktų nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, kad ieÅ¡kovė, bent ta apimtimi kiek tai susiję su mokestinių prievolių vykdymu, laiko, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Dėl tokio ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto teisinio režimo traktavimo, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės laiko, kad didelės vertės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovė gyvena Å¡iuo metu, jai nepriklauso.

Juo labiau ji, nors ir naudodamasi Å¡iuo nekilnojamuoju turto, nelaiko savęs jokia dalimi atsakinga už iÅ¡ Å¡io nekilnojamojo turto kylančių prievolių. IeÅ¡kovei paskaičiuotas mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis sudaro 165,00 Eur, tokia pati mokėtina mokesčio suma yra nurodyta ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateiktoje fizinio asmens (Å¡eimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijoje už 2017 metus. Pastebėtina tai, kad ieÅ¡kovė nenurodo aplinkybių, susijusių su 2015 m. ar 2016 m. nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimu, kuris buvo už jÄ sumokėtas atsakovo, tačiau jai padarytÄ turtinę žalÄ vertina bÅ«tent ta apimtimi, kuria atsakovas neatliko mokestinių prievolių už ieÅ¡kovę.

Tokiais veiksmais, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovė atsakovo neteisėtus veiksmus vertina, iÅ¡ esmės ta aplinkybe, kad atsakovas ilgÄ laikÄ vykdė IeÅ¡kovei tenkančias mokestines prievoles ir dėl to ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovė teigia patyrusi tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ . Siekdama pagrįsti turtinės žalos patyrimo faktÄ , ieÅ¡kovė teismui pateikė 2019-03-27 VMI praneÅ¡imÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovei priskaičiuotas ir nesumokėtas nekilnojamojo turto mokestis sudaro 165,00 Eur.

Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovė sumokėjo Å¡iÄ sumÄ kartu su ieÅ¡kiniu pateikta nebuvo. Atsakovas kartu su Å¡iuo atsiliepimu teismui pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad 2016-2018 m., atsakovas į VMI sÄ skaitÄ atliko pavedimus, kurių suma yra lygi ieÅ¡kovės ir atsakovo mokestinių prievolių sumai tiems mokestiniams metams sumai. Kaip matyti iÅ¡ mokėjimo, atlikto 2017-12-17, atsakovas į VMI sÄ skaitÄ pervedė 330,00 Eur, t. y. Å¡alims priklausančio sumokėti nekilnojamojo turto mokesčio sumÄ .

Taigi, atsakovas, net ir neturėdamas prievolės mokėti nekilnojamojo turto mokestį už ieÅ¡kovę, jį yra už ieÅ¡kovę sumokėjęs. IeÅ¡kovė, prieÅ¡ teikdama šį ieÅ¡kinį teismui, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų atsakovui dėl nekilnojamojo turto mokesčio, nebandė susidariusios situacijos aiÅ¡kintis su atsakovu geruoju, t. y. Å¡alims bendradarbiaujant ir kooperuojantis. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusios į atsakovÄ , Å¡is bÅ«tų dėjęs maksimalias pastangas, siekiant padėti ieÅ¡kovei iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu VMI yra paskaičiavusi ieÅ¡kovės 165,00 Eur įsiskolinimÄ .

IeÅ¡kovė, reiÅ¡kianti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, turi įrodyti tiek žalos padarymo faktÄ , tiek jos dydį. Neturtinės žalos patyrimo fakto ieÅ¡kovė nesiekia pagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius ieÅ¡kovės ligÄ , kuria ji serga nuo 2009 metų, ir dokumentus, patvirtinančius, kad dėl minėtos ligos ieÅ¡kovė yra dalinai netekusi darbingumo. Å ie dokumentai nėra tinkami įrodymai ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti.

Jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti dėl ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos fakto, ieÅ¡kovė nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių tariamai padarytos žalos faktÄ patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė reikalauja jos naudai priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu klausimu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie neturtinės žalos patyrimo faktÄ ir/ar dydį.

Ä®vertinus byloje esančius dokumentus, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė nepateikė pakankamų ir objektyvių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir prievolės atlyginti nuostolius, taikomas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). VisiÅ¡kas nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti sÄ Å¾iningai ir teisingai, t. y. turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek iÅ¡ tiesų buvo prarasta. Nuostolių atlyginimo instituto paskirtis – sugrÄ Å¾inti nukentėjusįjį į tokiÄ padėtį, kokia buvo prieÅ¡ patiriant nuostolį, taip pat turi bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti nepagrįsto praturtėjimo galimybės. IÅ¡ IeÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė nesivadovavo nurodytais principais ir nuostolių atlyginimo taisyklėmis.

Ieškovė taip pat turi įrodyti, kad tariamos žalos atsiradimo priežastis yra konkretūs nustatyti neteisėti veiksmai, o ne kitos aplinkybės. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, turi būti nustatytas faktinis priežastinis ryšys ir teisinis priežastinis ryšys (LAT 2005-11-09 nutartis civ.

Nr. 3K-3-556/2005; 2006-10-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3518/2006; 2007-11-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant faktinį priežastinį ryšį, tiriama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, sprendžiama ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Šiuo atveju ieškovė nesiekia įrodyti ir neįrodinėja priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų ir tariamai patirtos žalos.

IeÅ¡kovė ne tik kad nepatyrė jokios turtinės žalos, bet faktiÅ¡kai gavo naudÄ â€“ atsakovas už ieÅ¡kovę vykdė jai tenkančias mokestines prievoles VMI. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovės liga ir visi jos padariniai, apie kuriuos įrodymus ieÅ¡kovė teikia Å¡ioje byloje, niekaip nėra susiję su atsakovu ir jo atliktais veiksmais, kuriuos ieÅ¡kovė nepagrįstai siekia pripažinti neteisėtais. Å alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2010 m., o Å¡alys kartu negyvena nuo 2012 m. Atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės iki 2017 metų pabaigos, kada ieÅ¡kovė, padedama profesionalių teisininkų, inicijavo procesus dėl santuokos nutraukimo, nėra sulaukęs jokių pretenzijų nei dėl turtinių reikalų, nei dėl asmeninių santykių, todėl, tikėtina, kad ieÅ¡kovė taip elgiasi patarta profesionalių teisininkų, galimai ateityje siekiant įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovė hiperbolizuotai teismui pateikia savo situacijÄ , tuo tarpu tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ susidariusios situacijos ne tik, kad nepatiria jokių nuostolių, tačiau gauna ir naudÄ â€“ atsakovas prisiima jos nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė atsakovo atžvilgiu elgiasi nesÄ Å¾iningai, nesiekia racionalaus ginčų sprendimo, o piktnaudžiauja teise. Å io ginčo dalykas yra 165,00 Eur turtinės žalos (neturtinės žalos klausimas yra iÅ¡vestinis reikalavimas) atlyginimo klausimas dėl pačios ieÅ¡kovės prievolės, kuriÄ atsakovas geranoriÅ¡kai už jÄ vykdė. Nors ieÅ¡kovė nuolat deklaruoja, kad ji siekia nutraukti Å¡alių faktiÅ¡kai iÅ¡irusiÄ santuokÄ ir pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , tačiau elgiasi prieÅ¡ingai, t.y. visomis priemonėmis stengiasi iÅ¡naudoti susidariusiÄ situacijÄ â€“ teikia ieÅ¡kinius dėl iÅ¡laikymo, komunalinių iÅ¡laidų apmokėjimo, mokestinių prievolių, kylančių iÅ¡ Å¡alių bendro turto, nevykdymo ir pan.

IeÅ¡kovė 2018 m. vasarÄ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ . Civilinė byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-826-930/2019) ir apeliacinės instancijos teisme (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2233-910/2019). IeÅ¡kovė byloje teigė, kad ji negalinti pragyventi iÅ¡ savo santaupų ir prašė teismo iÅ¡ atsakovo priteisti 470,00 Eur dydžio mėnesinį iÅ¡laikymÄ bei 77 100,18 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Atsakovas ne kartÄ ieÅ¡kovei teikė pasiÅ«lymus dėl santuokoje įgyto didelės vertės (daugiau nei 2 mln. eurų vertės) nekilnojamojo turto realizavimo, tačiau ieÅ¡kovė bet kokius atsakovo siÅ«lymus dėl aptarto turto panaudojimo ar realizavimo atmetė. Teismui priėmus ieÅ¡kovei nepalankų sprendimÄ , ieÅ¡kovė pateikė naujÄ ieÅ¡kinį (civ.bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo atstovo advokato Andriaus BÅ«dvyčio priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ dėl faktinių aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atsakovo atstovui Andriui BÅ«dvyčiui byloje 2020-02-18 pateikus atsiliepimÄ , jau po mėnesio laiko teismui yra pateikiamas ir Å¡is ieÅ¡kinys, kurio esmę taip pat sudaro mažos vertės turtinis reikalavimas ir iÅ¡vestinis neturtinis reikalavimas. Tokie ieÅ¡kovės veiksmai vertintini kaip itin nesÄ Å¾iningi, kurių racionalus ir protingas asmuo, siekdamas deklaruojamų tikslų, nesiimtų. IeÅ¡kovės tikslas nėra susijęs su pažeistų teisių gynimu. PrieÅ¡ingai, teikdama tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinius ieÅ¡kovė siekia visapusiÅ¡kai kenkti atsakovui ir tokiu bÅ«du žemina tiek atsakovo, tiek ir savo pačios garbę ir orumÄ .

Šalys yra išsilavinę, sėkmingas karjeras padarę ir visuomenėje gerbiami, o dabar jau brandaus amžiaus asmenys. Atsakovo įsitikinimu, nepaisant ieškovės pateikto ieškinio, šalys yra ir turi būti pajėgios tarpusavio nesutarimus išspręsti abipusiu susitarimu, kuo optimalesniu ir ekonomiškesniu abiem šalims būdu. Ieškinys atmestinas Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra sutuoktiniai, tačiau nuo 2010 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, faktiškai santuoka yra iširusi.

Santuokos metu Å¡alys įsigijo didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , kÄ patvirtina Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė gyvena 395,17 kv.m. ploto Å¡eimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (2000 m. statybos pabaigos metai), kuris pastatytas 12 a žemės sklype, jo preliminari vertė apie 2 200 000 Eur ir byloje nėra ginčo, kad Å¡alys pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ turi prievolę teikti VMI nekilnojamojo turto deklaracijas bei mokėti nekilnojamojo turto ir kt. mokesčius valstybei.

Pagrindas-Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 str. 1 d., 8-9 str. Å io įstatymo 12 str. 1 d.-2 d. numato, kad mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka Å¡io įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo, o bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto daliai. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį (ar įsigyjamÄ ) nekilnojamÄ jį turtÄ gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iÅ¡ bendraturčių.

Be to, pagal Fizinio asmens (Å¡eimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos užpildymo taisyklių 4 p. deklaracijÄ teikia fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį apmokestinamÄ jį nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio bendra vertė virÅ¡ija neapmokestinamÄ jį dydį. Fiziniai asmenys deklaracijÄ teikia atskirai savo vardu, o už vaikus (įvaikius) iki 18 metų ir/ar neįgalius vaikus (įvaikius) iki 18 metų, ir/ar vyresnius neįgalius vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir/ar įstatymų nustatyta tvarka paskirtam globotiniui nuosavybės teise priklausantį ir/ r jų įsigyjamÄ apmokestinamÄ jį Nekilnojamojo turto deklaracijÄ teikia vienas iÅ¡ tėvų (įtėvių) ir/ar įstatyminių atstovų.

Atsižvelgiant į tai, kad jog sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodÄ civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, privalo prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, tÄ pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (CK 3.26 str. 2 d., 3.27 str., 4.86 str.), teismas sprendžia, kad NT deklaruoti ir sumokėti nustatytus NT mokesčius turi prievolę abu sutuoktiniai, kaip ieÅ¡kovė, taip ir atsakovas.

IeÅ¡kovės teigimu, 2019-03-27 jai VMI atsiuntė praneÅ¡imÄ , kad ji nėra sumokėjusi 396,12 Eur mokesčių: 231,12 Eur gyventojų pajamų bei 165,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas, be jos žinios ir sutikimo nekilojamojo turto deklaracijose neteisėtai pasirašė jos vardu ir nurodė, kad ieÅ¡kovei priklauso nekilnojamasis turtas, kuris iÅ¡ tiesų nepriklauso ieÅ¡kovei ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė patyrė tiek 165,00 Eur turtinę tiek 2000 Eur neturtinę žalÄ , priteistinÄ iÅ¡ atsakovo.

Teismas pažymi, kad Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ). Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.) Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sÄ lygoms:

žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). CPK 178 str. numatyta, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad net ir tuo atveju, kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (LAT 2007-12-11 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-554/2007).

Atsakovas neigia savo civilinę atsakomybę dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo. Teismas, svarstydamas šalių argumentus, atsižvelgia į tai, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 165 Eur nekilnojamojo turto mokestis ieškovės nurodytas kartu su ieškiniu pateiktoje fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijoje už 2017 metus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2015-2016 metais įvykdė nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo prievolę už abu sutuoktinius, tačiau 165 Eur turtinė žala atsirado ieškovei ta apimtimi, kuria atsakovas neatliko 2017 metų mokestinių prievolių ( sumokėti nekilnojamojo turto mokestį) už ieškovę.

Å iuos atsakovo veiksmus negalima vertinti kaip neteisėtus veiksmus. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 165 Eur nekilnojamÄ jį turto mokestį ir patyrė nurodyto dydžio turtinę žalÄ (CPK 178 str.). CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp teisėtų veiksmų ir žalos.

Å ios teisinės aplinkybės iÅ¡tiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. IÅ¡ atsakovo pateiktų teismui įrodymų (banko sÄ skaitos įraÅ¡o) matyti, kad 2016-2018 m. jis į VMI sÄ skaitÄ sumokėjo visus mokėtinus mokesčius, o 2017-12-17 d. atliko 330,00 Eur dydžio mokėjimÄ (165 Eur x 2), kuris sudaro Å¡alims priklausančio sumokėti nekilnojamojo turto mokesčio sumÄ . Nors ieÅ¡kovė bei jos atstovas nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovės vardu pateikė VMI nekilnojamojo turto deklaracijÄ , kurioje ieÅ¡kovės paraÅ¡as yra suklastotas, byloje nenustatyta, kad bÅ«tent atsakovas Å¡ioje deklaracijoje suklastojo ieÅ¡kovės paraÅ¡Ä (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovė nesukreipė į teisėtvarkos institucijas dėl galimai savo paraÅ¡o suklastojimo. Tačiau ir nurodytu ieÅ¡kovės atveju Å¡i aplinkybė neeliminuotų ieÅ¡kovės pareigos sumokėti 165 Eur nekilnojamojo turto mokesčio. Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas už žalÄ asmuo. Nagrinėjamu ginčo atveju nenustatyta, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 165 Eur nekilnojamojo turto mokestį už 2017 metus, todėl teismo vertintina, kad pastarajai turtinės žalos nepadaryta.

Civilinės atsakomybės sÄ lyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Kadangi teismas nekonstatuoja atsakovo neteisėtų veiksmų, nenustatė žalos padarymo ieÅ¡kovei fakto, spręstina, kad nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir žalos, t.y. civilinės atsakomybės sÄ lygos. Todėl nagrinėjamu atveju teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle civiliniame procese, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.248 str.), tačiau atsakovas įrodė atsikirtimus į ieÅ¡kinį, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Teismas pažymi, kad nenustačius visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo spręsti ir dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji patyrė neturtinę žalÄ .

Be to, neturtinės žalos dydis yra neadekvatus. Teismo vertintina, kad ir tuo atveju, jei galimai ir būtų tenkintina ieškinio dalis dėl 165 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis palyginus su galimai padarytu ieškovės teisių pažeidimu. Byloje ieškovė nurodo, kad jos sveikata bloga, jai nustatytas 25 % darbingumo lygis, ji serga IV stadijos onkologine liga su metastazėmis, jai nustatyti specialieji ir bet kokie stresai labai kenkia ieškovės sveikatai.

IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų ji pajuto didelę baimę, kad atsakovas galimai pasiraÅ¡inėja ir kitose dokumentuose ieÅ¡kovės vardu, ji gyvena nežinioje dėl savo ateities, patyrė psichologinį smurtÄ , visuomenės pasikeitusiu požiÅ«riu į jos turtinę padėtį, dėl ko paÅ«mėjo jos sveikatos bÅ«klė, atsirado padidintas ir papildomas kiekis medikamentų vartojimo, atsirado papildomai poreikis lankytis pas gydytojus, slėptis nuo visuomenės narių, nes ieÅ¡kovę atsakovas pateikė kaip apgavikę.

Teismo vertinimu, nepaneigiant ieÅ¡kovės sunkios sveikatos bÅ«klės, visgi civilinei atsakomybei dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalingas nustatyti bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas, tačiau jo teismas nenustatė. IeÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Remiantis CPK 93 str. 1 d., Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ , rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos.

Atsakovas patyrė 919, 60 Eur advokato iÅ¡laidų (b.l. 36-40). Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, susideda iÅ¡ vieno tomo, bylos trukmę, pareiÅ¡kimas priimtas 2020-03-20 d., byla nagrinėjama iki Å¡iol, apie pusę metų, atsakovo advokatas dalyvavo 2020-09-10 d. posėdyje, surašė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ advokato nuÅ¡alinimÄ , kt.praÅ¡ymus (b.l.8-11, 18-19), atstovavo atsakovÄ , priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis nevirÅ¡ija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.), viso 919,60 Eur atsakovo naudai t. y. procesinis reikalavimas tenkintinas visiÅ¡kai.

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 5 Eur, todėl atmetus ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,- n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 919.60 Eur (devynis Å¡imtus devyniolika Eur 60 ct) advokato iÅ¡laidų atsakovo V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rima Bražinskienė