2020-04-29 Nr. AB-8823-3-62-3-00287-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-661-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00287-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 15 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. liepos 22 d. buvo gydomas LAVL pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad dalį palatos gyvenamojo ploto užėmė baldai ir asmeniniai daiktai. Palatos buvo tvarkomos tik vieną kartą per savaitę. Ligoninėje įrengti baldai ir lovos pasenę, sulaužyti ir techniškai netvarkingi, sanitariniai mazgai pasenę, aprūdiję, tualeto reikmenų lentynėlė medinė, nehigieniška, nėra veidrodžio, šiltas vanduo įjungiamas tik maitinimo metu.

3. Vidaus ligų skyriaus sanitariniame mazge buvo įrengti du tualetai, kuriuose buvo tik tupiamas unitazas. Nebuvo įrengtos prausyklos kojoms nusiplauti, dušas įrengtas vienas, kuris buvo senas ir sulaužytas, sienos padengtos pelėsiu, nebuvo kėdės, kad pareiškėjas galėtų atsisėsti, dušai neatskirti. Taip pat nebuvo įrengtos dušo kabinos, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, neįrengti persirengimo kambariai, nebuvo kilimėlio. Chirurginiame skyriuje tik vienas tualetas, kuris sugedęs, iš jo nuolat per viršų bėgdavo vanduo, visame skyriuje jautėsi nemalonus kvapas. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. liepos 27 d. buvo laikomas Chirurginio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, kurioje buvo tik tupiamas unitazas, tualetas nepritaikytas neįgaliesiems, nebuvo įrengti turėklai – laikikliai, tualetas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, į kamerą nebuvo tiekiamas karštas vanduo, nebuvo stalo.

4. LAVL patalpos Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos kaip negyvenamos patalpos, todėl pareiškėjas šiose patalpose negalėjo būti laikomas. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė išgyvenimų, didelių nepatogumų, diskomfortą, jautėsi psichologiškai sugniuždytas ir nepasitikintis savimi.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nevedama, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymo laikotarpiu buvo palatoje, pateikti negali. Pažymėjo, kad įstaigos administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Taip pat atkreipė dėmesį, jog skyriuose, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore, todėl minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse). Palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Karštas vanduo nuolatos yra tiekiamas tik į dušinės patalpas.

7. Ligoninės dušinių patalpos buvo kasdien valomos, o paviršiai dezinfekuojami vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V- 177 patvirtinta Patalpų valymo procedūra. Ligoninės patalpos buvo remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Ligoninės turtą, buvo šalinami minimaliausiais terminais. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) Ligoninėje pilnai panaudotos ir Ligoninės gydomųjų skyrių patalpos buvo nuolatos remontuojamos. Ligoninė turėjo Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą Leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690. Šis dokumentas įrodo, kad Ligoninės patalpos atitiko Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi Ligoninės veiklai vykdyti.

8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras periodiškai tikrindavo Ligoninės patalpas, nustatyti higienos normų pažeidimai buvo šalinami nurodytais terminais. Pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių į Ligoninės administraciją nesikreipė. Pažymėjo, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, jog LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą, todėl atsakovo atstovo atsakomybė negalima. Prašė taikyti numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimų vietų ligoninės, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytam laikotarpiui (nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. gruodžio 26 d.) taikytina trijų metų ieškinio senatis. Teismas priėjo prie išvados, kad byla nagrinėjama dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų LAVL veiksmų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. liepos 27 d., atlyginimo.

11. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu (viso 96 paras) Ligoninės palatose, kamerose nebuvo užtikrinta Taisyklių 111.4 punkte nustatyta minimali 5,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas taip pat iš pateiktų nuotraukų nustatė, jog Chirurginio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 sanitariniame mazge nėra įrengta durų. Teismas vertino, kad sanitarinio mazgo įrengimas (be durų) neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su Ligoninės pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos pareiškėjo suėmimo sąlygų bloginimui.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo norma, nustatė, kad metalinės lovos naudojimo laikas yra 10 metų, spintelės prie lovos – 8 metai. Teismas nurodė, kad byloje nėra tikslių duomenų, kokio senumo baldai buvo pareiškėjo palatose, tačiau atkreipė dėmesį, jog iš minėtose normose nurodyto laiko savaime negalima daryti išvados, jog suėjus šiam laikui baldai yra netinkami naudoti. Pareigos suėjus nurodytam laikotarpiui juos pakeisti minėtas teisės aktas nenustato. Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, nors ir pareiškėjas nurodo, jog baldai buvo netinkamos būklės, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl šių sąlygų, būtų prašęs išduoti naujus baldus, nurodant, jog senaisiais negali tinkamai naudotis, todėl pasenusių baldų naudojimas LAVL palatose negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kurie galėtų būti vertinami kaip sukeliantys neturtinę žalą.

13. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad į kamerą Nr. 24 nebuvo tiekiamas karštas vanduo, teismas pažymėjo, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad reikalavimas karštą vandenį tiekti į palatas (kameras) nenustatytas, o skirtose patalpose karštas vanduo teikiamas pagal nustatytą grafiką.

14. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad yra pageltęs sanitarinis mazgas, trūko veidrodžio, nehigieniška tualeto reikmenų lentynėle, tačiau teismas priėjo prie išvados, kad šie pareiškėjo argumentai yra abstraktūs ir nevertintini kaip galintys sukelti pareiškėjui neturtinę žalą. Teismas kritiškai vertino ir pareiškėjo teiginius dėl netinkamos paskirties patalpų naudojimo, nes Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog LAVL patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gydymo, taigi tai atitinka LAVL paskirtį, taip pat pastatų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilnius, kuriuose nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – gydymo. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. liepos 29 d. išdavė leidimą–higienos pasą, kuris patvirtina, kad LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo teisę užsiimti sveikatos priežiūros ir gydymo veikla, taip pat LAVL patalpos atitiko Lietuvos higienos normose bei kituose teisės aktuose keliamus reikalavimus.

15. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. liepos 27 d. buvo laikomas Chirurginio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, kurioje buvo tik tupiamas unitazas, tualetas nepritaikytas neįgaliesiems, nebuvo įrengti turėklai – laikikliai, tualetas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Teismas vertino, kad sanitarinio mazgo įrengimas (be durų) neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikė pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su Ligoninės pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos pareiškėjo suėmimo sąlygų bloginimui.

16. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Chirurginio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 nebuvo stalo, tačiau teismas pažymėjo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 47:2011) nenumato stalo įrengimo Ligoninės gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis nurodė, kad kameroje Nr. 24 buvo stalas ir yra įrengtos spintelės, ant kurių nuteistieji gali pasidėti valgį. Teismas, vadovaudamasis „Patalpų valymo procedūra“, patvirtinta Ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177, priėjo prie išvados, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamųjų patalpų švarą turėjo užtikrinti patys nuteistieji, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl nevalomų palatų buvo sąlygoti pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant Procedūros reikalavimų. Be to, kaip nurodė teismas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nekokybiškai ar ne laiku atliekamų valymo darbų ir dėl to pareiškėjui sukeltų nepatogumų jis būtų kreipęsis į atsakovą, o šis į jo skundą nebūtų reagavęs. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Ligoninės administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.

17. Pareiškėjas teigė, kad duše neįrengtas persirengimo kambarys, nebuvo kilimėlių. Teismas nurodė, kad Higienos norma HN 47:2011 nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, todėl minėtus pareiškėjo teiginiai laikė nepagrįstais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje (akto redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyta, jog sanitariniame mazge turi būti įrengtas klozetas arba unitazas, todėl tupiamo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

18. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų dėl sanitarinių mazgų skaičiaus Chirurginiame, Vidaus ligų skyriuose, todėl teismas konstatavo, jog LAVL Chirurginiame ir Vidaus ligų skyriuose įrengtų unitazų kiekis nevisiškai atitiko higienos normos reikalavimus. Teismas pabrėžė, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog higienos normų, susijusių su higiena, sanitarinių įrenginių skaičiumi pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Papratai šie aspektai vertinami kitų kalinimo sąlygų kontekste.

19. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl pelėsio, nešvarių ir netvarkingų dušinių, dėl nekokybiškai ar ne laiku atliekamų jų valymo darbų, pareiškėjui sukeltų nepatogumų jis būtų kreipęsis į atsakovo atstovą, o šis į jo prašymus nereagavęs. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LAVL, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas vertino, kad nesant tokių duomenų, pareiškėjo pretenzijos dėl pelėsio, bei netvarkingų, nešvarių sanitarinių mazgų, dušinių ir jų įrenginių atmestini.

20. Pareiškėjo skundo argumentus, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą neatitvėrus dušo patalpų sienelėmis bei nesant dušo patalpose atskirų kabinų, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi HN 76:2010 nenumato dušo kabinų atskyrimo ar atitvėrimo.

21. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjui 89 paras palatoje trūko ploto, 7 paras režiminio korpuso kameroje trūko ploto, 7 paras neužtikrintas privatumas. Kitų pažeidimų teismas nenustatė. Taigi, teismas įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 1 000 Eur suma.

22. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 12 d. (išsiųsta paštu 2018 m. vasario 9 d.), administracinė byla teisme buvo iškelta 2018 m. vasario 22 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2018 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 23. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

24. Pareiškėjas teigia, kad Vidaus ir Chirurginiame skyriuose nebuvo užtikrintas teisės aktus atitinkantis pisuarų skaičius. Pabrėžia, kad kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x42 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Kamerų tipo palatos tualetai nebuvo pritaikyti neįgaliesiems. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad chirurginiame skyriuje buvo tik du seni sulaužyti dušai, kuriuose neužtikrintas privatumas. Pareiškėjo nuomone, LAVL pateikė teismui netikslius duomenis. Be to, LAVL išduotas leidimas – higienos pasas nepatvirtina, kad palatos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

27. Atsakovas Laisvės atėmimų vietų ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. K. kildina iš neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, pirmiausia atsakovo prašymu taikė ieškinio senaties terminą ir apribojo ginčo laikotarpį, todėl pasisakė tik dėl pareiškėjo argumentų, nurodytų už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. liepos 27 d. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškinio senaties termino taikymo, atliktų įrodymų vertinimu ir priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė senaties terminą, pažymi, jog pareiškėjas iš esmės nenurodo argumentų, dėl kurių senaties terminas galėtų ir turėtų būti atnaujintas, o tik akcentuoja, kad tokiems pažeidimams senaties terminas netaikytinas.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

35. Šioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo iš esmės taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo iki 2014 m. gruodžio 27 d. patirtą neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas nenurodo bylos įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas iki 2014 m. gruodžio 27 d. negalėjo kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, aplinkybes apie jo laikymo LAVL sąlygas, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo ar turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai nagrinėjo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo laikymo sąlygomis LAVL nuo 2014 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. liepos 27 d.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo LAVL sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus galimai neteisėtus LAVL veiksmus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nebekartoja teismo argumentų dėl nustatytų deliktinės atsakomybės sąlygų ir pasisako tik dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

38. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

40. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 15 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad LAVL pareiškėjui 96 paras nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis plotas ir 7 paras neužtikrintas privatumas, dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Teismas, nenustatęs kitų pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė