2017-12-13 Nr. AB-23348-3-61-3-05350-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1484-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05350-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 12.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tik gėlės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tik gėlės“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, MB „Falitas“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Tik gėlės“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–7), kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 69-119, kuriuo atsisakė atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl centrinio mokesčių administratoriaus 2012 m. spalio 22 d. spendimo Nr. 69-175, ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą mokestinių ginčų byloje, kurioje priimtas VMI 2012 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 69-175.

1.1. Paaiškino, kad VMI sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 160 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-498/2015 nėra fiksuota aplinkybių, reikšmingų išnagrinėto mokestinio ginčo prasme. Pareiškėjo teigimu, VMI nepagrįstai nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartyje nepasisakoma apie kitokias faktines aplinkybes, nei VMI nurodė priimdama 2012 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 69-175, taip pat nepasisakoma apie tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) 2011 m. liepos 29 d. išvada, kurios pagrindu priimtas minėtas VMI 2012 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 69-175, yra klaidinga.

1.2. Teigė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1A-53-498/2015 grąžino ikiteisminiam tyrimui papildyti, kadangi kaltinamasi aktas būtent buvo pripažintas neinformatyviu, nekonkrečiu ir prieštaringu. Todėl ir kaltinamąjį aktą pagrindžianti FNTT 2011 m. liepos 29 d. išvada nėra pakankama pagrįsti pareiškėjo neteisėtiems veiksmams nuslepiant pajamas ir išvengiant mokestinės prievolės nuo tariamai nedeklaruotų ar netinkamai deklaruotų pajamų. Tai yra naujai paaiškėjusios, turinčios esminę reikšmę mokestinio ginčo bylai aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje ir atlikti pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą.

1.3. Nurodė, kad surašant 2012 m. gegužės 25 d. patikrinimo aktą Nr. 04.2.3-AU16-14, kuriuo nustatyta mokesčių nepriemoka bei apskaičiuotos papildomai mokėtinos mokesčių sumos, buvo neteisingai taikytos materialiosios teisės normos, t. y. patikrinimas atliktas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, išimtinai remiamasi tik FNTT 2011 m. liepos 29 d. tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis, neatliekant papildomo pareiškėjos mokestinio tyrimo. FNTT išvados, kuri stokoja informacijos apie pareiškėjo neteisėtos veikos mastą nuslepiant pajamas ir išvengiant mokestinės prievolės, pagrindu atliktas pareiškėjo mokestinis patikrinimas negali būti laikomas išsamiu ir pakankamu pareiškėjo neteisėtiems veiksmams ir / ar jų apimčiai patvirtinti, o tokio tyrimo pagrindu priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas.

2. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 67–71) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Paaiškino, kad Kauno apygardos teismui priėmus 2015 m. birželio 1 d. nutartį nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės. Išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui dėl iš esmės baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo, o ne dėl FNTT 2011 m. liepos 29 d. išvadoje padarytų klaidingų išvadų. Taigi Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartyje nėra fiksuota aplinkybių, reikšmingų išnagrinėto mokestinio ginčo prasme. Be to, pažymėjo, jog baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reguliuojantys įstatymai, sprendžiant dėl mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) kylančių mokestinių prievolių, netaikytini.

2.2. Nurodė, jog pagal MAĮ 72 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą. Mokestis tokiu būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai šios institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmus. Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo (MAĮ 72 str. 2 d.). Taigi nagrinėjamu atveju VMI turėjo teisę remtis FNTT 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvada Nr. 5-2/129.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu (I t., b. l. 190–195) pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-59/2008, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1265/2009), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodytas skundžiamame atsakovo sprendime ir paaiškinimuose (be kita ko, kad patikrinimo metu, kurio rezultatai įforminti 2012 m. gegužės 25 d. patikrinimo akte Nr. 04.2.3-AU16-14, buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2009 – 2010 m. vedė dvigubą pardavimų apskaitą – oficialią ir neoficialią; patikrinimo metu buvo nustatyti ir kiti mokesčių įstatymų pažeidimai, dėl kurių apskaičiuotos papildomai mokėtinos į biudžetą mokesčių bei įmokų sumos ir tai padaryta iš esmės remiantis FNTT 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvada Nr. 5-2/129), pažymėjo, jog, atsižvelgus į tai, kad tiek mokestinis patikrinimas, tiek ikiteisminis tyrimas buvo atliekami tuo pat metu, centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą ir jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos tiek pareiškėjui, tiek mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, priėmus Kauno apygardos teismo 205 m. birželio 1 d. nutartį nepaaiškėjo. Todėl proceso atnaujinimas pagal MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punktą negalimas.

5. Dėl proceso atnaujinimo pagal MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 7 punktą teismas, vadovaudamasis MAĮ 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nustatytomis aplinkybėmis, nurodytomis skundžiamame atsakovo sprendime ir paaiškinimuose, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju VMI turėjo teisę remtis FNTT 2011 m. liepos 29 d. specialisto išvada Nr. 5-2/129, kadangi ši tarnyba pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, bei minėtos išvados pagrindu apskaičiuoti pareiškėjo nesumokėtus mokesčius bei delspinigius ir skirti jai baudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1507/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-388/2009 ir kt.). Todėl teismas padarė išvadą, kad VMI neprivalėjo atlikti papildomą pareiškėjo mokestinį tyrimą (patikrinimą).

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo minimos baudžiamosios bylos nagrinėjimo eiga, dalies pateiktų kaltinimų atsisakymas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, priimti nuosprendžiai VMI nesukelia jokių papildomų pasekmių ir tai negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, lėmusi pagrindą proceso atnaujinimui. Pažymėta, kad mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir inspekcijos yra pasibaigęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-347/2014, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl baudžiamosios bylos eigos nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, mokestinės prievolės perskaičiavimui. Pareiškėjo nekaltumas baudžiamajame procese neatleidžia jo nuo mokestinės prievolės sumokėti mokesčius. Pareiškėjo argumentai, kad baudžiamojoje byloje buvo pašalintos konkrečios FNTT išvadoje pateiktos sumos, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nereikšmingi, kadangi, kaip matyti iš pateiktos VMI medžiagos, susijusios su pareiškėjo bendrovės tikrinimu, VMI atliko bendrovės finansinį patikrinimą ir priėmė 2012 m. spalio 22 d. sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs.

7. Taigi teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad nenustatė naujų aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos ar negalėjo būti žinomos kaip mokesčių mokėtojui, nagrinėjant mokestinį ginčą. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo konstatuojamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu bei galėjusios lemti kitokią mokestinio ginčo nagrinėjimo baigtį, todėl tai taip pat nepatenka į Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą taisyklę. Todėl VMI 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 69-119 yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

III. 8. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–5), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

8.1. Pats prokuroras savo apeliaciniame skunde dėl išteisinamojo nuosprendžio pareiškėjo atžvilgiu nurodė, kad teismas visiškai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nesirėmė FNTT specialistės duota 2009 m. liepos 29 d. išvada Nr. 5-2/129; vertinant specialistės išvadoje pateiktą duomenų analizę, nėra jokio pagrindo abejoti jos pateiktomis galutinėmis išvadomis. Tačiau, išnagrinėjęs prokuroro argumentus, Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 1 d. nutarties motyvacinėje dalyje pažymėjo, kad byloje kaltinime iš esmės nėra nurodyta veikos apimtis – nenurodyta, kiek gėlių, kokiu laikotarpiu, kokiems asmenims, kokiomis kainomis pardavė UAB „Tik gėlės“, nenurodyta, kas šias gėles pardavė; kaltinime nurodyta, kad dalį gėlių UAB „Tik gėlės“ pardavė dokumentuose fiksuodami mažesnes kainas, kitą dalį pardavė be jokių dokumentų, tačiau nenurodyta, kokia galima gėlių dalis buvo parduota dokumentuose nurodant mažesnę kainą, o kokia visiškai be dokumentų.

8.2. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys apie pareiškėjo vykdytą dvigubą apskaitą, kadangi tai yra paneigta Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-738/2016, kuriame konstatuota, jog atlikto UAB „Tik gėlės“ slapto sekimo metu protokoluose pažymėti automobiliai, jų markės, valstybiniai numeriai, kad į juos buvo kraunamos gėlės, tačiau UAB „Tik gėlės“ vykdė gėlių pardavimą, todėl fiksuotais duomenimis konstatuoti, kad gėlės buvo neteisėtai kraunamos į automobilius ar jos buvo neapskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, pagrindo nėra.

8.3. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir VMI yra pasibaigęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-347/2014, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo praleisto termino kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą atnaujinimo dėl svarbių priežasčių, o ne dėl pačios mokestinės bylos atnaujinimo MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 9 punkto pagrindais.

8.4. Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, jog pareiškėjo argumentai, kad baudžiamojoje byloje buvo pašalintos konkrečios FNTT išvadoje pateiktos sumos, nagrinėjamu atveju nereikšmingi. Iš Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-498/2015 priimtos 2015 m. birželio 1 d. nutarties naujai paaiškėjus esminės reikšmės pareiškėjo mokestinio ginčo bylai turinčiai aplinkybei dėl FNTT išvados, kuria remiantis kaltinamasis aktas parengtas, neinformatyvumo ir prieštaringumo, kyla MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą UAB „Tik gėlės“ mokestinio ginčo byloje bei atlikti pakartotinį jo mokestinį patikrinimą už laikotarpį, dėl kurio priimtas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. (07.7.2)-K3-197, vėliau patvirtintas galutiniu VMI 2012 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 69-175.

9. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 11–17) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

9.1. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad kratos metu paimtuose dokumentuose (užsakymo lapuose) neatsispindėjo ūkinė operacija. Minėta aplinkybė nebuvo paneigta baudžiamojoje byloje. Atsakovo nuomone, skundo motyvai dėl netinkamo baudžiamosios bylos duomenų naudojimo ir vertinimo nėra teisingi. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tačiau duomenis vertino ir mokestiniu aspektu, t. y. patikrinimo metu rinko papildomus įrodymus.

9.2. Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas inkriminuojamų nusikaltimų pagrįstumas ir baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas. Baudžiamoji atsakomybė ir mokestinė atsakomybė yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys, atsirandančios skirtingais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2100/2012). Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, 2014-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1514/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-249-438/2015). Todėl, net jei ir priimtas išteisinamasis nuosprendis pareiškėjo / pareiškėjo vardu veikiančių asmenų atžvilgiu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi būti vertinama kaip šalinanti pareiškėjo mokestinę atsakomybę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-434-438/2015).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Byloje nustatyta, kad nagrinėjant mokestinį ginčą, kilusį tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 10 22 sprendimu Nr. 69-175, pareiškėjui buvo priskaičiuota sumokėti į biudžetą 378649 Lt PVM, 268016 Lt pelno mokesčio, 1325 Lt GPM, 9 Lt įmokų į Garantinį fondą, 2823 Lt VSD įmokų, 1412 Lt VSD įmokų baudą bei sprendime apskaičiuotus 71224 Lt PVM delspinigius, 19327 Lt pelno mokesčio delspinigius, 195 Lt GPM delspinigius ir skirtas 37865 Lt PVM baudos, 26802 pelno mokesčio baudos ir 132 Lt GPM baudos sumas. Šis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas nustatyta tvarka užginčytas nebuvo ir įsiteisėjo.

11. Pareiškėjas siekia atnaujinti šios mokestinio ginčo bylos procesą. Prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia Kauno apygardos teismo 2015 06 01 nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-498/2015. Šia nutartimi buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 07 11 išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-738/2014, priimtas M. S., L. B., D. K., R. P. ir pareiškėjo atžvilgiu, perduodant bylą prokurorui „dėl iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo. Minėtoje baudžiamojoje byloje kaltinimai Pareiškėjai buvo reiškiami dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2dalyje (sukčiavimas), 220 str. 1 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 str. 1 dalyje (deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas) padarymo.“ Pareiškėjo teigimu, minėta Kauno apygardos teismo 2015 06 01 nutartimi nustatyta, kad FNTT 2011 07 29 specialisto išvada Nr. 5-2/129, kuria remiantis pareiškėjui mokesčius priskaičiavo ir mokesčių administratorius, yra neinformatyvi, prieštaringa, nekonkreti ir pan., kas patvirtina proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose, buvimą.

12. Teismo sprendimų, priimamų baudžiamosiose bylose, įrodomoji reikšmė nagrinėjant kitas civilines ar administracines bylas, yra reglamentuota Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.“

13. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įrodomąją galią turi tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Savo ruožtu įsiteisėjęs teismo nuosprendis reiškia, kad procesas baudžiamojoje byloje yra baigtas, o teismo nuosprendžiu konstatuotos teisiškai reikšmingos aplinkybės yra įgijusios teisinį stabilumą.

14. Byloje nagrinėjamu atveju, yra priimta teismo nutartis, kuria procesas baudžiamojoje byloje nėra baigtas, o yra perduotas jį tęsti toliau prokuratūros institucijoje. Toks šios teismo nutarties pobūdis lemia, kad ja konstatuotos aplinkybės nėra įgijusios teisinio stabilumo, o tuo pačiu neturi besąlyginės įrodomosios galios nagrinėjant kitas administracines bylas.

15. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad byloje nėra pateikta naujų įrodymų bei nurodyta naujų aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjo teiginius, jog FNTT 2011 07 29 specialisto išvadoje Nr. 5-2/129 konstatuotos aplinkybės yra neteisingos, paneigtos ir pan..

16. Apibendrinus darytina išvada, kad šį ginčą nagrinėjusios institucijos pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja pagrindai, leidžiantys atnaujinti mokestinio ginčo bylos nagrinėjimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tik gėlės“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys