2018-05-17 Nr. AB-9844-2-28-3-00374-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-349-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00374-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Idavang“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Santakos kaimo bendruomenės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Idavang“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Santakos kaimo bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 28 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. gruodžio 23 d. galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.1)-A4-14404.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Idavang“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2018 m. kovo 8 d. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo iš viso 8 564 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi nusprendė netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Idavang“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas nustatė, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros galutinės atrankos išvados dėl UAB „Idavang“ (trečiojo suinteresuoto asmens) planuojamos ūkinės veiklos – 10 000 paršelių (nuo 7 kg iki 30 kg) auginimo Kalvarijos kiaulių Fermoje (padalinys 06) – poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.1)-A4-14404 pagrįstumo ir teisėtumo. Teismui nustačius, jog galutinė atrankos išvada buvo neteisėta ir nepagrįsta, trečiojo suinteresuoto asmens vykdoma ūkinė kiaulių auginimo veikla būtų laikoma neteisėta. Atsižvelgiant į tai, jog galutiniu teismo sprendimu atmetus pareiškėjo skundą buvo apgintos UAB „Idavang“ teisės, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2014 m. sausio 15 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų kontora „Valiūnas ir partneriai Ellex“. Prašomą priteisti 8 564 Eur sumą sudarė: 1) atsiliepimo į Santakos kaimo bendruomenės ieškinį Marijampolės rajono apylinkės teismui rengimas, komunikacija dėl įrodymų rinkimo ir pateikimo; 2) atsiliepimo į Santakos kaimo bendruomenės skundą rengimas; 3) prašymo išreikalauti įrodymus rengimas; 4) pasiruošimas bylos nagrinėjimui teisme, įskaitant: papildomų Santakos kaimo bendruomenės 2016 m. gruodžio 12 d. rašytinių paaiškinimų analizė, pozicijos dėl jų su klientu derinimas, advokatų atstovavimas 2016 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė PVM sąskaitas-faktūras ir mokėjimo nurodymus.

Teismo vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens pateikti dokumentai nepagrindė realiai sumokėtų bylinėjimosi išlaidų. PVM sąskaitose-faktūrose ir mokėjimuose nurodytos sumos nesutapo su UAB „Idavang“ prašomomis priteisti sumomis: 1) už atsiliepimo parengimą ir komunikaciją dėl įrodymų rinkimo, pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 33319, prašoma priteisti 4 606,17 Eur, tačiau 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje LPB Nr. 33319 nurodyta 5 780,72 Eur suma; 2) už atsiliepimo paregimą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 34439 prašoma priteisti 1 832,79 Eur, tačiau 2016 m. liepos 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje LPB Nr. 34439 nurodyta suma buvo 1 844,83 Eur; 3) už prašymo išreikalauti įrodymus parengimą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 35220 prašoma priteisti suma buvo 224,54 Eur, tačiau 2016 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje LPB Nr. 35220 nurodyta suma buvo 262,63 Eur; 4) už pasiruošimą bylos nagrinėjimui teisme pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 36635 prašoma priteisti suma buvo 1 900,51 Eur, tačiau 2016 m. sausio 24 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 36635 nurodyta mokėtina suma buvo 5 878,1 Eur. Nurodytoms sumoms nesutampant, teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo realiai atsiskaitė už prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad, kai advokatų kontora teikia klientui daugiau teisinių paslaugų nei vien atstovavimas konkrečioje byloje, o už visas suteiktas teisines paslaugas klientui išrašoma bendra sąskaita (viena ar kelios), tuo atveju, jei pagal tokią sąskaitą (ar kelias sąskaitas) klientas atsiskaito tik iš dalies, mokėjimą patvirtinančiame dokumente nenurodydamas, už kurias paslaugas atsiskaito, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas, ar už kitas, su byla nesusijusias teisines paslaugas (2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Iš teismui pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje LPB Nr. 33319, 2016 m. liepos 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje LPB Nr. 34439, 2016 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje LPB Nr. 35220 bei 2016 m. sausio 24 d. PVM sąskaitoje-faktūroje LPB Nr. 36635 nurodytas sumas UAB „Idavang“ sumokėjo ne į PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą banko sąskaitą – (duomenys neskelbtini), o kitą sąskaitą – (duomenys neskelbtini). Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą į PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą banko sąskaitą, nebuvo pagrindo teigti, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas už patirtas bylinėjimosi išlaidas jis sumokėjo. Teismas priėjo išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neįrodė patyręs 8 564 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, nebuvo teisinio pagrindo jam priteisti šią sumą.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog, pirma, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, nes teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad advokatų kontoros išrašytos sąskaitos yra apmokėtos visa apimtimi, o ne iš dalies. Kadangi nagrinėjamu atveju pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos visiškai, byloje net nekyla klausimas, už kurias paslaugas yra atsiskaityta, o už kurias – ne. Nors kai kuriuose mokėjimo nurodymuose, pateiktuose teismui, ir advokatų kontoros išrašytose sąskaitose skiriasi nurodytos pinigų sumos, visais atvejais mokėjimo nurodymais buvo apmokėta daugiau nei nurodyta sąskaitose, kadangi kai kuriais apmokėjimais UAB „Idavang“ apmokėdavo kelias sąskaitas. Antra, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad advokatų kontoros išrašytos sąskaitos yra apmokėtos, nes pateiktų mokėjimų paskirties langeliuose yra pateiktos nuorodos į konkrečias PVM sąskaitas faktūras. Be to, priežastimi trečiajam suinteresuotam asmeniui nepriteisti bylinėjimosi išlaidų negali būti tokia antraeilė aplinkybė kaip banko sąskaitos numerio neatitikimas. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pagrindinės advokatų kontoros sąskaitos, esančios Luminor banke (buvęs Nordea), numeris, tačiau advokatų kontora turi sąskaitas ir kituose bankuose, į kurias gali būti atliekami mokėjimai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neturėtų būti vertinama, ar prašoma priteisti suma yra lygi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytai sumai, kadangi šalis gali dėl įvairių, tik jai vienai žinomų priežasčių prašyti priteisti ne visas byloje patirtas išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo siekia gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jis neįrodė, jog realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016). Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. kovo 8 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (IV t., b. l. 76-79), prašydamas jam iš pareiškėjo priteisti 8 564 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė dokumentus, jo nuomone, patvirtinančius, jog jis realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Prašyme teigiama, kad bylinėjimosi išlaidas (be PVM), be kita ko, sudaro atsiliepimo į pareiškėjo ieškinį Marijampolės rajono apylinkės teismui rengimas, komunikacija dėl įrodymų rinkimo ir pateikimo – 3 806,75 Eur (2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra LPB Nr. 33319). 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje LPB Nr. 33319 (IV t., b. l. 80) pareiškėjui nurodoma už teisines paslaugas sumokėti 4 777,43 Eur (su PVM – 5 780,72 Eur). Pareiškėjas PVM sąskaitas faktūras LPB Nr. 33319 ir LPB Nr. 33318 apmokėjo 2016 m. balandžio 28 d., sumokėdamas 7 462,64 Eur (mokėjimo nurodymas, IV t., b. l. 81).

Prašyme teigiama, kad bylinėjimosi išlaidas (be PVM), be kita ko, sudaro atsiliepimo į pareiškėjo skundą rengimas – 1 514,70 Eur (2016 m. liepos 13 d. PVM sąskaita faktūra LPB Nr. 34439). 2016 m. liepos 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje LPB Nr. 34439 (IV t., b. l. 86) pareiškėjui nurodoma už teisines paslaugas sumokėti 1 524,65 Eur (su PVM – 1 844,83 Eur). Pareiškėjas PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 34439 apmokėjo 2016 m. rugpjūčio 11 d., sumokėdamas 1 844,83 Eur (IV t., b. l. 87).

Prašyme teigiama, kad bylinėjimosi išlaidas (be PVM), be kita ko, sudaro prašymo išreikalauti įrodymus rengimas – 185,57 Eur (2016 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra LPB Nr. 35220). 2016 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje LPB Nr. 35220 (IV t., b. l. 82) pareiškėjui nurodoma už teisines paslaugas sumokėti 217,05 Eur (su PVM – 262,63 Eur). Pareiškėjas PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 35220 apmokėjo 2016 m. spalio 26 d., sumokėdamas 262,63 Eur (mokėjimo nurodymas, IV t., b. l. 83).

Prašyme teigiama, kad bylinėjimosi išlaidas (be PVM), be kita ko, sudaro pasiruošimas bylos nagrinėjimui teisme, įskaitant papildomų pareiškėjo 2016 m. gruodžio 12 d. rašytinių paaiškinimų analizę, pozicijos dėl jų su klientu derinimą, advokatų atstovavimą 2016 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje – 1 570,67 Eur (2017 m. sausio 24 d. LPB Nr. 36635). 2017 m. sausio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje LPB Nr. 36635 (IV t., b. l. 84) pareiškėjui nurodoma už teisines paslaugas sumokėti 4 857,91 Eur (su PVM – 5 878,10 Eur). Pareiškėjas PVM sąskaitas faktūras LPB Nr. 36635 ir LPB Nr. 36634 apmokėjo 2017 m. vasario 22 d., sumokėdamas 6 112,60 Eur (mokėjimo nurodymas IV t., b. l. 85).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus ir palyginusi juos su prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytomis sumomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiasis suinteresuotas asmuo neįrodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyręs 8 564 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas atsisakymo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neargumentavo tuo, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos mokėti sumos ir mokėjimo nurodymuose nurodytos kaip sumokėtos sumos buvo skirtingos, ir nenustatė, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos.

Šiuo atveju nekyla pagrįstų abejonių, kad UAB „Idavang“ apmokėjo visas byloje esančias advokatų kontoros jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau nėra aišku, ar ši bendrovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tikrai patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas, kokias nurodė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nors PVM sąskaitose faktūrose nurodytos mokėtinos sumos visais atvejais buvo didesnės nei trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme nurodė mokėjęs už atitinkamas paslaugas, ir todėl laikytina, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne tik už nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme suteiktas paslaugas, šiose PVM sąskaitose faktūrose paslaugos, už kurias prašoma apmokėti, nurodomos vienodu abstrakčiu apibūdinimu – „už teisines paslaugas“, kiekis – 1 paslauga.

PVM sąskaitose faktūrose nėra išskirta, kokią sumą buvo prašoma sumokėti už teisines paslaugas, suteiktas UAB „Idavang“ nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, kokią – už kitas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, lygindamas prašyme nurodytas sumas (su PVM) ir mokėjimo nurodymuose nurodytas sumas (su PVM), aiškiai identifikavo pastarąjį prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trūkumą, bet atskiruoju skundu šis trūkumas nebuvo pašalintas. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo už teisines paslaugas, suteiktas nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytas išlaidas, t. y. už teisines paslaugas sumokėjo tokias sumas, kokias yra prašoma priteisti.

Teisėjų kolegijai neturint galimybės nustatyti, kokio dydžio išlaidas nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme realiai patyrė trečiasis suinteresuotas asmuo, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmetamas.

Atskirajame skunde teigiama, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvis neturėtų būti vertinama, ar prašoma priteisti suma yra lygi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytai sumai, kadangi šalis gali turėti įvairių, tik jai vienai žinomų priežasčių prašyti priteisti ne visas byloje patirtas išlaidas. Tačiau prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiasis suinteresuotas asmuo neužsiminė prašantis priteisti mažesnę sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nei jo realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos. Priešingai, pateikta UAB „Idavang“ nuomonė, jog visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir atlygintinos. Atskirajame skunde prašymas priteisti mažesnį išlaidų atlyginimą nei realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos pateikiamas kaip hipotetinė galimybė, o ne kaip šiuo atveju įvykęs realus faktas. Taigi, tokie deklaratyvūs ir abstraktūs trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis, yra atmestini.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Idavang“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė