dd6c8d0b-baf8-431f-91f1-238d64c3f322 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Daiva KazlauskienėNuorašas                                                                                                                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-166/2015Teisėjas R.

R. Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00659-2014-0Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Procesinio sprendimo kategorija:

 2.1.7.4.1.;2.4.;2.4.6. (S) 2.1.7.4.; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. kovo 16 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Reginos Pocienės, Angelės Ikasalienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,gynėjams advokatams Ugniui ČižiÅ«nui, Marinai GuÅ¡auskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

V. ir nuteistojo J. K. gynėjos advokatės Marinos GuÅ¡auskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:T. V. pripažintas kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ LR BK 225 straipsnio 4 dalyje ir paskirta 15 MGL dydžio, t.y. 1950 Lt (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) (564 eurų) bauda.J. K. pripažintas kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ LR BK 225 straipsnio 4 dalyje ir paskirta 15 MGL dydžio, t.y. 1950 Lt (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) (564 eurų) bauda.T.

V. ir J. K. paskirtas laikinas nuÅ¡alinimas nuo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio patrulių pareigų paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                       n u s t a t ė :

T. V. nuteistas už tai, kad: iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį, o bÅ«tent: jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo bÅ«rio patruliu, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu ,,Å koda Octavia“, valst. Nr. BFP041, po priskirtÄ teritorijÄ , iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Vilniaus aps.

VPK KPV KPR 2-os kuopos 2-ojo bÅ«rio patruliu J. K., kai 2013-06-10 apie 10.08 val. prieÅ¡ais Laisvės pr. 60, Vilniuje, esantį pastatÄ J. K. sustabdė G. K. vairuojamÄ â€žChrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, už G. K. nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 1 d., 2d. (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas), savo naudai tiesiogiai susitarė iÅ¡ G.

K. priimti 50 litų dydžio pinigų sumos kyšį. J. K. nurodė, kad sutarto dydžio kyšį priims prie AsanavičiÅ«tės g. 32A, Vilniuje įrengto iÅ¡važiavimo iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės. Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , J. K., vairuojant tarnybinį automobilį, kartu su juo (T. V.), palydėjo G. K. vairuojamÄ automobilį iki degalinės „Statoil“, esančios adresų P. Kavoliuko g. 32A, Vilniuje, kur G. K. turėjo iÅ¡sikeisti pinigus. 2013-06-10 apie 10.18 val. Vilniuje, prie AsanavičiÅ«tės g. 32A, Vilniuje įrengto iÅ¡važiavimo iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės, jis (T.

V.) savo naudai iÅ¡ G. K. priėmė 50 litų kyšį, tokiais savo veiksmais jis, bendrininkaudamas su J. K., tiesiogiai savo naudai susitarė su G. K. dėl kyÅ¡io priėmimo bei priėmė reikalautÄ kyšį už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Å ias savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d.J. K. nuteistas už tai, kad: iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį, o bÅ«tent:jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo bÅ«rio patruliu, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu ,,Å koda Octavia“, valst.

Nr. BFP041, po priskirtÄ teritorijÄ , iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Vilniaus aps. VPK KPV KPR 2-os kuopos 2-ojo bÅ«rio patruliu T. V., kai jis (J. K.) 2013-06-10 apie 10.08 val. prieÅ¡ais Laisvės pr. 60, Vilniuje, esantį pastatÄ sustabdė G. K. vairuojamÄ â€žChrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, už G. K. nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 1 d., 2d. (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas), savo naudai tiesiogiai susitarė iÅ¡ G.

K. priimti 50 litų dydžio pinigų sumos kyšį. Jis nurodė, kad sutarto dydžio kyšį priims prie AsanavičiÅ«tės g. 32A, Vilniuje įrengto iÅ¡važiavimo iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės. Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , jam (J. K.), vairuojant tarnybinį automobilį, kartu su T. V., palydėjo G. K. vairuojamÄ automobilį iki degalinės „Statoil“, esančios adresų P. Kavoliuko g. 32A, Vilniuje, kur G. K. turėjo iÅ¡sikeisti pinigus. T. V. 2013-06-10 apie 10.18 val. Vilniuje, prie AsanavičiÅ«tės g. 32A, Vilniuje įrengto iÅ¡važiavimo iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės, savo naudai iÅ¡ G.

K. priėmė 50 litų kyšį, tokiais savo veiksmais jis, bendrininkaudamas su T. V., tiesiogiai savo naudai susitarė su G. K. dėl kyÅ¡io priėmimo bei priėmė reikalautÄ kyšį už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Å iais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d.Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2901-119/2014 dalį, kuria T.

V. pripažintas kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ LR BK 225 str. 4 d., ir priimti naujÄ nuosprendį - iÅ¡teisinti T. V.. Pasak nuteistojo, nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas, priimta netinkamai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus, yra nemotyvuota (liko nepaneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys įrodymai), teismas nuosprendyje nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios net nebuvo nustatytos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, dėl to skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis prieÅ¡tarauja LR BPK 1 str. 1 d.

įvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai ir yra priimtas pažeidžiant LR BPK 20 str. 3 ir 5 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. nuostatas.Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžio metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad tarp kaltinamųjų J. K. ir T. V. buvo susitarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 4 d., padarymo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji būtų kaip nors planavę, taręsi ar kitaip derinę tarpusavyje savo veiksmus, kuriais realizuojama LR BK 225 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai.

Pasak apelianto, bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamasis T. V. objektyviai negalėjo girdėti G. K. ir J. K. pokalbio turinio, todėl šio pokalbio detalės jam galėjo būti žinomos tik tiek, kiek jas persakė jo porininkas J. K.. Nurodoma, kad teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad T. V., nedalyvavęs G. K. ir J. K. pokalbyje, negalėjo žinoti šio pokalbio turinio ir neturėjo net teorinės galimybės susitarti dėl kyšio priėmimo. Pasak apelianto teismas priimdamas nuosprendį šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai konstatavo, kad T.

V. susitarė priimti iÅ¡ G. K. 50 Lt kyšį. Pažymima ir tai, kad Å¡ios aplinkybės nepatvirtino jokie teismo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, todėl ji negali bÅ«ti laikoma įrodyta ir ja negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos duomenis (įrodymus) ir nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad T. V. savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors kaltinamajame akte nurodoma, kad bÅ«tent T.

V. paėmė iš G. K. 50 liktų kyšį, tačiau apeliantas pažymi, kad video registratoriaus vaizdo įrašas to nepatvirtina. Pasak nuteistojo, vaizdo įraše nesimato, jog kaltinamasis T. V. būtų paėmęs pinigus iš G. K.. Pažymima ir tai, kad video registratoriaus kamera itin detaliai užfiksavo T. V. veiksmus, šiam tikrinant G. K. dokumentus ir apžiūrint jo automobilį, tačiau įraše matyti, kad T. V. neima jokių pinigų. Nurodoma, jog tai, kad vaizdo įraše matyti, jog apžiūrėdamas G.

K. automobilio salonÄ T. V. kelis kartus įkiÅ¡a rankÄ už liemenės, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad jis tuo metu ten padeda pinigus. Apelianto manymu pinigų paėmimo faktas Å¡iame vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuotas, todėl teismas vertindamas šį vaizdo įraÅ¡Ä kaip įrodymÄ , turėjo Å¡iÄ aplinkybę įvertinti, tuo tarpu, teismas konstatuodamas, kad T. V. priėmė iÅ¡ G. K. 50 Lt kyšį, rėmėsi, tik prielaida, kuriÄ vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole nepagristai padarė ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai.

Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo (nustatė), kad G. K. pateiktame jo automobilio video registratoriaus vaizdo įraÅ¡e (kuris buvo patalpintas interneto portale www.youtube.com) matyti kaip asmuo, vilkintis policijos uniformÄ (T. T.) paima iÅ¡ vairuotojo (G. K.) dokumentus, iÅ¡ima pinigus iÅ¡ Å¡ių dokumentų ir juos po to įsideda į vilkimų rÅ«bų kiÅ¡enę. Pasak apelianto, teismas netinkamai iÅ¡tyrė šį įrodymÄ ir skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai jį įvertino kaip T.

V. kaltę patvirtinantį įrodymÄ . Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino ir G. K. duotus parodymus, nes neatsižvelgė į aplinkybę, kad siekdamas pats iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. 4 d., padarymo, G. K. gali bÅ«ti suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius. Pasa apelianto G. K. galėjo nepagrįstai apkaltinti pareigÅ«nus paėmus iÅ¡ jo kyšį siekdamas pats iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io siÅ«lymÄ pareigÅ«nams.

Pažymyma, kad G. K. apie tariamÄ kyÅ¡io davimÄ teisėsaugos institucijų neinformavo ilgiau nei metus, ir tik po metų sugalvojo kreiptis į Imuniteto padalinį, tai yra, kad G. K. į Imuniteto padalinį kreipėsi jau po to, kai Å¡io skyriaus pareigÅ«nai buvo nustatę, kad interneto portale www.youtube.com yra patalpintas vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti kaip G. K. galimai duoda, o policijos pareigÅ«nai galimai paima kyšį Apelianto manymu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį T. V. atžvilgiu, teismas neįvertino Å¡ios aplinkybės ir nepagrįstai vadovavosi G.

K. parodymais, kaip T. V. kaltę patvirtinančiu įrodymu.Pažymima, kad tiriant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo gauta jokių duomenų, kad kaltinamieji T. V. ir J. K. buvo susitarę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesurinkta jokių patikimų duomenų (įrodymų), patvirtinančių, jog T. V. veikė bendrai su J. K., o patys kaltinamieji teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarpusavyje nederino savo veiksmų ir veikė kiekvienas individualiai. Pasak apelianto teismas nepagrįstai (nesant tai patvirtinančių įrodymų) nustatė, kad T.

V. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje su J. K. ir Å¡iÄ aplinkybę nepagrįstai įvertino kaip T. V. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.              Be to apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad G. K. 50 litų kyÅ¡i pareigÅ«nams perdavė degalinės (esančios P.Kavoliuko g. 32A, Vilniuje) aikÅ¡telėje, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtino, kad kaltinamieji net nebuvo įvažiavę į minėtÄ degalinės aikÅ¡telę.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad T. V. kyÅ¡i iÅ¡ G. K. priėmė prie L.AsanavičiÅ«tės g. 32A, Vilniuje įrengto iÅ¡važiavimo iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės. Pasak apelianto teismas neteisingai nustatė bylai teisingai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, kas patvirtina, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį T. V. teismas priėmė iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs bylos medžiagos, o pasikliaudamas prokuroro pateiktais kaltinimais. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. K. gynėja advokatė Marina GuÅ¡auskienė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo J.

K. bÅ«tų iÅ¡teisintas, nes nebuvo nustatyta, kad jo veiksmuose yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 225 str. 4 d. požymių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, teismas netinkamai pritaikė BPK 20 str. nuostatas vertindamas įrodymus bei buvo nesilaikoma reikalavimų, suraÅ¡ant teismo nuosprendį. Pasak nuteistojo gynėjos, teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nesivadovavo įstatymo imperatyvais ir apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė neįrodžius visų bÅ«tinų nusikaltimo sudėties elementų.

Apeliantė nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad nuteistųjų T. V. ir J. K. kaltę pagal pareikÅ¡tÄ jiems kaltinimÄ grindžia liudytojų G. K., Ž. B. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, 20 I 4 m. birželio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2014 m. liepos 2, liepos 3 ir liepos 4 d. apžiÅ«ros protokolais, Vilniaus apskritis VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų darbo grafiku, 2013 m. birželio 10 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų iÅ¡sidėstymo planu, tačiau pasak gynėjos, Å¡ių duomenų analizė leidžia J.

K. apskritai nebuvo. Pažymima, kad teisiamojo posėdžio metu nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, pagrindžiančio J. K. ir T. V. iÅ¡ankstinį susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ (t.y. norÄ veikti kartu), nebuvo įrodytas ir tyčios bendrumas, o prieÅ¡ingai, liudytojo G. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai kaip tik ir paneigia iÅ¡ankstinio susitarimo buvimÄ . Apeliantė nurodo, kad iÅ¡ teismui pateikto sumontuoto vaizdo įraÅ¡o, kurio autentiÅ¡kumu abejojama, nebuvo atliktas įraÅ¡o originalas, o tik paties liudytojo G.

K. sumontuotas vaizdo įraÅ¡as, susidedantis iÅ¡ atskirų filmukų) matyti, kad kaltinamųjų veiksmai nėra sujungti bendra tyčia ar bendru noru veikti nusikalstamai. Skunde teigiama, kad teisiamojo posėdžio metu J. K. parodė, kad tarnybinio automobilio viduje (salone) daromas garso įraÅ¡as, tačiau teismui nebuvo pateikti įstatymų nustatyta tvarka tarnybiniame automobilyje daromo vaizdo ar garso įraÅ¡ai. Pastebima, jog galimÄ kaltinamųjų susitarimÄ bandoma grįsti tuo, kad tarnybinis automobilis neva lydi G.

K. automobilį, tačiau pasak nuteistojo gynėjos, iÅ¡ pateikto įraÅ¡o akivaizdu, kad tarnybinis automobilis nelydi, o tęsia patruliavimÄ , kadangi judrioje gatvėje Å¡iuo konkrečiu atveju policijos pareigÅ«nai galėjo važiuoti tik ta pačia kryptimi kaip ir G. K. vairuojamas automobilis, nebuvo jokių galimybių apsisukti, bei tai, kad patrulinis automobilis kelis kartus bandė G. K. vairuojamÄ automobilį aplenkti ir galų gale, kai tokia galimybė pasitaikė, jį aplenkė ir nuvažiavo toliau.

Pasak gynėjos, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančiu J. K. ir T. V. susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ , o iÅ¡ teismui pateiktų daiktinių įrodymų ir bylos medžiagos matyt, kad kaitinamųjų veiksmai nėra tarpusavyje suderinti, tyčios veikti kartu, juolab nusikalstamai, apskritai nėra. Akcentuotina ir tai, kad pats susitarimo faktas priimti kyÅ¡i tarp nuteistojo J. K. ir liudytojo G. K. nėra įrodytas jokiais objektyviais bylos duomenimis, juolab, kad liudytojas G. K. esminių tariamo susitarimo aplinkybių neprisimena.

Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje Vilniaus miesto apylinkės teismas nenurodė nei vieno įrodymo, kuriuo bÅ«tų pagrįsta teismo iÅ¡vada dėl susitarimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteisiant J. K. dėl susiarimo priimti kyšį liko neįrodyta bei nepatikrinta aplinkybė, ar liudytojas G. K. tÄ dienÄ apskritai su savimi turėjo kokiÄ nors pinigų sumÄ . Taip pat nebuvo patikrinta, ar jis iÅ¡ tikrųjų buvo užėjęs degalinę iÅ¡sikeisti pinigus.Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodytos faktinės bylos aplinkybės, nurodant, kad ,,< ... > pareigÅ«nai važiavo paskui G.

K. ir pirmi atvažiavo į degalinės aikÅ¡telę, laukė, kol G. K. iÅ¡sikeis pinigus, po ko kaltinamasis T. V. realiai paėmė pinigus iÅ¡ G. K., patvirtina tÄ aplinkybę, kad kaltinamasis J. K. tarės ir susitarė dėl kyÅ¡io paėmimo ir pinigų keitimo < ... > ".Pasak nuteistojo gynėjos, susitarimo buvimÄ nuneigia ir ta aplinkybė, kad G. K. sustojo pats, nieko nestabdomas.Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad ,,< ... > MinėtÄ pinigų sumÄ kaltinamieji paėmė iÅ¡ G. K. < ... > ", tačiau atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡ pateiktos video medžiagos matyti, kas J.

K. apskritai nebuvo priėjęs prie G. K. ar jo automobilio. J. K. visÄ laikÄ kalbėjo telefonu. Pažymima, kad kyÅ¡io paėmimui svarbus momentas pats kyÅ¡io dalykas - Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti pinigai, tačiau jų nėra, todėl pasak nuteistojo gynėjos, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti kyÅ¡io priėmimÄ . Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad G. K. parodė, jog perdavė 50 Lt kupiÅ«rÄ , tačiau pasak apeliantės, jei vertinant vaizdo įraÅ¡Ä , 50 Lt kupiÅ«ra buvo imama mažiausiai du kartus, kas paneigia G.

K. parodymus. Pasak gynėjos, skundžiamame nuosprendyje teismas vengia nurodyti, kokie konkretÅ«s duomenys (įrodymai) įrodo inkriminuojamų nusikaltimų vienÄ ar kitÄ sudėties elementÄ , todėl daroma iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas ne tik vengė nustatyti objektyvias ir subjektyvias inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, bet ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas iÅ¡imtinai tik G. K. prieÅ¡taringais paaiÅ¡kinimais. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas Ž.

B. įraÅ¡e atpažino J. K. ir T. V., nepatvirtina nusikalstamos veikos padarymo fakto: nepatvirtina nei susitarimo, nei kyÅ¡io paėmimo, nei bendrininkavimo fakto. Pasak gynėjos, įrodymų patvirtinančių J. K. sÄ moningÄ , tyčinį dalyvavimÄ vykdant inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ byloje nėra. Be to nurodoma, jog esant abejonių dėl J. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųju požymių ir nesant galimybės joms paÅ¡alinti, BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas negalėjo bÅ«ti jam inkriminuojamas.

Apeliaciniame skunde nurodomi ir kiti padaryti procesiniai pažeidimai. Pasak gynėjos Å¡aliÅ¡kÄ ikiteisminį tyrimÄ patvirtina tai, kad Imuniteto skyriaus tyrėja E. Å . video registratoriaus apžiÅ«ros protokoluose komentuoja ir dėsto savo nuomonę dėl matomo vaizdo ; atpažinimas iÅ¡ fotonuotraukų neatliko savo procesinės paskirties, o vertintinas kaip siekis "įsiÅ«lyti" pareiÅ¡kėjui reikiamas įtariamųjų kandidatÅ«ras. Taip pat nurodoma, kad pateiktas vaizdo įraÅ¡as neatitinka įrodymams keliamo leistino reikalavimo (BPK 20 straipsnis) - įraÅ¡as yra sumontuotas paties pareiÅ¡kėjo, tačiau byloje nėra Å¡io įraÅ¡o autentiÅ¡kumÄ patirtinančių įrodymų, video registratorius nėra iÅ¡imtas, apžiÅ«rėtas, nėra apžiÅ«rėtas tikrasis, o ne sumontuotas įraÅ¡as.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo T. V. ir nuteistojo J. K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliaciniai skundai atmestini.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su nuosprendyje išdėstytais argumentais.             Pažymėtina, kad nors apeliaciniai skundai surašyti atskirai, tačiau pagal savo esmę ir juose keliamus klausimus yra iš esmės vienodi, todėl teisėjų kolegija analizuodama abu apeliacinius skundus savo išvadas dėl tapačių skundo argumentų liečiančių T.

V. ir J. K. nuteisimÄ pagal LR BK 225 str. 4 d. dėstys bendrai.              Dėl T. V. ir J. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį              Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniais skundais daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai T. V. ir J. K. pripažino kaltais dėl to, kad bÅ«dami iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšį ir jį priėmė.

Pastebėtina, kad apeliaciniuose skunduose pateikiama daug teorinio pobūdžio argumentų, tačiau iš esmės tai įrodymų vertinimo klausimas. Nors apeliantai nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, dėl ko apeliantų manymu, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis prieštarauja LR BPK 1 str. 1 d.

įvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai ir yra priimtas pažeidžiant LR BPK 20 str. 3 ir 5 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. nuostatas, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus vertina kritiškai ir jie yra atmestini. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 str., 305 straipsnių nuostatos, nėra.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis iš esmės motyvuotas, pakankamai išanalizuoti kaltinamųjų, liudytojų G. K., Ž. B. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga, apeliantų kaltė dėl paminėtos veikos įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir teismo nuosprendyje padarytos išvados, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Skundo argumentai, jog teismo išvados paremtos vien prielaidomis, taip pat nepagrįsti, todėl atmetami. Vien apeliantų nesutikimas su įrodymų vertinimu ir atitinkamu traktavimu teismo nuosprendyje nėra pagrindas tvirtinti buvus baudžiamojo proceso pažeidimams ar teigti, jog pažeista nekaltumo prezumpcija.

Taip pat apeliaciniuose skunduose nurodomi ir kiti galimai padaryti procesiniai pažeidimai, tame tarpe Imuniteto skyriaus tyrėjos E. Å . veiksmai, nurodoma, jog atpažinimas iÅ¡ fotonuotraukų neatliko savo procesinės paskirties, teismui nebuvo pateikti įstatymų nustatyta tvarka tarnybiniame automobilyje daromo vaizdo ar garso įraÅ¡ai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra kliÅ«tis spręsti J. K. ir T. V. baudžiamosios atsakomybės klausimo. Teisėjų kolegija iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , esminių pažeidimų- nenustatė.

             Nuteistieji T. V. ir J. K. savo kaltės dėl susitarimo ir kyÅ¡io paėmimo nepripažįsta, nurodo, jog tarp jų susitarimo dėl kyÅ¡io nebuvo, kyÅ¡io iÅ¡ G. K. jie nereikalavo ir neėmė. Nors nuteistieji savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jų kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o bÅ«tent: liudytojų G. K., Ž. B. parodymais, byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u bei kita raÅ¡ytine medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistųjų kaltę bei atskleidžia pakankamai iÅ¡samų padaryto nusikaltimo vaizdÄ .

IÅ¡ liudytojo G. K. parodymų matyti, kad jo vairuojamas automobilis, po padaryto KET pažeidimo, buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų T. V. ir J. K.. Supratęs, jog su pareigÅ«nais dėl padaryto pažeidimo G. K. gali susitarti, su pareigÅ«nu užėjęs už tarnybinio automobilio, jis pasiÅ«lė pareigÅ«nui J. K. 50 Lt kyšį, tačiau pamatęs, jog turi 200 Lt kupiÅ«rÄ , o pareigÅ«nui atsakius, jog grÄ Å¾os iÅ¡ minėtos pinigų sumos jis neturi, G. K. su J. K. susitarė, kad G. K. pinigus iÅ¡sikeis degalinėje „Statoil“ ir sutartoje vietoje pinigus policijos pareigÅ«nui perduos.

Liudytojas G. K. parodė, kad degalinėje jam iÅ¡sikeitus 200 Lt ir privažiavus prie sutartoje vietoje stovinčio policijos ekipažo, prie jo priėjo kitas pareigÅ«nas, ne tas, su kuriuo buvo tartasi dėl atlygio (J. K.), o pareigÅ«nas T. V. ir imitavęs patikrinimÄ paėmė G. K. į dokumentus įdėtus pinigus. Nors apeliantai teigia, jog minėtas liudytojas yra suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius, vis tik Å¡io liudytojo parodymai esminėse detalėse nesikeitė nuo pat pradžių, buvo nuoseklÅ«s, pakankamai iÅ¡samÅ«s, be to juos patvirtino, papildė ir jiems neprieÅ¡taravo kiti byloje esantys duomenys, visi jie tarpusavyje sutapo bei sudarė logiÅ¡kÄ ir vientisÄ Ä¯rodymų visumÄ , todėl teisėjų kolegija abejoti jais neturi pagrindo.

Tuo tarpu tam tikri parodymų neatitikimai vertintini, kaip natÅ«rali bÅ«sena, bandant detaliai atpasakoti praėjusių įvykių sekÄ . Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad G. K. apie kyÅ¡io davimÄ teisėsaugos institucijų neinformavo daugiau nei metus, kad tik po metų kreipėsi į Imuniteto padalinį. Tačiau pastebėtina, jog G. K. paties kyÅ¡io fakto neslėpė, vaizdo įraÅ¡as buvo patalpintas į internetÄ ir nors su tam tikra nuoroda, tačiau jis buvo pavieÅ¡intas ir iÅ¡ esmės pareigÅ«nams tapo prieinamas.

Be to liudytojas G. K. parodė, kad iÅ¡ karto į Imuniteto padalinį dėl padaryto nusikaltimo nesikreipė, kadangi apie tai nežinojo, tačiau kai forumo dalyvis nurodė, jog apie tokius dalykus reikia praneÅ¡ti Imuniteto skyriui, pastarasis savo iniciatyva kreipėsi į specialiÄ tarnybÄ ir pateikė filmuotÄ vaizdo medžiagÄ .             Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų versijÄ , jog kyÅ¡io jie neėmė, pagrįstai vadovavosi registratoriaus filmuota medžiaga iÅ¡ kurios matyti kas įvyko.

Ši filmuota medžiaga iš esmės patvirtina liudytojo G. K. parodymus, tai, kad G. K. automobilis pareigūnų buvo sustabdytas, buvo patikrinti dokumentai, G. K. su pareigūnu užėjo už tarnybinio automobilio galo, toliau paskui G. K. automobilį važiuoja policijos ekipažas, vėliau jį pralenkia, G. K. važiuoja link degalinės „Statoil“, o po to nestabdomas privažiuoja ir sustoja prie policijos ekipažo, prieina vienas pareigūnas, tikrinama automobilio bagažinė, pareigūnas laiko dokumentus ir galimai pinigus įsideda į liemenės kišenę.

Pastebėtina, kad apeliantai skunduose daug dėmesio skiria Å¡iam registratoriumi padarytam ir į internetÄ patalpintam vaizdo įraÅ¡ui bei pateikdami eilę argumentų, bando šį įrodymÄ sumenkinti. Vis tik apeliacinės instancijos teismui Å¡is vaizdo įraÅ¡as abejonių nekelia. IÅ¡ tiesų, įraÅ¡e nesigirdi kai kurie žodžiai, vaizdas sudėliotas iÅ¡ fragmentų, tačiau nagrinėjamu atveju vertindamas šį vaizdo įraÅ¡Ä Å¡alia kitų įrodymų viseto, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji dėl kyÅ¡io paėmimo fakto buvo nuteisti pagrįstai.

Nors įrašas sumontuotas, tačiau pažymėtina, jog nematyti, kad jis būtų retušuotas, kadangi jame užfiksuoti įvykiai tikri ir juos, kaip jau buvo minėta patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Byloje yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų darbo grafikas, kuriame užfiksuota, kad T. V. ir J. K. 2013-06-10 dirbo nuo 6.30 iki 19.30 val. (b. l. 43). O tai pat, byloje yra 2013-06-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo planas, kuriame užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 7.15 iki 8.15 val.

Laisvės – Narbuto g. ir laikotarpiu nuo 16.30 iki 18.00 val. Laisvės – JustiniÅ¡kių aptarnauja automobilis „Škoda Octavia“, BFP041, Å¡aukinys AP-52, ekipažo sudėtis: K., V. (b. l. 45 ). Be to, liudytojas policijos pareigÅ«nas Ž. B. peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä pavadinimu „Policija Vilniuje 2013.06.10 BFP041“ patvirtino, kad jame atpažino savo darbuotojus J. K. ir T. V.. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog vaizdo įraÅ¡e nematyti aplinkybės, kaip pareigÅ«nas ima pinigus.

Nors pateiktame vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai nesimato pinigų paėmimo faktas, vis tik liudytojo G. K. paaiÅ¡kinimai, kad jis susitarė su pareigÅ«nu dėl pinigų, važiavo į degalinę „Statoil“ jų iÅ¡keisti, tuo metu pareigÅ«nai važiavo paskui, po to aplenkė ir laukė pastarojo, turėdami tikslÄ gauti neteisėtÄ atlygį, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės, liudytojo Ž. B. paaiÅ¡kinimai, kad jis atpažino ir patvirtino, jog vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti jo kolegos J.

K. ir T. V., patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir paneigia kaltinamųjų posėdžio metu gynybines versijas, jog pinigų jie neėmė. Tiek iÅ¡ liudytojo G. K. parodymų, tiek iÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pirmÄ kartÄ pareigÅ«nams sustabdžius G. K. automobilį, pareigÅ«nas J. K. su G. K. eina ne į policijos automobilį, kur galimai bÅ«tų įforminamas protokolas dėl padaryto pažeidimo, o nueina už tarnybinio automobilio galo, kur Å¡i vieta vaizdo registratoriumi nefilmuojama, kas atitinka liudytojo G.

K. parodymus, jog tuo metu, tarp jo ir J. K. įvyko susitarimas dėl kyÅ¡io ir jo perdavimo kitoje vietoje. Taip pat iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pareigÅ«nai antrÄ kartÄ G. K. automobilio nestabdė, pastarasis prie pareigÅ«nų privažiavo ir sustojo nestabdomas, kas patvirtina liudytojo G. K. parodymus, jog jis sustojo policijos pareigÅ«nams perduoti sutartÄ pinigų sumÄ . Neįtikinama, kad asmuo, neesant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, policijos pareigÅ«nų nestabdomas pats sustotų. Be to G. K. pareigÅ«nui pateikė dokumentÄ , kuriame buvo 50 Lt, o pasak liudytojo, pareigÅ«nui grÄ Å¾inus dokumentÄ , pinigų juose nebuvo, tuo tarpu iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kaip pareigÅ«nas T.

V. ima dokumentÄ ir du kartus rankÄ deda prie liemenės, iÅ¡ ko galima suprasti, jog G. K. parodymai apie tai, kad T. V. paėmė pinigus ir įsidėjo juos į kiÅ¡enę – pasitvirtino. Taigi Å¡ios paminėtos aplinkybės ne tik, kad nepaneigia, jog T. V. nepaėmė pinigų, o tik patvirtina, kyÅ¡io paėmimo faktÄ . Nors pats kyÅ¡io dalykas – pinigai nebuvo rasti, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareigÅ«nai Å¡ių pinigų nepaėmė. Nuteistieji, praėjus ilgam laiko tarpui turėjo realias galimybes šį įkaltį paslėpti, todėl Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du nėra pagrindas nuteistuosius iÅ¡teisinti.

Gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nepatikrinta aplinkybė, ar liudytojas G. K. tÄ dienÄ apskritai su savimi turėjo kokiÄ nors pinigų sumÄ , ar jis iÅ¡ tikrųjų buvo užėjęs degalinę iÅ¡sikeisti pinigus, tačiau duomenų, kad G. K. tÄ kart pinigų neturėjo – nėra.             Apeliaciniuose skunduose apeliuojama ir į tai, kad tarp nuteistųjų T. V. ir J. K. nebuvo susitarimo, tyčios paimti pinigus, tačiau tokia apeliantų pozicija iÅ¡ esmės paneigiama jų pačių atliktais veiksmais.

Akivaizdu, kad tarp pareigÅ«nų buvo susitarimas, kadangi Å¡iuo atveju, vienas pareigÅ«nas J. K. tariasi ir susitaria dėl kyÅ¡io paėmimo, pinigų keitimo, kyÅ¡io perdavimo vietos, o kitas pareigÅ«nas T. V. realiai pinigus paima. Å i aplinkybių chronologija teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abu nuteistieji veikė vieningai, todėl prieÅ¡ingai nei bandoma nuneigti apeliaciniuos skunduose iÅ¡dėstytais argumentais, nusikalstama veika, numatyta BK 225 str. 4 d. buvo padaryta minėtiems asmenims bendrininkaujant.             Nuteistasis T.

V. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, o bÅ«tent, jog skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad G. K. 50 Lt kyšį pareigÅ«nams perdavė degalinės (esančios P.Kavoliuko g. 32 A, Vilniuje) aikÅ¡telėje, kai tuo tarpu teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtino, kad pareigÅ«nai į minėtÄ degalinės aikÅ¡telę įvažiavę nebuvo. Pastebėtina, jog tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog kyÅ¡is iÅ¡ G. K. buvo paimtas Vilniuje, prie AsanavičiÅ«tės g. 32 A, įrengto iÅ¡važiavimo iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės. Gynėjos nurodyta aplinkybė nepaneigia nuteistųjų kaltės.             Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose bandoma nuginčyti daugumÄ teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų teiginių, nurodomi padaryti pažeidimai, neatlikti veiksmai, tačiau iÅ¡ esmės Å¡ie argumentai neduoda pagrindo aukÅ¡tesnės instancijos teismui suabejoti dėl nuteistųjų J.

K. ir T. V. kaltės ir paskirtos bausmės teisingumo.             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuteistųjų J. K. ir T. V. teiginius, jog jie nėra kalti dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir iÅ¡analizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti jį niekiniu.             Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,              n u t a r ė :             nuteistojo T. V. ir nuteistojo J. K. gynėjos advokatės Marinos GuÅ¡auskienės apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkas             (paraÅ¡as)                                                                           Stasys Punys             Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                                     Regina Pocienė                                                                                                                                            Angelė Ikasalienė             NuoraÅ¡as tikras:             Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Stasys Punys             Â