2013-10-28 Nr. AB-7236-3-61-3-02938-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2035/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02938-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl įsakymų panaikinimo, kompensacijos už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apygardos prokuratūra).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. lapkričio 20 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1. Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir generalinis prokuroras) 2012 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. P-989 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui I. V.“ (toliau – ir Įsakymas dėl nuobaudos);

2. Generalinio prokuroro 2012 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. P-990 „Dėl I. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo);

3. Kadangi jo buvęs prokuroro etatas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje nuo 2012 m. lapkričio 5 d. yra užimtas, į eitas pareigas jis negali būti grąžintas, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra, atsakovas) vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką (trijų mėnesių vidutinio pareiškėjo darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką);

4. Laikyti, kad iš tarnybos jis buvo atleistas pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

5. Jeigu teismas nuspręstų, kad ne visas generalinio prokuroro Įsakymas dėl nuobaudos yra naikintinas, o tik jo dalis, prašė panaikinti dalį, kuria I. V. skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, skiriant švelnesnę tarnybinę nuobaudą;

6. Iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, priteisti 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Generalinis prokuroras pripažino, kad pareiškėjas, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras, padarė tarnybinį pažeidimą ir už tai minėtuoju įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Pareiškėjas išdėstė generalinio prokuroro Įsakyme dėl nuobaudos konstatuojamas aplinkybes ir su Įsakymu dėl nuobaudos nesutiko. Pažymėjo, kad pagrindinė priežastis, lėmusi Komisijos tarnybinio patikrinimo metu nustatytus pareiškėjo darbo trūkumus – didžiulis, nenormalus darbo krūvis. Teismų praktikoje didelis darbo krūvis, dėl kurio atsiranda darbo trūkumų, vertinamas kaip drausminę atsakomybę šalinanti ar bent jau švelninanti aplinkybė. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija Generalinės prokuratūros 2012 m. spalio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-2487 „Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. veiksmų atliekant, organizuojant, kontroliuojant ikiteisminius tyrimus bei jiems vadovaujant“ (toliau – ir Išvada) nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu I. V. kontroliavo 141 ikiteisminį tyrimą, kai kolegos S. P. ir D. D. atitinkamai kontroliavo 78 ir 45. Nepaisant ženklaus ikiteisminių tyrimų kontrolės skirtumų, pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai (ištirtų nusikalstamų veikų skaičius, teismui perduotų bylų skaičius, nutrauktų bei sustabdytų ikiteisminių tyrimų skaičius ir kt.) yra ne prastesni nei paminėtųjų kolegų. Generalinio prokuroro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. I-63 patvirtintas Generalinės prokuratūros 2012-2014 metų strateginis veiklos planas, kuriame nurodyta, kad vienam šalies prokurorui per 2011 metus vidutiniškai teko 46 ištirtos nusikalstamos veikos. Pareiškėjo darbo rezultatai žymiai geresni už šalies statistinį vidurkį: 2010 metais ištyrė 97 nusikalstamas veikas (kaip ir strateginiame plane, kalbama apie priimtus proceso sprendimus perduoti bylas teismui ar nutraukti ikiteisminius tyrimus nereabilitaciniais pagrindais), 2011 metais ištyrė 81 nusikalstamą veiką, 2012 metais (laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 23 d.) ištyrė 82 nusikalstamas veikas, kas žymiai viršija vienam šalies prokurorui per metus vidutiniškai tekusių ištirtų nusikalstamų veikų skaičių 2011 metais (46 vnt.) bei planuojamą rezultatą 2012 m. pabaigai (48 ištirtos nusikalstamos veikos).

Pažymėjo, kad be prokuroro darbo funkcijų, Kretingos rajono prokuratūroje pareiškėjas buvo atsakingas už įstaigos slaptų dokumentų tvarkymą, už darbo laiko apskaitą, darbo saugą įstaigoje, tam tikrų statistinių duomenų pateikimą ir sisteminimą iki 2011 m. ir kt., o tai yra papildomų laiko sąnaudų reikalaujantys darbai. Pareiškėjas nesutiko, jog nustatyti pažeidimai šiuose 49 ikiteisminiuose tyrimuose turėtų būti vertinami kaip verti pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos. Pažymėjo, kad iš Išvados, Lentelės Nr. 2, iš Įsakymo dėl nuobaudos sunku suprasti, kokie būtini proceso veiksmai paminėtuose 49 ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo atlikti, kadangi būtent būtinų proceso veiksmų neatlikimu pareiškėjas kaltinamas Įsakyme dėl nuobaudos. Darė prielaidą, jog galbūt turimi omenyje 6 ikiteisminiai tyrimai, kurių numeriai yra Nr. 69-1-00320-11 (lentelėje Nr. 2 pažymėtas 4 numeriu), Nr. 69-1-0023-12 (lentelėje Nr. 2 pažymėtas 11 numeriu), Nr. 69-1-00423-10 (lentelėje Nr. 2 pažymėtas 46 numeriu), Nr. 69-1-00150-10 (lentelėje Nr. 2 pažymėtas 47 numeriu), Nr. 69-1-00204-10 (lentelėje Nr. 2 pažymėtas 48 numeriu), Nr. 69-1-00389-10 (lentelėje Nr. 2 pažymėtas 52 numeriu) ir kurie Išvadoje bei lentelėje minimi kaip nutraukti nepagrįstai ir neteisėtai, todėl atnaujintini. Manė, kad sprendimų nepagrįstumas paaiškės tik tada, kai jie bus panaikinti ir atlikus papildomus procesinius veiksmus bus priimti visiškai kitokie sprendimai ir jie įsiteisės. Pareiškėjas nesutiko su vertinimu dėl ikiteisminių tyrimų nutraukimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pabrėžė, kad ikiteisminiuose tyrimuose jis priėmė nutarimus savo kompetencijos ribose, priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatytą procesinį sprendimą, t. y. galimą priimti procesinį sprendimą, ir nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šie procesiniai sprendimai yra neteisėti. Be to, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas vertinamas nagrinėjant baudžiamąją bylą baudžiamojo proceso tvarka, o ne kitokia tvarka. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus.

Pažymėjo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnį, pažeidžia Prokuratūros įstatymo normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo (11 str.). Nurodytą įstatymų aiškinimą patvirtina ir teismų praktika (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Nr. I-2277-602/2009). Minėtuose 6 ikiteisminiuose tyrimuose priimti procesiniai sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra motyvuoti, pagrįsti surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei teisės normų aiškinimu, BPK nustatyta tvarka nėra panaikinti, įsiteisėję, apie priimtus sprendimus proceso dalyviai informuoti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad tyrimai nutraukti nepagrįstai ar neteisėtai. Išvadoje ir 2-ojoje jos lentelėje nurodant, kad 6 ikiteisminiai tyrimai nutraukti nepagrįstai, pasisakant, jog neatlikti tam tikri veiksmai, vienais atvejais visiškai nenurodoma, kokie tie veiksmai yra neatlikti. Pareiškėjo manymu, Komisija ikiteisminiame tyrime išaiškėjusias aplinkybes vertino atskirai nuo ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių nuostatų.

Kitas Įsakyme dėl nuobaudos minimas pažeidimas, susijęs su minėtais 49 ikiteisminiais tyrimais, yra įstatymo nustatytų terminų pažeidimas, jų neatnaujinimas, taip vilkinant šiuos ikiteisminius tyrimus. Išvadoje ir Įsakyme dėl nuobaudos minimi 49 ikiteisminiai tyrimai buvo atlikti per įstatymo nustatytus terminus, nors procesiniai sprendimai (nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą) dalyje šių bylų buvo priimti pasibaigus minėtiesiems terminams. Ikiteisminis tyrimas atliekamas nebebuvo – procesiniai veiksmai atliekami nebuvo.

Pareiškėjas ėmėsi visų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką, o procesinius sprendimus dalyje šių ikiteisminių tyrimų priėmė nukrypdamas nuo BPK 176 straipsnio nustatyto reikalavimo dėl didelio darbo krūvio. Minėtieji 49 ikiteisminiai tyrimai nebuvo prioritetiniai BPK 176 straipsnio prasme, nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių, nusikalstamos veikos atskleidimo prasme šie tyrimai buvo neperspektyvūs. Darė išvadą, jog pareiškėjas turėjo pratęsti terminą tik tam, jog priimtų galutinį procesinį sprendimą, t. y. tyrimą nutrauktų, nors jokio ikiteisminio tyrimo, t. y. jokių proceso veiksmų prieš priimant sprendimą nebeatliko.

BPK 99 straipsnis numato, kad baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką. Iš šios teisės normos matyti, jog baudžiamojo proceso terminai vis dėlto siejami su proceso veiksmų, o ne procesinių sprendimų priėmimu. Procesinis sprendimas nėra baudžiamojo proceso veiksmas, kurių sąrašas numatytas BPK. Praktikoje tokiais atvejais procesiniai terminai nepratęsinėjami. Didelė dalis 2 lentelėje minimų praleistų terminų nėra itin ženklūs ir sudaro 2-3 mėnesius, be kita ko, kai kurie (10) iš 49 ikiteisminių tyrimų (Nr. 69-1-00321-11, Nr. 69-1-00272-11, Nr. 69-1-0023-12, Nr. 69-1-00072-12, Nr. 69-2-00016-12, Nr. 69-1-00128-12, Nr. 69-1-00111-12, Nr. 69-1-00138-12, Nr. 69-1-00083-11, Nr. 69-1-00145-11) nutraukti laiku, nesuėjus BPK 176 straipsnyje nustatytiems ikiteisminio tyrimo terminams, todėl generalinio prokuroro išvada dėl jų užvilkinimo nepagrįsta.

Dalyje iš 49 ikiteisminių tyrimų antrojoje lentelėje (Nr. 69-1-00221-11, Nr. 69-2-00016-12, Nr. 69-1-00128-12, Nr. 69-1-00124-12, Nr. 69-1-00112-12, Nr. 69-1-00156-11, Nr. 69-1-00138-12, Nr. 69-1-00060-11) iš viso nenurodomi jokie pažeidimai, susiję su šiais tyrimais. Išvados 2 lentelė, o atitinkamai ir Įsakymas dėl nuobaudos yra neaiškūs, kai nenurodomi konkretūs pažeidimai ikiteisminiame tyrime, ribojantys teisę į gynybą, nes pareiškėjas nežino, apie kokius tariamus pažeidimus šiuose ikiteisminiuose tyrimuose užsimenama.

Didžioji dalis iš tų 49 ikiteisminių tyrimų nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o taip pat juose nebuvo nustatyti įtariamieji, taigi niekam nebuvo taikyti ir baudžiamojo proceso įstatymo numatyti ribojimai (Nr. 69-1-00331-11, Nr. 69-1-00323-11, Nr. 69-1-00321-11, Nr. 69-1-00307-11, Nr. 69-1-00272-11, 2 lentelėje žymimi numeriais 1, 2, 3, 5, 9 ir kt.). Tvirtino, kad tai sumažina Komisijos nustatytų pažeidimų juose reikšmę ir galėtų būti pagrindas spręsti, jog pareiškėjas nevertas pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos, kadangi procesiniai sprendimai yra priimti, o kai kurie ikiteisminiai tyrimai užbaigti ir per įstatymo nustatytą laiką.

Iš minimų 49 ikiteisminių tyrimų net 20 yra pradėti ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnį, bet pagal kodą 555000 – t. y. dėl mirties priežasties nustatymo, 3 yra pradėti pagal kodą 556000 – dėl dingusio be žinios asmens paieškos (t. y. ikiteisminiai tyrimai Nr. 69-1-00048-12, Nr. 69-1-00336-11, Nr. 69-1-00096-11, Nr. 69-1-00292-11, Nr. 69-1-00098-11, Nr. 69-1-00307-11, Nr. 69-1-00223-10, Nr. 69-1-00323-11, Nr. 69-1-00241-11, Nr. 69-1-00049-12, Nr. 69-1-00061-11, Nr. 69-1-00033-11, Nr. 69-1-00156-11, Nr. 69-1-00143-11, Nr. 69-1-00331-11, Nr. 69-1-00056-12, Nr. 69-1-00055-12, Nr. 69-1-00036-12, Nr. 69-1-00112-12, Nr. 69-1-00124-12, Nr. 69-1-00418-10, Nr. 69-1-00225-10, Nr. 69-1-00336-10).

Visi šie 23 ikiteisminiai tyrimai nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atkreipė dėmesį, kad ne visi minimi ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti praleidus ikiteisminio tyrimo terminus. Pažymėjo, kad kalbant apie 23 ikiteisminius tyrimus dėl mirties priežasties nustatymo bei dėl dingusio be žinios asmens paieškos 3 mėnesių ikiteisminio tyrimo termino Komisijos minimi įstatymai ar generalinio prokuroro minimas įstatymas apskritai nereglamentuoja, nors neva jo (ar jų) pažeidimas sudaro pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį.

BPK 176 straipsnyje nekalbama apie ikiteisminius tyrimus, pradėtus pagal kodus 555000 ir 556000, kalbama tik apie baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus bei neatsargius nusikaltimus ir jų atlikimo terminus. Generalinės prokuratūros 2012 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. I-300 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. I-142 „Dėl Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai arba dingusio be žinios asmens buvimo vietai nustatyti turėtų būti atliktas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius.

Aprašas yra rekomendacinio pobūdžio vidaus tvarką reglamentuojantis teisės aktas, be to, minėta norma nėra imperatyvi.

Įsakyme dėl nuobaudos, kalbant apie visus 49 nutrauktus ikiteisminius tyrimus, pažymima, jog nutraukdamas juos pareiškėjas pažeidė įstatymo nustatytus terminus (Išvadoje šiuo klausimu minima, jog pažeidė įstatymų nustatytus terminus), tačiau atkreipė dėmesį į paminėtus 10 ikiteisminių tyrimų (Nr. 69-1-00321-11, Nr. 69-1-00272-11, Nr. 69-1-0023-12, Nr. 69-1-00072-12, Nr. 69-2-00016-12, Nr. 69-1-00128-12, Nr. 69-1-00111-12, Nr. 69-1-00138-12, Nr. 69-1-00083-11, Nr. 69-1-00145-11), kurie nutraukti laiku ir nepažeidžiant BPK 176 straipsnyje numatytų terminų, todėl už juos tarnybinė atsakomybė neturėtų būti taikoma.

Be to, 5 ikiteisminiai tyrimai pagal kodus 555000 ir 556000 (Nr. 69-2-00016-12, Nr. 69-1-00112-12, Nr. 69-1-00124-12, Nr. 69-1-00156-11, Nr. 69-1-00143-11) nutraukti nesuėjus netgi 3 mėnesių terminui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, už ką tarnybinės nuobaudos taikymas taip pat negalimas. Kai kurie ikiteisminiai tyrimai nutraukti pažeidžiant 3 mėnesių terminą vos keletą ar keliolika dienų (Nr. 69-1-00336-11 – pavėluota 3 dienos, Nr. 69-1-00331-11 – 6 dienos, Nr. 69-1-00323-11 – 10 dienų, Nr. 69-1-00223-10 – 12 dienų, Nr. 69-1-00096-11 – 14 dienų, Nr. 69-1-00098-11 – 14 dienų).

Yra ir daugiau tyrimų, kuriuose terminas pažeistas labai nežymiai. Ikiteisminis tyrimas Nr. 69-1-00128-12 įtrauktas į 49 ikiteisminių tyrimų sąrašą. Iš Išvados priedo (lentelės Nr.

2) matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 69-1-00128-12 buvo pradėtas 2012 m. balandžio 28 d. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 2012 m. birželio 27 d. ikiteisminis tyrimas gautas prokuratūros įstaigoje iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, 2012 m. birželio 28 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 38 straipsnyje, BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais. Lentelės Nr. 2 grafoje „Išvados“ nėra jokio įrašo (apie galimą vienokį ar kitokį pažeidimą). Prokuroro 2012 m. birželio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaip to reikalauja įstatymas, tą pačią dieną buvo patvirtintas Kretingos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo ir tik nuo to momento procesinis sprendimas šioje byloje laikytinas priimtu.

BPK 214 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Vertino, kad tiek Komisija, tiek generalinis prokuroras, įtraukdami ikiteisminio tyrimo Nr. 69-1-00128-12 atvejį atitinkamai į tarnybinio patikrinimo Išvadą bei į Įsakymą dėl nuobaudos, peržengė savo kompetencijos ribas, taip pablogindami pareiškėjo kaip tikrinamo pareigūno padėtį, didindami neva padarytų pažeidimų mastą, dėl inkriminuojamų pažeidimų formulavimo neaiškumo, netgi nelogiškumo, apsunkindami gynybos galimybes.

Įsakyme dėl nuobaudos konstatuojama, jog buvo vilkinami 70 ikiteisminių tyrimų bei juose nepriimta galutinių procesinių sprendimų (Komisijos sudarytos Išvados priedo pirma lentelė). Pareiškėjas nesutiko, kad Komisijos nustatyti pažeidimai šiuose 70 ikiteisminių tyrimų turėtų būti vertinami kaip menkinantys institucijos prestižą, žeminantys prokuroro vardą ir yra prokuroro priesaikos sulaužymas. Tvirtino, kad dalis šių ikiteisminių tyrimų yra tokie procesai, kuriuose net ir atlikus reikalingus veiksmus, realu, jog nusikalstamos veikos nebūtų atskleistos. Paminėjo ikiteisminius tyrimus, kurie netgi Išvados 1 lentelėje vertinami kaip stabdytini, pvz., Nr. 69-1-00197-12 (lentelėje Nr. 1 pažymėtas Nr. 3), Nr. 69-1-00172-12 (lentelėje pažymėtas Nr. 5), Nr. 69-1-00071-09 (lentelėje pažymėtas Nr.

11) Nr. 69-2-00025-11 (lentelėje pažymėtas Nr.

54) arba nutrauktini – Nr. 69-2-00042-11 (lentelėje Nr. 1 pažymėtas Nr. 21), Nr. 69-1-00034-11 (lentelėje Nr. 1 pažymėtas Nr. 40). 2012 m. spalio 8 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 69-2-00042-11. Pažymėjo, kad iš 70 ikiteisminių tyrimų, dauguma yra neperspektyvūs. Yra ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje pareiškėjas dėl pradėto patikrinimo nebespėjo priimti galutinių procesinių sprendimų, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagas išsivežė Komisija tikrinimui (Nr. 69-1-00218-12 (lentelėje Nr. 1 pažymėtas Nr. 4), Nr. 30-2-00192-10 (lentelėje Nr. 1 pažymėtas Nr. 32), kurioje buvo rašomas kaltinamojo akto projektas.

Nemaža dalis iš minėtų 70 ikiteisminių tyrimų (11) pareiškėjui buvo perduoti 2011 m. rugpjūčio 1 d. (tai patvirtina prie pareiškėjo skundo pridedamo 2011 m. rugpjūčio 1 d. akto kopija), t. y. po to, kai iš tarnybos savo noru buvo leista atsistatydinti kitam Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorui G. B.. Vertino, kad nuo šios datos turėtų būti sprendžiama apie pareiškėjo atsakomybę dėl šių tyrimų, be to, buvo ir daugiau ikiteisminių tyrimų, kurių medžiagos buvo ne G. B. darbo kabinete, o ikiteisminio tyrimo įstaigose, ir kurias iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. kontroliavo prokuroras G.

B. ir šios medžiagos taip pat buvo išskirstytos likusiems trims Kretingos rajono apylinkės prokurorams, gavus jas iš ikiteisminio tyrimo įstaigos. Visose pareiškėjui 2011 m. rugpjūčio 1 d. perduotose prokuroro G. B., kuriam po pirmojo tarnybinio patikrinimo buvo skirta kur kas švelnesnė nuobauda, bylose matyti, kad neatliekami proceso veiksmai nuo 2010 metų, pvz., ikiteisminiai tyrimai Nr. 69-1-00296-09, Nr. 69-1-00472-09, Nr. 69-1-00368-09, (lentelėje Nr. 1 numeriai 36, 37, 38,) ir t. t., tačiau už tokį neveikimą G. B. 2010 m. nebuvo pritaikyta griežčiausia nuobauda, o pradėjus pakartotinį tarnybinį patikrinimą 2011 m. ir jį atlikus, jam netgi buvo leista atsistatydinti iš tarnybos savo noru.

Įsakyme dėl nuobaudos minima ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 69-1-00402-10, kurioje tyrimas buvo atliekamas pagal BK 164 straipsnį ir kurioje akcentuojama, kad šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjęs yra mažametis, toks tyrimas BPK 176 straipsnio prasme laikytinas prioritetiniu, tačiau sprendimas jame laiku nebuvo priimtas. Šioje byloje R. I. buvo įtariamas tuo, kad pagal teismo sprendimą vengė pareigos mokėti lėšas vaiko išlaikymui, pagal teismo sprendimus piniginės lėšos vaiko išlaikymui turėjo būti mokamos jo mamai – B. J.. Tai reiškia, kad ši byla nepatenka į bylų, kurios BPK 176 straipsnio prasme laikytinos prioritetinėmis bylomis, sąrašą, nes nukentėjusiuoju byloje buvo pilnametis asmuo.

Pažymėjo, kad per savo beveik 7 metų prokuroro karjerą pareiškėjas turėjo tik vieną išteisintą asmenį – byloje Nr. 69-1-00541-09. Byloje Nr. 69-1-00402-10 kaltinamojo akto projektą pareiškėjas buvo surašęs 2011 m. birželio 27 d., tačiau tuo metu byla Nr. 69-1-00541-09 dar buvo neišnagrinėta kasacine tvarka, kurioje situacija buvo analogiška kaip ir medžiagoje Nr. 69-1-00402-10, todėl nenorėjo į teismą perduoti analogiškos bylos, nesulaukęs galutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo byloje Nr. 69-1-00541-09. Tai buvo suderinta ir su Kretingos rajono vyr. prokuroru S. R. J.. Ši byla, surašius kaltinamąjį aktą, artimiausiu metu bus perduota teismui. Teismui artimiausiu metu bus perduota ir byla Nr. 69-1-00125-11. Ikiteisminiai tyrimai Nr. 69-1-00015-11, Nr. 69-1-00400-10 šiuo metu jau yra sustabdyti BPK 31 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kitas prioritetinis ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečių yra tyrimas Nr. 69-1-00296-09. Komisija neįžvelgė problemos, kad bylų, kurios priskirtinos prioritetinių bylų kategorijai, laiku nebaigė prokuroras G. B.. Jokių neigiamų padarinių dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 69-1-00387-07 neatsirado. Tokia tyrimo baigtis būtų buvusi netgi jeigu jis ir būtų persiuntęs bylą ikiteisminio tyrimo įstaigai/archyvui.

Komisija Išvadoje dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 69-1-00463-07 konstatavo, kad surašius kaltinamąjį aktą ši byla nebuvo išsiųsta į teismą, o po trijų mėnesių, mirus kaltinamajam, prokuroro nutarimu nutraukta. Komisijos Išvadoje konstatuotos faktinės aplinkybės – tai, kad I. V. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 69-1-00463-07 2008 m. birželio 10 d. surašė kaltinamąjį aktą, tačiau daugiau negu 4 metus neišsiuntė jo su ikiteisminio tyrimo medžiaga į teismą. Tačiau reali situacija yra visiškai kitokia – baudžiamoji byla buvo nutraukta kaltinamajam mirus, o ne užbaigta kaltinamuoju aktu bei neperduota teismui. Matyti, jog šioje byloje proceso metu mirė ne tik nukentėjusysis, bet ir kaltinamasis, todėl net ir perdavus bylą teismui, galutinis procesinis sprendimas būtų buvęs toks, kokį priėmė pareiškėjas – baudžiamoji byla būtų buvusi nutraukta kaltinamajam mirus, o tai galėtų būti realus pagrindas vertinti, jog asmuo net pareiškėjui ir veikiant preciziškai taip, kaip numato teisės aktai, baudžiamosios atsakomybės nebūtų patyręs dėl savo gyvenimo baigties. Atkreipė dėmesį, kad sprendimai bylose Nr. 69-1-00387-07 ir Nr. 69-1-00463-07 buvo priimti suderinus juos su vyr. prokuroru S. R. J.. Vertino, kad tyrimas buvo atliekamas kryptingai ir šališkai. Iš 49 ikiteisminių tyrimų nė viename nebuvo atliktas nė vienas procesinis veiksmas ikiteisminio tyrimo terminui pasibaigus. Komisijos šališkumą rodo ir tai, kad į 49 bylų sąrašą Išvadoje ji įtraukė ir tuos paminėtus nutrauktus ikiteisminius tyrimus, apie kurių trūkumus jokių išvadų nepateikė.

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad I. V. griežčiausia tarnybinė nuobauda taikyta, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad iš Įsakyme dėl nuobaudos minimų 70 ikiteisminių tyrimų su nurodytais numeriais, kuriuos jis organizavo, jiems vadovavo ir buvo visiškai atsakingas už jų eigą ir sėkmę, kuriuose nebuvo priimti galutiniai proceso sprendimai, 57 ikiteisminiuose tyrimuose nuo 1 mėnesio iki 2 metų 7 mėnesių nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai. Tyrimas buvo atliekamas iš viso dėl 71 nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiaisiais pripažinti iš viso 61 asmenys, iš jų 4 nepilnamečiai. Įtarimai pareikšti 67 asmenims, iš jų 6 nepilnamečiams. Nuo pranešimų apie įtarimą įteikimo buvo praėję nuo 2 mėnesių iki 3 metų 3 mėnesių (iš viso 54 ikiteisminiuose tyrimuose nuo įtarimų pateikimo praėję daugiau negu 7 mėnesiai). 38 asmenims, iš jų 3 nepilnamečiams, paskirtos kardomosios priemonės. 65 ikiteisminiuose tyrimuose yra suėję, neatnaujinti ir nepratęsti ikiteisminio tyrimo terminai. Pažymėjo, kad BPK 1 ir 2 straipsniai įpareigoja prokurorą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Prokuroras turi pareigą užtikrinti būtinų proceso veiksmų atlikimą, taip pat užtikrinti, kad būtų surinkti duomenys apie ikiteisminio tyrimo dalyką. Be to, prokuroras turi tai padaryti per trumpiausią laiką. Atlikęs visus reikiamus proceso veiksmus, prokuroras privalo priimti sprendimą, tinkamai jį įforminti bei pranešti proceso dalyviams. Prokuroras turi pareigą nevilkinti tyrimo nepriklausomai nuo to, ar konkretų ikiteisminį tyrimą laiko svarbiu, perspektyviu, ar ne. Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kai nustatytos tokį sprendimą pagrindžiančios aplinkybės, taip pat turi būti priimamas per trumpiausius terminus. Be šio reikalavimo, nusprendęs, kad ikiteisminiam tyrimui neužtenka BPK 176 straipsnyje numatytų terminų, prokuroras privalo užtikrinti, kad terminas būtų pratęstas aukštesniojo prokuroro.

Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 69-1-00387-07 pažymėjo, kad I. V., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu, pareiškė prašymą šią bylą perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, motyvuodamas tuo, kad nepilnai ir nevisapusiškai ištirtos ir nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, yra būtinybė nustatyti kitus nusikaltimo padaryme dalyvavusius asmenis ir tikslinti kitas aplinkybes. Prokuroras taip pat nurodė, kad byloje turi būti atliktas papildomas tyrimas, o visų nusikaltimo bendrininkų veiksmai tiriami ir nagrinėjami kartu.

Dėl to Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi bylą perdavė prokurorui tyrimui papildyti ir nustatė 3 mėnesių terminą. Atkreipė dėmesį, kad I. V. privalėjo tyrimą papildyti būtent per teismo nustatytą terminą. I. V. teiginiai apie jo pasikeitusią nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo perspektyvos laikytini tik jo nepagrįsta gynybine pozicija, kuri negali pateisinti netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo. Paminėtos aplinkybės ir pareiškėjo teiginiai, kad jis jau teismo posėdžio metu žinojo, jog ikiteisminį tyrimą dėl A.

P. teks nutraukti ir todėl tyrimą susigrąžino, rodo, kad I. V. neatsakingai atliko prokuroro funkcijas. Be to, ikiteisminiame tyrime Nr. 69-1-00387-07, praėjus 8 mėnesiams po bylos grąžinimo iš teismo, gautas 2010 m. rugsėjo 8 d. nukentėjusiųjų A. G. ir S. G. skundas, kuriame pagrįstai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas, jame praėjus 5 mėnesiams po teismo nustatyto termino tyrimo veiksmams atlikti neatlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, nukentėjusiesiems neatlyginta padaryta žala. Vertinant I. V. 2010 m. rugsėjo 22 d. raštu pateiktą atsakymą nukentėjusiesiems, darė išvadą, kad I.

V. pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes laiko pagrįstomis ir atsakyme nurodo veiksmus, kuriuos planuoja atlikti, t. y. nurodo, jog bus atliekami procesiniai veiksmai, apklausos, akistatos su A. P., su D. Š. bei V. Š.. Tačiau šie, taip pat ir kiti veiksmai, atliktini siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus ir nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamos veikos atskleidimui, atlikti taip ir nebuvo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 69-1-00387-07 buvo sustabdytas, tačiau Kretingos rajono policijos komisariatui, kuriame buvo atliekamas šis tyrimas, po to, kai byla su kaltinamuoju aktu buvo išsiųsta į teismą, jokių kitų duomenų (statistinių kortelių ir pan.), kuriuos privaloma pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, taip pat ir apie skunde minimą sprendimą dėl šio ikiteisminio tyrimo sustabdymo, nėra pateikta.

Akcentavo, kad nepaisydamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartyje nustatyto termino, nukentėjusiųjų skundų, savo paties ne kartą išreikštos pozicijos šiame ikiteisminiame tyrime, I. V. nesiėmė jokių veiksmų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas, šį ikiteisminį tyrimą vilkino, kol atsirado itin neigiami padariniai teisingumo vykdymo procese – 2012 m. rugsėjo 17 d. suėjo baudžiamosios atsakomybės senatis. Tai patvirtino, kad I. V. neveikimas ikiteisminiame tyrime Nr. 69-1-00387-07 pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas.

Pareiškėjo argumentai nepaneigia to, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 69-1-00463-07, pradėtame 2007 m. lapkričio 11 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, padaryti itin grubūs procesiniai pažeidimai. Šios aplinkybės buvo žinomos ir įvertintos priimant sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos I. V. taikymo, todėl teigti, kad Įsakyme dėl nuobaudos nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių duomenų, nėra pagrindo. I. V. samprotavimais negali būti pateisinama tai, kad 2008 m. birželio 10 d. surašęs kaltinamąjį aktą bylos jis neperdavė į teismą.

Remiantis generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui (generalinio prokuroro 2007 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-179 patvirtinta redakcija) 21 punktu, surašytas kaltinamasis aktas su bylos medžiaga ne vėliau kaip kitą darbo dieną turėjo būti išsiųsti teismui, tačiau pareiškėjas bylos su kaltinamuoju aktu teismui neperdavė apskritai. I. V. ne tik netinkamai organizavo šį ikiteisminį tyrimą, realiai neišsiuntęs baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu į teismą, jis pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai savo parašu patvirtintus duomenis, neatitinkančius faktinių aplinkybių, t. y. 2008 m. birželio 13 d. užpildė ir Kretingos rajono policijos komisariatui pateikė statistinę kortelę (20 kortelė), kurioje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 69-1-00463-07 byla išsiųsta į teismą.

Apie jokį kitą šiame ikiteisminiame tyrime priimtą sprendimą ikiteisminio tyrimo įstaiga informuota nebuvo. Nors remiantis oficialiais duomenimis byla nuo 2008 m. birželio 13 d. buvo teisme, tik praėjus daugiau negu 4 metams, pradėjus I. V. veiklos patikrinimą, paaiškėjo, kad byla visą šį laiką realiai buvo I. V. kabinete. Tai, kad kaltinamasis po kelių mėnesių numirė nesulaukęs bylos perdavimo į teismą, nors kaltinamasis aktas buvo surašytas ir jam įteiktas, jokiu būdu nepateisina I. V. neveikimo, o priešingai, tik patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo organizuotas visiškai netinkamai.

Visas jo veikimas po to, kai ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, surašytas kaltinamasis aktas ir įteiktas kaltinamajam, buvo neteisėtas. Byla su kaltinamuoju aktu privalėjo būti perduota į teismą, ji negalėjo net 4 metus likti pas I. V.. Šis pažeidimas yra trunkamasis, kuris laikytinas baigtu tada, kai patikrinimo metu byla rasta I. V. kabinete. Šios aplinkybės patvirtina, kad pagrįstai konstatuota, jog I. V., organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 69-1-00463-07, padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuris leido išvengti kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėjo, kad I. V. nurodyti argumentai nepaneigia to, kad jis vilkino 6 ikiteisminius tyrimus (Nr. 69-1-00402-10, Nr. 69-2-00018-11, Nr. 69-1-00400-10, Nr. 69-1-00015-11, Nr. 69-1-00296-09, Nr. 69-1-00125-11), patikrinimo metu rastus jo kabinete. Šie ikiteisminiai tyrimai vilkinti neatsižvelgiant į BPK 176 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatą, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai, turi būti prioritetinis. Keturiuose ikiteisminiuose tyrimuose pranešimai apie įtarimus įteikti 6 nepilnamečiams ir nuo pranešimų apie įtarimą įteikimo yra praėję nuo 1 metų 4 mėnesių iki 3 metų. Išvadoje yra pakankamai duomenų, kad šie ikiteisminiai tyrimai buvo vilkinti, neatlikti reikiami proceso veiksmai, nevykdyta ikiteisminio tyrimo atlikimo prokurorinė kontrolė, nepriimti galutiniai proceso sprendimai. Aplinkybė, kad I. V. ikiteisminiame tyrime Nr. 69-1-00402-10 nepripažino vaiko nukentėjusiuoju, nepatvirtina to, kad nepilnametis dėl padarytos veikos nepatyrė žalos. Pabrėžė, kad esminis pažeidimas, susijęs su šiuo ikiteisminiu tyrimu, yra tas, kad 2011 m. balandžio 14 d. įtariamajam buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, tačiau daugiau negu 17 mėnesių kaltinamasis aktas nebuvo surašytas, byla į teismą neperduota, patikrinimo metu 2012 m. rugsėjo 18 d. ji rasta prokuroro I. V. kabinete. I. V. neturėjo pagrindo laukti, kada bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 69-1-00541-09 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir į teismą neperduoti analogiškos bylos. Be to, tai nebuvo sudėtingas ar didelės apimties ikiteisminis tyrimas. Tą patvirtina ir tai, kad ikiteisminį tyrimą Nr. 69-1-00402-10 2012 m. spalio 1 d. paskyrus organizuoti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui A. N., jis 2012 m. lapkričio 27 d. surašęs kaltinamąjį aktą (nepilni 2 lapai) perdavė teismui. Ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas per nepilnus du mėnesius, be to, visą bylos medžiagą sudarė 96 lapai, iš kurių didžioji dalis neprocesinių veiksmų protokolai, įvairios pažymos, paklausimai. Tai, kad I. V. daugiau negu 17 mėnesių nuo pranešimo apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą nesurašė kaltinamojo akto ir bylos neperdavė į teismą, pagrįstai įvertinta kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas.

Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 69-1-00296-09 pažymėjo, kad I. V. jį organizuoti pavesta 2011 m. rugpjūčio 1 d., ko neneigė ir jis pats. Kad ši ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo gauta prokuratūroje, patvirtina Kretingos rajono apylinkės prokuratūros pateikti duomenys bei antspaudas ant ikiteisminio tyrimo medžiagos viršelio. Nepriklausomai nuo to, kas ir kiek laiko prieš tai buvo atsakingas už ikiteisminio tyrimo Nr. 69-1-00296-09 organizavimą, po 2011 m. rugpjūčio 1 d. už tolimesnę ikiteisminio tyrimo eigą buvo atsakingas I. V.. I. V. pateikiami samprotavimai nepaneigia to, kad daugiau negu vienerius metus jis netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą Nr. 69-1-00296-09, jame nebuvo atliekami būtini proceso veiksmai, ikiteisminio tyrimo terminai nebuvo tęsiami, galutinis proceso sprendimas nebuvo priimtas. Vienus metus trukęs ikiteisminio tyrimo vilkinimas pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinė atsakomybė I. V. taikyta tik už jo paties padarytus pažeidimus. Laikotarpiai, kai konkrečius ikiteisminius tyrimus organizavo kiti prokurorai, nebuvo įskaičiuoti į laiką, kurį būtent I. V. netinkamai organizavo ikiteisminius tyrimus ir juos vilkino, už ką jam buvo taikyta griežčiausia tarnybinė nuobauda. I. V. argumentai apie kitų prokurorų netinkamai atliktą darbą nepateisina jo paties neveikimo.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog I. V. padarė tarnybinius pažeidimus 49 ikiteisminiuose tyrimuose su skundžiamame akte nurodytais numeriais, kuriuose galutinius proceso sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė neatlikęs būtinų proceso veiksmų, pažeisdamas įstatymo nustatytus terminus, jų neatnaujinęs, šiuos ikiteisminius tyrimus vilkino, t. y. nuo gavimo prokuratūroje dienos iki galutinio proceso sprendimo priėmimo juose praėjo nuo 20 dienų iki 1 metų 3 mėnesių. Įvertinant I. V. veiksmus ir neveikimą buvo vadovaujamasi Rekomendacijomis dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui, patvirtintomis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d.

įsakymu Nr. 1-47 (pakeista 2007 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-179), kurių 5 punkte numatyta, kad prokuroras, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nustatęs, kad nėra pagrindo ikiteisminį tyrimą pabaigti kaltinamojo akto surašymu, per 5 darbo dienas priima nutarimą (esant BPK nustatytiems terminams) nutraukti ikiteisminį tyrimą arba duoda rašytinius nurodymus atlikti papildomus veiksmus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžina ikiteisminio tyrimo įstaigai. Šį terminą rezoliucija gali pratęsti prokuroro vadovas. Taip pat buvo vadovaujamasi Aprašu, kurio 4 punktas numato, kad ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai arba dingusio be žinios asmens buvimo vietai nustatyti turėtų būti atliktas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius, o jeigu per šį terminą nepriimamas sprendimas ikiteisminį tyrimą nutraukti arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl konkrečios nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo terminą dėl ikiteisminio tyrimo sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių gali pratęsti aukštesnysis prokuroras.

Tai, jog Apraše nurodyta, kad tyrimas turėtų būti pabaigtas per 3 mėnesius, reiškia ne tai, kad jis gali būti baigtas per bet kokį terminą, tačiau tai, kad 3 mėnesių terminas nėra galutinis – prireikus jį gali pratęsti aukštesnysis prokuroras. Aprašo 15 punkte numatyta, kad kai ikiteisminio tyrimo terminas yra praleistas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras raštu kreipiasi į atitinkamą aukštesnįjį prokurorą su prašymu atnaujinti praleistą terminą ir jį pratęsti. Nusprendęs atnaujinti ikiteisminio tyrimo terminą, aukštesnysis prokuroras, vadovaudamasis BPK 102 straipsniu, priima nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Nurodė Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Nurodyti teisės aktai pareiškėjui buvo privalomi. Šie norminiai teisės aktai imperatyviai numato terminus, per kuriuos turi būti priimti proceso sprendimai. Tai reiškia, kad I. V., gavęs ikiteisminio tyrimo medžiagas iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, privalėjo per 5 darbo dienas priimti sprendimą dėl tyrimo tęsimo. Nusprendęs, kad yra pagrindas tyrimą nutraukti, jis privalėjo būtent per šį terminą surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Priešingu atveju, ikiteisminis tyrimas turėjo būti grąžintas ikiteisminio tyrimo įstaigai su rašytiniais nurodymais dėl papildomų veiksmų atlikimo.

Visus ikiteisminius tyrimus, taip pat ir tuos, kurie pradėti mirties priežasčiai arba dingusio be žinios asmens buvimo vietai nustatyti, I. V. privalėjo pabaigti per teisės aktų numatytus terminus, o juos praleidęs, prieš priimdamas sprendimus, privalėjo terminus atnaujinti.

Dėl nurodytų I. V. skundo teiginių pažymėjo, kad I. V. įstatymą interpretuoja sau palankia, tačiau netinkama ir neteisinga linkme. BPK 176 straipsnyje numatytų ikiteisminio tyrimo terminų aiškinimas, traktuojant, kad į juos neįeina laikas, skirtas proceso sprendimų priėmimui ir jų įforminimui, iškreipia ikiteisminio tyrimo terminų esmę, prasmę ir kertasi su vienu iš esminių greito proceso principu. Aprašo, galiojusio I. V. padarytų pažeidimų metu, 13 punkte vienareikšmiškai įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo dienos ir skaičiuojamas iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar pabaigimo kaltinamojo akto surašymu. Prie Išvados pridėtoje lentelėje Nr. 2 yra konkrečiai nurodyta, po kiek laiko nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo prokuratūroje buvo priimtas proceso sprendimas. Nors sprendimas privalėjo būti priimtas per 5 darbo dienas, nespėjus to padaryti, šis terminas turėjo būti pratęstas, o laiku nepratęsus, pirmiausiai jis turėjo būti atnaujintas, sprendimai buvo priimti praleidus terminus nuo 20 dienų iki 1 metų 3 mėnesių.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo konkrečiai įvardyta, kokie neigiami padariniai kilo dėl I. V. ikiteisminių tyrimų vilkinimo. Aplinkybę, kad ikiteisminių tyrimų vilkinimas nepriimant galutinio proceso sprendimo padarė didelę žalą, šiuo metu patvirtinta jau ir neskundžiami teismo sprendimai, kuriuos sąlygojo proceso dalyvių skundai dėl tyrimo vilkinimo ir jų procesinių teisių pažeidimų. Pareiškėjas ikiteisminiame tyrime Nr. 30-2-00242-11 gavęs proceso dalyvio 2012 m. liepos 17 d. skundą, kuriame prašoma nutraukti šį ikiteisminį tyrimą dėl per ilgos tyrimo trukmės, jo net neišsiuntė nagrinėjimui pagal kompetenciją į Kretingos rajono apylinkės teismą.

Skundą į šį teismą nagrinėjimui pagal kompetenciją 2012 m. rugsėjo 7 d. išsiuntęs prokuroras S. P., dalyvaudamas skundo nagrinėjime teisme, kaip ilgo tyrimo priežastis buvo priverstas nurodyti ir objektyvias aplinkybes dėl galimai netinkamo šį tyrimą kontroliavusio prokuroro, t. y. I. V. pareigų atlikimo. Kretingos rajono apylinkės teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00242-11 medžiaga, be kitų aplinkybių, 2012 m. spalio 31 d. nutartyje, kuria pratęsė terminą ikiteisminiam tyrimui pabaigti, konstatavo, kad iki 2012 m. rugsėjo 7 d.

šio ikiteisminio tyrimo kontrolę vykdęs prokuroras I. V. savo pareigas atliko netinkamai, dėl nepateisinamų priežasčių netyrė įtariamojo J. S. skundų, neatliko būtinų proceso veiksmų. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 30 d. neskundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00242-11 truko per ilgai, ir dėl šios priežasties ikiteisminį tyrimą nutraukė dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Teismas konstatavo, kad I. V. ikiteisminį tyrimą organizavo netinkamai, nors byla nebuvo sudėtinga. 2012 m. vasario, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesiais nebuvo atlikta jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, ikiteisminio tyrimo trukmė neadekvati atliktų tyrimo veiksmų kiekiui, jų sudėtingumui.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 69-1-00208-09 taip pat buvo nutrauktas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartimi, išnagrinėjus įtariamosios R. P. gynėjo prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Nutartyje vienareikšmiškai konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas, už kurio organizavimą buvo atsakingas I. V., buvo vilkintas. Šie duomenys patvirtina, kad I. V. vilkindamas 70 ikiteisminių tyrimų, taip pat ir tuos, kuriuos savo subjektyvia nuomone laikė neperspektyviais, neatlikdamas juose būtinų proceso veiksmų, nepriimdamas proceso sprendimų, taip pat laiku nepriimdamas sprendimų 49 ikiteisminiuose tyrimuose, padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuris pagrindžia griežčiausios tarnybinės nuobaudos taikymą.

Akcentavo, kad I. V. savo neveikimu padarė didelę žalą prokuratūrai kaip institucijai ir proceso dalyviams. Ikiteisminių tyrimų vilkinimas pakerta pasitikėjimą valstybės institucijomis, menkina prokuratūros kaip institucijos prestižą, žemina prokuroro vardą. Žala ikiteisminių tyrimų proceso dalyviams pasireiškia tuo, kad prokuroras I. V. pažeidė nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų teisę, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, taip pat pažeidė įtariamų nusikalstamų veikų padarymu asmenų teisę, kad dėl jų galimai padarytų nusikalstamų veikų galutiniai proceso sprendimai būtų priimti per kuo trumpiausius terminus. Nurodyti I. V. prokuroro funkcijų vykdymo atvejai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jo veiksmai nepagrįstai vertinami kaip menkinantys institucijos prestižą, žeminantys prokuroro vardą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2009). Toks nepateisinamai aplaidus I. V. priskirtų prokuroro funkcijų atlikimas ar jų visiškas neatlikimas vienareikšmiškai vertintinas kaip prokuroro vardo pažeminimas ir prokuroro priesaikos sulaužymas. Pažymėjo, kad priežastinis ryšys tarp I. V. neveikimo ir kilusių neigiamų padarinių buvo nustatytas ir konstatuotas. Proceso sprendimų nepriėmimas, tyrimų vilkinimas sukėlė konkrečią žalą tiek proceso dalyviams, tiek institucijai. Žala ypač akivaizdi tais atvejais, kai suėjo senaties terminai. Priežastinis ryšys tarp neveikimo ir neigiamų padarinių yra būtinas ir tiesioginis – ikiteisminiai tyrimai neužbaigti dėl to, kad tik I. V. galėjo priimti sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą, tačiau to nepadarė, o tiesiog laikė ikiteisminių tyrimų medžiagas savo kabinete.

Pažymėjo, kad I. V. pažeidimus ikiteisminiuose tyrimuose padarė dėl neatsargumo, t. y. nenumatė, kad jo tarnybinių pareigų visiškas neatlikimas arba netinkamas atlikimas pažeis proceso dalyvių teises bei sumenkins prokuratūros prestižą, pažemins prokuroro vardą, tačiau atsižvelgiant į prokuroro statusą ir jam numatytas funkcijas, turėjo ir galėjo tai numatyti. Tai, kad jis neteisingai interpretavo teisės aktus, jo kaltės nepaneigia, kadangi būdamas prokuroru, jis privalėjo žinoti teisės aktų reikalavimus. I. V. teiginys, kad vertinant jo kaltę nebuvo atsižvelgta į jo darbo krūvį, yra nepagrįstas.

Duomenys apie I. V. darbo krūvį ir rezultatus nurodytu laikotarpiu, tarp jų baigtų ikiteisminių tyrimų bei prokurorui dalyvaujant teismuose išnagrinėtų bylų skaičius, buvo analizuoti Išvadoje, kurioje I. V. darbo rezultatai palyginti ne tik su kitų prokurorų darbo rezultatais, bet ir su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011–2013 metų strateginiame veiklos plane numatytais rodikliais. Darbo krūvis bei rezultatai buvo įvertinti priimant sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos I. V. taikymo. Nors I. V. nurodo, kad Išvadoje pateikti duomenys apie ikiteisminių tyrimų rezultatus neatitinka tikrovės, Komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, rėmėsi tokiais Informacinės prokuratūros sistemos (toliau – ir IPS) duomenimis, kokie IPS buvo užfiksuoti 2012 m. rugsėjo 25 d.

Pareiškėjo I. V. nurodytas jo perduotų baudžiamųjų bylų teismui galimas skaičius ar dalies darbo rezultatų palyginimas su viso Klaipėdos apygardos regiono prokurorų darbo rezultatais, niekaip nepateisina I. V. tarnybinių pareigų neatlikimo tokį ilgą laikotarpį ir tokiame itin dideliame ikiteisminio tyrimo bylų kiekyje. Be to, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prokuroro I. V. darbo krūvis analizuojamu laikotarpiu buvo proporcingas kitų Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorų darbo krūviams. Esant iš esmės vienodoms sąlygoms, kiti šios teritorinės prokuratūros prokurorai sugebėjo organizuoti savo darbą tinkamai ir priklausomai nuo objektyvių aplinkybių (faktiškai dirbto laiko ir kt.) jų darbo rezultatai bei krūviai 2010–2012 metų laikotarpiu pagal baigtų ikiteisminių tyrimų skaičiaus rodiklį, nebuvo mažesni už prokuroro I.

V., o 2012 metais – netgi didesni. Kiti prokurorai tokio ikiteisminių tyrimų skaičiaus pas save nesukaupė. Komisija konstatavo, kad I. V. aplaidumas darbe pasireiškė ir tuo, kad jis nekėlė problemos dėl daugybės jo tarnybiniame seife esančių nesutvarkytų bylų ir tai tęsėsi nepateisinamai ilgą laiką, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių neva atsirado Komisijos tarnybinio patikrinimo metu nustatyti jo darbo trūkumai, šiuo atveju jokiu būdu negali pašalinti jo kaltės. I. V. savo neveikimą didžiąja dalimi grindžia buvusio vyriausiojo prokuroro S. R.

J. netinkamu pareigų atlikimu. Komisija išanalizavusi nustatė ir Išvadoje įvardijo, kad buvusio Kretingos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. R. J. pažeidimai nepanaikina I. V., kaip savarankiško prokuroro, atsakomybės už jo neveikimą organizuojant, kontroliuojant ikiteisminius tyrimus bei jiems vadovaujant, taip pat priimant procesinius sprendimus bei užtikrinant galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn per baudžiamajame įstatyme nustatytus senaties terminus. Kitų prokurorų padaryti pažeidimai nėra priskirti I.

V. ir jis jais nėra kaltinamas. Tarnybinė atsakomybė I. V. taikyta tik už jo paties padarytus pažeidimus. I. V. argumentai apie kitų prokurorų netinkamai atliktą darbą nepateisina jo paties neveikimo. Pažeidimai nustatyti dideliame kiekyje ikiteisminių tyrimų ir I. V. neveikimas buvo sistemingas, ilgalaikis. Iš esmės netinkamas prokuroro pareigų atlikimas iš viso 119 ikiteisminių tyrimų, be to, padarytų pažeidimų pobūdis negali būti pateisinamas prokuroro I. V. nurodomu darbo krūviu kituose ikiteisminiuose tyrimuose. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga pažeidimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nustatė, kad skundžiami aktai yra teisėti. Pareiškėjo kaltę patvirtino 2012 m. spalio 8 d. tarnybinio patikrinimo medžiaga, Išvada, ikiteisminių tyrimų medžiagos, kita bylos medžiaga. Teismas nurodė Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 ir 3 dalis, 40 straipsnio 5 punktą, BPK 1 ir 2 straipsnius. Teismas išdėstė bylos 49 ikiteisminių tyrimų, kurie nutraukti, aplinkybes ir darė išvadą, kad 49 ikiteisminių tyrimų grupėje nustatyta, jog I. V. juos nutraukė neatlikęs būtinų proceso veiksmų, pažeisdamas įstatymo nustatytus terminus, jų neatnaujinęs, šiuos ikiteisminius tyrimus vilkino, t. y. nuo gavimo prokuratūroje dienos iki galutinio proceso sprendimo priėmimo juose praėjo nuo 20 dienų iki 1 metų 3 mėnesių. Daugumoje nutrauktų ikiteisminių tyrimų, pareiškėjas ilgą laiką ir sistemingai laiku nepriimdavo proceso sprendimų, nesilaikė terminų tęsimo tvarkos, nesikreipdavo į aukštesniuosius prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo laiku, o praleidęs terminus nesikreipdavo dėl jų atnaujinimo.

Tarnybinė nuobauda I. V. skirta ir už padarytus pažeidimus 70 ikiteisminių tyrimų, nurodytų skundžiamame Įsakyme dėl nuobaudos. Teismas nedetalizavo pažeidimų, padarytų kiekviename šiame konkrečiame tyrime, bet pasisakė apibendrintai, kad jie buvo vilkinti ir galutiniai procesiniai sprendimai juose apskritai nebuvo priimti. Įvertinti ir nutraukti ikiteisminiai tyrimai, kadangi juose nustatyti pažeidimai atskleidė, kad prokuroras I. V. dideliame kiekyje ikiteisminių tyrimų ilgą laiką ir sistemingai laiku nepriimdavo proceso sprendimų, ignoravo ikiteisminių tyrimų terminų pratęsimo tvarką, nesikreipdavo į aukštesniuosius prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo laiku, o praleidęs terminus nesikreipdavo dėl jų atnaujinimo. I. V. priėmė sprendimus, kurie buvo jo kompetencijoje, jis priėmė juos per vėlai, neatnaujinęs ikiteisminio tyrimo terminų.

Teismas vertino, kad Generalinė prokuratūra pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 69-1-00387-07, 2007 m. rugsėjo 17 d. pradėtą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kuriame nukentėjusioji – nepilnametė, neatliko būtinų proceso veiksmų, nepriėmė procesinių sprendimų ir taip šį ikiteisminį tyrimą vilkino. Ikiteisminiame tyrime yra suėjusi baudžiamosios atsakomybės senatis, todėl dėl prokuroro I. V. neveikimo asmenys išvengė baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad I. V., organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 69-1-00463-07, 2007 m. lapkričio 11 d. pradėtą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2008 m. birželio 10 d. surašė kaltinamąjį aktą, tačiau daugiau negu 4 metus neišsiuntė jo su ikiteisminio tyrimo medžiaga į teismą ir dėl tokio pareiškėjo neveikimo asmenys išvengė baudžiamosios atsakomybės. Be to, pagrįstai nustatyta, kad buvo užvilkinti ikiteisminiai tyrimai Nr. 69-1-00402-10, Nr. 69-2-00018-11, Nr. 69-1-00400-10, Nr. 69-1-00015-11, Nr. 69-1-00296-09, Nr. 69-1-00125-11. Jie organizuoti neatsižvelgiant į BPK 176 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, neatliko reikiamų proceso veiksmų, nevykdė ikiteisminio tyrimo atlikimo prokurorinės kontrolės, nepriėmė galutinių procesinių sprendimų. 4 ikiteisminiuose tyrimuose pranešimai apie įtarimus įteikti 6 nepilnamečiams ir nuo pranešimų apie įtarimą įteikimo yra praėję nuo 1 metų 4 mėnesių iki 3 metų.

Liudytojas S. R. J. teismo posėdyje parodė, kad Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje darbo krūvis yra paskirstomas po lygiai, eilės tvarka kiekvienam po penkis ikiteisminius tyrimus. Tvirtino, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti prokurorai liudytojui nei raštu, nei žodžiu neišreiškė nusiskundimų dėl per didelio darbo krūvio. Liudytoja I. G. teismo posėdyje parodė, kad išėjus prokurorui G. B. jo ikiteisminės bylos buvo padalintos trims prokurorams po lygiai. Tvirtino, kad padidėjo darbo, tačiau tiksliai nežinojo, kiek. Teigė, kad darbams atlikti darbo valandų neužtekdavo.

Pareiškėjas tvirtino, kad pagrindinės priežastys, nulėmusios pažeidimų buvimą, yra didžiuliai darbo krūviai, tačiau pripažino, kad klausimo dėl nepakeliamo darbo krūvio jis nekėlė. Buvęs Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras S. R. J. patvirtino, kad šioje prokuratūroje darbo krūviai buvo paskirstomi po lygiai. Pareiškėjas tvirtino, kad jo kiti kolegos kontroliavo mažiau ikiteisminių tyrimų ir jo statistiniai rodikliai geresni nei šalies vidurkis. Tačiau pažymėta, kad Generalinė prokuratūra teisingai nurodė, jog pareiškėjui laiku nepriimant sprendimų nutraukti ikiteisminius tyrimus, susidarė padėtis, kai jo darbo krūvio statistika dirbtinai išaugo, nors procesiniai veiksmai bylose dažnai nebuvo atliekami.

Išvadoje konstatuota, kad dalies ikiteisminių tyrimų nutraukimas buvo nepagrįstas. 5 prokuroro I. V. priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikinti ir ikiteisminiai tyrimai atnaujinti. Generalinė prokuratūra pripažino, kad buvo atnaujinti pareiškėjo nutraukti ikiteisminiai tyrimai Nr. 69-1-00320-11, Nr. 69-1-00023-12, Nr. 69-1-00423-10, Nr. 69-1-00150-10, Nr. 69-1-00389-10 ir juose atlikus papildomus tyrimo veiksmus ikiteisminiai tyrimai Nr. 69-1-00320-11, Nr. 69-1-00389-10, Nr. 69-1-00150-10, Nr. 69-1-00023-12 nutraukti, o ikiteisminis tyrimas Nr. 69-1-00423-10 buvo sustabdytas. Pareiškėjui sukėlusiame teisines pasekmes skundžiamame akte nepagrįstų proceso sprendimų priėmimas nebuvo įvardytas ir nurodytas kaip tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tai, kad I. V. laiku nepriimdavo sprendimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, sukūrė situaciją, kai jo darbo krūvio statistika dirbtinai padidino, nors kai kuriuose tyrimuose procesiniai veiksmai nebuvo atliekami, nebuvo priimami jokie proceso sprendimai, tačiau šie ikiteisminiai tyrimai įėjo į jo organizuojamų ikiteisminių tyrimų skaičių, kurį jis pristato kaip didelį. Išanalizavus, kiek laiko pradelsta priimti sprendimus ikiteisminiuose tyrimuose, akivaizdu, kad I. V. darbo krūvis buvo padidėjęs tik formaliai, tačiau realiai toks nebuvo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neveikimu pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio, 44 straipsnio 10 dalies, 170 straipsnio 2, 3, 4 dalių, 176 straipsnio 1 ir 2 dalių, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, 30 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų dėl prokuroro veikos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (pakeista 2008 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1-86), 3 punkto, 5.2, 5.3 ir 5.4 papunkčių, 7 punkto, 7.4, 7.5 papunkčių, 25, 30 punkto, Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. I-142, 6, 15 punktų, 24.2 papunkčių reikalavimus ir taip padarė tarnybinį pažeidimą. Pažeidimo mastas ir sistemiškumas leido daryti išvadą, kad pareiškėjas pažemino prokuroro vardą taip pat padarė žalą prokuratūros sistemai. Vertinta, jog pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra adekvati jo padarytiems pažeidimams. Švelninti nuobaudos nebuvo, kaip ir naikinti skundžiamų aktų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo vertintas kaip išvestinis. Pareiškėjo skundas atmestas visiškai.

III. Pareiškėjas I. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (VIII t., b. l. 122-128) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, šio reikalavimo netenkinus, prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo išreikalauti iš Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apygardos prokuratūros visą turimą medžiagą apie 2010-2011 metais atliktus du tarnybinius patikrinimus dėl Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. B..

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad sprendimas yra šališkas, vienpusiškas, priimtas besivadovaujant tik atsakovo pozicija. Teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Tiek jo skunde, tiek teismo posėdžiuose išsakytų jo motyvų teismas sprendime faktiškai net nevertino, rėmėsi Generalinės prokuratūros atsiliepime į skundą, atsakovo atstovių teismo posėdyje išsakytais pasvarstymais bei po įrodymų tyrimo atnaujinimo atsakovo pateiktame 2013 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 17.2-7189 išsakytais teiginiais. Teismas tuos teiginius tiesiog nukopijavo į sprendimo motyvuojamąją dalį, taip pat apsiribojo dalies jo skundo argumentų perkopijavimu į sprendimo aprašomąją dalį, tačiau motyvuojamoje dalyje jo motyvų, argumentų apskritai neaptarė, jų teisiškai neįvertino, apie juos net neužsiminė (dėl to, jog Komisija jo darbe nustatė atitinkamus trūkumus: nepakeliamai didelis darbo krūvis, vadovybės darbo brokas, lėmęs susidariusią neordinarinę situaciją Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje, neanalizavo jo motyvų dėl Komisijos šališkumo, nevisapusiškai atlikto tyrimo, neišdėstė jokių motyvų dėl jo pateiktos teismų praktikos, drausminės atsakomybės pareigūnams, teisėjams taikymo klausimais ir kt.).

Teismo sprendime apie aukštesniųjų prokurorų darbo organizavimo trūkumus, Kretingos rajono vyriausiojo prokuroro S. R. J. ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro G. D. darbo trūkumus neužsiminta, nors tai pažymėta tiek skunde, tiek teismo posėdyje. Apie S. R. J. darbo trūkumus teismo posėdžio metu netiesiogiai užsiminė atsakovo atstovės. Mano, kad pareiškėjo skunde išsakyti vadovų darbo organizavimo trūkumai buvo tikrai realūs, apie juos, beje, užsimenama ir tarnybinio patikrinimo išvadoje, vadovybė apie tai netgi pasisakė spaudoje (G. D. interviu dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2012 m. spalio 23 d.). Organizacinės priežastys, lėmusios jo darbo trūkumus, buvo vertos teisinės analizės bei įvertinimo, tai galėtų būti vertinama kaip atsakomybę švelninančios aplinkybės.

Dėstydamas argumentus dėl didelio darbo krūvio nurodo, jog tiesioginis vadovas nuolat matė, kad prokurorai darbo metu nepajėgūs susitvarkyti su tenkančiu darbo krūviu (dirba savaitgaliais), tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad situacija būtų tinkamai sureguliuota. Teiginys, kad Kretingos prokurorų darbo krūvis nebuvo didelis, neatitinka tikrovės ir vertintinas kritiškai, kadangi buvęs vadovas bando išvengti atsakomybės už netinkamą savo pareigų atlikimą ir savo parodymais aiškiai patvirtina, jog netinkamai atliko savo pareigas. Dėl kreipimosi/nesikreipimo į vadovybę dėl nepakeliamo darbo krūvio nurodo, kad ne kartą žodžiu kreipėsi į S. R. J. dėl darbo krūvių normalizavimo, laisvų prokurorų etatų užpildymo, tačiau šiuo klausimu teismas vadovavosi buvusio Kretingos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro S. R. J. teiginiu, kad Kretingos prokuratūroje darbo krūviai buvo paskirstomi po lygiai. Teismas neaptarė ir nepašalino prieštaravimų tarp liudytojo S. R. J. ir pareiškėjo parodymų.

Teigia, kad į pareiškėjo skundą, teismo posėdžio metu išsakytus motyvus nebuvo deramai įsigilinta. Teismas įvertino vienintelį jo darbo krūvio kriterijų – konkrečiu trumpu laikotarpiu, t. y. maždaug 2012 m. rugsėjo–spalio mėnesiais jo kontrolėje buvusių tyrimų skaičių (140), t. y. tik eigoje buvusių tyrimų skaičių. Toks teismo vertinimas identiškai atitinka Generalinės prokuratūros poziciją dėl jo darbo krūvio apskaičiavimo. Toks situacijos suvokimas yra aiškiai per siauras ir kelia abejonių dėl teismo šališkumo, nes pareiškėjo išdėstyti argumentai ir motyvai yra visiškai nevertinami. Skunde ir teisminio nagrinėjimo metu jis akcentavo ir kitus rodiklius bei kriterijus, objektyviai parodančius didelį darbo krūvį. Teismo sprendime teigiama, kad pareiškėjo darbo krūvio statistika dirbtinai išaugo, tačiau reikėjo palyginti jo pateiktus duomenis su generalinio prokuroro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-2014 metų strateginiu veiklos planu, kuriame pateikiami 2011 metų prokuratūros veiklos statistiniai duomenys ir planuojami pageidaujami veiklos rezultatai per 2012-2014 metus. Skunde pareiškėjas pateikė lentelę apie tai, kokius darbo rezultatus planuoja Generalinė prokuratūra, o išanalizavus jo pateiktas lenteles apie jo nuveiktus darbus, akivaizdu, kad jie viršija Generalinės prokuratūros planuojamus statistinius rodiklius maždaug dvigubai, be to, nė kiek nenusileidžia jo kolegų Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje rezultatams. Be to, jo darbo rezultatai yra ženkliai viršesni už kitų Klaipėdos apygardos veiklos teritorijoje veikiančių teritorinių prokuratūrų prokurorų darbo rezultatus. Tačiau šie pateikti lyginamieji skaičiai teismo nebuvo nei paneigti, nei įvertinti. Didelis darbo krūvis buvo pareiškėjo skunde bene pagrindinis motyvas, tačiau jis teismo liko visiškai neįvertintas.

Pažymi, jog teismo posėdyje palygino ir jo pateiktus išsamius duomenis apie kelerius metus jo pasiekiamus produktyvius rezultatus su geriausiais išrinktų prokurorų viešai pateiktais rezultatais (http://www.prokuraturos.lt/Naujienos/Prane%C5%A1imaispaudai/tabid/71/ItemID/5240/Default.aspx) ir tai tik dar kartą rodo, jog jis intensyviai dirbo. Be kita ko, savo skunde nurodė ir aktualią teismų praktiką, kurioje analizuojamas darbo krūvio ir nustatytų tarnybinių nusižengimų, darbo trūkumų santykis, skiriant tarnybines nuobaudas, tačiau šios teismų praktikos teismas vėlgi niekaip nevertino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A15-1480/2005, Nr. A442-734/2008, Nr. A63-797/2009).

Teismas nevertino prokurorų profesinės sąjungos raštų, kurie adresuoti generaliniam prokurorui D. V. ir kuriuose aptariamos sisteminės prokuratūros problemos, lemiančios nepakeliamus apylinkių prokurorų darbo krūvius. Beje, problemas pačioje Kretingos apylinkės prokuratūroje parodė ir jo skunde išsamiai analizuotas kolegos prokuroro G. B. atvejis (tai, kad pareiškėjo darbinės veiklos trūkumai buvo mažesni nei G. B., teisme pripažino ir buvęs Kretingos rajono apylinkės vyr. prokuroras S. R. J.). 2011 m. rugpjūčio 1 d. G. B. buvo leista atsistatydinti savo noru iš tarnybos po antrojo tarnybinio patikrinimo (lyginant su pareiškėjo situacija, konstatuotina, kad generalinis prokuroras taiko dvigubus standartus prokurorams panašiose situacijose). Vadovybės vengimas spręsti susidariusią kritinę situaciją Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje po G. B. atsistatydinimo iš esmės ir sąlygojo nustatytus pareiškėjo darbo trūkumus (S. R. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad pareiškėjo darbo trūkumai atsirado po to, kai iš pareigų atsistatydino G. B.). Teismas atmetė prašymus iš Generalinės prokuratūros išreikalauti G. B. tarnybinių patikrinimų medžiagą.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 dalimi ir teigia, jog teismas nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo, susijusio su nuobaudos švelninimu. Pažymi, jog savo skunde rėmėsi teismų praktika, konkrečiais Teisėjų garbės teismo sprendimais (Teisėjų garbės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 21P-7, 2011 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 21P-5), kuriose buvo konstatuoti ne vienkartiniai, o sistemingi teisėjų nusižengimai, tačiau už tai jiems netaikyta griežčiausia tarnybinė atsakomybė, apsiribota bylos svarstymu, leista pasitaisyti. Mano, kad prokuroro statusas visuomenėje nėra labiau ypatingas už teisėjų statusą. Pažymi, jog tarnybinio patikrinimo metu prašė galimybės ištaisyti trūkumus. Teigia, jog tokią galimybę Generalinis prokuroras buvo suteikęs G. B., taip pat L. N..

Mano, kad teismo šališkumą patvirtina tai, jog sprendimo paskelbimas ne kartą buvo atidėtas, buvo iš esmės atnaujintas įrodymų tyrimas. Kelia klausimą, ar buvo laikytasi ABTĮ 68 straipsnio reikalavimų, kadangi įrodymų tyrimo atnaujinimas motyvuotas tikslu, apie kurį iš anksto teismui buvo žinoma ir buvo aišku, jog tai nebus reikšminga priimant galutinį sprendimą, kadangi teisines pasekmes sukėlusiame akte jo procesinių sprendimų pagrįstumas nebuvo nuobaudos skyrimo pagrindas. Mano, jog teismas nesilaikė ABTĮ 68 straipsnio nuostatų, todėl kelis kartus atidėjo sprendimo paskelbimą ir beprasmiškai bei netikslingai atnaujino įrodymų tyrimą, taip užvilkindamas teismo procesą ir pažeisdamas pareiškėjo teisę į greitą bylos išnagrinėjimą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 133-138) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad I. V. darbo krūvis, darbo rezultatai, baigtų ikiteisminių tyrimų bei prokurorui dalyvaujant teismuose išnagrinėtų bylų skaičius buvo išanalizuoti, palyginti su kitų prokurorų darbo rezultatais bei su Generalinės prokuratūros 2011–2013 metų strateginiame veiklos plane numatytais rodikliais ir įvertinti skiriant tarnybinę nuobaudą. Šie duomenys nurodyti tarnybinio patikrinimo komisijai Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. J. 2012 m. rugsėjo 27 d. pateiktoje I. V. charakteristikoje. Šis dokumentas yra tarnybinio patikrinimo medžiagoje, jame pateikti duomenys išanalizuoti Išvadoje. Jie buvo pateikti ir teismui. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai konstatuota, kad aplinkybės, susijusios su I. V. darbo krūviu ir rezultatais, buvo žinomos ir įvertintos generaliniam prokurorui priimant Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir teismui priimant sprendimą atmesti I. V. skundą.

Teismo posėdyje buvo analizuotos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad buvusioje Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje darbo krūvis buvo paskirstomas po lygiai – kiekvienam prokurorui nustatyta eilės tvarka buvo skiriamas vienodas ikiteisminių tyrimų skaičius (po 5 ikiteisminius tyrimus), išskyrus prokurorę I. G., kuri, be ikiteisminių tyrimų kontrolės, specializavosi nepilnamečių justicijos ir viešojo intereso gynimo srityse. I. V. charakteristikoje ir Išvadoje nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu I. V. organizavo ir vadovavo 141 ikiteisminiam tyrimui (IPS duomenimis). Į šį skaičių įskaičiuoti ir tie ikiteisminiai tyrimai, kurių medžiagos buvo rastos jo kabinete, kuriuos vilkinant nebuvo priimti proceso sprendimai ir kuriuose nustatyti pažeidimai. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras S. P., kurio darbo vieta Kretingoje, aptariamu metu organizavo ir vadovavo 78 ikiteisminių tyrimų atlikimui, prokurorė D. D., kurios darbo vieta Kretingoje, nuo 2012 m. kovo mėn. – 45 ikiteisminių tyrimų atlikimui. IPS duomenimis, 2012 m. prokuroras I. V. užbaigė 61 ikiteisminį tyrimą (prokuroras S. P. – 77, prokurorė D. D., Kretingoje dirbanti nuo 2012 m. kovo mėnesio – 64 ikiteisminius tyrimus). I. V. 2012 m. teismui perdavė 33 baudžiamąsias bylas (prokuroras S. P. – 49, prokurorė D. D. – 36 baudžiamąsias bylas), iš jų 18 – kaltinamuoju aktu, 10 – pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, 5 – pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. I. V. 2012 m. nutraukė 28 ikiteisminius tyrimus, iš jų 1 – dėl senaties (prokuroras S. P. – 28, prokurorė D. D. – 28 ikiteisminius tyrimus), išnagrinėjo 8 pareiškimus ir skundus. Baudžiamųjų bylų, nagrinėjamų pirmosios instancijos teismuose, registras 2012 m. Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje nebepildomas, todėl duomenys apie teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, dalyvaujant prokurorui I. V., nepateikiami. Kiti prokurorai esant toms pačioms sąlygoms tokio ikiteisminių tyrimų kiekio nesukaupė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pats I. V. sukūrė situaciją, kai jo darbo krūvio statistika dirbtinai padidėjo, nors kai kuriuose tyrimuose procesiniai veiksmai nebuvo atliekami, nebuvo priimami jokie proceso sprendimai, tačiau šie ikiteisminiai tyrimai įėjo į jo organizuojamų ikiteisminių tyrimų skaičių, kurį jis pristato kaip didelį. Išanalizavus, kiek laiko pradelsta priimti sprendimus ikiteisminiuose tyrimuose, akivaizdu, kad I. V. darbo krūvis realiai nebuvo didesnis negu kitų tos pačios prokuratūros prokurorų. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra dokumentai, kurie buvo pateikti ir teismui, įrodantys prokuroro I. V. nepateisinamai aplaidų požiūrį į jam priskirtas funkcijas, kurie paaiškina, kaip pas I. V. susikaupė toks ikiteisminių tyrimų kiekis. Nustatyta, kad I. V. savo pareigas netinkamai atliko ilgą laiką, sistemingai. Dėl to prokuroras buvo svarstytas, įspėtas, žadėjo pasitaisyti, tačiau savarankiškai ir atsakingai nesiėmė jokių priemonių, nepadarė išvadų.

Išdėsto aplinkybes apie tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančius Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorų koordinacinius pasitarimus, nurodo jų protokoluose užfiksuotas aplinkybes, susijusias su pareiškėju. Vien tas faktas, kad pas I. V. seife buvo rastas toks didelis bylų kiekis, kuriose I. V. nei pats atliko reikiamus veiksmus, nei jas su konkrečiais nurodymais išsiuntė tyrėjams, rodo tarnybinio pažeidimo šiurkštumą. Pareiškėjo pamąstymai bei prielaidos dėl vienokio ar kitokio sprendimo, kurį galbūt būtų priėmęs teismas, ar dėl ikiteisminio tyrimo perspektyvų bei rezultatų, jei jis šį tyrimą būtų išsiuntęs ikiteisminio tyrimo įstaigai ir jame būtų atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai, negali būti laikomi teisiniais argumentais, pateisinančiais prokuroro neveikimą, t. y. aplaidumą, neatsakingą ir netinkamą prokuroro funkcijų vykdymą.

Svarbus faktorius, lėmęs nebaigtų I. V. kontroliuojamų ikiteisminių tyrimų likučių didėjimą, – laiku juose nepriimti galutiniai procesiniai sprendimai. Nors I. V. seife gulėjo ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuriose, I. V. nuomone, reikėjo tik surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminis tyrimas jau nebebuvo atliekamas, nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai, nebuvo priimami jokie proceso sprendimai, tačiau šie ikiteisminiai tyrimai įėjo į jo organizuojamų ikiteisminių tyrimų skaičių, kurį jis dabar pristato kaip didelį.

Be to, didelė dalis bylų, rastų I. V. seife, ilgą laiką nebuvo išsiųstos į ikiteisminio tyrimo įstaigą tyrimo atlikimui, tokiu būdu šiuos tyrimus vilkinant, dėl ko išaugo I. V. kontroliuojamų ikiteisminių tyrimų skaičius ir buvo atimta galimybė ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams tęsti nusikalstamas veikas padariusių asmenų paiešką ir imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atskleistos nusikalstamos veikos, atlikti jose ikiteisminio tyrimo veiksmus. Bylos išsiuntimas ikiteisminio tyrimo įstaigai – didelių laiko sąnaudų nereikalaujantis darbas, tačiau I.

V. netgi po Kretingos policijos komisariato raštiško kreipimosi dėl jo kontroliuojamų bylų grąžinimo ikiteisminio tyrimo įstaigai bylas toliau laikė savo kabinete. I. V. nekėlė problemos dėl daugybės jo tarnybiniame seife esančių ikiteisminių tyrimų medžiagų ir tai tęsėsi nepateisinamai ilgą laiką, jo neveikimas buvo sistemingas, ilgalaikis. Tai rodo aplaidumą ir pagrindžia I. V. kaltę dėl padarytų tarnybinių pažeidimų.

Prokuroras I. V. neužsiminė, kad savo pareigų tinkamai negali atlikti dėl didelio darbo krūvio, taip pat neužsiminė ir apie tai, kad seife turi 70 ikiteisminio tyrimo medžiagų, o 49-iose bylose laiku nepriimti proceso sprendimai. Nei Įsakyme dėl nuobaudos, nei teismo sprendime nebuvo konstatuota, kad I. V. apskritai nevykdė savo funkcijų ir padarė pažeidimus visuose organizuotuose ikiteisminiuose tyrimuose. Tarnybinė atsakomybė jam taip pat nebuvo taikyta už kitų prokurorų galimai padarytus pažeidimus. Į vilkinimo trukmę neįskaičiuoti laikotarpiai, kai kiti prokurorai galimai netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi šis tarnybinis patikrinimas buvo atliktas būtent dėl I. V. tarnybinių veiksmų ir neveikimo.

Pažymi, kad Generalinis prokuroras tarnybines nuobaudas skiria atsižvelgdamas į konkretaus prokuroro konkrečius pažeidimus ir įvertinęs visus turimus su pažeidimais susijusius duomenis. I. V. mini buvusios prokurorės L. N. atvejį, kai ji buvo ne atleista iš tarnybos, o perkelta į žemesnes pareigas, tačiau nepamini, kad tokia nuobauda jai paskirta už 10 ikiteisminių tyrimų vilkinimą, dėl ko kilo mažesni neigiami padariniai ir kt. Be to, I. V. nemini, kad kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į visas su pažeidimais susijusias aplinkybes, prokurorams buvo skiriama tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos ir už vieną užvilkintą ikiteisminį tyrimą (pvz., buvusio prokuroro A. L. atvejis).

Aplinkybės, susijusios su tarnybinės nuobaudos griežtumu, buvo analizuotos tiek skiriant tarnybinę nuobaudą, tiek teismo posėdžio metu, todėl teigti, kad jos buvo ignoruotos, nėra pagrindo. Nėra pagrindo teigti, kad tarnybinį patikrinimą atlikę, Išvadą, 2012 m. spalio 15 d. teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo prokurorui I. V. Nr. 17.9.-2547 surašę prokurorai, generalinis prokuroras, skyręs tarnybinę nuobaudą, ar teismas galėjo būti šališki ir dėl to priimti nepagrįstą sprendimą. Be to, I. V. nepasinaudojo teise pareikšti nušalinimą. I. V. paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui. Kartu pažymi, kad I. V. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 straipsnį dėl tarnybos pareigų neatlikimo, o 2013 m. sausio 11 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. P-989 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui I. V.“ ir generalinio prokuroro 2012 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. P-990 „Dėl I. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ panaikinimo bei kitų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati jo padarytiems pažeidimams ir jos švelninti nėra pagrindo, kaip ir panaikinti skundžiamų įsakymų bei tenkinti kitus pareiškėjo reikalavimus.

Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus pareiškėjo reikalavimus, į pareiškėjo skundą nebuvo įsigilinta.

Iš pareiškėjo Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos matyti, kad tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos pareiškėjui skirta, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio, 40 straipsnio 5 punkto ir 41 straipsnio pagrindais, dėl to, jog savo neveikimu pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio, 44 straipsnio 10 dalies, 170 straipsnio 2, 3, 4 dalių, 176 straipsnio 1 ir 2 dalių, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, 30 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (pakeista 2008 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1-86), 3 punkto, 5.2, 5.3 ir 5.4 papunkčių, 7 punkto, 7.4, 7.5 papunkčių, 25, 30 punkto, Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 (pakeista 2007 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. I-179), 4, 5, 7 punktų, Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. I-142, 6, 15 punktų, 24.2 papunkčių reikalavimus ir taip padarė tarnybinį pažeidimą. Pažeidimo mastas ir sistemiškumas leido daryti išvadą, kad pareiškėjas pažemino prokuroro vardą, taip pat padarė žalą prokuratūros sistemai. Įsakymu dėl atleidimo, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjas atleistas iš tarnybos prokuratūroje.

ABTĮ taikymo požiūriu šiai administracinei bylai yra reikšminga nustatyti (išaiškinti), ar šiuo atveju teisingai ir pagrįstai pareiškėjui buvo taikytos Prokuratūros įstatymo ir kitų minėtų teisės aktų nuostatos.

Įsakymas dėl nuobaudos buvo priimtas remiantis 2012 m. spalio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9.-2487, kurioje yra aprašyti pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai, nurodyti įrodymai, kuriais remiantis buvo konstatuotas šių tarnybinių nusižengimų padarymo faktas, bei pateiktas šių nusižengimų kvalifikavimas. Pasisakydama dėl Išvados reikšmės nagrinėjamai bylai, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką, tarnybinio patikrinimo išvada yra atitinkamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis ir turi būti teismo vertinama kartu su jos pagrindu priimtu įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo kaip vientisas individualus teisės aktas. Tai reiškia, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais remiantis šios aplinkybės buvo laikomos nustatytomis, teismo turi būti patikrintos tiek fakto nustatymo požiūriu (tokį patikrinimą teismas turi atlikti pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles), tiek teisės taikymo požiūriu (teismas turi patikrinti, ar Išvadoje nurodyti teisės pažeidimai yra kvalifikuoti teisingai ir gali būti pagrindu patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-259/2013).

Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos pažymima, kad nustatyta, jog pareiškėjas vilkino 70 ikiteisminių tyrimų, kuriuos jis organizavo, jiems vadovavo ir buvo atsakingas už jų eigą ir sėkmę, kuriuose nebuvo priimti galutiniai proceso sprendimai, 57 ikiteisminiuose tyrimuose nuo 1 mėnesio iki 2 metų 7 mėnesių nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai. Tyrimas buvo atliekamas dėl iš viso 71 nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiaisiais pripažintas iš viso 61 asmuo, iš jų 4 nepilnamečiai. Įtarimai pareikšti iš viso 67 asmenims, iš jų 6 nepilnamečiams.

Nuo pranešimų apie įtarimą įteikimo buvo praėję nuo 2 mėnesių iki 3 metų 3 mėnesių (iš viso 54 ikiteisminiuose tyrimuose nuo įtarimų pateikimo praėję daugiau negu 7 mėnesiai). 38 asmenims, iš jų 3 nepilnamečiams, paskirtos kardomosios priemonės. 65 ikiteisminiuose tyrimuose yra suėję, neatnaujinti ir nepratęsti ikiteisminio tyrimo terminai. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas, organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 69-1-00387-07, 2007 m. rugsėjo 17 d. pradėtą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kuriame nukentėjusioji – nepilnametė, neatliko būtinų proceso veiksmų, nepriėmė proceso sprendimų ir taip šį ikiteisminį tyrimą vilkino.

Ikiteisminiame tyrime yra suėjusi baudžiamosios atsakomybės senatis, todėl dėl prokuroro I. V. neveikimo asmenys išvengė baudžiamosios atsakomybės. Nurodoma, jog I. V., organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 69-1-00463-07, 2007 m. lapkričio 11 d. pradėtą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2008 m. birželio 10 d. surašė kaltinamąjį aktą, tačiau daugiau negu 4 metus neišsiuntė jo su ikiteisminio tyrimo medžiaga į teismą. Patikrinimo metu 2012 m. rugsėjo 18 d. ikiteisminio tyrimo medžiaga rasta pareiškėjo kabinete.

Dėl I. V. tokio neveikimo asmenys išvengė baudžiamosios atsakomybės. Nustatyta, kad pareiškėjas vilkino ikiteisminius tyrimus Nr. 69-1-00402-10, Nr. 69-2-00018-11, Nr. 69-1-00400-10, Nr. 69-1-00015-11, Nr. 69-1-00296-09, Nr. 69-1-00125-11, t. y. juos organizavo neatsižvelgdamas į BPK 176 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai, turi būti prioritetinis, neatliko reikiamų proceso veiksmų, nevykdė ikiteisminio tyrimo atlikimo prokurorinės kontrolės, nepriėmė galutinių procesų sprendimų. 4 ikiteisminiuose tyrimuose pranešimai apie įtarimus įteikti 6 nepilnamečiams ir nuo pranešimų apie įtarimą įteikimo yra praėję nuo 1 metų 4 mėnesių iki 3 metų.

Skundžiamame Įsakyme dėl nuobaudos nustatyta, kad I. V. nutraukė 49 ikiteisminius tyrimus, kuriuose galutinius proceso sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė neatlikęs būtinų proceso veiksmų, pažeisdamas įstatymo nustatytus terminus, jų neatnaujinęs, šiuos ikiteisminius tyrimus vilkino, t. y. nuo gavimo prokuratūroje dienos iki galutinio proceso sprendimo priėmimo juose praėjo nuo 20 dienų iki 1 metų 3 mėnesių.

Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d., 57 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Tam, kad būtų įsitikinta egzistuojant vieną ar kitą faktą, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikantis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-557/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4). ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 213‒241).

Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, kad privalu stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Jeigu valstybė ir jos institucijos nesiimtų deramų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams. Todėl pagal Konstituciją valstybė – visos visuomenės organizacija, privalanti garantuoti viešąjį interesą, turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią nusikaltimams, ribojančių bei mažinančių nusikalstamumą (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas), o šios priemonės turi būti veiksmingos (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Viena iš priemonių, padedančių kovoti su nusikalstamumu, yra tinkamai reglamentuoti su nusikalstamų veikų atskleidimu bei tyrimu ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu susijusius santykius (baudžiamojo proceso santykius) bei sudaryti tinkamas sąlygas ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Todėl niekas neturėtų toleruoti ir sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis. Kitaip pasunkėtų valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R403-11/2007).

BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio nuostatos išreiškia baudžiamojo proceso greitumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2012). Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo <....>. BPK 170 straipsnyje yra numatyti prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą: kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas (2 d.); prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus (3 d.); tik prokuroras priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (4 d. 3 p.), dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo (4 d. 5 p.). BPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ikiteisminio tyrimo terminai, o 2 dalyje nurodyta, jog dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai.

Generalinės prokuratūros 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ (2008 m. birželio 19 d. redakcija) patvirtintų Rekomendacijų „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“ 3 punkte nurodyta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, o pagal 5.2 punktą, prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, pagal savo kompetenciją privalo kontroliuoti, kaip laikomasi reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus (BPK 176 str.); taip pat laiku spręsti ikiteisminio tyrimo pabaigimo klausimą (5.3 p.); kontroliuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nepažeidinėtų asmens teisių, numatytų BPK 44 straipsnyje, o nustačius tokius pažeidimus, nedelsiant imtis priemonių jiems pašalinti (5.4 p.). Detaliau prokuroro veikla yra reglamentuojama minėtų rekomendacijų 7 punkte, kuriame numatyta, jog organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant turi būti laikomasi tiesioginio vadovavimo ir asmeninės atsakomybės principo, t. y. prokuroras ikiteisminiame tyrime, kuriam vadovauja, priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo (7.4 p.); prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga yra atsakingas už ikiteisminio tyrimo, kurį organizuoja ir kuriam vadovauja, rezultatus (7.5). Generalinės prokuratūros 2010 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. I-142 „Dėl Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punkte numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pagal savo kompetenciją privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką.

Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, jog prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad 49 ikiteisminių tyrimų grupėje nustatyta, jog I. V. juos nutraukė neatlikęs būtinų proceso veiksmų, pažeisdamas įstatymo nustatytus terminus, jų neatnaujinęs, šiuos ikiteisminius tyrimus vilkino, t. y. nuo gavimo prokuratūroje dienos iki galutinio proceso sprendimo priėmimo juose praėjo nuo 20 dienų iki 1 metų 3 mėnesių. Dėl 70 ikiteisminių tyrimų grupės taip pat apibendrintai darytina išvada, kad jie buvo vilkinti ir galutiniai procesiniai sprendimai juose apskritai nebuvo priimti. Pritartina ir kitiems tarnybinio patikrinimo metu užfiksuotiems ir pirmosios instancijos teismo nustatytiems pareiškėjo darbo trūkumams. Taigi šioje byloje pagrįstai nustatyta, jog prokuroras I. V. daugelyje ikiteisminių tyrimų ilgą laiką ir sistemingai laiku nepriimdavo atitinkamų sprendimų, ignoravo ikiteisminių tyrimų terminų pratęsimo tvarką, nesikreipdavo į aukštesniuosius prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo laiku, o praleidęs terminus nesikreipdavo dėl jų atnaujinimo. Toks pažeidimų mastas ir sistematiškumas leido daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pažemino prokuroro vardą bei padarė žalos visai prokuratūros sistemai.

Bylos duomenys leidžia manyti, jog pareiškėjas iš esmės neginčija jo organizuotuose ir vykdytuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatytų pažeidimų, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis nesutinka su paskirtos tarnybinės nuobaudos (atleidimu iš tarnybos) griežtumu, taip pat mano, kad nebuvo įvertintos organizacinės priežastys, lėmusios jo darbo trūkumus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir įvertinusi darbo organizavimą bei bylų paskirstymą prokurorams Kretingos rajono prokuratūroje, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, pareiškėjui paskirta adekvati tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – ir jos švelninti nėra pagrindo.

Bylos duomenys patvirtina, jog Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje 2009 m. spalio 1 d. vykusio koordinacinio pasitarimo protokole (t. II, p. 155-156) nurodyta, kad pastebimas nepagrįstai ilgas prokuroro I. V. kontroliuojamų perspektyvių ikiteisminių tyrimų atlikimas, jų vilkinimas. Kretingos apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 14 d. koordinacinio pasitarimo metu buvo atkreiptas prokuroro I. V. dėmesys į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo įstaigoms yra negrąžinęs nemažai ikiteisminio tyrimo medžiagų (t. II, p. 159). Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, I.

V. buvo gavęs vyriausiojo prokuroro 2012 m. kovo 20 d. raštą Nr. V5-612 (t. II, b. l. 162) ir 2012 m. balandžio 2 d. raštą Nr. V5-730 (t. II, b. l. 153), kuriuose vyriausiasis prokuroras buvo nurodęs paaiškinti priežastis, kodėl jis 95 ikiteisminio tyrimo medžiagose, gautose nuo 2010 m. lapkričio 22 d., iki šiol nepriima procesinių sprendimų, jų nepatikrina ir negrąžina ikiteisminio tyrimo įstaigai. Kretingos rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. balandžio 23 d. prokurorų koordinaciniame pasitarime svarstytas netinkamas prokuroro I.

V. tarnybinių pareigų atlikimas, nes I. V. patikrinimui arba procesinio sprendimo priėmimui buvo gavęs apie 100 ikiteisminio tyrimo medžiagų, kuriose ikiteisminio tyrimo terminų nekontroliavo, jų nepratęsė, į vyriausiojo prokuroro žodinius nurodymus bei į ankščiau nurodytus raštus nereagavo, priežasčių nepaaiškino (t. II, b. l. 160-161). Minėto posėdžio metu prokuroras I. V. nurodė, jog turimose ikiteisminio tyrimo medžiagose procesinius sprendimus priims arba patikrintas ikiteisminio tyrimo medžiagas grąžins ikiteisminio tyrimo įstaigai per 4 savaites, t. y. iki 2012 m. gegužės 21 d.

I. V. vyriausiajam prokurorui rašė ne vieną paaiškinimą dėl jo kontroliuojamų bylų proceso vilkinimo bei kitų netinkamai atliktų prokuroro funkcijų (2009 m. sausio 8 d., 19 d., 2012 m. sausio 3 d. paaiškinimai, t. II, b. l. 164, 165-167, 169-170), tačiau, kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų, pareiškėjas ir toliau intensyviai nedirbo, savo darbo laiko tinkamai neplanavo, procesinių sprendimų priėmimą ikiteisminio tyrimo medžiagose vilkino, tolimesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui ikiteisminio tyrimo medžiagų ikiteisminio tyrimo įstaigai negrąžino, aplaidžiai atliko jam pavestas tarnybines pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pastebėtina, kad pareiškėjo darbo trūkumai organizuojant ikiteisminius tyrimus ir juos atliekant Kretingos rajono apylinkės prokuratūros koordinacinių pasitarimų metu buvo pastebimi ir atsakovas pareiškėjui buvo suteikęs galimybę ištaisyti šiuos trūkumus.

Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas buvęs Kretingos rajono aplinkės vyriausiasis prokuroras S. R. J. paaiškino, kad prokuratūroje darbo krūviai buvo paskirstomi po lygiai. Liudytoja I. G. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad išėjus prokurorui G. B. jo ikiteisminės bylos buvo padalintos trims prokurorams po lygiai. Ta aplinkybė, jog pareiškėjo darbo prokuratūroje metu darbo krūvis buvo didelis, nepateisina pareiškėjo sistemingų ir tokio masto darbo trūkumų, nustatytų tarnybinio patikrinimo metu. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas raštu į vyriausiąjį prokurorą dėl per didelio darbo krūvio nesikreipė, o apskritai vertinti prokuratūros sistemos problemas ir analizuoti Profesinės prokurorų sąjungos raštus, adresuotus generaliniam prokurorui, šioje byloje nėra pagrindo. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjui laiku nepriimant sprendimų nutraukti ikiteisminius tyrimus susidarė padėtis, kai jo darbo krūvio statistika išaugo, nors procesiniai veiksmai bylose dažnai nebuvo atliekami. Bylos duomenys patvirtina, jog generaliniam prokurorui priimant įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos aplinkybės, susijusios su I. V. darbo krūviu ir rezultatais, buvo žinomos ir įvertintos, o argumentai apie tarnybinį patikrinimą ar skundžiamus sprendimus priėmusių asmenų šališkumą yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog į nagrinėjamos bylos objektą nepatenka Kretingos rajono vyriausiojo prokuroro S. R. J. ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro G. D. darbo trūkumai, todėl analizuoti ir vertinti minėtus aspektus pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Be to, nėra ir nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą išreikalauti iš Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apygardos prokuratūros visą turimą medžiagą apie 2010-2011 metais atliktus du tarnybinius patikrinimus dėl Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. B., kadangi minėtos aplinkybės nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, jog kitų asmenų padaryti pažeidimai generalinio prokuroro vertinami skirtingai, atspindi tarnybinės nuobaudos individualizavimo procesą, t. y. generalinis prokuroras, skirdamas tarnybinę nuobaudą, atsižvelgia į konkretaus prokuroro konkrečius pažeidimus ir įvertina visus su pažeidimu susijusius duomenis. Nėra pagrindo laikyti pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog generalinis prokuroras taiko dvigubus standartus prokurorams panašiose situacijose.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina tai, jog teismo sprendimo paskelbimas ne kartą buvo atidėtas, buvo iš esmės atnaujintas įrodymų tyrimas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais. Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. posėdyje išnagrinėtos bylos procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2013 m. kovo 4 d. (t. VIII, b. l. 43). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas buvo pratęstas ir nutarta teismo sprendimą skelbti 2013 m. kovo 25 d. (t. VIII, b. l. 46). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas iš esmės (t. VIII, b. l. 50-51). Tuomet 2013 m. balandžio 11 d. atnaujinus bylos nagrinėjimą byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje ir sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2013 m. balandžio 25 d. (t. VIII, b. l. 86). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą perkėlė 2013 m. balandžio 26 d. (t. VIII, b. l. 88).

ABTĮ 85 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta teismo teisė atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai dienų, taip pat galimybė pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip dvidešimčiai dienų. ABTĮ 82 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta, jog jeigu teisminių ginčų metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Po to teisminiai ginčai vyksta ta pačia tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo veiksmus nagrinėjant pareiškėjo skundą, neturi pagrindo daryti išvadą, jog atidedant teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą, jį pratęsiant ar atnaujinus bylos nagrinėjimą buvo neproporcingai pažeidžiamos pareiškėjo teisės į greitą bylos išnagrinėjimą, vilkinamas teismo procesas ar tokiu būdu teismas elgėsi šališkai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas iš 119 ikiteisminių tyrimų, kuriuos jam buvo pavesta organizuoti ir jiems vadovauti, pareiškėjo kompetencijai priskirtų pareigų neatliko visiškai, atliko nepakankamai arba netinkamai, t. y. nevykdė savo pareigos greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, visus proceso veiksmus atlikti ir sprendimus priimti per įmanomai trumpiausią laiką, kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, kai jį atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nedavė rašytinių nurodymų, nesilaikė asmeninės atsakomybės ir tiesioginio vadovavimo principo, nesiėmė veiksmų, kad būtų pratęsti ir atnaujinti praleisti ikiteisminio tyrimo terminai, neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis, kai nukentėjusieji ar įtariamieji yra nepilnamečiai, nesilaikė terminų, per kuriuos nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo prokuratūroje privaloma surašyti kaltinamąjį aktą, nutraukti ikiteisminį tyrimą arba grąžinti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo įstaigai su nurodymais atlikti papildomus proceso veiksmus. Dėl šių aplinkybių nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų, o skundžiami Įsakymas dėl nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Pareiškėjas neturinę žalą kildina iš neteisėto atleidimo ir teigia, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir kitus nepatogumus, padaryta žala atsilieps tolimesniame jo kaip teisininko gyvenime, apsunkins galimybę susirasti darbą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nėra konstatuotų neturtinės žalos atsiradimui būtinų Generalinės prokuratūros neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius neteisėtos veikos, nėra ir būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo atveju nekyla. Kadangi teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą konstatavo, jog pareiškėjo atleidimas iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nebuvo neteisėtas, darytina išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog įstatyminis reikalavimas atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas aptarė pareiškėjo tarnybinio patikrinimui ir paskirtai tarnybinei nuobaudai reikšmingus aspektus, sprendime buvo pateiktas pareiškėjo veiksmų vertinimas ir kitų byloje surinktų įrodymų analizė, apibendrinti įrodymai, padarytos atitinkamos išvados dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl pareiškėjo argumentai, jog teismas išnagrinėjo ne visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo I. V. apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo I. V. apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius