Legislator Case Law & Legislation
dd67d1b1-10f4-4daa-a97b-790f48080100 AI generated

dd67d1b1-10f4-4daa-a97b-790f48080100 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number dd67d1b1-10f4-4daa-a97b-790f48080100
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Adm                          Adm. byla Nr. ATP-191-200/2013         Teisminio proceso Nr. 4-02-3-04578-2012-8                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. vasario 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Å .

Legislator headnote

AI generated

dd67d1b1-10f4-4daa-a97b-790f48080100 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm                          Adm. byla Nr. ATP-191-200/2013         Teisminio proceso Nr. 4-02-3-04578-2012-8                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. vasario 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Å .

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria nepatenkintas Å . S. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 10N-2020785-12, kuriuo Å . S. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymÄ , paskirta 160 Lt bauda, n u s t a t ė :Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 10N-2020785-12 Å .

S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2012-05-21, apie 20.00 val., Vilniuje, Nemenčinės plento ir Pasakų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, norėdamas apsisukti iš anksto nepasitraukė prie atitinkamo krašto, nepraleido antra eismo juosta iš paskos važiuojančio automobilio Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė, nuo smūgio automobilis Audi nuvažiavo nuo kelio ir buvo apgadinti abu automobiliai, tokiais veiksmais Š.

S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ , 111 punktÄ . Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas Å . S. padavė teismui skundÄ . Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi Å . S. skundo netenkino. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Å . S. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir jo apeliacinį skundÄ patenkinti, bei panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 8 d. nutarimÄ Nr. 10N-2020785-12.

Nurodo, kad jis 2012-05-21, apie 20 val., važiavo Vilniuje Nemenčinės plentu link miesto centro kairiÄ ja eismo juosta iÅ¡ ta kryptimi esančių dviejų eismo juostų, ir pradėjo posÅ«kio į kairę manevrÄ leistinoje vietoje -sankryžoje su Pasakų gatve. Leistinas greitis toje vietoje 50 km/h, apelianto greitis apsisukimo metu buvo iki 10 km/h. Anot apelianto, tuo metu jo vairuojamÄ automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) prisivijo automobilis Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pavėluotai sureagavęs į situacijÄ , atsitrenkė į apelianto automobilio vairuotojo dureles.

SusidÅ«rimo metu apelianto vairuojamo automobilio pusė jau buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, todėl automobiliui Audi visa pirmoji eismo juosta link miesto centro buvo laisva ir Audi galėjo nesunkiai apvažiuoti apelianto automobilį, jei Audi vairuotojas bÅ«tų stebėjęs situacijÄ ir laikęsis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio ir saugaus greičio. Anot apelianto, Audi vairuotojas elgėsi neadekvačiai ir prieÅ¡ susidÅ«rimÄ vietoje to, kad apvažiuotų apelianto automobilį laisva pirmÄ ja juosta, pasuko į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ , kirto draudžiamÄ kirsti eismo juostÄ ir po to susidÅ«rė su apelianto automobiliu.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad visi jo pirminiai pasiaiÅ¡kinime suraÅ¡yti parodymai visiÅ¡kai atitinka ekspertizės akte nurodytiems duomenims, tačiau Audi vairuotojo ir keleivės parodymai akivaizdžiai skiriasi ir yra melagingi nuo pat pradžių (važiavimo greitis, BMW vairuotojo tariami pokalbiai telefonu). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo apelianto skundÄ ir 2012-12-14 paskelbė nutartį, kuria skundo netenkino. Pasak apelianto, teismas nepilnai iÅ¡nagrinėjo visas aplinkybes, visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į jo pateiktus argumentus, įrodančius, kad liudytojai mažiausiai du kartus pateikė akivaizdžiai melagingus parodymus, tvirtindami, jog važiavo leistinu greičiu, nors ekspertizė tai nevienareikÅ¡miÅ¡kai paneigė, bei kad apeliantas vairuodamas kalbėjo mobiliuoju telefonu, nors apelianto pateikta Omnitel iÅ¡klotinė tai akivaizdžiai paneigia.

Apeliantas nurodo, kad teismas nutartyje tik pakartojo policijos pareigÅ«no protokolo teiginius, kuriuos apeliantas apskundė, bei žinomai melagingus liudytojų parodymus, kurie negali bÅ«ti laikomi įrodymais, tačiau bÅ«tent tokius parodymus teismas palaikė tinkamais, o apelianto pateiktų faktinių aplinkybių dėl akivaizdžių KET punktų pažeidimų, kuriuos atliko Audi vairuotojas, net nenagrinėjo. Anot apelianto, toks bylos nagrinėjimas, kai į tos pačios ekspertizės vienus teiginius, įrodančius vieno eismo dalyvio kaltę, nekreipiama dėmesio, o kitos tariamos toje pačioje ekspertizėje įvardintos aplinkybės vertinamos kaip lemtingos, nesukuria pagrindo iÅ¡nagrinėti bylÄ vienodai neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai abiejų eismo įvykyje dalyvavusių Å¡alių atžvilgiu.

Pasak apelianto, jei ekspertizėje nurodyti eismo dalyvių pažeidimai, tai reikėtų arba abu dalyvius pripažinti kaltais, arba pripažinti, kad tariama ekspertizės schema nepateikia pakankamai neginčytinų įrodymų nustatyti abiejų dalyvių kaltei. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad įrodymų dėl sunkinančių aplinkybių iš vis nėra, išskyrus akivaizdžiai žinomus liudytojų parodymus, visiškai nesutampančius su pateiktais faktais, todėl paskirta bauda yra neadekvati ir jau vien dėl to pareigūno surašytas protokolas yra neteisėtas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisingai traktavo ekspertizės išvadas. Pasak apelianto, ekspertizėje nėra teigiama, kad BMW važiavo pirma eismo juosta, yra tik tariamoji schema, kurioje pavaizduotas automobilis ne mažiau puse automobilio korpuso antrojoje eismo juostoje. Pasak apelianto, teismo teiginys, kad susidūrimo nebuvo įmanoma išvengti, taip pat yra neteisingas ir ekspertizėje rašoma, kad jei Audi nebūtų viršijęs greičio, susidūrimo buvo galima išvengti.

Neteisingai supratus ekspertizės turinį, teismas daro neteisingas iÅ¡vadas. Anot apelianto, yra visiÅ¡kai nesuprantama ir nepriimtina, kai net 4 KET pažeidimus, kurių vienas yra itin grubus ir buvo tiesiogine avarijos priežastimi, ir kurie patvirtinti ekspertizėje, tuo pačiu metu įvykdęs vairuotojas, o taip pat pateikęs akivaizdžiai melagingus parodymus, vertinamas kaip nenusižengęs ir nekaltas bei už padarytus ir įrodytus nusižengimus jam nėra skiriama jokia nuobauda. Pasak apelianto, tai sukuria precedentÄ , kai teikiant melagingus parodymus, galima iÅ¡vengti atsakomybės, o pareigÅ«nai nebaudžia KET pažeidėjų, net jei nustatyta ekspertizėje beveik pusantro karto virÅ¡ijus leistinÄ važiavimo greitį.

Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis remiasi tik ekspertizės išvada, kurioje nurodomas liudytojo vairuoto automobilio ženklus greičio viršijimas, ir tik tariama apelianto automobilio buvimo vieta, taip pat policijos pareigūno, kuris pats turėjo aiškių abejonių dėl autoįvykio kaltininko ir dėl to kreipėsi pagalbos į ekspertizę, protokolo teiginiais, o taip pat akivaizdžiai melagingais liudytojų parodymais. Pasak apelianto, teismas visiškai neatsižvelgė į jo pateiktus faktus dėl liudytojo padarytų pažeidimų, melagingų parodymų teikimo, neatsižvelgė, kad jokių sunkinančių aplinkybių apelianto atžvilgiu nebuvo.

Apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å . S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

ATPK 127 str. 2 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 8 d. nutarime pripažinta, kad Š. S. pažeidė KET 9 ir 111 punktus. KET 9 p. numatyta, kad Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 111 p. numatyta, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimÄ pakeisti.ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ ATPK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ )) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali bÅ«ti pagrindas kvalifikuoti veikÄ pagal ATPK 127 str. 2 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 2 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra bÅ«tina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sÄ lygojo, t. y. buvo priežastiniame ryÅ¡yje su padariniais. Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog Å . S. 2012-05-21, apie 20.00 val., Vilniuje, Nemenčinės plento ir Pasakų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, norėdamas apsisukti iÅ¡ anksto nepasitraukė prie atitinkamo kraÅ¡to, nepraleido antra eismo juosta iÅ¡ paskos važiuojančio automobilio Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) su juo susidÅ«rė, nuo smÅ«gio automobilis Audi nuvažiavo nuo kelio ir buvo apgadinti abu automobiliai, tokiais veiksmais Å .

S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ , 111 punktÄ ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. automobilių apgadinimai, buvo dėsningas Å . S. padarytų KET pažeidimų rezultatas ir priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Administracinį teisės pažeidimÄ Å . S. padarė dėl neatsargumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Apeliaciniame skunde Š. S. ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio kaltas Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto Š. S. parodymai, kad jis nepadaręs jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybės bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.

Nukentėjusysis E. T. paaiÅ¡kinime policijai nurodė, jog 2012 m. gegužės 21 d. maždaug 19.50 val. vairavo automobilį Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) Nemenčinės plentu link Antakalnio gatvės. Jis važiavo antroje eismo juostoje, greitis buvo 50 km/h, kai pamatė kliÅ«tį. Kai jis pravažiavo pėsčiųjų perėjÄ , po 15-20 metrų už perėjos pamatė automobilį BMW, kuris pradėjo apsisukimo manevrÄ iÅ¡ pirmosios eismo juostos į kairę, bei užtvėrė E. T. visÄ keliÄ .

E. T. nurodė, kad jis tuo metu staigiai pradėjo stabdyti, norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, bet atstumas iki BMW buvo labai mažas (apie 10 metrų), todėl E. T. įsirėžė į BMW vairuotojo dureles ir jo automobilį nuo smÅ«gio iÅ¡metė į prieÅ¡ingÄ kelio pusę. BMW vairuotojas iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pradėjo atsipraÅ¡inėti ir pasakė, kad užsikalbėjo telefonu (b. l. 25). Apklaustas pirmosios instancijos teisme E. T. nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (b. l. 48).

E. T. nurodytas įvykio aplinkybes tiek paaiškinime policijai (b. l. 24), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 46-47) patvirtino kartu su E. T. automobilyje važiavusi jo žmona J. T.. Apeliantas nurodo, kad šie asmenys pateikė akivaizdžiai melagingus parodymus, tvirtindami, jog važiavo leistinu greičiu, nors ekspertizė tai nevienareikšmiškai paneigė, bei kad apeliantas vairuodamas kalbėjo mobiliuoju telefonu, nors apelianto pateikta Omnitel išklotinė tai akivaizdžiai paneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad Š.

S. nagrinėjamu atveju nebuvo inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 2 d. (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas), todėl liudytojų parodymai šioje dalyje nevertinami ir neturi įtakos Š. S. veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 127 str. 2 d. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad E. T. ir J. T. parodymai dalyje dėl automobilio Audi važiavimo greičio buvo paneigti Lietuvos Teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte (b. l. 13-19), tačiau kitoje dalyje jų parodymai neprieštarauja byloje esančiai medžiagai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi, pagrįsdamas Š.

S. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių E. T. ir J. T. bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį nebÅ«to pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus, todėl Å¡iais parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto Å . S. parodymus, matyti, kad jis tiek paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams (b. l. 26-27), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 44-46) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., nurodė, kad 2012 m. gegužės 21 d. jis, vairuodamas automobilį, apsisukinėjo leistinoje vietoje.

PrieÅ¡ darydamas posÅ«kį, jis apsižiÅ«rėjo, jokių automobilių aplinkui nebuvo. Artimiausias automobilis Audi važiavo iÅ¡ toli, maždaug nuo „Plento baro“ ir „Maximos“ parduotuvės. Å . S. paaiÅ¡kino, kad labai neskubėdamas ramiai persirikiavo, darė posÅ«kį, o Audi automobilis, matyt, pražiopsojo tai, kas darosi kelyje, pastebėjo susidariusiÄ situacijÄ gerokai per vėlai. Anot Å . S., Audi vairuotojas virÅ¡ijo greitį, važiuodamas 74 km/val. greičiu, nors ten leistinas tik 50 km/val., pamatė jį tik už 18 metrų, nors matomumas ten labai geras buvo.

Anot Å . S., Audi vairuotojo tolimesnius veiksmus galima laikyti pasekme tų jo veiksmų, kurie ir sukėlė eismo įvykį. Audi vairuotojas vietoje to, kad apvažiuotų besisukantį automobilį laisva deÅ¡ine eismo juosta, kažkodėl kirto iÅ¡tisinę eismo linijÄ . Tokiu atveju, anot Å . S., Audi vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Tokia Å . S. pozicija vertintina kritiÅ¡kai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, nes jÄ paneigia byloje esantys įrodymai.

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2012-09-18 Ekspertizės akte Nr. 11-1426(12) nustatyta, kad Å¡ioje kelio eismo situacijoje automobilio BMW 530 vairuotojo Å . S. veiksmai - atlikinėdamas apsisukimo manevrÄ ne iÅ¡ padėties arčiau Nemenčinės pl. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Vilniaus, kairiojo kraÅ¡to (horizontalaus ženklinimo punktyrinės linijos „KET 1.7“) ir judėdamas keliu kryptimi iÅ¡ deÅ¡inės į kairę nedavė kelio ir sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos jo didesniu greičiu ta pačia kryptimi ir kairiau važiuojančiam automobiliui Audi A6,- techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Automobilio Audi A6 vairuotojo E. T. veiksmai – važiavo apie 74 km/h greičiu virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ 50 km/h važiavimo greitį, taip netekdamas galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu BMW 530 stabdant automobilį Audi A6, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (b. l. 13-19). Jeigu Å . S. nebÅ«tų pažeidęs KET reikalavimų (o tokias technines galimybes jis turėjo), nebÅ«tų kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai.

Å is KET pažeidimas buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio pasekmėmis. Tik dėl E. T. galimo KET pažeidimo įvykis nebÅ«tų kilęs. Ä®vertinus iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , daroma iÅ¡vada, kad Å . S. veika, kuria jis pažeidė minėtų kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, buvo bÅ«tinoji įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad automobilio Audi A6 vairuotojas E. T. galimai virÅ¡ijo leistinÄ toje vietoje greitį, tačiau tai neÅ¡alina Å .

S. atsakomybės už padarytÄ jo paties KET 9, 111 p., bei ATPK 127 str. 2 d. pažeidimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas Å . S. atsakomybės klausimas, todėl nustačius, kad Å . S. veika, kuria jis pažeidė minėtų kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, buvo bÅ«tinoji įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga, nepasisakoma dėl galimai padarytų E. T. pažeidimų, nes tai neturi įtakos Å . S. veikos kvalifikavimui. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma iÅ¡vada, kad Å .

S. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė:Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir Å .

S. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                         Angelė Ikasalienė