dd675da2-dbd1-40bb-aff8-50f80dd531de · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-590-579/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67716-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.5.4.2.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.1.; 2.4.6.5.1. Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistajam G.

V. ir jo gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,nukentėjusiesiems V. P., A. L. P., G. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį ir nuteistaspagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 284 straipsnį – 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 punkto, 10 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant:

1) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.G. V. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : G. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-11-13 iki 2016-07-24, t. y. 2015-11-13, 2015-11-14, 2015-11-15, 2015-11-23, 2015-12-02, 2015-12-03, 2015-12-06, 2015-12-12, 2016-02-05, 2016-02-06, 2016-02-07, 2016-02-13, 2016-02-14, 2016-02-15, 2016-02-16, 2016-02-20, 2016-02-21, 2016-02-27, 2016-02-28, 2016-03-04, 2016-03-05, 2016-03-06, 2016-02-10, 2016-02-11, 2016-02-12, 2016-02-13, 2016-02-14, 2016-02-15, 2016-02-16, 2016-02-20, 2016-02-21, 2016-02-21, 2016-02-27, 2016-02-28, 2016-03-04, 2016-03-05, 2016-03-06, 2016-03-07, 2016-03-08, 2016-03-10, 2016-03-11, 2016-03-12, 2016-03-13, 2016-03-18, 2016-03-19, 2016-03-20, 2016-03-25, 2016-03-26, 2016-03-27, 2016-04-01, 2016-04-02, 2016-04-03, 2016-04-08, 2016-04-10, 2016-04-22, 2016-04-22, 2016-04-23, 2016-05-24-27, 2016-06-07, 2016-06-09, 2016-06-10, 2016-07-03, 2016-07-22, 2016-07-23, 2016-07-24, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute bei namo laiptinėje, naudodamas psichinę prievartÄ , t. y. garsiai rėkdamas, plÅ«sdamas necenzÅ«riniais žodžiais ir grasindamas nužudyti, sistemingai baugino kaimynus V.

P. ir A. L. P., gyvenančius (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.Be to, G. V. nuteistas už tai, kad 2016-06-11 apie 17 val. vieÅ¡oje vietoje – parduotuvės „Š.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), alkoholinių gėrimų skyriuje, G. P. informavus pardavėjÄ apie teisės aktais nustatytÄ draudimÄ neblaiviems asmenims parduoti alkoholį, girdint paÅ¡aliniams asmenims, G. P. atžvilgiu ne mažiau kaip tris kartus pasakė įžeidžiančias frazes, ranka parodė nepadorų gestÄ , jo atžvilgiu iÅ¡sakė tris praneÅ¡ančias apie ketinimÄ susidoroti frazes ir prisiartinęs prie G.

P., rankoje turimÄ degtinės butelį paėmęs už kakliuko, ketino suduoti, tokiu įžūliu elgesiu bei grasinimais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendį panaikinti, priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes, jo manymu, nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, iÅ¡vados paremtos spėjimais ir prielaidomis, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp kaltinime nurodytų aplinkybių bei liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.Skunde apeliantas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose yra pasisakęs, jog susiklosčius įtemptiems santykiams itin įdėmiai vertintina, ar konfliktinėje situacijoje iÅ¡sakyti žodžiai yra suprasti adekvačiai, ar iÅ¡ tiesų viena iÅ¡ konflikto Å¡alių turėjo tyčiÄ sistemingai bauginti nukentėjusiuoju pripažintÄ asmenį.

Nors teismas laikė, kad apelianto kaltė įrodyta nukentėjusiųjų V. P. ir jo sutuoktinės A. L. P. bei liudytojų parodymais, tačiau, nuteistojo teigimu, teismas šių asmenų parodymų nevertino ir nepasisakė. Teisme A. L. P. parodė, jog kaltinime nurodytu laiku su apeliantu susitikusi nebuvo, ji su vyru patys nusprendė, kad žodis „šikpuodis“ yra jų pravardė, nes jų pavardė yra P., be to nurodė, jog tokiais pačiais žodžiais apeliantas įžeidinėja ir kitus kaimynus.

V. P. teisme taip pat nurodė, jog su apeliantu nebendrauja ir nekalba, patvirtino sutuoktinės parodymus dėl pravardės. Be to, paklausus apie grasinimų realumÄ , atsakė, kad nuteistojo iÅ¡sakytų grasinimų nelabai bijo. Liudytojai V. P., P. S., T. E., L. R. nurodė, jog tai, kad visi apelianto iÅ¡sakomi žodžiai yra nukreipti nukentėjusiųjų atžvilgiu, sužinojo tik privačių pokalbių su jais bei G. P. metu. Liudytoja V. P. nurodė, jog apeliantas yra triukÅ¡mingas, garsiai leidžiantis muzikÄ bei garsiai dainuojantis kaimynas, dažnai kalbasi su savimi, o tai, kad žodis „šikpuodis“ adresuotas P., nusprendė iÅ¡ to, kad pavardė yra panaÅ¡iausia.

Liudytojas P. S. parodė, jog jo iÅ¡girsti apelianto iÅ¡sakyti keiksmažodžiai tarpusavio ryÅ¡io niekada neturėjo, vienÄ kartÄ yra girdėjęs žodį „šikpuodis“, vienÄ kartÄ â€žužmuÅ¡iu“, žodžio „šikpuodis“ sutapimÄ su kaimynų P. pavarde pastebėjo tik apklausiamas liudytoju. Liudytojas T. E. taip pat nurodė, jog žodis „šikpuodis“, tikėtina greičiausiai adresuotas P., nusprendė iÅ¡ to, kad jų pavardė yra panaÅ¡iausia. Liudytojas L.

R. taip pat patvirtino, jog yra girdėjęs apelianto keliamÄ triukÅ¡mÄ , neriÅ¡lius žodžius, tačiau jam buvo sunku suprasti, ar žodžiai buvo nukreipti prieÅ¡ kažkÄ . Parodė, jog privačiame pokalbyje su apeliantu buvo iÅ¡sakytas pyktis, grasinimai P. atžvilgiu, tačiau tÄ pokalbį jis palaikė neblaivaus asmens kliedesiais ir nelaikė jų realiais. Skunde taip pat teigiama, jog teisiamojo posėdžio metu duoti V. P. ir L. P. parodymai nesutampa su jų parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir prieÅ¡tarauja kaltinime nurodytoms aplinkybėms.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais kaltinimas, jog jis garsiai rėkdamas terorizavo kaimynus V. P. ir A. L. P., o teiginys, kad apeliantas naudojo psichinę prievartÄ garsiai rėkdamas, net nebuvo įrodinėjamas. Apie garso stiprumÄ buvo sprendžiama vien iÅ¡ subjektyvių nukentėjusiųjų parodymų, decibelais garsas nebuvo iÅ¡matuotas. Skunde taip pat nurodoma, jog tarp apelianto ir kaimynų P. jau ilgÄ laiko tarpÄ yra konfliktiniai santykiai ir į apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo P. atžvilgiu (kai Å¡ie nepagrįstai kviečia pareigÅ«nus dėl esÄ netinkamo nuteistojo elgesio), prokurorė yra pasisakiusi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, jog nepritartina praktikai, kai tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai yra dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių nusikalstamu elgesiu.

Tokiu bÅ«du, apelianto teigimu, jo ir P. atžvilgiu taikomi skirtingi kriterijai. Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, apeliantas nurodo, jog G. P. užfiksuotame vaizdo įraÅ¡e matyti, kad jis pradėtas daryti iki G. P. įeinant į parduotuvę, o ne tada, kai pasak G. P., apeliantas neva užsimojo jam trenkti. Be to, Å¡i filmuota medžiaga paneigia aplinkybę, kad apeliantas neva prisiartinęs prie G. P., rankoje turimÄ degtinės butelį paėmęs už kakliuko, ketino juo suduoti nukentėjusiajam G.

P., nes tokios aplinkybės ten neužfiksuotos. Be to, Å¡i medžiaga paneigia aplinkybę, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes, kaip matyti iÅ¡ įraÅ¡o, dėl iÅ¡sakytų necenzÅ«rinių žodžių parduotuvės veikla nesutriko. Kad asmenys, girdėję konfliktÄ , bÅ«tų patyrę kokių nors nepatogumų, taip pat neužfiksuota. Tai patvirtino ir kaip liudytoja apklausta pardavėja D. B.. Todėl tiek Å¡ios liudytojos parodymai, tiek ir minėta filmuota medžiaga laikytini objektyviais įrodymais, paneigiančiais subjektyvius G.

P. parodymus bei kaltinime nurodytas aplinkybes. Skunde taip pat nurodoma, jog veika pagal BK 284 straipsnį gali būti kvalifikuojama, kai nustatomi veikos padariniai, t. y. turi būti realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nagrinėjamu atveju visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta, todėl apelianto veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnį. Be to, nuosprendyje nenurodyta ir kaip pasireiškė objektyvioji veikos pusė – nenurodyta, kokius veiksmus teismas pripažįsta ir laiko įžūliais, kokius – grasinimais, kokius – patyčiomis arba vandališkais veiksmais.Atsiliepime į apeliacinį skunde G.

P. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Pažymi, kad nei vienas byloje dalyvavęs liudytojas neparodė, jog jie savo ar kitų namo gyventojų atžvilgiu, iÅ¡skyrus A. L. P. ir V. P., bÅ«tų girdėję G. V. įžeidinėjimus, vartojant žodį „šikpuodis“. Be to, filmuotoje medžiagoje matyti, kaip apeliantas nukentėjusįjį G. P. vieÅ¡ai įžeidinėja, vadindamas „šikpuodžio vaiku“, „šikpuodžiuku“, ranka rodydamas į nukentėjusįjį ir pareikÅ¡damas, jog „jo pavardė Å¡ikpuodis“.

Nukentėjusiojo manymu, tai rodo, jog G. V. grasinimai susidorojimu bei psichologinis smurtas nukreiptas iÅ¡imtinai A. L. P. ir V. P. atžvilgiu. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su skundo argumentais, jog dėl įvykio parduotuvėje „Š.“ nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nurodo, jog parduotuvės saugos kamerų įraÅ¡uose matyti, kad D. B., iÅ¡girdusi G. P. atžvilgiu grasinimus, iÅ¡kvietė apsaugÄ , kuri atvyko iÅ¡ karto po to, kai G. V. patalpoje buvusių kitų asmenų buvo iÅ¡vestas pro duris.

Telefono vaizdo kamera filmuotoje medžiagoje taip pat matoma, kai G. V., artėdamas prie nukentėjusiojo, iÅ¡ rankose turimo maiÅ¡elio iÅ¡traukė butelį, paimdamas jį už kaklelio, galimai ketindamas fiziÅ¡kai smurtauti, tačiau buvo sutramdytas kitų asmenų. Nukentėjusysis V. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Teigia, jog skundo argumentus, kad įžeidžiantys žodžiai, grasinimai susidorojimu, vartojant žodį „šikpuodis“, nėra nukreipti į nukentėjusįjį V.

P. ir jo sutuoktinę, paneigia byloje surinkta medžiaga. Taip pat nukentėjusysis nurodo, jog, net ir vykstant teismo procesui, nuteistojo agresyvus elgesys ir smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu nesiliauja – dėl nepakeliamo triukÅ¡mo, rėkimų ir grasinimų ramybės valandomis nukentėjusysis teigia 2017 m. birželio 18 d., liepos 1 d. ir liepos 2 d. vėl kreipęsis į policijos pareigÅ«nus. Nukentėjusioji A. L. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog su G.

V. ji nėra bendravusi jokiais klausimais. Nuteistasis neapykantÄ jos ir sutuoktinio atžvilgiu pradėjo reikÅ¡ti po to, kai nukentėjusieji ne kartÄ kvietė pareigÅ«nus dėl netinkamo, neteisėto G. V. elgesio namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų turto atžvilgiu (laužė ir mėtė pro langÄ paÅ¡to dėžutes, sudaužė koridoriaus durų stiklÄ , sulaužė rankenÄ , trankė savo buto sienas, duris ir kt.). Dėl neteisėto elgesio G. V. yra nuteistas ankstesnėje byloje. Savo neapykantÄ apeliantas reiÅ¡kė tiek ankstesnės, tiek ir Å¡ios bylos metu, o apie jo iÅ¡reikÅ¡tus ketinimus susidoroti patvirtino liudytojas L.

R., kuriam G. V. tai iÅ¡sakė bendro jų pokalbio metu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas skunde, nukentėjusioji nurodo, jog nei vienas liudytojas byloje nenurodė, kad žodžiu “šikpuodžiai“ G. V. vadino ir kitus kaimynus, prieÅ¡ingai, ne vienas liudytojas parodė, jog taip buvo vadinami bÅ«tent nukentėjusieji. G. V. ne kartÄ yra sakęs – „V. P. – Å¡ikpuodis, tavo žmona – Å¡ikpuodė, jÅ«s – du Å¡ikpuodžiai, ubju“. Nukentėjusioji taip pat nurodo, jog G.

V. chuliganiÅ¡ki veiksmai nesiliauja ir pastaruoju metu, dėl jo sutramdymo sutuoktinis V. P. pareigÅ«nus kvietė 2017 m. birželio 18 d., liepos 1, 2 dienomis. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusieji prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliantas skunde nesutinka su įrodymų vertinimu ir teigia, jog netinkamas įrodymų vertinimas lėmė nepagrįstas teismo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės padarius teismo nustatytus nusikaltimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34/2015, 2K-284/2016). Tad, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. BÅ«tent bylÄ nagrinėjantis teismas turi kompetencijÄ nuspręsti, kurie byloje esantys duomenys atitinka leistinumo, liestinumo kriterijus, kurie iÅ¡ jų turi įrodomÄ jÄ vertę, ar jie patikimi, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

Kiti proceso dalyviai gali teikti teismui pasiÅ«lymus dėl Å¡ių klausimų sprendimo, tačiau proceso dalyvių pateikiamų praÅ¡ymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra, kad teismo sprendimas bÅ«tų argumentuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Pagrindinę įrodymų dalį dažniausiai sudaro asmenų parodymai, todėl ir apeliantai dažniausiai kelia klausimÄ dėl tinkamo ar netinkamo asmenų parodymų vertinimo. Kolegija pažymi, kad iÅ¡vada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo Å¡altinį (pirminiai ar iÅ¡vestiniai), gavimo bÅ«dÄ (ar jie duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinės nutartys Nr. 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose).

Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡analizavo visus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, nepažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytų nuostatų, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, jog G.

V. teismo nustatytais laikotarpiais naudodamas psichinę prievartÄ , t. y. garsiai Å¡aukdamas, plÅ«sdamas necenzÅ«riniais žodžiais ir grasindamas nužudyti, sistemingai baugino kaimynus V. P. ir A. L. P..Nors apeliantas savo kaltės nepripažino ir nepripažįsta, tačiau byloje surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti duomenys neabejotinai patvirtina BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumÄ nuteistojo veikoje.BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už dviejų rÅ«Å¡ių veikas:

1) žmogaus terorizavimÄ grasinant susprogdinti, padegti, ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba 2) sistemingÄ Å¾mogaus bauginimÄ , naudojant psichinę prievartÄ . G. V. nuteistas bÅ«tent už sistemingÄ Å¾mogaus bauginimÄ , naudojant psichinę prievartÄ . Bauginimas – tai grasinimai (psichinė prievarta). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobÅ«džio veiksmų, padarytų per tam tikrÄ , ne labai ilgÄ laiko tarpÄ , ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumÄ , o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2016).

Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikÅ¡tis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , sunaikinti ar sugadinti turtÄ , kitais baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gÄ sdinančiais, gÄ sdinančiais telefono skambučiais, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutėmis, triukÅ¡mo kėlimu, siekiant sukelti baimę ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013).Pažymėtina, jog nukentėjusieji V.

P. bei A. L. P. nuosekliai viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme parodė, jog G. V. sistemingai juos terorizuoja ir grasina nužudyti. Teorizavimas pasireiškia kaip nuolatinis triukšmavimas, riksmai, šauksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu, įžeidžiančios frazės, tokios kaip „šikpuodžiai“, be to, grasinama užmušti.V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog G. V. juos, tai yra nukentėjusiuosius V.

P. ir A. L. P., nuolat įžeidinėja, jiems grasina. Sakydavo „abu P.“ ir pridėdavo žodį „šikpuodžiai“, sakė „aÅ¡ jus nukankinsiu“, 2015-12-02 laiptinėje su didele neapykanta bÅ«damas agresyviai nusiteikęs yra sakęs “šikpuodi, ..., sugokis,...“. Grasinimus iÅ¡ G. V. yra girdėjęs ne kartÄ . 2015-12-14 G. V. nukentėjusiuosius garsiai keikė, grasino, o 2016 metų vasario, kovo, balandžio mėnesiais Å¡aukė grasinamais žodžiais, garsiai leido muzikÄ .

Be to, 2016 metų birželį, bÅ«damas savo bute, G. V. garsiai Å¡aukė, vartodamas rusų kalba žodį „užmuÅ¡iu“, keikėsi, daužė buto sienas. Grasinimai buvo skirti jiems, t. y. P., nes įvardindavo „P., Å¡ikpuodžiai“. Dėl netinkamo G. V. elgesio ne kartÄ kreipėsi į teisėsaugos institucijas, o G. V. pradėdavo grasinti, kad atkerÅ¡ys, pro atvirÄ langÄ Å¡aukė „saugokis“. Tie grasinimai kelia realiÄ baimę, nes kaimynas bÅ«na agresyvus. Nukentėjusysis mano, kad G.

V. gali ir užmuÅ¡ti. Dėl tokio elgesio nukentėjusiesiems sutriko nervų sistema, jie neiÅ¡simiega, pergyvena dėl savo saugumo. Nukentėjusioji A. L. P. parodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, jog G. V. pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, triukÅ¡mauja – garsiai leidžia muzikÄ , trankosi, garsiai Å¡aukia, daužo buto sienas. JÄ G. V. plÅ«sta necenzÅ«riniais žodžiais, rėkia ir vadina „kale, Å¡ikpuode“. Nukentėjusiuosius vadina „šikpuodžiais“, nes jų pavardė P..

Sako, kad užmuÅ¡, liepia eiti greičiau į kapus. Tai vyksta dažnai, į savaitę ne po vienÄ kartÄ . Jis, trankydamas į sienÄ , Å¡aukia „pasitraukite, užmuÅ¡iu“. Dėl netinkamo elgesio yra skambinę G. V. sutuoktinei, tuomet apeliantas pagrasino, jog padarys taip, kad Å¡ie daugiau neskambins. Jis Å¡aukia rusų kalba „nužudysiu („ubju“)), Å¡ikpuodžiai“. Dėl tokių nuteistojo veiksmų gyvenimas kaimynystėje su G. V. tampa nebeįmanomas, dėl grasinimų jo bijo ir vengia susitikti.Nukentėjusiųjų parodymai neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, be to, jų paaiÅ¡kinimus dėl nuolatinio G.

V. triukÅ¡mavimo, įžeidinėjimų, iÅ¡sakytų grasinimų patvirtina ir liudytojų V. P., P. S., T. E., L. R. parodymai. Liudytoja V. P., kaimynė, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, jog nuteistajam pradėjus leisti garsiai muzikÄ ir įvykus konfliktui su P., G. V. garsiai keikdavosi ir grasino. Ji girdėdavo G. V. grasinimus nukentėjusiesiems, žodžius „užmuÅ¡ Å¡ikpuodį“, suprato, jog grasinimai nukreipti V. P. ir A. L. P., nes jų pavardė siejasi su žodžiu „šikpuodis“, be to, iki 2015 metų žodžio „šikpuodis“ nuteistasis nevartojo.

Liudytoja mano, kad nukentėjusiesiems buvo pagrindas bijoti, nes G. V. agresija buvo pasireiškusi ir kitais būdais – buvo apgadinęs automobilį, pašto dėžutes. Liudytojas P. S., taip pat kaimynas, parodė, jog G. V. mėgdavo garsiai klausytis muzikos, kartais dainuodavo, išgėręs plūsdavosi, yra girdėjęs iš nuteistojo žodžius „šikpuodis“, „užmušiu“. Nukentėjusieji V. P. ir A. L. P. skundėsi G. V. elgesiu dėl grasinimų nužudyti, užmušti, įžeidinėjimų.

Liudytojas T. E., gyvenantis tame pačiame name kaip ir nuteistasis bei nukentėjusieji, taip pat parodė, jog G. V. nuolat triukÅ¡mavo, jam buvo kviesta policija, nuolat reikÅ¡davo grasinimus susidoroti, ypač dažnai V. P. ir A. L. P. atžvilgiu. G. V. įvardindavo pavardes, vardÄ ir pridėdavo „šikpuodis“. Dėl netinkamo elgesio nuteistasis buvo ir policijos iÅ¡gabentas, mano, kad nukentėjusiesiems buvo realus pagrindas bijoti G. V., nes jis tiesiogiai sakė „užmuÅ¡iu“, be to, nuteistasis buvo artinęsis su peiliu ir prie paties liudytojo.

Jis agresyvus, nenuspėjamas, yra pasipriešinęs policijai. Be to, liudytojas L. R. parodė, jog taip pat yra kaimynas, su G. V. neturėjo konfliktų, tačiau yra girdėjęs iš G. V. grasinimus ir V. P. bei A. L. P. atžvilgiu. Nukentėjusysis G. P. taip pat parodė, jog dėl G. V. veiksmų yra girdėjęs nusiskundimus iš tėvų, t. y. V. P. ir L. A. P.. Minėtų asmenų parodymai tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja. Visi jie analogiškai parodė, jog G. V. triukšmauja, būna agresyvus ir dažnai nukentėjusiųjų atžvilgiu vartoja įžeidžiančias frazes („šikpuodžiai“ ir kitas) bei grasina nužudyti.

Nors liudytojas P. S. nurodė, jog jis asmeniškai nesiejo žodžio „šikpuodis“ su P. pavarde, tačiau patvirtino, jog yra girdėjęs grasinimus bei žodžius „šikpuodis“ ir nukentėjusieji skundėsi grasinimais nužudyti, užmušti, įžeidinėjimais. Šie paaiškinimai negali būti vertinami atsietai. Vertinant šiuos parodymus su kitų asmenų parodymais, jog G. V. buvo agresyvus, įžeidinėjo V. P. ir A. L. P., vadindamas juos „šikpuodžiais“, kitais žodžiais bei jiems grasino, darytina išvada, jog šie parodymai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, vieni kitiems neprieštarauja, tarpusavyje nuosekliai susiję.

Tai, kad G. V. vartodamas žodį „šikpuodis“ turėjo omenyje būtent nukentėjusiuosius, įrodo ir vaizdo įraše, kurį pateikė nukentėjusiųjų sūnus G. P., užfiksuoti duomenys, kur akivaizdžiai girdėti ir matyti, jog G. V. nukentėjusįjį G. P. vadina „šikpuodžio vaiku“, „šikpuodžiuku“, sako „tėvas šikpuodis“ (2 t., b. l. 108-110). Šis objektyvus įrodymas paneigia nuteistojo argumentus, jog nepagrįstai jo vartotas žodis „šikpuodis“ buvo siejamas su nukentėjusiaisiais, bei suteikia pagrindo tikėti aptartais asmenų parodymais, laikyti juos patikimais įrodymais.

Be to, byloje nenustatyta, jog apklausti liudytojai turėtų kokių nors objektyvių priežasčių apkalbėti nuteistÄ jį ar jam pakenkti. Nors byloje nustatyta, jog T. E. yra turėjęs konfliktÄ su G. V. dėl pastarojo netinkamo elgesio ir kitoje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 88-94), tačiau netikėti Å¡iuo liudytoju, jo parodymus vertinti kaip neobjektyvius, teismas neturėjo pagrindo, nes G. V. kaltė dėl ankstesnių įvykių patvirtinta įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kurį priimant taip pat buvo remtasi ir T.

E. parodymais. Be to, kaip jau minėta, jo parodymai sutampa ir neprieÅ¡tarauja nukentėjusiųjų bei kitų liudytojų parodymams. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikimumÄ rodo ne tik tai, kad jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo. PagrindÄ tikėti Å¡iais parodymais suteikia taip pat ir byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, kurie patvirtina daugkartinius nukentėjusiųjų kreipimusis į teisėsaugos institucijas dėl G. V. keliamo triukÅ¡mo ir jų atžvilgiu iÅ¡sakytų įžeidžiančių frazių (1 t, b. l. 7,38-39,50,51,55,56, 60-61,103).

IÅ¡ duomenų apie asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus bei iÅ¡kvietimus į įvykius matyti, jog G. V. ne kartÄ baustas administracine tvarka už tai, kad garsiai klausėsi muzikos ir trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį (2 t., b. l. 108-111), o 2015 metais dėl netinkamo G. V. elgesio – triukÅ¡mo, grasinimų policija kviesta daugiau nei 10 kartų (2 t., b. l. 116-118). Be to, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu G. V. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 26 d.

įstatymo redakcija), padarymo, tai yra už tai, kad 2014 m. lapkričio 22 d. garsiai Å¡aukdamas blaÅ¡kėsi kieme, daužė paÅ¡to dėžutes, nulaužė paÅ¡to dėžutes laikančiÄ lentÄ , trenkė jÄ Ä¯ laiptinės duris, iÅ¡daužė laiptinės durų stiklÄ , nulaužė durų rankenÄ ir tuo vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, o taip pat tÄ pačiÄ dienÄ demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį grasino bandžiusiam jį sudrausminti T.

E. garsiai Å¡aukdamas „užmuÅ¡iu“, „papjausiu“ (2 t., b. l. 88-94). Aptarti raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina aplinkybes dėl triukÅ¡mingo G. V. bÅ«do, dėl to, jog iÅ¡ tiesų jis garsiai klausosi muzikos, iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus, linkęs triukÅ¡mauti, Å¡Å«kauti, grasinti susidorojimu. Apie triukÅ¡mingÄ nuteistojo bÅ«dÄ , pomėgį garsiai klaustis muzikos patvirtino ir nuteistojo sutuoktinė N. V.. Ji taip pat patvirtino, jog G. V. dažnai vartoja žodį „šikpuodis“.

Nors liudytoja nepatvirtino, jog tokiu būdu G. V. įžeidinėja, pravardžiuoja nukentėjusiuosius ar jiems grasina, tačiau jos parodymai šiuo atveju nevertinami kaip G. V. teisinantys, nes liudytoja nuolat su G. V. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje negyvena, jį tik retkarčiais aplanko, todėl visų konkrečių aplinkybių dėl V. P. ir A. L. P. įžeidinėjimo, grasinimų, bauginimo, negali žinoti. Vis dėlto, pažymėtina, jog ji patvirtino nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, jog dėl G.

V. netinkamo elgesio iÅ¡ pradžių nukentėjusieji skambindavo jai ir praÅ¡ydavo pagalbos.Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, jog minėtų duomenų visumos pakanka paneigti nuteistojo aiÅ¡kinimus, kad jis tik garsiai klausydavosi muzikos, nukentėjusiesiems negrasino, o vartodamas įžeidžiančius, necenzÅ«rinius žodžius V. P. ir A. L. P. neįžeidinėjo, Å¡ių žodžių su nukentėjusiaisiais, jų pavarde nesiejo, ir juos vertinti tik kaip gynybinę versijÄ . Teisėjų kolegijos nuomone apylinkės teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų duomenų pakanka iÅ¡vadai, kad apeliantas G.

V. iÅ¡ tiesų vartojo necenzÅ«rinius žodžius, nukentėjusiuosius įžeidinėjo, tame tarpe vadindamas juos „šikpuodžiai“, grasino užmuÅ¡iÄ s. Tokie veiksmai nebuvo vienkartiniai, taip apeliantas elgėsi nuolatos (pastoviai). Be to, įžeidinėjimai bei grasinimai buvo iÅ¡reiÅ¡kiami agresyviai nusiteikus, garsiai grojant muzikai, G. V. triukÅ¡maujant, trankantis, reiÅ¡kiant nepasitenkinimÄ . Nors dažnai grasinimų ir įžeidinėjimų tiesiogiai nukentėjusiajai A. L. P. neiÅ¡sakydavo (nukentėjusioji paaiÅ¡kino, jog stengdavosi nebendrauti ir nesusitikti su nuteistuoju), tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad nuteistojo veiksmai taip pat buvo nukreipti ir į nukentėjusiÄ jÄ , nes jis triukÅ¡maudavo, iÅ¡sakydavo įžeidžiančias frazes bei grasinimus vartodamas žodžių daugiskaitÄ â€“ P., „šikpuodžiai“.

Apie tai, kad nuteistasis suprato, jog jo įžeidinėjimai, grasinimai, keliamas triukÅ¡mas trukdo, kad juos girdi ir nukentėjusioji, kas V. P. ir A. L. P. baugina, neabejotinai patvirtina ir daugkartiniai policijos pareigÅ«nų kvietimai dėl tokio netinkamo nuteistojo elgesio. Tokie apelianto atlikti veiksmai, žinant ir ankstesnius G. V. veiksmus (grasinimus peiliu, turto naikinimÄ ), dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu, neabejotinai vertė nukentėjusiuosius nerimauti, nesaugiai jaustis, bijoti, jausti psichologinį diskomfortÄ , darė jų gyvenimo sÄ lygas nepakeliamomis.

Šios nustatytos aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistojo G. V. veiksmai buvo sistemingi ir nukreipti į tai, kad nukentėjusiesiems būtų sukelti neigiami jausmai – baimė, įtampa, nesaugumo jausmas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis V. P. dėl patiriamos nuolatinės nervinės įtampos netgi kreipėsi į medicininės pagalbos, dėl pablogėjusios būklės jam buvo skirtas gydymas (3 t., b. l. 82). Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė objektyviuosius BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius.

BÅ«damas suaugęs ir pakaltinamas nuteistasis neabejotinai suvokė, jog toks sistemingas Å¡aukimas, triukÅ¡o kėlimas, plÅ«dimasis, grasinimai, įžeidinėjimas sukelia nukentėjusiesiems nerimÄ , baimę, nepatogumo, nesaugumo jausmÄ , o jo veiksmų dažnas pasikartojimas rodo, jog norėjo taip veikti, t. y. G. V. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.Bausmė už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ nuteistajam skirta teisingai, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, 62 straipsnyje.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir pobÅ«dį – nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kaltės formÄ â€“ nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, stadijÄ â€“ baigtas nusikaltimas. Skiriant bausmę taip pat įvertinta ir nuteistojo asmenybė, kuri charakterizuojama patenkinamai – anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus du kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, ne kartÄ baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus, susijusius su vieÅ¡osios tvarkos trikdymu garsiai triukÅ¡maujant.

Nors G. V. anksčiau yra teistas ir baustas administracine tvarka, tačiau dirba, turi Å¡eimÄ , anksčiau realia laisvės atėmimo bausme nebuvo baustas. G. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ iki keturių metų. Ä®vertinus tai, kad nusikaltimas tyčinis, padarytas prieÅ¡ senyvo amžiau asmenis, nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir asmenybė charakterizuojama tik patenkinamai, teisėjų kolegijos vertinimu paskirtoji 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį, nėra aiÅ¡kiai per didelė ar neteisinga, atitinka proporcingumo principÄ ir yra bÅ«tina pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dirba, turi stabilius socialinius ryÅ¡ius, o nusikaltimÄ iÅ¡ dalies lėmė nuteistojo charakterio ypatybės, temperamentas, pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ skiriant įpareigojimus, kurie tikėtina pakeis nuteistojo elgesį ir sulaikys jį nuo naujų panaÅ¡us pobÅ«džio nusikalstamų veikų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog bausmė G. V. skirta teisingai. Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos Teisėjų kolegija iÅ¡analizavusi skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė surinktus įrodymus, tačiau netinkamai juos įvertino, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad G.

V. padarė BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje.

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) piktybinis tyčiojimasis;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Taip pat pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti nepakanka nustatyti, kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė nusikalstama veika, bÅ«tina taip pat nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Remiantis teismų praktika, Å¡ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310/2016).

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-412/2009, 2K-513/2010, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).

Nagrinėjamoje byloje G. V. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje, t. y. parduotuvėje „Šilas“ girdint paÅ¡aliniams asmenims G. P. atžvilgiu ne mažiau kaip tris kartus pasakė įžeidžiančias frazes, ranka parodė nepadorų gestÄ , iÅ¡sakė tris praneÅ¡ančias apie ketinimÄ susidoroti frazes ir, prisiartinęs prie nukentėjusiojo paėmęs rankoje turimÄ degtinės butelį už kakliuko, ketino suduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje pagrįstai nustatyta, jog nuteistasis atliko veiksmus, kuriais objektyviai pasireiÅ¡kė BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis – veika.Nėra pagrindo abejoti, jog parduotuvė yra vieÅ¡a vieta.

Ä®vykis vyko dienos metu, parduotuvės darbo laiku, esant joje ir kitiems pirkėjams. Nukentėjusiojo G. P. parodymais, liudytojos D. B. parodymais, vaizdo įraÅ¡e (1 t., b. l. 108-110) užfiksuotais duomenimis, taip pat neabejotinai įrodyta, jog G. V. atliko veiksmus, kuriais pasireiÅ¡kė objektyviosios pusės požymis – veika. G. P. parodė, jog perspėjus pardavėjÄ , kad ji neparduotų neblaiviam G. V. alkoholinių gėrimų, pastarasis nukentėjusįjį iÅ¡vadino „šikpuodžio sÅ«numi“, „šikpuodžiuku“, pavartojo necenzÅ«rinius žodžius, grasino.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kurį pateikė G. P., taip pat matyti ir girdėti, jog G. V., reikÅ¡damas nepasitenkinimÄ dėl to, kad jį filmuoja nukentėjusysis, iÅ¡vadina nukentėjusįjį jau minėtais, taip pat kitais įžeidžiančiais žodžiais, iÅ¡reiÅ¡kia grasinimus susidoroti (1 t., b. l. 108-110). Liudytoja pardavėja D. B. patvirtino buvus tokį konfliktÄ tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo G. P., patvirtino, jog matė nukentėjusiojo rankoje telefonÄ , patvirtino, jog apeliantas užsipuolė nukentėjusįjį, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, vadino nukentėjusįjį įžeidžiančiais žodžiais, iÅ¡sakė grasinimus susidorojimu.

Apeliantas taip pat neneigia buvus tokį konfliktÄ , tačiau teigia, jog jį iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis, be jokios priežasties pardavėjai nurodydamas neparduoti apeliantui butelio degtinės dėl to, kad neva jis, t. y. apeliantas, yra neblaivus. Taigi, aptarti duomenys patvirtina, jog G. V. vieÅ¡oje vietoje padarė vieÅ¡Ä jÄ rimtį trikdančius veiksmus – girdint paÅ¡aliniams asmenims G. P. atžvilgiu ne mažiau kaip tris kartus pasakė įžeidžiančias frazes, ranka parodė nepadorų gestÄ , iÅ¡sakė frazes apie ketinimÄ susidoroti.G.

V. taip pat nuteistas už tai, kad paėmęs butelį už kakliuko ketino smogti nukentėjusiajam, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė nepagrįstai nustatyta. IÅ¡vada dėl Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės paremta vien subjektyviu paties nukentėjusiojo vertinimu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog visas konfliktas buvo nukreiptas į nukentėjusįjį, jam buvo iÅ¡sakytos frazės dėl ketinimu susidoroti, jis buvo įžeidinėjamas, nukentėjusysis sÄ Å¾iningai klydo vertindamas butelio paėmimÄ už kakliuko, nes objektyvÅ«s duomenys Å¡ios aplinkybės nepatvirtina.

IÅ¡ jau minėto vaizdo įraÅ¡o, kurį taip pat tyrė ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad nuteistasis paėmė butelį už kakliuko, tačiau rankos nepakėlė, neužsimojo, labai greitai buvo stumteltas vieno iÅ¡ pirkėjų link durų, po ko konfliktas iÅ¡ karto baigėsi. Jokių kitų duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų ketinimÄ suduoti buteliu nukentėjusiajam, byloje nėra. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantas paėmęs butelį už kakliuko ketino smogti G.

P.. G. V. veiksmai – įžeidinėjimas, plÅ«dimasis, nepadoraus gesto rodymas, grasinimas susidoroti iÅ¡reikÅ¡ti vieÅ¡oje vietoje neabejotinai yra įžūlus elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tačiau ne visada toks elgesys sukelia pasekmes, numatytas BK 284 straipsnio dispozicijoje. Kaip jau minėta, siekiant nustatyti ar iÅ¡ tiesų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, bÅ«tina įvertinti konflikto pobÅ«dį, intensyvumÄ , trukmę, pasekmes, nukentėjusiųjų skaičių, aplinkinių reakcijÄ .

Apylinkės teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų dėl Å¡ių aplinkybių neanalizavo, nevertino ir nuosprendyje vien tik deklaratyviai konstatavo, jog nuteistojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Å i teismo iÅ¡vada nemotyvuota, neparemta iÅ¡tirtų įrodymų analize, todėl yra nepagrįsta. Vertinant įvykusio konflikto pobÅ«dį bÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius. Tiek iÅ¡ nukentėjusiojo, tiek ir iÅ¡ nuteistojo parodymų bei iÅ¡ jau aptartų byloje iÅ¡tirtų įrodymų nustatyta, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo G.

P. (tėvų) Å¡eimos yra susiklostę konfliktiniai tarpusavio santykiai dėl G. V. netinkamo elgesio, nuolatos keliamo triukÅ¡mo, bauginimų, ypač tuo metu, kai jis bÅ«na pavartojęs alkoholio. Byloje taip pat nustatyta, jog G. P. pradėjo filmuoti nuteistÄ jį dar iki paties konflikto pradžios – iÅ¡ nukentėjusiojo pateikto įraÅ¡o matyti, kad įraÅ¡as pradėtas daryti dar prieÅ¡ įeinant į parduotuvę, kurioje jau buvo užėjęs apeliantas. Nuteistasis susierzino tada, kai pamatė, jog jis filmuojamas, ir dar labiau įpyko bei pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėti nukentėjusįjį bei jam grasinti tada, kai nukentėjusysis pardavėjai nurodė neparduoti G.

V. alkoholio, nes pastarasis esÄ s neblaivus. IÅ¡ įraÅ¡o taip pat matyti, jog nukentėjusysis užsimena apie tai, kad nuteistasis iÅ¡gėręs bÅ«na neprognozuojamas, jog bus dar blogiau. Visa Å¡i situacija – filmavimas vieÅ¡oje vietoje, replikavimas dėl jo galimo neblaivumo, nuteistajam akivaizdu, kaip ir bet kuriam asmeniui, yra nemaloni, jis susijaudina, pradeda įžeidinėti nukentėjusįjį, jam grasinti, gestikuliuoti, parodo nepadorų gestÄ , grasina susidorojimu, tačiau apsipirkimÄ tęsia – baigia atsiskaityti prie kasos.

IÅ¡ įraÅ¡o taip pat matyti, jog už nuteistojo eilėje stovi ir laukia atsiskaityti dar du pirkėjai, pardavėja kelis kartus paragina nuteistÄ jį suvesti kodÄ , o atsiskaičius liepia pasiimti prekes ir eiti iÅ¡ parduotuvės. G. V. atsiskaičius, jis toliau reikÅ¡damas nepasitenkinimÄ su buteliu rankoje artinosi link nukentėjusiojo, tačiau greitai kito pirkėjo buvo stumteltas link durų (ir išėjo), tuo konfliktas pasibaigė. Å ios aplinkybės rodo, jog konfliktas buvo asmeninio pobÅ«džio, kilo iÅ¡ asmeninių, ne chuliganiÅ¡kų paskatų, buvo įtakotas nukentėjusiojo elgesio.

Vertinant, ar yra BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis požymis –pasekmės, bÅ«tina nustatyti, ar realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaip matyti peržiÅ«rėjus G. P. pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , pardavėja nuo kasos nepasitraukė, po G. V. už prekes iÅ¡ karto pradėjo atsiskaitinėti kitas pirkėjas. Tiek iÅ¡ kitų pirkėjų, stovėjusių prie pat konflikto dalyvių, elgesio bei dar vienos įraÅ¡e matomos moters, stovėjusios prie durų, elgesio, jų veido iÅ¡raiÅ¡kų buvo matyti, jog jokio iÅ¡gÄ sčio ar Å¡oko Å¡i situacija jiems nesukėlė, paÅ¡aliniai nepasijuto pažeminti, sumaiÅ¡tis nekilo ir normalus parduotuvės darbas nesutriko, nors, kaip teigė liudytoja D.

B., ir buvo iÅ¡kviesta apsauga. Taip pat pažymėtina, jog konfliktas truko trumpÄ laikÄ , vos keletÄ minučių, jokios sumaiÅ¡ties nesukėlė, normali, įprasta parduotuvės veikla nenutrÅ«ko ir net nesutriko (tik Å¡iek tiek užtruko sekančio kliento aptarnavimas, nes susijaudinęs nuteistasis negalėjo iÅ¡ karto teisingai įvesti PIN kodo ir greitai atsiskaityti už prekes). Teismų praktikoje laikoma, kad tik iÅ¡ tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015).

Nagrinėjamoje byloje nuteistojo veiksmai nors ir pasireiškė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu, tačiau nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, truko neilgai, realiai visuomenės rimties ir tvarkos nesutrikdė – kaip jau minėta sumaištis nekilo, aplinkiniai dėl to ypatingai pažeminti nepasijuto, parduotuvės veikla nesutriko, žmonių normaliam apsipirkimui tai įtakos taip pat neturėjo, žala nebuvo padaryta. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje nenustatytas būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymis – pasekmės, t. y. viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, todėl daroma išvada, kad G.

V. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi BK 284 straipsnio redakcija, BK 284 straipsnio 2 dalis, numatė galimybę patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir už tokius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį trikdančius veiksmus, kurie nesukėlė pasekmių, tačiau Å¡iuo metu tokia veika yra dekriminalizuota, todėl G. V. dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai G.

V. pripažino kaltu, padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir skyrė jam teisingÄ bausmę, tačiau pripažindamas G. V. kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl Å¡ioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Atsižvelgiant į tai, jog G. V. iÅ¡teisinamas dėl veikos, už kuriÄ skirtoji bausmė turi įtakos galutinei subendrintai bausmei, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria buvo subendrintos bausmės, G. V. skirtos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį, panaikinama, nustatant, jog G. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį skirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedamas 2 metams, 1) įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo G. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį dalyje, kuria G. V. pripažintas kaltu dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos, panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

G. V. dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria G. V. buvo skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 metams. Nustatyti, jog G. V. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį skirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedamas 2 metams, paliekant apylinkės teismo nustatytus įpareigojimus per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai              Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė