dd6193d2-ba6c-481d-a34a-396fc0d7f1f3 · Kauno apygardos teismas

              Byla Nr. 1S-828-498/2017                          Procesinio sprendimo kategorijos:  2.5.14; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A.

M. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 1 d., bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 31 d. Neatlikta bausmės dalis –7 mėnesiai 21 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m rugpjūčio 10 d., dienÄ ).Komisija 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam A.

M., konstatavęs, kad nors nuteistasis A. M. ir daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra žymi ir pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. M. skunde praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ .Skunde nurodoma, kad Komisija nutarė taikyti skundo autoriui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų pagal 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡io Komisijos nutarimo nepatvirtino, nors tai numatyta BVK 157 straipsnio 4 dalyje, nenurodęs procesinių Komisijos pažeidimų.

Pažymima, kad apylinkės teismas konstatavo, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau vis tiek lygtinio paleidimo klausimÄ svarstė iÅ¡ naujo , tuo padarydamas Komisijos darbÄ niekiniu.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti „neabejotinos iÅ¡vados“ apie skundo autoriaus pasitaisymÄ , tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė Komisija. Be to, neaiÅ¡ku, kodėl apylinkės teismas negali padaryti tos iÅ¡vados. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas pataisos namuose nepadarė nusikaltimų, buvo svarstytas už vienÄ pažeidimÄ , tačiau baustas nebuvo, kas patvirtina, jo pažeidimas nebuvo Å¡iurkÅ¡tus.

Atsižvelgiant į tai, tvirtinama, kad teismo abejonės neturi pagrindo. Be to, pabrėžiama, kad skundo autorius pataisos namuose dirba, gyvena priklausomybę turinčių  nuteistųjų reabilitacijos centre, yra paskatintas, atlikęs reikiamÄ atlikti bausmės dalį. Anot apelianto, taip pat svarbu, kad juo pasitiki Komisija, pataisos namų administracija, psichologinė tarnyba. Todėl teigiama, kad apylinkės teismo iÅ¡vados paremtos tik spėjimais ir prielaidomis.Nesutinkant su skundžiamos nutarties motyvų dėl kriminogeninių veiksnių, skunde nurodoma, kad tai praeities dalykas, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį vertinama dabartis.

Tai nurodė ir Kauno apygardos teismas nutartyje Nr. 1S-75-498/2017. Tvirtinama, kad tokiu bÅ«du teismas nesilaikė aukÅ¡tesnės instancijos teismo praktikos.Anot apelianto, apylinkės taip pat nepagrįstai vertina jo padarytÄ pažeidimÄ , nors to neturėtų daryti, kadangi Kauno apygardos teismo praktika rodo kÄ kitkÄ . Be to, skundo autoriaus teigimu, jo padarytų nusikalstamų veikų kontekste netaikant lygtinio paleidimo, baudžiama antrÄ kartÄ už tÄ patį, kas draudžiama.Nesutinkant su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals, skunde pažymima, kad Kauno apygardos teismas kaip tik yra pasisakęs, jog bÅ«tent materialusis paleidimo pagrindas yra tikimybės nenusikalstamo elgesio ateityje garantas.Anot skundo autoriaus, taip pat pirmosios instancijos teismas nesilaikė Europos Tarybos REC (99)22 ir Europos Tarybos ministrų komiteto REC (2003) 22.Nuteistojo A.

M. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimÄ A. M. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 41 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali bÅ«ti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos, Å¡iuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo A.

M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė jam palankių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundÄ nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimÄ , byloje nėra. Apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama įvertinus informacijÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis A. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisÄ pagal individualų socialinės reabilitacijos planÄ , atlikdamas bausmę dalyvavo Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro organizuotose veiklose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dirbo Valstybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, Å¡iuo metu dirba pataisos namuose valytojo pareigose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo atveju, nors ir yra sumažėjusi, lyginant su ankstesniu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 57 balai), tačiau rizika iÅ¡lieka vidutinė (41 balai).

Pažymėtina, kad iÅ¡ pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad A. M. 2016 m. rugsėjo 23 d. pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles ir nors nuobauda jam nebuvo paskirta, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iÅ¡ pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir byloje nustatytos aplinkybės, kad A.

M. atlieka bausmę jau pagal antru nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kuriuo jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė atidėjimo sÄ lygas. Taip pat iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės, bausmę atlieka už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis ir nors supranta, kad Å¡i įtaka buvo vienas iÅ¡ veiksnių, susijusių su jo nusikaltimu ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes kurias jam per sunkios kontroliuoti.

Be to, socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad nuteistasis bausmės metu palaiko ryÅ¡ius su keliais draugais, turi socialinį tinklÄ už Å¡eimos ribų. BÅ«tina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi net du kriminogeniniai veiksniai (informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta.

Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Nors nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirba, buvo 1 kartÄ paskatintas, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, byloje nenustatyta.Nesutiktina su nuteistojo pozicija, kad apylinkės teismas nepagrįstai dar kartÄ vertino tas aplinkybes, kurias jau įvertino komisija, nesilaikė BPK numatytos komisijos priimto nutarimo patvirtinimo tvarkos, nutarties tinkamai neargumentavo ir nepagrindė. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti komisijos nutarimÄ arba jo nepatvirtinti.

BÅ«tent tai apylinkės teismas ir padarė. Ä®vertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų (nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ), teismas motyvuota nutartimi komisijos nutarimo nepatvirtino, t. y. apylinkės teismas procedÅ«rinių pažeidimų komisijai svarstant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo nenustatė, tačiau konstatavo, kad komisijos iÅ¡vada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ , neatitinka faktinių aplinkybių.

Taigi, prieÅ¡ingai, negu teigia nuteistasis, apylinkės teismas BPK 360 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tolesnis pataisos procesas laisvėje Å¡iuo metu dar nėra galimas. Vien tai, kad teismo iÅ¡vados netenkina nuteistojo, nedaro nutarties nepagrįsta ar neteisėta. Pabrėžiama, kad dėl lygtinio paleidimo taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal BVK įtvirtintÄ reglamentavimÄ nėra vienintelis veiksnys, į kurį atsižvelgiama darant iÅ¡vadÄ apie lygtinio paleidimo taikymo galimybę.Nuteistojo A.

M. minimų rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo pagrįstumas nėra ginčijamas, tačiau pažymima, kad sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiÅ¡kias lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangÄ jÄ mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.

BVK nenumato besÄ lyginio lygtinio paleidimo nustačius tik formalius kriterijus, turi bÅ«ti nustatytas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kuris Å¡iuo atveju nenustatytas. Nors nuteistasis skunde taip pat nurodo eilę teismo nutarčių, kuriose nutarta nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimÄ , aukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingų aplinkybių.

Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informacijÄ apie konkretų atvejį.Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, kad bÅ«tent komisijai įstatymu yra suteikta kompetencija nagrinėti kalinių atitikimÄ lygtinio paleidimo kriterijams ir tokių neatitikimų Å¡iuo atveju komisija nenustatė, pažymima, kad pagal BPK 360 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , BVK numatytais atvejais klausimus dėl komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas.

Taigi, galutinį sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo priima ne komisija, o teismas, patikrinęs komisijos priimtÄ nutarimÄ teisėtumo (ar nebuvo padaryta procesinių pažeidimų) ir pagrįstumo (ar iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes) aspektu (BPK 360 straipsnio 2 dalis). SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo A. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo A. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Danutė Giačaitė   Arūnas Paštuolis   Olegas Šibkovas