2017-03-22 Nr. AB-6448-3-64-3-02433-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2017-03-22 Nr. AB-6448-3-64-3-02433-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 11 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 25/04-1254 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. rašytinę rekomendaciją Nr. 69/06-4251 „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“ ir grąžinti jį į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio būrį.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-235-146/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02433-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 11 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 25/04-1254 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. rašytinę rekomendaciją Nr. 69/06-4251 „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“ ir grąžinti jį į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio būrį.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus.
Pareiškėjas, vykdydamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties nurodymus, 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame galutinai suformulavo šiuos reikalavimus: panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 25/04-1254 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. rašytinę rekomendaciją Nr. 69/06-4251 „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 2S-5488 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, turėdamas abejonių dėl Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 2S-5488 apskundimo termino skaičiavimo, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi dar kartą nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus.
2016 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas L. B. prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 2S-5488 paduoti. Pareiškėjas paaiškino, kad Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 2S-5488 gavo 2016 m. spalio 19 d., o skundą dėl jo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) administracijai įteikė 2016 m. spalio 28 d. Tai, kad minėtas laiškas buvo išsiųstas vėliau, pareiškėjas nėra atsakingas. Be to, įstatymo nustatytas terminas praleistas nedaug, todėl turėtų būti atnaujintas.
II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo L. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir jo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 6 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 25/04-1254, kuriuo paskirta nuobauda, taip pat pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. rašytine rekomendacija Nr. 69/06-4251. Kalėjimų departamentas 2016 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 2S-5488 pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 183 straipsnio 1 dalimi viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. O Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. B. Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 2S-5488 įteiktas 2016 m. spalio 19 d., tad paskutinė diena kreiptis į teismą buvo 2016 m. lapkričio 8 d., o pareiškėjas skundą išsiuntė 2016 m. lapkričio 11 d. (spaudas ant voko), t. y. praleidęs terminą. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą terminą, teismas nurodė, jog nedidelės trukmės vėlavimas teismų praktikoje nėra vertinamas kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą.
Šiuo atveju pareiškėjas siekė įrodyti, jog į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. spalio 28 d. (reg. Nr. 1614). Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d. (reg. Nr. 1614) tikrai siuntė laišką Šiaulių apygardos administraciniam teismu (ant siuntos nurodytas Nr. 2.35.-4873), tačiau teismui patikrinus išsiųstos pašto korespondencijos (reg. Nr. 1614) informaciją, nustatyta, jog 2016 m. spalio 28 d. L. B. laišką siuntė Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjui V. S. į administracinę bylą Nr. I-39-289/2017 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01579-2016-4). Todėl pareiškėjo teiginys, jog skundą per Pataisos namus jis išsiuntė 2016 m. spalio 28 d. (reg. Nr. 1614), atmestas kaip nepagrįstas, o kitų objektyvių termino praleidimo priežasčių jis prašyme nenurodė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtino, jog pareiškėjas neturėjo galimybės kreiptis teisminės gynybos nustatytu terminu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad L. B. skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl termino skundui paduoti neatnaujino.
III. Pareiškėjas L. B. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tik kelias dienas praleisto termino atnaujinimo klausimą, neatsižvelgė į tokias svarbias aplinkybes kaip tai, kad pareiškėjas neturi teisinių žinių, nemoka rašyti ir tinkamai paduoti skundų, o pavesti jį atstovauti advokatui negali dėl blogos finansinės padėties. Pasak pareiškėjo, nuteistiesiems negalima taikyti standartų, kurie galioja teisės specialistams, be to, privalu gerbti jų siekį ginti savo pažeistas teises.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir jo skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 2S-5488 apskundimo terminas buvo praleistas, tačiau mano, jog teismas nepagrįstai pripažino 2016 m. gruodžio 20 d. prašyme nurodytas priežastis nesvarbiomis ir šį prašymą atmetė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. ABTĮ atžvilgiu speciali Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalies norma nustato, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Taigi spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, o kurias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktinius duomenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Šiuo atveju termino skundui dėl Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 2S-5488 paduoti, kurio paskutinė diena buvo 2016 m. lapkričio 8 d., praleidimą L. B. aiškino Pataisos namų (juose dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę) ir AB Lietuvos pašto neveiklumu, be to, nedidele savo vėlavimo trukme.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į prieš tai aptartas ABTĮ nuostatas, susipažinusi su skundžiamos teismo nutarties motyvais bei faktinių bylos aplinkybių kontekste dar kartą įvertinusi pareiškėjo nurodytas pirmines skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria Šiaulių apygardos administracinio teismo išvadai, kad pareiškėjo įvardytos kliūtys nelaikytinos išskirtinėmis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl pagrįstai buvo pripažintos subjektyviomis, nesudarančiomis pagrindo atnaujinti prašomą terminą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pareiškėjas terminą skundui dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus priimtų individualių administracinių aktų ir minėtų aktų teisėtumą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtinusio Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl savo neatidumo ir pasyvumo, t. y. todėl, kad laiku nesiėmė aktyvių veiksmų, ilgai delsė minėtus aktus apskųsti, nors Kalėjimų departamento 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. 2S-5488, be kita ko, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta jo teisės kreiptis gynybos į teismą įgyvendinimo tvarka ir terminai. Atitinkamai maža termino praleidimo trukmė, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, pagal administracinių teismų praktiką pati savaime nelemia praleisto termino atnaujinimo. Tai, jog terminas yra praleistas nežymiai, gali turėti reikšmės tik vertinant individualią situaciją visumoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015).
Pabrėžtina, jog L. B. atskirajame skunde išdėstyti papildomi argumentai, susiję su teisinių žinių stoka, sąžiningu klydimu ir tuo, kad bloga turtinė padėtis paneigė jo galimybę pasinaudoti kvalifikuoto atstovo – advokato, pagalba, nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimą ir teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartyje jų neanalizavo. Kadangi pareiškėjas nepaaiškino, kodėl minėti argumentai negalėjo būti pateikti anksčiau, teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, dėl šių iš esmės naujų aplinkybių nepasisako.
Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundų padavimą administraciniam teismui. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas