dd5f0955-2d93-4e36-ac83-5af4efed992a · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-533-594/2018 Proceso Nr. 1-01-1-09858-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.; (S) 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo K.

B. (K. B.) gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski), nukentėjusiajam A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. B. (K. B., toliau – K. B.) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 60 MGL, t. y. 2259,60 eurų, bauda.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tuo pačiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai buvo patenkinti iÅ¡ dalies: iÅ¡ civilinio atsakovo AB „L. D.“ civiliniam ieÅ¡kovui A. B. priteista 78,47 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; iÅ¡ civilinio atsakovo AB „L. D.“ civiliniam ieÅ¡kovui V. A. – 188,91 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; iÅ¡ K.

B. civiliniam ieškovui A. B. – 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; iš K. B. civiliniam ieškovui V. A. – 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. K. B. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata, o kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o bÅ«tent: 2017 m. vasario 28 d., apie 07.00 val. (duomenys neskelbtini) 62,035 km, vairuodamas I. B. priklausantį automobilį BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 99, 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pasirinkdamas važiavimo greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamÄ automobilį, galėtų sustabdyti transporto priemonę, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas: slidžiÄ kelio dangÄ , eismo intensyvumÄ , iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu UAB „N. V.“ priklausančiu automobiliu „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V.

A., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviui A. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl atviro deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžimo, dėl lydimų kraujavimo į pilvaplėvės ertmę kepenų ir riestinės žarnos pasaito plyÅ¡imų bei dėl Å«maus kvėpavimo nepakankamumo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo ir plaučių sumuÅ¡imo pasėkoje, vairuotojui V. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl deÅ¡inės pusės IX Å¡onkaulio lūžimo, deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no skeveldrinio lūžimo ir deÅ¡inio klubakaulio skeveldrinio lūžimo.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendį bei sumažinti neturtinės žalos dydžius, priteistus nukentėjusiesiems. 2.1. Apelianto teigimu, jo vairavimo stažas iki avarijos buvo 20 metų, jis turi A, B, C ir CE kategorijas, iki Å¡iol jokių eismo įvykių sukėlęs nebuvo, kas patvirtina, jog nuteistasis turi gerus vairavimo įgÅ«džius nepriklausomai nuo to, kokiÄ transporto priemonę jis vairuoja. Pasak K. B., pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino jo parodymus.

Apelianto teigimu, įvykio metu jam vairuojant automobilį, lauko temperatÅ«ra buvo 7 - 7,5 laipsnių Å¡ilumos, tačiau, kokioje vietoje jis užfiksavo bÅ«tent tokiÄ oro temperatÅ«rÄ , jis nenurodė. Aplinkybės, jog bÅ«tent tokia oro temperatÅ«ra buvo eismo įvykio vietoje, jis nepatvirtino. PrieÅ¡ingai, duodamas parodymus jis paaiÅ¡kino, kad pravažiavęs (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį jis matė, kaip jo kryptimi prieÅ¡ jo vairuojamÄ automobilį nuo kelio nuslydo „Toyota Yaris“ automobilis, dėl ko bandė pristabdyti, bet jo automobilis apsisuko ir jis įvažiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ .

Jokių įspėjamųjų ženklų dėl slidaus kelio eismo įvykio vietoje nebuvo, kÄ teismo posėdžio metu patvirtino ir analogiÅ¡koje situacijoje atsidÅ«rusi liudytoja Z. V. N.. Å ios aplinkybės, pasak K. B., patvirtina, kad jokių iÅ¡orinių veiksnių, kurių pagrindu jis bÅ«tų privalėjęs vairuoti atidžiau, nebuvo. Viskas įvyko labai staigiai ir, prieÅ¡ingai nei skundžiamu nuosprendžiu sprendė apylinkės teismas, nepriklausė nei nuo vairuotojo profesionalumo, nei nuo jo vairavimo stažo ar vairuojamo automobilio kategorijos.

Pabrėžiama, jog nepaisant to, kad 2017 m. balandžio 26 d. pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas nurodyta informacija apie artimiausios meteorologinės stoties duomenis, Å¡ia pažyma buvo remiamasi ir skundžiamu nuosprendžiu, tačiau, kokiu atstumu nuo įvykio vietos randasi artimiausia meteorologinė stotis, kiek jos pateikti duomenys yra tikslÅ«s ir atitiko įvykio metu buvusias oro sÄ lygas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vis tik nenustatyta. Be to, komentuojamoje pažymoje pažymėta, jog jokių atmosferos reiÅ¡kinių Å¡iomis valandomis nebuvo. 2.2.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama, jog pagal byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ , automobilio VW Caddy vairuotojas V. A., važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse (duomenys neskelbtini) kryptimi, sureagavo į kilusiÄ grėsmę eismo saugumui ir pasuko į kairę. Specialistas konstatuoja, kad link prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos vairuotojo nusuktas, tačiau didžiÄ ja gabarito dalimi savo važiavimo krypties eismo juosta važiuojantis automobilis VW Caddy, apie 52 km/h greičiu susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais apie 84 km/h greičiu didžiÄ ja gabarito dalimi prieÅ¡prieÅ¡inio važiavimo krypties eismo juosta važiuojančiu ir link savo važiavimo krypties eismo juostos į deÅ¡inę vairuotojo K.

B. nusuktu automobiliu BMW 730. Å iuo atveju, pasak apelianto, kyla pagristas klausimas, ar automobilio VW Caddy vairuotojas V. A. tinkamai sureagavo į iÅ¡kilusį pavojų, kai pasuko vairÄ Ä¯ kairę. Juo labiau, jog, specialisto teigimu, tokioje situacijoje vairuotojas turėjo stabdyti bei sukti vairÄ Ä¯ deÅ¡inę. Vertinamu atveju automobilio VW Caddy vairuotojas V. A., pamatęs kliÅ«tį, vietoje to, kad, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 128 punktas, sulėtintų greitį ar net visiÅ¡kai sustotų, pasuko į kairę, taip suklaidindamas apeliantÄ , kadangi jis nesitikėjo, jog tokioje situacijoje VW Caddy vairuotojas V.

A. pasuks savo automobilį ties kelio viduriu, kur ir įvyko susidÅ«rimas. Juo labiau, jog kelio ruože, kuriame įvyko komentuojamas eismo įvykis, yra platus kelkraÅ¡tis, jo plotis sudaro 2.9 m, nėra arti jokių medžių, sienų ar kitų kliūčių. 2.3. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad automobilio VW Caddy plotis yra apie 179,4 cm. Atlikus paprastus aritmetinius skaičiavimus matosi, kad automobilio VW Caddy priekinis kairės pusės ratas buvo apie 0,49 cm iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Tačiau Å¡ių paskaičiavimų specialistas nedarė ir savo iÅ¡vadoje jų nepateikė. Be to, nors specialisto iÅ¡vadoje ir nurodoma, kad negalima nustatyti, ar buvusioje kelio situacijoje automobilio VW Caddy vairuotojas V. A. stabdydamas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu BMW 730, tačiau, neatsižvelgta į V. A. parodymus, jog stabdyti savo vairuojamÄ transporto priemonę jis pradėjo tik prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ . Esant Å¡iems duomenims, pasak apelianto, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl specialistas neatsakė į klausimÄ , ar V.

A. galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, jei jis stabdė tik likus 1-2 m iki susidÅ«rimo. Å iame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į nukentėjusiojo A. B. parodymus, kurie specialistui taip pat buvo žinomi. Nors A. B. važiavo viename automobilyje su V. A. ir, remiantis jo parodymais, matė iÅ¡ priekio į jų eismo juostÄ Ä¯važiavusį automobilį, tačiau savo draugo apie pavojų kelyje neįspėjo. 2.4. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su specialisto iÅ¡vada, jog K. B., važiuodamas taip, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamÄ transporto priemonę, neprarasdamas automobilio valdomumo, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio.

Å i iÅ¡vada, pasak apelianto, neatitinka specialisto iÅ¡vadoje nurodytos automobilių padėties susidÅ«rimo metu. Be to, pasak apelianto, specialistas nepateikė jokių konkrečių paskaičiavimų, esant kuriems, nuteistojo bei nukentėjusiojo automobiliai galėjo saugiai prasilenkti. Nors specialisto iÅ¡vadoje ir nustatyta, kad bÅ«tent K. B. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga, tačiau jokios papildomos galimos eismo įvykio kilimo sÄ lygos neįvardintos. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu specialistas H.

V. paaiÅ¡kino, kad VW Caddy vairuotojas V. A., iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo stabdyti automobilį savo važiuojamosios krypties eismo juostoje, kuo arčiau deÅ¡inio kelio kraÅ¡to, tačiau to nedarė. IÅ¡ liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, tyrimui pateiktos nuotraukos, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoto kilometrų ženklo 62/73, vietoje atlikus matavimus, galima nustatyti konkrečius atstumus, kur, kokiame atstume buvo automobilis VW Caddy, patikrinti, ar nukentėjusieji duoda tikslius parodymus, nustatyti ir vietÄ , kurioje automobilis BMW 730 iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kokioje vietoje automobilio VW Caddy vairuotojas pasuko į kairę, kiek pavažiavo, kokioje vietoje apelianto vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į kairę pusę, kiek ir kokia kryptimi pavažiavo. 2.5.

Apeliaciniu skundu iÅ¡ dalies nesutinkant ir su specialisto iÅ¡vadomis, jog bÅ«tent K. B. analizuojamo eismo įvykio metu neįvertino važiavimo bei meteorologinių sÄ lygų, eismo intensyvumo, teigiama, kad susiklosčiusioje situacijoje, kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio VW Caddy vairuotojas taip pat nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir savo veiksmais (nestabdant, nesukant į deÅ¡inę, o sukant į kairę) nuteistÄ jį suklaidino, apelianto galimybė sustabdyti transporto priemonę negali bÅ«ti lemiamas veiksmas.

Juo labiau, jog eismo įvykio vietoje kelias buvo slidus, todėl stabdymas teigiamo rezultato neduotų, kalba Å¡iuo atveju turėtų eiti apie galimybę saugiai prasilenkti. Tuo tarpu įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ K. B., jo paties teigimu, ėmėsi visų įmanomų priemonių avarijai iÅ¡vengti – bandė grįžti į deÅ¡inę eismo juostÄ , nes matė, kad iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės atvažiuoja automobilis, bet visiÅ¡kai nenumanė ir negalėjo numanyti, jog automobilio VW Caddy vairuotojas vietoje to, kad stabdytų bei suktų į deÅ¡inę, pasuks į kairę, todėl, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir bandys iÅ¡vengti eismo įvykio, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nesukeldami pavojaus eismo saugumui. 2.6.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes K. B. pabrėžia, kad Å¡iuo atveju pagrįstai manant, jog dėl nukentėjusiojo A. B. sužalojimų iÅ¡ dalies prisidėjo ir automobilio VW Caddy vairuotojo V. A. neteisėti veiksmai, skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo A. B. priteistos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti sumažintas. Motyvuodamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ nuteistasis pažymi, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į pasekmes bei žalÄ padariusio asmens kaltę, bet ir į nuteistojo turtinę padėtį.

Šiuo aspektu pabrėžiama, kad K. B. darbo užmokestis yra nedidelis, sudaro 500 eurų per mėnesį, žmona uždirba apie 850 eurų, kartu jie augina du mažus vaikus, jokio nekilnojamojo turto neturi, papildomų pajamų taip pat, todėl vien jau skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos baudos mokėjimas apsunkins jo šeimos finansinę gerovę. Be to, K. B. inkriminuotas nusikaltimas yra neatsargus, nukentėjusiųjų jis atsiprašė, o nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbūs ir paties nukentėjusiojo V.

A. veiksmai bei jų galima įtaka padarinių (sužalojimų) bei su jais susijusios žalos atsiradimui.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. B. ir jo gynėjas advokatas Z. Jankovskis pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti. SkundÄ atmesti prašė ir nukentėjusysis A. B..

4. Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Jame turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar Å¡ie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.

BÅ«tina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai. 6.1. Nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus BK 281 straipsnio 3 dalies kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vertinamu atveju K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 99, 127 ir 128 punktų reikalavimus, tokiais savo veiksmais padarydamas Å¡ios nutarties 1 punkte apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nors apeliaciniu skundu su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis nesutinkama, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino automobilio VW Caddy vairuotojo V. A. veiksmų teisėtumo/neteisėtumo bei nesiaiÅ¡kino kitų nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigčiai reikÅ¡mingų aplinkybių, kas sÄ lygojo nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ , tačiau abejoti jomis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Sprendžiant K.

B. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ar paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

7. Vertinant K. B. apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi bÅ«ti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 26 d.) reikalavimus, eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Be Å¡ių bendrojo pobÅ«džio reikalavimų nagrinėjamos situacijos kontekste aptartinos ir kitos Kelių eismo taisyklių nuostatos (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 26 d.). Eismas Lietuvos Respublikoje pagal Kelių eismo taisyklių 99 punktÄ vyksta deÅ¡ine kelio puse. Remiantis Kelių eismo taisyklių 127 punktu, vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tuo tarpu jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (Kelių eismo taisyklių 128 punktas).

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , tuo pačiu sprendžiant ir K. B. kaltės klausimÄ jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, visų pirma aptartinos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. liepos 5 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1121 (17) konstatuotos aplinkybės, kurių visumÄ apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės kritikuoja nuteistasis, ginčydamas nustatytas aplinkybes.

Remiantis paminėtos iÅ¡vados duomenimis, techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo K. B. veiksmai, t. y. jis automobiliu BMW 730 važiuodamas prieÅ¡ingos krypties eismui skirtoje važiuojamosios dalies pusėje, sudarė kliÅ«tį ir joje susidÅ«rė su automobiliu VW Caddy. Automobilio BMW 730 vairuotojas K. B., neįvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę (važiuodamas taip, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamÄ transporto priemonę ir neprarasdamas automobilio valdomumo), kada prieÅ¡prieÅ¡iais artėjo automobilis VW Caddy, kurį vairavo V.

A., turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti Å¡io eismo įvykio kilimo. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniu skundu teigia nuteistasis, Å¡ioje iÅ¡vadoje techniniu (priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų ir padarinių buvimo vertinimas priskiriamas iÅ¡skirtinei teismo, nagrinėjančio baudžiamÄ jÄ bylÄ , bet ne specialisto, teikiančio iÅ¡vadÄ byloje, kompetencijai) požiÅ«riu buvo vertinami ir automobilio VW Caddy vairuotojo V. A. veiksmai, konstatuojant, kad nustatyti, ar buvusioje kelio situacijoje stabdydamas jis turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, t. y. susidÅ«rimo su automobiliu BMW 730, spręsti, ar jo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu, galimybės nėra (1 t., b. l. 166-172). 8.1.

Abejonių Å¡iuo techniniu komentuojamo eismo įvykio vertinimu, remiantis kuriuo, bÅ«tent K. B. veiksmai – iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , buvo pagrindinė sÄ lyga komentuojamo eismo įvykio kilimui, teisėjų kolegijai nekyla. VertinamÄ specialisto iÅ¡vadÄ pateikė tinkamÄ kompetencijÄ ir pakankamÄ darbo patirtį turintis asmuo – H. V. yra Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) ekspertizių skyriaus vedėjo pavaduotojas, transporto inžinerijos mokslų magistras, turintis eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas bei ekspertinio darbo staÅ¾Ä nuo 2008 metų, – jo iÅ¡vadoje nurodytÄ eismo įvykio mechanizmÄ , kilimo sÄ lygas bei priežastis, betarpiÅ¡kai patvirtino ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu įvertinti įrodymai – nukentėjusiųjų V.

A. ir A. B. parodymai, liudytojos Z. V. N. bei iÅ¡ dalies paties nuteistojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytos vertinamo eismo įvykio aplinkybės, todėl atmesti komentuojamoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes ir nesivadovauti jomis sprendžiant K. B. kaltės klausimÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo. 8.2. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad specialisto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ kaltinamo asmens kaltės įrodymų Å¡altinių, kurio patikimumas, objektyvumas bei pagrįstumas vertinamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų kontekste.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių formaliųjų įrodymų vertinimo kriterijų, jokie įrodymai neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, nei viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas ir visi įrodymai turi bÅ«ti įvertinami bendrÄ ja tvarka, kas neabejotinai suponuoja bÅ«tinybę ir specialisto iÅ¡vadÄ vertinti ta pačia tvarka, kaip ir informacijÄ , gautÄ iÅ¡ bet kurių kitų įrodymų Å¡altinių. Sprendžiant specialisto iÅ¡vados, kaip įrodymų Å¡altinio, patikimumÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas, duomenys, ar specialistas nevirÅ¡ijo savo specialių žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie virÅ¡ija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinį pagrįstumÄ ir tinkamumÄ .

Šiuo atveju neabejojant specialisto H. V. kompetencija bei jo išvadas pagrindžiančių metodų moksliniu tinkamumu, abejoti jo pateiktų išvadų patikimumu ir teisėtumu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

9. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , be kita ko, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad pateikdamas iÅ¡vadas baudžiamojoje byloje specialistas asmens kaltės klausimo nesprendžia, tai priskiriama iÅ¡imtinai teismo, nagrinėjančio baudžiamÄ jÄ bylÄ , kompetencijai. Specialistas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose pasisako tik techniniu požiÅ«riu, prieÅ¡ingu atveju, specialistas peržengtų savo kompetencijos ribas. Å ių duomenų visumoje sprendžiant K. B. kaltės klausimÄ svarbu paminėti, kad aplinkybės, jog analizuojamo eismo įvykio metu K.

B. vairuojamas automobilis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , dėl ko, sprendžiant iÅ¡ aptartos specialisto iÅ¡vados, ir įvyko komentuojamas eismo įvykis, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nei apeliaciniu skundu K. B. neneigė. Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai patvirtino ir nukentėjusieji V. A. bei A. B., kurių parodymų patikimumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja. Ir vis tik, net ir pripažindamas, jog komentuojamo eismo įvykio metu bÅ«tent jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas pavojingÄ situacijÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį V.

A. vairuotam automobiliui VW Caddy, K. B. teigia, jog V. A., pasukdamas savo vairuojamo automobilio vairÄ Ä¯ kairę pusę, t. y. arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio, netinkamai sureagavo į kilusiÄ grėsmę (jo eismo juosta atvažiuojantį automobilį BMW 730, vairuojamÄ nuteistojo), tokiais savo veiksmais taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko, K. B. galimybė sustabdyti transporto priemonę, jo paties įsitikinimu, nelaikytina lemiama vertinamo eismo įvykio priežastimi. 9.1.

Atmetant Å¡iuos nuteistojo argumentus, vis tik pažymėtina, jog pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimÄ , ir tai yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje įvertinus tiek specialisto iÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes, tiek K. B. (jis bandė pristabdyti automobilį, pamatęs kaip ta pačia kryptimi priekyje važiavęs automobilis Toyota Yaris nuslydo nuo kelio, tačiau jo automobilį apsuko, dėl ko, jis atsidÅ«rė prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje), nukentėjusiųjų V.

A. ir A. B. (K. B. automobilis iÅ¡važiavo 15-20 m nuo V. A. vairuoto automobilio ir lėkė tiesiai į juos) parodymus, automobilių pažeidimus, eismo įvykio schemoje užfiksuotas aplinkybes, automobilių padėtį po susidÅ«rimo bei eismo įvykio dalyviams nustatytus sužalojimus kaip visumÄ neabejotina, kad K. B. vairuoto automobilio iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kuria tuo metu važiavo kitas automobilis – V. A. vairuojamas VW Caddy, ne tik sudarė kliÅ«tį kelyje, bet ir kėlė grėsmę eismo saugumui.

Toks K. B. manevras, nepriklausomai nuo jį lėmusių priežasčių, yra itin pavojingas ir sukelia avarinę situacijÄ , kurioje, esant itin slidžiai kelio dangai (Å¡iÄ aplinkybę betarpiÅ¡kai patvirtino tiek K. B., tiek ir V. A., A. B. bei Z. V. N.), matant tiesiai į jį važiuojantį automobilį BMW 730, kurį nuo V. A. automobilio skyrė vos 15-20 metrų atstumas, vairuotojui V. A. akimirksniu reikėjo priimti sprendimÄ , kaip iÅ¡vengti automobilių susidÅ«rimo, todėl, pamatęs jo eismo juostoje esančiÄ kliÅ«tį, jis ėmė stabdyti vairuojamÄ automobilį ir pasuko laisvos prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos pusėn, į kuriÄ tuo pačiu metu bandė sugrįžti ir automobilis BMW 730.

Neabejotina, jog Å¡ioje situacijoje minėti V. A. veiksmai buto teisėti ir pagrįsti, Kelių eismo taisyklių reikalavimų jie nepažeidė. Juo labiau, jog K. B. apeliaciniu skundu taip akcentuojamas Kelių eismo taisyklių 128 punktas, numatantis vairuotojo veiksmus atsiradus kliūčiai kelyje ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, imperatyviai nenumato, kuria kelio puse – deÅ¡ine ar kaire, kliÅ«tis turi bÅ«ti apvažiuojama, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog pasukdamas vairÄ Ä¯ kairę (arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio), bet ne į deÅ¡inę (arčiau kelkraščio) pusę, V.

A. pažeidė aptariamo Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. 9.2. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir specialisto teiginiai, jog analizuojamoje situacijoje automobilio VW Caddy vairuotojas V. A. privalėjo ne tik stabdyti automobilį, bet tai atlikti savo važiavimo krypties eismo juostoje kuo arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Å iuo aspektu vis tik pažymėtina, kad specialistų iÅ¡vadas, jog judanti kliÅ«tis turi bÅ«ti apvažiuojama iÅ¡ deÅ¡inės, remiantis vieningai Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, nulemia eismo situacijos vertinimas techniniu požiÅ«riu po eismo įvykio pagal objektyvius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-332-693/2015), tačiau, įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių 128 punkto nuostatos, reglamentuojančios vairuotojo veiksmus atsiradus kliūčiai kelyje, tokio reikalavimo nenumato, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vien tik specialisto teiginių, kokius veiksmus, jo vertinimu, turėjo atlikti tam tikras eismo dalyvis konkrečioje situacijoje, Å¡io eismo dalyvio veiksmų neteisėtumo konstatavimui nepakanka.

Analogiškai nagrinėjamu atveju vertintini ir specialisto H. V. teiginiai, jog V. A. turėjo stabdyti transporto priemonę kuo arčiau dešiniojo krašto. Juo labiau, jog toje pačioje išvadoje, kaip minėta, specialistas sprendė, jog nustatyti, ar buvusioje kelio situacijoje automobilio VW Caddy vairuotojas V. A. stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio – susidūrimo su automobiliu BMW 730, spręsti, ar automobilio VW Caddy vairuotojo V. A. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, galimybės nėra.

Tokiu būdu, K. B. teiginiai, kiek jie susiję su V. A. veiksmų vertinimu ar specialisto neatliktais skaičiavimais dėl saugaus automobilių prasilenkimo V. A. pasukus link kelkraščio, atmestini kaip deklaratyvūs. Jokios reikšmės K. B. veiksmų kvalifikavimui, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jie neturi.

10. Nors apeliaciniu skundu teigiama, jog V. A. savo vairuojamÄ transporto priemonę pradėjo stabdyti likus vos 1-2 metrams iki susidÅ«rimo, kas, sprendžiant iÅ¡ K. B. teiginių, galėjo sÄ lygoti komentuojamo eismo įvykio kilimÄ , tačiau sutikti su Å¡iais apelianto teiginiais vėlgi nėra jokio pagrindo. Ä®vertinus tai, kad kelio danga eismo įvykio vietoje buvo slidi, kÄ betarpiÅ¡kai patvirtino tiek nukentėjusieji, tiek ir nuteistasis, nesant jokių stabdymo žymių kelyje (jų analizuojamu atveju ir negalėjo bÅ«ti dėl slidžios kelio dangos), neabejotina, jog jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kuriuo konkrečiu laiku, t. y. kokiu atstumu nuo staiga atsiradusios kliÅ«ties (K.

B. automobilio), V. A. pradėjo stabdyti automobilį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, kÄ , teisėjų kolegijos įsitikinimu, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo ir specialistas savo iÅ¡vadoje. Ir vis tik, remiantis paties V. A. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, važiavimo greičio lėtinimÄ jis pradėjo gerokai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su K. B. automobiliu. Jo teigimu, netoli (duomenys neskelbtini) pastebėjęs, jog nuo kelio yra nuslydusi maÅ¡ina, jis pradėjo lėtinti važiavimo greitį, po ko pamatė iÅ¡ priekio iÅ¡važiavusiÄ maÅ¡inÄ .

Å iuos V. A. parodymus iÅ¡ esmės patvirtino ir A. B., paaiÅ¡kinęs, kad automobilį stabdyti V. A. pradėjo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Å¡ių duomenų visumÄ , neabejotina, kad analizuojamu atveju V. A., elgdamasis kaip pakankamai atidus ir rÅ«pestingas vairuotojas, pamatęs į kelkraÅ¡tį nuslydusį automobilį, tokiu bÅ«du suvokęs, jog kelio danga yra slidi, prilėtino savo važiavimo greitį, o tuo metu, kai prieÅ¡ais savo automobilį pamatė K.

B. vairuojamÄ transporto priemonę, jo manymu, jis pradėjo intensyviai stabdyti likus 1-2 metrams iki susidÅ«rimo, ir suko vairÄ Ä¯ kairę, nes deÅ¡inėje pusėje buvo įvairiausių skeveldrų bei žmonių. 10.1. V. A. stabdymÄ analizuojamu atveju betarpiÅ¡kai patvirtina ir specialisto iÅ¡vada nustatytas jo vairuoto automobilio greitis prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ â€“ apie 52 km/h, kai tuo tarpu K. B. vairuoto automobilio greitis buvo apie 84 km/h. Ä®vertinus maksimalų leistinÄ greitį vertinamo eismo įvykio vietoje – 90 km/h, abejoti tuo, jog pamatęs kliÅ«tį kelyje V.

A., priešingai nei K. B., pristabdė savo transporto priemonę, kaip to reikalauja ir atitinkamos Kelių eismo taisyklių nuostatos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad remiantis bylos duomenimis, kelio danga įvykio vietoje buvo itin slidi, todėl akivaizdu, jog likus nedideliam atstumui iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės (K. B. vairuojamo automobilio) automobilį VW Caddy vairavusio V. A. staigus stabdymas negalėjo padėti išvengti susidūrimo, kadangi natūralu, kad esant slidžiai kelio dangai stabdymo kelias yra ženkliai didesnis, o staigiai stabdant netgi rizikuojama prarasti automobilio valdymo kontrolę, kaip kad ir įvyko stabdant nuteistajam K.

B. (kuris netgi savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad įvykio vietoje kelias buvo slidus, todėl stabdymas teigiamo rezultato neduotų). Esant šiems duomenimis, K. B. teiginiai, jog A. B., nors ir matė priešpriešais atvažiuojantį K. B. automobilį, apie pavojų V. A. neįspėjo, jokios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui neturi, todėl A. B. (keleivio) veiksmų analizei šia nutartimi didesnis dėmesys neskirtinas.

11. Kaip neturintys jokios reikÅ¡mės K. B. veiksmų kvalifikavimui, vertintini ir nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, susiję su jo vairavimo stažu, meteorologinėmis oro sÄ lygomis bei slidžios kelio dangos ženklinimu. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais dėl kelio ženklo „Slidus kelias“ nebuvimo eismo įvykio vietoje, todėl jų nekartoja. Tuo tarpu pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktÄ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 26 d.), vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Aukščiau duomenų visumoje neabejotina, jog K. B. ankstų žiemos rytÄ (2017 m. vasario 28 d., apie 7.00 val.), važiuodamas rajoniniu keliu (duomenys neskelbtini), neįvertino slidžios kelio dangos (įvykio vietos apžiÅ«ros metu, praėjus 1-2 val. po vertinamo eismo įvykio, kelio danga eismo įvykio vietoje buvo Å¡lapia (1 t., b. l. 23-38)), dėl ko savalaikiai nesugebėjo sureaguoti į kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį ir sustabdyti savo transporto priemonės, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kurioje susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusiu VW Caddy automobiliu, vairuotu V.

A.. Nors jokių įspėjamųjų ženklų, įspėjančių dėl galimos slidžios kelio dangos komentuojamo eismo įvykio vietoje ir nebuvo, tačiau, turėdamas net 20 metų vairuotojo staÅ¾Ä K. B., bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas vairuotojas, privalėjo įvertinti ne tik jo automobilio prietaisų skydelyje rodomÄ temperatÅ«rÄ , bet ir metų laikÄ â€“ žiema, paros metÄ â€“ rytas bei kelio vietÄ â€“ miÅ¡ko proskyna, o to nepadaręs, jis prisiėmė rizikÄ dėl savo neapdairių ir nerÅ«pestingų veiksmų.

Tokia iÅ¡vada neabejotinai darytina įvertinus ir jo važiavimo greitį prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su VW Caddy automobiliu – apie 84 km/h, artimÄ toje kelio atkarpoje maksimaliai leistinam – 90 km/h.

12. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas dėl K. B. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo K. B. lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Esant Å¡iems duomenims, sutikti su K. B. apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti/keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir K. B. apeliacinio skundo motyvus dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas faktines komentuojamo eismo įvykio aplinkybes, nesutinkant su K. B. teiginiais, jog dėl vertinamo eismo įvykio iÅ¡ dalies kaltas ir V. A., mažinti nukentėjusiesiems priteistÄ neturtinės žalos dydį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažinimas ir pan., teismo įvertinti piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydį ieÅ¡kinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

15. Nepažeisdamas aptartų teisės normų, spręsdamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos klausimÄ , apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į kiekvienam nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , dėl sužalojimų jų patirtus nepatogumus ir kitas aplinkybes, kurių visumoje visiÅ¡kai pagrįstai iÅ¡ AB „L. D.“ A. B. priteisė 78,47 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, V. A. – 188,91 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; iÅ¡ K.

B. A. B. – 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, V. A. – 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. PrieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu tai traktuoja K. B., teigti jog toks neturtinės žalos dydis, nustatytas kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų, yra per didelis, teisinio pagrindo nėra. Eismo įvykio metu nukentėjusieji patyrė įvairius sužalojimus, dėl kurių neabejotinai buvo sutrikdyta jų sveikata, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji buvo apklausti dėl po vertinamo eismo įvykio jiems kilusių padarinių ir dvasinių sukrėtimų, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog analizuojamu atveju buvo nustatytos visos aplinkybės, pagrindžiančios nukentėjusiesiems priteistÄ neturtinę žalÄ . 15.1.

A. B. analizuojamo eismo įvykio metu patyrė deÅ¡inio Å¡launikaulio, deÅ¡inės pusės Å¡onkaulio, deÅ¡inės pėdos padikaulio bei deÅ¡inės kojos laivakaulio, galvos lūžimus, abiejų plaučių sumuÅ¡imus, Å«mų kvėpavimo nepakankamumÄ , kepenų plyÅ¡imÄ . Jo gydymas buvo ilgas ir sudėtingas. Iki 2017 m. kovo 13 d. jo bÅ«klė dėl krÅ«tinės ir pilvo organų traumos buvo labai sunki, A. B. kvėpavimas buvo palaikomas dirbtinės plaučių ventiliacijos pagalba, stabilizavus jo bÅ«klę, nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., jis buvo gydomas Alytaus apskrities ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, gydymo metu jam buvo taikytas medikamentinis gydymas, perriÅ¡imai, kinezeterapija, iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ ligoninės, jo bÅ«klė vis dar buvo tik patenkinama, tuo metu A.

B. vis dar buvo sÄ lyginai aktyvus, judėti galėjo tik su kitų asmenų pagalba, minti deÅ¡ine koja neturėjo galimybės (1 t., b. l. 62-67). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. B. patvirtino, jog iki komentuojamo eismo įvykio jis turėjo darbÄ â€“ dirbo elektromonteriu, Å¡iuo metu jo ateitis neaiÅ¡ki, gydymas dar nėra baigtas, neaiÅ¡ku, ar ateityje jis galės dirbti. V. A. patirti sužalojimai buvo menkesni, tačiau dėl jų jis taip pat buvo gydomas ligoninėje, jam nustatyti daugybiniai kÅ«no nubrozdinimai, mėlynės, kaulų lūžiai, 2017 m. kovo 9 d. tolimesniam gydymui jis buvo iÅ¡leistas į namus.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. A. patvirtino iki Å¡iol besijaučiantis prastai, teigė, jog po įvykio jo viena koja tapo trumpesnė, jo teigimu, jei ne reabilitacija, jis iki Å¡iol galimai nevaikščiotų, savo ateities nežinantis. 15.2. Esant Å¡ių duomenų visumai, neabejotina, jog didesnius ar mažesnius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus po vertinamo eismo įvykio iÅ¡gyveno tiek V. A., tiek A. B.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nukentėjusieji be abejo patyrė didelį fizinį skausmÄ , nepatogumus, jų sveikata ir fizinė bÅ«klė dėl patirtų sužalojimų pablogėjo, sumažėjo darbingumas.

Liekamieji tiek A. B., tiek ir V. A. nustatytų sužalojimų reiÅ¡kiniai vis dar iÅ¡lieka aktualÅ«s, sprendžiant iÅ¡ byloje esančių duomenų, pagrįstai manytina, jog jie iÅ¡liks ir ateityje, todėl teigti, jog A. B., kaip sunkų sveikatos sutrikdymÄ patyrusiam asmeniui, priteista bendra 9000 eurų neturtinė žala (3000 eurų iÅ¡ AB „L. D.“), o V. A., kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ patyrusiam asmeniui, priteista bendra 4000 eurų neturtinė žala (2000 eurų iÅ¡ AB „L. D.“), yra neproporcinga jiems nustatytiems sužalojimams ir dėl jų patirtiems nepatogumams, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡likusiÄ baimę ir pan., laikydamas nuoseklios teismų praktikos dėl asmens neturtinės žalos priteisimo analogiÅ¡ko pobÅ«džio baudžiamosiose bylose. Å iuo atveju tiek A. B., tiek ir V. A. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ (iÅ¡samiai aptartÄ skundžiamame nuosprendyje) bei priteisiamus neturtinės žalos dydžius analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.

16. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir finansinė nuteistojo padėtis, juolab, kad tik dalis A. B. ir V. A. nustatytos neturtinės žalos buvo priteista iÅ¡ K. B. – kitÄ dalį priteisiant iÅ¡ draudimo bendrovės, tuo tarpu turtinę žalÄ priteisiant tik iÅ¡ AB „L. D.“. Aplinkybės, kad apelianto darbo užmokestis siekia 500 eurų, jo sutuoktinė uždirba dar apie 850 eurų, jie abu augina du mažus vaikus ir neturi jokio nekilnojamojo turto, nepatvirtina sunkios nuteistojo finansinės padėties.

Asmuo yra jauno amžiaus, sveikas, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , todėl, suvokdamas, jog Å¡iuo metu jo užimamos pareigos bei gaunamas darbo atlygis neužtikrina tiek jo, tiek ir jo Å¡eimos poreikių, jis turi visas galimybes keisti savo darbÄ , susirandant geriau apmokamÄ arba siekti didesnio darbo užmokesčio esamoje darbovietėje, kurioje jis dirba direktoriumi. Pagrindo mažinti iÅ¡ nuteistojo priteistÄ neturtinę žalÄ nesudaro ir K. B. apeliacinio skundo teiginiai, jog vien jau skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bauda pakenks finansinei jo bei jo Å¡eimos gerovei.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantui paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmių skyrimo principus bei proporcingumo reikalavimus, ji nelaikytina tokio dydžio, kurio apeliantas neišgalėtų sumokėti. Juo labiau, jog skiriamai bausmei yra keliami tam tikri tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, kurių įgyvendinimas be tam tikrų nuteistojo patiriamų nepatogumų (šiuo atveju finansinių) neįmanomas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo K.

B. (K. B.) apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė