2018-12-12 Nr. AB-22809-3-61-3-02891-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5525-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02891-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (A. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00632 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamame Sprendime Departamento nurodytos aplinkybės dėl UAB „Metallurgservice“ (toliau – ir Bendrovė) veiklos vykdymo Lietuvoje sudaro pagrindą tikrinti kilusias abejones, o ne jomis grįsti sprendimą. Tuo tarpu atsakovas išvadas padarė neatlikęs teisės aktuose reglamentuoto tyrimo, todėl Sprendime padarytos išvados yra skubotos, nekvalifikuotos ir neteisingos. Pareiškėjas pabrėžė, kad sprendimas turi būti grindžiamas ne apmąstymais, abejonėmis ir Bendrovės veiklos kritika, o atlikto tyrimo rezultatais.

Sprendimo pagrindą turi sudaryti tyrimas, skirtas patikrinti atsakovo akcentuojamą svarbią aplinkybę – ar Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvoje. Tačiau šiuo atveju, pasak pareiškėjo, toks tyrimas atliktas nebuvo. Taigi, skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus, nes Įmonės vadovas A.

V. (pareiškėjas) nebuvo apklaustas, jam nesuteikta galimybė duoti paaiškinimus dėl Bendrovės veiklos Lietuvoje ir jo faktinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, išvykų, nebuvo pareikalauta Bendrovės veiklos buhalterinių dokumentų. Sprendime nurodyti veiksniai, neatlikus patikrinimo, nesudaro pagrindo iš karto spręsti, kad Įmonė pastaruosius 6 mėn. nevykdo veiklos Lietuvoje, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvoje negyvena, todėl Bendrovė buvo įsteigta ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, o tik siekiant gauti leidimą laikinai gyventi.

Be to, pareiškėjas teigė, kad skundžiamo Sprendimo motyvai yra neaiškūs, nes nėra aiškiai nurodyta, ar jam leidimas laikinai gyventi neišduotas dėl pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų, ar dėl Įmonės veiklos nevykdymo Lietuvoje pastaruosius 6 mėn., ar abiem pagrindais. Tuo tarpu motyvas, kad iškilo nelegalios migracijos grėsmė, yra akivaizdžiai išvestinis iš pirminio motyvo apie tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą, savarankiškai nepagrįstas ir perteklinis. Pareiškėjo manymu, Sprendime turėjo būti vertintas ne tik jis, bet ir kiti duomenys, rodantys realiai vykdomą Bendrovės veiklą.

Šiuo aspektu pareiškėjas akcentavo, kad Bendrovė realiai yra pasamdžiusi darbuotojus, gauna pajamas, uždirba pelną ir tvarkingai moka mokesčius. Jei Departamento specialistai įžvelgė pareiškėjo pateiktuose dokumentuose neaiškumų ar neatitikimų, pareiškėjui, t. y. Įmonės vadovui, turėjo būti sudaryta galimybė tokius neatitikimus paaiškinti ir pašalinti. Tačiau atsakovas pažeidė užsieniečio teisę būti išklausytam, nes pareiškėjui, Bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui, atvykus kartu su savo darbuotojais į apklausą, jis apklaustas nebuvo, motyvuojant tuo, kad toks nurodymas nėra gautas.

Nors atsakovas nurodė, kad Bendrovės skola 2018 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondue (toliau – ir VSDF) sudarė 1 708,11 Eur, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ši skola susidarė dėl pasikeitusių darbuotojų algų, kadangi vadovo sprendimu darbo užmokestis buvo padidintas visiems Bendrovės darbuotojams, ir Bendrovės buhalterė pateikė patikslintus duomenis VSDF. Tačiau įsiskolinimas buvo padengtas 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir šiuo metu Bendrovė toliau moka įmokas laiku. Pareiškėjas taip pat tvirtino, jog atsakovas akivaizdžiai perdėtai sureikšmina aplinkybę, kad jis anketoje nenurodė, jog Rusijos Federacijoje yra įsteigta įmonė tuo pačiu pavadinimu ООО „Metallurgservice“ ir pareiškėjas yra šios įmonės gen. direktorius, todėl darė prielaidą, kad užsienietis realiai veiklą vykdo Rusijoje būtent šioje įmonėje, o ne Lietuvoje.

Departamentas neatsižvelgė į tai, kad Rusijoje registruota įmonė ООО „Metallurgservice“ veiklos nevykdo ir pareiškėjas darbo sutarties bei darbo santykių su šia įmone neturi. Be to, atsakovas nutyli, jog apklausos metu buvo apklausti tik du Bendrovės darbuotojai, o skundžiamame Sprendime selektyviai nurodomi tik pareiškėjui neigiami duomenys. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad jis neturi Lietuvoje jokių stiprių socialinių ryšių, kadangi nuo 1963 m. iki 1983 m. pareiškėjas visų vasaros atostogų metu gyveno Lietuvoje, Švenčionių raj., Pabradės m.

Vėliau atvykdavo į Lietuvą su viza, kol gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl turi artimus ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjas pažymėjo, kad investavo į Bendrovę didelę dalį savo santaupų ir yra vienintelis jos akcininkas, Bendrovė registruota Pabradės mieste, tai liudija pareiškėjo siekį toliau dirbti ir gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas turi reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją (inžinierius-mechanikas ir inžinierius-technologas) bei patirties užsiimti deklaruojama veikla (inžinerija, pramonės įrangos projektavimas, pramoninių krosnių ir jų degiklių projektavimas).

Pareiškėjo manymu, atsakovo teiginys, jog Bendrovė nevykdo veiklos paskutinius 6 mėn. iki kreipimosi, yra nelogiškas, kadangi Bendrovė veiklą vykdo Lietuvoje nuo 2014 m., teikia Registrų centrui tai patvirtinančias ataskaitas, o pirmąjį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2015 m. pareiškėjas gavo būtent dėl veiklos Bendrovėje, vėliau Departamentas veiklos Bendrovėje pagrindu pareiškėjui pratęsė leidimą laikinai gyventi iki 2018 m. sausio mėn. Tai, kad Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėn. vykdo veiklą, patvirtina ir Bendrovės darbuotojų paaiškinimai, kurių metu darbuotojai detaliai atsakė į visus pateiktus klausimus apie savo darbo funkcijas ir Bendrovės veiklą.

Pareiškėjas kartu atkreipė dėmesį į tai, jog jis tik 2018 m. rugpjūčio 16 d., t. y. tik po aštuonių mėnesių nuo prašymo pateikimo, el. paštu gavo skundžiamą Sprendimą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtino, kad jo teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), buvo šiurkščiai pažeistos, kadangi per nurodytą laiką baigėsi pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas, jis gyveno ir dirbo Lietuvoje vizos pagrindu, vėliau privalėjo išvykti iš šalies ir šiuo metu atvyksta į Lietuvą Šengeno vizos pagrindu tik būtiniausiems klausimams spręsti, dėl to patiria didžiules finansines išlaidas ir nepatogumus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo kartu prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti Bendrovės veiklos dokumentai (sutartys, žiniaraščiai, banko sąskaitos išrašai) nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvoje. Kadangi pareiškėjas su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių Bendrovės veiklą Lietuvoje pagal verslo planą, Departamento Imigracijos skyrius pareiškėjui 2018 m. balandžio 19 d. el. paštu išsiuntė prašymą pateikti duomenis, kokias paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kokiems klientams teikia Bendrovė, taip pat paprašyta pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui.

Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. gegužės 3 d. iš Bendrovės buhalterės E. L. gavo elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad „Dėl teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikoje negaliu pateikti jokių duomenų, nes iki šiol Įmonė bendradarbiavo su užsienio klientais. O su LR klientais (Achema, Orlen, Lifosa) vyko susitikimai ir derybos dėl bendradarbiavimo. Bet ar yra priimti kažkokie sprendimai, ar pasirašytos sutartys komentuoti negaliu, nes direktorius (mano duomenimis) šiuo metu užsienyje ir greitai komunikuoti su jo nesigauna“.

Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovės verslo plane pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog „Įmonės tikslinės rinkos yra Lietuvos ir kitų Europos bei pasaulio šalių rinkos“, jog planuojami darbai su AB „Orlen Lietuva“, AB „Lifosa“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“. Be to, viešai prieinamuose duomenyse internetiniame puslapyje www.metallurgservice.ru nurodyta, kad Rusijos Federacijoje registruoto juridinio asmens OOO „Metallurgservis“ generalinis direktorius yra pareiškėjas. Tačiau šios aplinkybės pareiškėjas nenurodė prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi 8.4 eilutėje, t. y. pareiškėjas neatskleidė visų aktualių duomenų apie savo darbovietes bei veiklą užsienio valstybėse, o tai reiškia, jog jis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė įsteigta siekiant minėtam užsieniečiui gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu įteisinti buvimą Šengeno valstybėse. Departamento duomenims, pareiškėjas faktiškai Lietuvos Respublikoje negyvena, veikla čia neužsiima – jis gyvena ir veiklą vykdo užsienio valstybėje. Kilus įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos ir tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo, Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) išsiuntė raštą dėl Bendrovės veiklos patikrinimo. 2018 m. rugpjūčio 7 d.

Departamentas gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-32070, kuriame nurodyta, kad buvo nuvykta Bendrovės veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ant pastato jokių iškabų, Bendrovės pašto dėžutės ar reklamų apie Bendrovę nerasta, Bendrovės darbuotojų minėtu adresu nebuvo. Departamentas 2018 m. liepos 19 d. gavo advokato padėjėjos J. M. paaiškinimą dėl Bendrovės adreso, kuriame nurodyta, kad Bendrovės veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įrengtos dvi darbo vietos Bendrovės direktoriui (pareiškėjui) ir buhalterei E. L. (Bendrovėje ji nėra įdarbinta), taip pat nurodyta, kad minėtas užsienietis „nuolat dalyvauja parodose ir konferencijose <...>, todėl įmonės biuro adresu ne visada yra pasiekiamas“.

Minėtame paaiškinime pažymėta, kad „pareiškėjas nusprendė nekabinti įmonės informacinės iškabos / lentelės ant įmonės kabineto durų, nes šiame pastate įsikūrusių įmonių daug ir lankytojai dažnai užeina pasiteirauti, pasiklausti dėl įvairių klausimų ir taip blaško bei trukdo įmonės vadovą, kuris nekalba lietuviškai“. Atsakovas taip pat paaiškino, kad buvo apklausti Bendrovės darbuotojai: G. M. nurodė, kad dirba Bendrovėje administratore, jos funkcijos – derinti susitikimo laiką su Bendrovės klientais, daryti vertimus, Bendrovės biure ji nėra buvusi, dirba nuotoliniu būdu iš namų (Pabradės), Bendrovės klientai yra AB „Orlen“, AB „Lifosa“, AB „Akmenės cementas“, AB „Achema“;

L. B. nurodė, kad Bendrovėje dirba vairuotoju (pagal darbo sutartį jis yra vadybininkas), Bendrovės biure nėra buvęs, dirba iš namų nuotoliniu būdu (Pabradės), Bendrovės klientai yra AB „Orlen“, AB „Lifosa“, AB „Akmenės cementas“, AB „Achema“. Bendrovės darbuotojai G. M. ir L. B. taip pat nurodė, kad darbo užmokestį gauna grynaisiais pinigais, kuriuos jiems išmoka pareiškėjas Pabradėje. Nors Bendrovės darbuotojai nurodė, kad dirba nuotoliniu būdu, toks darbas nėra numatytas jų darbo sutartyse. Atsižvelgęs į turimus duomenis apie Bendrovės direktoriaus gyvenimą ir veiklą užsienio valstybėse, apie Bendrovės klientus, atsakovas padarė išvadą, kad apklausti Bendrovės darbuotojai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėjo veiklą Bendrovėje bei gyvenimą Lietuvoje, o tai kelia pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės darbuotojai įdarbinti fiktyviai ir faktiškai jokių funkcijų Bendrovėje neatlieka.

Atlikus Bendrovės patikrinimą nustatyta, kad Bendrovės veikla yra abejotina, kyla pagrįstų įtarimų, kad ji įsteigta tik tam, jog pareiškėjas galėtų gauti leidimą laikinai gyventi. Taigi, įvertinęs Bendrovės veiklos patikrinimo metu surinktą informaciją, atsakovas padarė išvada, kad pareiškėjas, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės veiklą bei darbuotojų funkcijas, jų darbo vietą Bendrovėje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė turi skolą VSDF, tai kelia pagrįstas abejones dėl Bendrovės vykdomos veiklos, kadangi ji laiku neatsiskaito su darbuotojais, be to, tai reiškia, kad nėra gaunamų pajamų iš vykdomos veiklos, o tai rodo pareiškėjo neatsakingumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas realios ūkinės–komercinės veiklos Lietuvoje vykdymu, taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo ir realumo.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas tvirtino, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti veiksniai, sudarantys pagrindą manyti, jog Bendrovė yra fiktyvi, t. y. Bendrovė buvo įsteigta ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o minėtam užsieniečiui gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: pareiškėjo, kuris yra Bendrovės vadovas, atvykimo tikslas nėra darbas Bendrovėje (Departamento turimais duomenimis, jo darbo vieta yra užsienio valstybėje, o atsižvelgiant į minėto užsieniečio išvykas ir gyvenimą užsienio valstybėse (faktiškai Lietuvos Respublikoje negyvena) – jo buvimas Lietuvoje nėra reikalingas vykdant Bendrovės veiklą); pateikti Bendrovės veiklos dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje; yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus; yra kitų požymių, kad Bendrovė yra fiktyvi (Bendrovės direktorius yra Rusijos Federacijoje registruotos OOO „Metallurgservis“ generalinis direktorius).

Surinktų duomenų visuma, be kita ko, patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėto užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2018 m. sausio 18 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „Metallurgservice“ dalyvis (akcininkas ir direktorius), Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitus dokumentus (Bendrovės verslo planą, Bendrovės banko sąskaitos išrašą ir kt.).

6.2. UAB „LD Consulting“, atstovaujama direktorės E. L., su UAB „Metallurgservice“, atstovaujama direktoriaus A. V., 2017 m. spalio 10 d. pasirašė Darbo vietos nuomos sutartį, pagal kurią Bendrovei išnuomojo darbo vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

6.3. Iš sąskaitų žiniaraščių už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad Bendrovė išrašė sąskaitas Aliter-AXI Co, Ltd., American Industrial Systems, LLC, Kralovopolska, A. S., Midwest Capital, Inc. USA, OOO „Metallurgservice“, RUS, ir gavo sąskaitas iš užsienio įmonių American Industrial systems, LLC, Amtrade Continental, Inc., CS Combustion Solutions GmbH, UAB „LD Consulting“.

6.4. Iš Bendrovės banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. matyti, kad Bendrovė gauna pajamas iš užsienio įmonių.

6.5. UAB „Metallurgservice“, atstovaujama įgalioto asmens E. L., 2015 m. vasario 27 d. su A. V. pasirašė darbo sutartį Nr. 1, pagal kurią pastarasis priimtas į Bendrovės direktoriaus pareigas.

6.6. UAB „Metallurgservice“, atstovaujama direktoriaus A. V., 2015 m. rugpjūčio 31 d. su L. B. (L. B.) pasirašė darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią pastarasis priimtas į Bendrovės vadybininko pareigas.

6.7. UAB „Metallurgservice“, atstovaujama direktoriaus A. V., 2015 m. rugpjūčio 31 d. su L. P. pasirašė darbo sutartį Nr. 3, pagal kurią pastaroji priimta į Bendrovės vadybininkės pareigas.

6.8. UAB „Metallurgservice“, atstovaujama direktoriaus A. V., 2015 m. rugpjūčio 31 d. su G. M. pasirašė darbo sutartį Nr. 4, pagal kurią pastaroji priimta į Bendrovės administratorės pareigas.

6.9. Departamento Imigracijos skyrius pareiškėjui 2018 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu išsiuntė prašymą: 1) Departamentui pateikti duomenis, kokias paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kokiems klientams teikia Bendrovė; 2) VĮ Registrų centrui pateikti finansines atskaitomybės dokumentus (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita).

6.10. Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. gegužės 3 d. iš E. L. gavo elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad dėl teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikoje ji negali pateikti jokių duomenų, kadangi iki šiol įmonė bendradarbiavo su užsienio klientais. Su Lietuvos klientais (Achema, Orlen, Lifosa) vyko susitikimai ir derybos dėl bendradarbiavimo, bet ar yra priimti kažkokie sprendimai, ar pasirašytos sutartys ji komentuoti negali, nes direktorius (jos duomenimis) šiuo metu užsienyje ir greitai komunikuoti su juo nesigauna.

6.11. Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. birželio 7 d. raštu „Dėl veiklos patikrinimo“ kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, kurios prašė nuvykti bendrovės adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius) ir patikrinti, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo veiklą, taip pat apklausti Bendrovės darbuotojus L. B., L. P., G. M..

6.12. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 7 d. gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-32070, kuriame nurodyta, kad buvo nuvykta Bendrovės veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ant pastato jokių iškabų, Bendrovės pašto dėžutės ar reklamų apie Bendrovę nerasta, Bendrovės darbuotojų minėtu adresu nebuvo.

6.13. Advokato padėjėja J. M. Departamentui pateikė 2018 m. liepos 17 d. paaiškinimą „Dėl įmonės biuro adreso“, kuriame nurodė, kad Bendrovės veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įrengtos dvi darbo vietos Bendrovės direktoriui A. V. ir buhalterei E. L., taip pat pažymi, kad minėtas užsienietis nuolat dalyvauja parodose ir konferencijose, todėl Bendrovės biuro adresu ne visada yra pasiekiamas. Paaiškinime nurodyta, kad A. V. nusprendė nekabinti Bendrovės informacinės iškabos / lentelės ant kabineto durų, kadangi šiame pastate įsikūrusių įmonių daug ir lankytojai dažnai užeina pasiteirauti, pasiklausti dėl įvairių klausimų, taip blaško bei trukdo įmonės vadovą, kuris nekalba lietuviškai.

6.14. Migracijos valdybos Užsieniečių registracijos centre 2018 m. liepos 17 d. vyko Bendrovės darbuotojos G. M. apklausa, kurios metu pastaroji nurodė, kad dirba Bendrovėje administratore, jos funkcijos – derinti susitikimo laiką su Bendrovės klientais, daryti vertimus, atlyginimą gauna grynais į rankas 645,27 Eur. G. M. taip pat paaiškino, kad Bendrovės biure nėra buvusi, dirba nuotoliniu būdu iš namų (Pabradės); pažymėjo, kad Bendrovės klientai yra AB „Orlen“, AB „Lifosa“, AB „Akmenės cementas“, AB „Achema“.

6.15. Migracijos valdybos Užsieniečių registracijos centre 2018 m. liepos 17 d. vyko Bendrovės darbuotojo L. B. apklausa, kurios metu pastarasis nurodė, kad Bendrovėje dirba vairuotoju (vežioja direktorių), atlyginimą gauna grynais į rankas 498 Eur. Paaiškino, kad Bendrovės biure nėra buvęs, dirba iš namų nuotoliniu būdu (Pabradės), taip pat nurodė, kad Bendrovės klientai yra AB „Orlen“, AB „Lifosa“, AB „Akmenės cementas“, AB „Achema“.

6.16. Pagal Sodros 2018 m. rugpjūčio 8 d. duomenis Bendrovėje dirba 4 darbuotojai (L. B., G. M., L. P. ir A. V.). Tie patys darbuotojai nurodyti ir Bendrovės verslo plane.

6.17. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Metallurgservice“ 2015 m. patyrė 5 030 Eur nuostolį, 2016 m. patyrė 17 Eur nuostolį, 2017 m. gavo 6 367 Eur pelną.

6.18. Iš Sodros 2018 m. rugpjūčio 9 d. duomenų matyti, kad UAB „Metallurgservice“ skola VSDF biudžetui yra 1 708,11 Eur.

6.19. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė skundžiamą 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00632 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V.“.

7. Teismas pažymėjo, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

8. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad pareiškėjas Departamentui kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė Bendrovės verslo planą, kuriame nurodyta, jog Bendrovės veiklos sritis yra inžinerija, technologijų kūrimas, pramoninės įrangos projektavimas ir tiekimas naftos ir dujų perdirbimo, naftos chemijos ir cemento pramonės reikmėms. Verslo plane nurodyta, kad Bendrovės veikla, be kita ko, yra terminės įrangos – pramoninių krosnių, terminių reaktorių, visiško sudeginimo krosnių ir jų degiklių – projektavimas ir tiekimas. Taigi, Bendrovės veikla reikalauja specifinių darbuotojų žinių, kvalifikacijos bei resursų. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovėje įdarbinti tik direktorius (pareiškėjas), du vadybininkai (L. B. ir L. P.) bei administratorė (G. M.). Be to, L. B. apklausos metu nurodė, kad jis Bendrovėje dirba vairuotoju (vežioja direktorių). Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Bendrovėje dirba tik 4 asmenys (direktorius, vadybininkai (iš kurių vienas galbūt yra vairuotojas) ir administratorius), kelia pagrįstų abejonių dėl verslo plane deklaruojamos Bendrovės veiklos, kuriant technologijas, projektuojant techninę įrangą. Nors pareiškėjas nurodė, kad turi reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją (inžinierius-mechanikas ir inžinierius-technologas) bei patirties užsiimti deklaruojama Bendrovės veikla, tačiau Bendrovėje daugiau nėra įdarbinta verslo plane nurodomai veiklai vykdyti tinkamo pasirengimo darbuotojų (pvz., inžinierių, mechanikų ir kt.). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog Bendrovė 6 mėn. nevykdo veiklos, numatytos verslo plane (technologijų kūrimas, pramoninės įrangos projektavimas ir tiekimas naftos ir dujų perdirbimo, naftos chemijos ir cemento pramonės reikmėms), kadangi neturi įdarbintų veiklai vykdyti tinkamo pasirengimo darbuotojų.

9. Be to, teismas pabrėžė, kad verslo plane teigiama, jog Bendrovės tikslinės rinkos yra Lietuvos ir kitų Europos bei pasaulio šalių rinkos, tačiau byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtina Bendrovės deklaruojamą veiklą Lietuvos Respublikoje. Nors Bendrovės verslo plane pažymėta, kad planuojami darbai su AB „Orlen Lietuva“, AB „Lifosa“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, jokie tai patvirtinantys įrodymai nepateikti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Bendrovės verslo plane pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.

10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Bendrovės darbuotojai G. M. ir L. B. apklausų metu nurodė, jog darbo užmokestį gauna grynaisiais pinigais, kuriuos jiems išmoka A. V. Pabradėje, G. M. paaiškino, kad nuo birželio mėnesio gauna 645,27 Eur, o L. B. paaiškino, kad nuo birželio 1 d. gauna 498 Eur. Tuo tarpu pagal darbo sutartis, kurias pareiškėjas pateikė kartu su prašymu, nuo 2018 m. sausio 1 d. G. M. ir L. B. sulygta mokėti po 570 Eur per mėnesį. Iš vėliau Departamentui pateiktų darbo sutarčių matyti, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. G. M. sulygta mokėti 815 Eur per mėnesį, o L. B. – 600 Eur per mėnesį. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Bendrovės skola VSDF biudžetui – 1 708,11 Eur, o tai patvirtina, kad darbo užmokesčiai darbuotojams mokami nebuvo. Be to, nors apklausų metu G. M. ir L. B. nurodė, kad dirba nuotoliniu būdu, darbo sutartyse, kurios buvo pateiktos kartu su prašymu, darbas nuotoliniu būdu nenumatytas. Teismas atkreipė dėmesį, kad vėliau Departamentui pateiktoje darbo sutartyje (jos papildyme) ties vieta, kur nurodoma, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeistas sutarties 3 p., yra prierašas apie nuotolinį darbą (tokio prierašo su prašymu pateiktoje darbo sutartyje nebuvo), tačiau minėtoje darbo sutartyje neaptarti darbo sutarties sąlygų pakeitimai. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal darbo sutartį L. B. Bendrovėje įdarbintas vadybininku, tačiau apklausos metu nurodė, kad dirba vairuotoju – vežioja direktorių. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarę išvadą, kad pareiškėjas su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės darbuotojus.

11. Teismas iš kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikto kelionės dokumento taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 5 d. išvyko iš Rusijos Federacijos ir atvyko į Lietuvos Respubliką; 2017 m. rugsėjo 8 d. išvyko iš Austrijos Respublikos ir tą pačią dieną atvyko į Rusijos Federaciją; 2017 m. lapkričio 16 d. atvyko į Latvijos Respubliką ir 2017 m. lapkričio 17 d. išvyko; 2018 m. sausio 8 d. atvyko į Prancūzijos Respubliką. Teismas pažymėjo, kad šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai Lietuvos Respublikoje negyvena, todėl veikla Lietuvoje neužsiima. Atitinkamai nustatytos faktinės aplinkybės ne tik kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės vykdomos veiklos, bet ir rodo pareiškėjo neatsakingumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, o tai suponuoja išvadą, kad A. V. nėra suinteresuotas realios ūkinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu.

12. Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Ištyręs visas faktines bylos aplinkybes, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad buvo nustatyti veiksniai, sudarantys pagrindą manyti, jog Bendrovė įsteigta ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, o pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi. Teismo vertinimu, A. V., kuris yra Bendrovės vadovas, atvykimo tikslas nėra darbas Bendrovėje (byloje nustatyti duomenys apie apreiškėjo išvykas ir gyvenimą užsienio valstybėse (faktiškai Lietuvos Respublikoje negyvena), dėl ko jo buvimas Lietuvoje nėra reikalingas vykdant Bendrovės veiklą) (Aprašo 100.3 punktas); pateikti Bendrovės veiklos dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (Aprašo 100.4 punktas); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus (Aprašo 100.9 punktas). Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo siekio vykdyti realią ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, nes jo tikslas ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, o siekiant pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis, įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad byloje nepateikti įrodymai, jog pareiškėjas turi kitų ilgalaikių socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, šių aplinkybių nenustatė ir atsakovas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą, t. y. pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui.

13. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kilus įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos ir tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo, kreipėsi į Migracijos valdybą dėl Bendrovės veiklos patikrinimo. Migracijos valdyba atliko patikrinimą, apklausė Bendrovės darbuotojus, apie atliktą patikrinimą informavo atsakovą, pridėjo įrodymus. Nors pareiškėjas nurodė, kad buvo atsisakyta jį apklausti, teismas pažymėjo, jog jis turėjo teisę teikti rašytinius paaiškinimus Departamentui. Atitinkamai iš byloje esančių įrodymų matyti, kad advokato padėjėja J. M. Departamentui teikė rašytinius paaiškinimus apie Bendrovės adresą, o pareiškėjas skunde nenurodė, kokias papildomas aplinkybes jis būtų nurodęs ar kokius papildomus dokumentus, kurie būtų galėję lemti kitokio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą, būtų pateikęs. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė argumentų ar duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo Sprendimas priimtas nenustačius visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Šiame kontekste teismas nurodė, kad atsakomybė už tai, jog teise teikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus pareiškėjas naudojosi neveiksmingai, tenka būtent jam pačiam.

14. Likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais ir neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

15. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundžiamas Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-00632 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismui konstatavus, kad minėtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Nors pareiškėjas teismo, be kita ko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

III. 17. Pareiškėjas A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00632 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikino gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašo teismo priimti naują įrodymą – techninio pasitarimo protokolą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimas grindžiamas iš esmės vien tik atsakovo teiginiais, kad Bendrovė neva nevykdo veiklos Lietuvoje. Tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas neapklausė Bendrovės vadovo – pareiškėjo, nesiuntė jam kvietimo atvykti ir paaiškinti dėl vykdomos veiklos Lietuvoje, esamų Lietuvos klientų, nors kliūčių jo apklausai nebuvo. Bendrovės vadovui atvykus į apklausą kartu su darbuotojais, iš jo tyčia nebuvo priimti parodymai ir paaiškinimai, taip pat nebuvo kreiptasi į įmonės verslo partnerius ir klientus. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė būti išklausytam bei gero administravimo principas, o Bendrovės veiklos patikrinimas atliktas akivaizdžiai formaliai ir paviršutiniškai, turint išankstinę nuomonę apie pareiškėjo įmonę, nesivarginant surinkti visų duomenų.

17.2. Apklausos metu darbuotojai G. M. ir L. B. išsamiai atsakė į atsakovo atstovų klausimus, paaiškino apie Bendrovės veiklą ir savo pareigas joje. Tuo tarpu teismas perdėtai sureikšmino aplinkybę, kad L. B. pagal darbo sutartį įdarbintas vadybininku, bet dirba ir vairuotoju – vežioja Bendrovės vadovą A. V. į gamyklas, susitikimus su klientais ir užsakovais. Šiuo aspektu pareiškėjas pabrėžia, kad Bendrovėje dirba 4 darbuotojai, todėl vadybininkas pagal iš anksto aptartas darbo funkcijas taip pat vežioja vadovą, tačiau tai nepatvirtina atsakovo įtarimų, jog darbuotojai Bendrovėje galbūt įdarbinti tik fiktyviai.

17.3. Teismas neatsižvelgė į išsamius paaiškinimus dėl Bendrovės biuro ir veiklos adreso (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo adresu yra įrengtos dvi darbo vietos – įmonės vadovui ir buhalterei, tačiau įmonės veiklos specifika nereikalauja darbuotojams nuolat būti šiuo adresu. Susitikimai su klientais nėra dažni dėl įmonės veiklos – inžinerija, technologijų kūrimas, pramoninės įrangos projektavimas, todėl įmonės vadovas lankytojus priima iš anksto susitarus telefonu arba el. paštu. Įmonė neturi daug klientų, tačiau užsakymai ir sandoriai yra stambūs.

17.4. Teismas perdėtai sureikšmino aplinkybę, kad įmonės darbuotojai G. M. ir L. B. netiksliai nurodė atlyginimo dydį. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovui buvo pateiktos darbo sutartys kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2018 m. sausio mėn., o vėliau darbuotojų apklausos metu liepos mėn. pateiktos darbo sutartys su pakeitimais. Atsakovui buvo paaiškinta, kad vadovo nurodymu darbuotojams nuo birželio mėn. padidintas darbo užmokestis, todėl buhalterė pateikė patikslintus duomenis VSDF ir darbuotojai galėjo neteisingai nurodyti tikslią sumą „į rankas“ už birželio mėn., todėl susiformavo nepriemoka. Pareiškėjas nurodo, kad išmokėjo priskirtą darbo užmokestį ir nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondą, Bendrovė toliau tvarkingai moka įmokas ir šiuo metu skolų VSDF neturi.

17.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad visos pareiškėjo atsakovui pateiktos veiklos sutartys, banko išrašai, finansinės ataskaitos tik patvirtina, jog Bendrovė užsiima būtent ta veikla, kuri yra nurodyta jos įstatuose ir verslo plane: inžinerija, technologijų kūrimas, pramoninės įrangos projektavimas ir tiekimas naftos ir dujų perdirbimo, naftos chemijos ir cemento pramonės reikmėms. Pareiškėjas yra darbo patirtį ir reikiamą aukštąjį išsilavinimą bei kvalifikaciją turintis asmuo, be to, tapdamas Bendrovės akcininku ir vadovu pareiškėjas investavo didelę dalį savo asmeninių santaupų, o tai patvirtina, kad jis į Lietuvą atvyko realiai dirbti ir gyventi. Tuo tarpu Rusijoje įsteigta įmonė tuo pačiu pavadinimu OOO „Metallurgservice“ savaime nepatvirtina, kad užsienietis nevykdo veiklos Lietuvoje, o tik parodo, kad pareiškėjas turi Bendrovės veiklai reikalingą darbo patirtį ir žinias bei Lietuvoje tęsia savo verslą.

17.6. Teisės aktai neapriboja užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, judėjimo laisvės, todėl aplinkybė, kad užsienietis keliauja po Europą darbo reikalais ar nuvyksta į gimtąją šalį aplankyti šeimos ir draugų, nesuponuoja nelegalios migracijos grėsmės. Priešingai, nei nurodė teismas, laikini išvykimai iš Lietuvos nerodo pareiškėjo neatsakingumo, piktnaudžiavimo leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ar nesuinteresuotumo vykdyti ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas dirba ir gyvena Lietuvoje nuo 2014 m., o po trumpalaikių išvykų į kitas Europos Sąjungos šalis ar Rusiją jis visada grįžta į Lietuvą. Tuo tarpu atsakovas nėra pateikęs teismui duomenų, kad buvo nustatytas pažeidimas dėl išorės sienų kirtimo ar ilgalaikis gyvenimas ne Lietuvoje. Atsakovas taip pat nėra pateikęs duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiauja leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir naudojasi šiuo dokumentu gyvenimui kitoje Europos Sąjungos šalyje.

17.7. Teismas paliko galioti atsakovo Sprendimą, priimtą praleidus tokio sprendimo priėmimo terminą, ir dėl šio pažeidimo nieko nepasisakė, nors tai buvo vienas iš pareiškėjo skundo motyvų.

17.8. Prašymą prijungti prie bylos papildomą dokumentą – techninio pasitarimo Lietuvos įmonėje AB „Achema“ protokolą – pareiškėjas grindžia tuo, jog šis protokolas leidžia objektyviau spręsti apie Bendrovės veiklą Lietuvoje, o bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu pareiškėjas negalėjo jo pateikti, nes tuo metu dar nebuvo įvykęs šiuo protokolu fiksuotas įvykis.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė objektyviomis aplinkybėmis pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis nebuvo apklaustas, ir pažymėjo, jog būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą, t. y. pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisę teikti rašytinius paaiškinimus Departamentui, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad advokato padėjėja J. M. Departamentui teikė rašytinius paaiškinimus apie Bendrovės adresą. Tuo tarpu pareiškėjas skunde nenurodė, kokias papildomas aplinkybes jis būtų nurodęs ar kokius papildomus dokumentus, kurie būtų galėję lemti kitokio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą, būtų pateikęs. Be to, pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė argumentų ar duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo Sprendimas priimtas nenustačius visų reikšmingų faktinių aplinkybių, o atsakomybė už tai, kad teise teikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus pareiškėjas naudojosi neveiksmingai, tenka būtent jam pačiam.

18.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Apraše nėra įtvirtinta besąlyginė Departamento pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (remiasi LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3082-1062/2018).

18.3. Pareiškėjo argumentai, susiję su jo prašymo nagrinėjimo trukme ir padarytais procedūriniais pažeidimais, nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą (remiasi LVAT 2016 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3009-624/2017, 2018 m. sausio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3081-556/2018).

18.4. Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas vertinant tuos dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat surinktus vėliau atlikus patikrinimą, todėl pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai negali būti vertinami šios bylos nagrinėjimo kontekste. Be to, atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrindė šių dokumentų prijungimo prie bylos būtinumo. Teismui visgi nusprendus priimti pareiškėjo su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus, atsakovas pabrėžia, kad jie nepatvirtina ne mažiau kaip 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, kadangi protokole minima būsima Bendrovės veikla ir šis dokumentas nelaikytinas sutartimi.

18.5. Atsakovas taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjo ir jo darbuotojų paaiškinimus dėl darbo specifikos bei perdėtai sureikšmino atskiras aplinkybes. Pažymi, kad šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio. Kartu nurodo, kad kiti Migracijos departamento argumentai dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo buvo išdėstyti pirmos instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, todėl atsakovas jų papildomai nekartoja.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Šios nutarties 17.8 punkte išreikštas prašymas – pridėti prie bylos techninio pasitarimo protokolą, atmestinas, kadangi, pirma, surašytas po Sprendimo priėmimo, antra, tai bendro pobūdžio dokumentas, atspindintis tik susitikimą, bet ne konkrečius rezultatus, kurie būtų teisiškai reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste (ABTĮ 142 str. 3 d.).

20. Apeliaciniame skunde dalis argumentų siejama su procedūrų pažeidimu priimant ginčijamą Sprendimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, išdėstyti šios nutarties 17.1 ir 17.7 punktuose, nesuponuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo naikinimo.

21. Pabrėžtina, kad pareiškėjas (apeliantas) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nenurodė, kokius faktinius duomenis būtų galėjęs pateikti, jei būtų buvęs tiesiogiai teikęs paaiškinimus Departamentui iki Sprendimo priėmimo, nei pateikė kreipiantis teisminės gynybos, taip, kad tie įrodymai būtų nulėmę kitokio Sprendimo priėmimą.

22. Nors ir netiesiogiai, kai kuriais klausimais, pripažintina, pareiškėjas vis dėlto teikė paaiškinimus. Tai buvo padaryta per advokato padėjėją J. M., todėl įvardytų aplinkybių visuma bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo aspektu (žr. šios nutarties 18.2 p.) leidžia vienareikšmiškai teigti, kad aptariamo pobūdžio apeliacija yra nepagrįsta.

23. Dėl prašymo nagrinėjimo trukmės teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šiuo klausimu (žr. šios nutarties 18.3 p.).

24. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

25. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo (dar neaptartų apeliacinio skundų argumentų) apimtimi patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis bei ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl joms pritaria. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

26. Taigi, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir sprendime išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismas jau išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

28. Pagal Įstatymo 40 straipsnio, įtvirtinančio leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

29. Įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip ⅓ šios bendrovės įstatinio kapitalo.

30. Pareiga įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą teko būtent pareiškėjui. Tačiau konstatuotina, kad pareiškėjo pateikti dokumentai niekaip neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje, o jais buvo siekiama tik imituoti realią ir aktyvią Bendrovės veiklą, taip siekiant, jog pareiškėjas formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Visiškai pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis. Bendrovė neatitiko ir neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, atitinkamai pareiškėjas neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų leidimui gyventi gauti ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pateikti dokumentai objektyviai negali pagrįsti ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi į Departamentą Bendrovės pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos; Bendrovės paaiškinimas, kodėl atsisakyta viešo deklaravimo apie Bendrovės buveinę, prieštarauja verslo logikai; tyrimo metu realus Bendrovės darbuotojų darbo procesas iš esmės nenustatytas; nėra jokių realių sutarčių dėl Bendrovei pavestų užsakymų bei duomenų apie tų sutarčių realizavimą ar jau pradėtą realizavimą ir pan.

31. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės nurodytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją. Apibendrindama, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus.

32. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius