2016-06-20 Nr. AB-13150-3-63-3-01103-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1157-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01103-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 11.4; 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 16S-152 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui S. V. P.“ 1.5 punkto panaikinimo bei įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymą dėl atkurtos S. V. P. 1,18 ha žemės nuosavybės grąžinimo natūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismu skundą, kuriame prašė 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 16S-152 (toliau – ir Sprendimas) 1.5 punktą; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymą dėl atkurtos S. V. P. 1,18 ha žemės nuosavybės grąžinimo natūra; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba Sprendimu atkūrė nuosavybės teises į S. V. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (1,18 ha žemės) atlyginant pinigais, nors teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo aiškiai išreikšta pareiškėjo valia nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. valdyto žemės sklypo dalį atkurti natūra. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 16SS-(14.16.45)-2 nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, pietinėje gretimybėje (4-1) patenka į kito savininko J.

S. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą Nr. 28. Šioje teritorijoje suformuotas 3,4 ha žemės sklypas, kuris Klaipėdos apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 4123 nuosavybėn natūra grąžintas J. S. turto paveldėtojui V. S., todėl atsižvelgiant į tai suformuoti ir žemės sklypą grąžinti natūra ar kaip lygiavertį turėtam J. P. turto paveldėtojams šioje teritorijoje nėra galimybės. Pareiškėjas su tuo nesutiko ir teigė, kad pagal 2015 m. vasario 20 d. VĮ „Registrų centro“ planą žemės sklypas (kadastro Nr. 2501004171), valdomas nuosavybės teisėmis S. V.

P., gretimybėje ribojasi su žemės sklypu, pažymėtu indeksu „4-1“, kuris yra laisva valstybinė žemė, priklausanti VĮ Valstybinės žemės fondui. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 10564 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į likusią 1,18 ha žemės dalį, už šią žemę atlyginant pinigais. Pareiškėjas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-163/2005 minėtą Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 10564 panaikino tuo pagrindu, kad pareiškėjas nuo 1992 metų yra pareiškęs valią dėl nuosavybės teisės į 1,18 ha žemės plotą atkūrimo natūra.

Teismas taip pat nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjas galės pareikšti savo valią, kokiu būdu norėtų, jog jam būtų atlyginta už valstybės išperkamą žemę ir tik per nustatytą laiką pareiškėjui to nepadarius Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atsirastų teisė pačiai parinkti atkūrimo būdą. Pabrėžė, kad atsakovas pareiškėjui nepasiūlė iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Be to, realiai nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė betarpiškai dalyvauti posėdyje priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pareiškėjo teigimu, nepateikta įrodymų, kad nėra galimas nuosavybės teisių atkūrimas į likusią neatkurtą nuosavybės dalį (1,18 ha žemės) pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas pasirinktu būdu ar lygiaverčiu žemės sklypu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d., bei redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. vasario 1 d., sisteminė analizė leidžia teigti, kad pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo būdo. Pažymėjo, kad, remiantis Klaipėdos apskrities Palangos miesto plėtros žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-991 (toliau – ir Projektas), J. P. valdyto žemės sklypo Nr. 27 ribose nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuotas 4,45 ha žemės sklypas, kuriam suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), Palanga. Vadovaujantis Kretingos rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 21-68/99, Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 260, pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. jam grąžinant nuosavybėn natūra 1,49 ha žemės sklypo dalį (iš bendro 4,45 ha sklypo ploto). Atsakovas paaiškino, kad buvęs savininkas J. P. buvusiame Vilimiškės kaime, Kretingoje (pagal dabartinį administracinį paskirstymą – Palangos mieste) nuosavybės teise valdė 8,01 ha žemės sklypą Nr. 27. Tačiau pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktą ir Projektą likusi 3,56 ha buvusio savininko J. P. valdytos žemės dalis patenka į pagal įstatymus suteiktą ir naudojamą gyventojų asmeniniam ūkiui žemės plotą, kuris priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas. Atsižvelgiant į tai, suformuoti ir perduoti žemės sklypą grąžinti natūra ar kaip lygiavertį turėtajam J. P. turto paveldėtojams šioje teritorijoje nėra galimybės, nes dalis J. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės yra užimta asmeninio ūkio ir valstiečių ūkio žeme, todėl ji yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Kadangi S. V. P. pagal pateiktą paskutinį 1991 m. rugsėjo 23 d. prašymą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusio savininko J. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę nepakeitė, todėl institucija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo nuostatomis, pagrįstai parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje pateikė naują įrodymą – žemės sklypo planą M 1:5000 „Ištrauka iš 1929–1930 m. Geodezijos žurnalo Nr. 7“ (toliau – ir Žemės sklypo planas), kuriuo remdamasis teigė, kad šalia pareiškėjo žemės sklypo (gretimybėje) yra laisvos valstybinės žemės plotas, iš kurio pareiškėjui gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1,18 ha žemės plotą. Atsakovas patvirtino, kad minėtas Žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, todėl toks įrodymas dar neįrodo, jog tarp buvusio savininko J. S. ir J. P. įpėdiniams grąžintos žemės yra laisvos valstybinės žemės plotas. Pateiktas Žemės sklypo planas, kuris nėra suderintas su atitinkamomis valstybės institucijomis, prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes nėra išspręsti prieštaravimai tarp valstybės institucijų turimų oficialių dokumentų bei Žemės sklypo plane nurodytų duomenų apie laisvą valstybinę žemę, todėl nėra patikimas. Vertindamas minėtą įrodymą bei vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas negalėjo konstatuoti, kad šalia (gretimybėje) J. P. įpėdiniams grąžintos žemės yra laisvos valstybinės žemės plotas. Teismas taip pat pripažino, kad nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti posėdyje priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl argumentas, kad tokia jo teisė nebuvo užtikrinta, yra nepagrįstas.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimo 1.5 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Nagrinėjamoje byloje netenkinus minėto pareiškėjo pirminio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymą dėl atkurtos S. V. P. 1,18 ha žemės nuosavybės grąžinimo natūra.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti arba bylą gražinti nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad piniginės kompensacijos būdas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais, kai tam yra valstybės poreikis. Pabrėžia, kad tiek atsakovas, tiek teismas sprendime nurodė, jog esą nėra galimybės grąžinti natūra, nes dalis grąžintino sklypo patenka į A. S. priklausančią asmeninio ūkio žemę. Pareiškėjas nesutinka su tokia išvada, nes, pasak pareiškėjo, ji aiškiai prieštarauja tiek įstatymui, tiek teisėtų lūkesčių principui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, išnagrinėtose iki 2005 m., nustatytos aiškios asmeninio ūkio teisėtumo tikrinimo taisyklės ir principai.

Pagal Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5-163/2005 nurodytus motyvus akivaizdu, jog teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino, ignoravo svarbius principus, įteisino veiksmus vien dėl to, kad jie nebuvo apskųsti. Pareiškėjas mano, kad teismas turėjo vertinti ne tik 2005 m. priimtus teismų sprendimus, bet ir Kretingos rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 21-68/99. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad minėtas Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai, nes tais pačiais metais Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 260 pareiškėjui esą buvo atkurtos visos teisės į turėtą turtą.

Tačiau, praėjus 4 metams po Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo, Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, 2003 m. sausio 8 d. pažymoje konstatavo priešingas išvadas ir nurodė pažeidimus. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis numato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą. Minėto įstatymo 16 straipsnis nustato ir kitą natūra grindžiama būdą: už valstybės išperkamą žemę valstybė piliečiams atlygina perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse.

Šie pareiškėjo argumentai nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti kitą žemės sklypo planą, kuriame sklypas (kadastro Nr. 2501004171) ribojasi su pareiškėjo sklypu ir plane aiškiai nurodyta laisva žemė, t. y. palei visą sklypo pietinę liniją yra laisva žemė, kuri priklauso VĮ Valstybinės žemės fondui. Minėtas žemės sklypo planas yra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir užregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl vertinant visus įrodymus, pareiškėjo nuomone, yra aišku, kad yra slepiama visa informacija, pareiškėjui sudaromos dirbtinės kliūtys, iškraipomi duomenys ir atliekami kiti aiškiai nesąžiningi veiksmai.

Šioje byloje teismas turėjo pareigą išsiaiškinti dvi svarbias aplinkybes, t. y., ar yra galimybė atkurti pareiškėjui nuosavybes teises natūra toje pačioje vietoje, ar yra galimybė pritaikyti kitus atkūrimo natūra būdus:

1) ekvivalentine natūra, 2) lygiaverte natūra, 3) lygiaverčiu turėtam žemės sklypu. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė, todėl pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas taisykles dėl teismų vaidmens renkant įrodymus. Pareiškėjas taip pat prašo skirti ekspertizę ir įsipareigoja apmokėti išlaidas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, t. y. visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai neturėtų būti pagrindas panaikinti ginčijamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčas byloje yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 16S-152 1.5 punkto teisėtumo ir pagrįstumo bei Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus įpareigojimo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises į 1,18 ha žemės grąžinant ją natūra.

Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 16S-152 1 punktu pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės į 1,18 ha žemės, esančios Palangos mieste, o 1.5 punktu buvo nuspręsta atlyginti 6 155,20 Lt už 1,18 ha valstybės išperkamos žemės.

Skundžiamą administracinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjas iš esmės ginčija tuo pagrindu, kad, jo nuomone, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl kompensavimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą pinigais, nepagrįstai netenkino jo prašymo ir neatkūrė nuosavybės teisių į 1,18 ha žemės grąžinant ją natūra turėtoje vietoje, nors tokia galimybė buvo.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 1 d.) nustatė, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Sprendžiant šį ginčą, esminę reikšmę turi faktas apie tai, ar yra galimybė atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 1,18 ha žemės, grąžinant ją natūra turėtoje vietoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui nėra atkuriamos nuosavybės teisės į ginčo žemę grąžinant ją natūra turėtoje vietoje jau buvo sprendžiamas teisme. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą ir atkurti nuosavybės teises į 3,56 ha žemės, esančios Vilimiškės kaime, Kretingos rajone, grąžinant ją natūra turėtoje vietoje. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą (žr. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.I-5-163/2005). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-767-05).

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I-5-163/2005 yra nustatyta, kad pareiškėjo skunde minimas 3,56 ha žemės plotas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir yra negrąžintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Nors Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr.I-5-163/2005 atsakovu dalyvavo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o šioje administracinėje byloje atsakovu yra Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimu nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes 2010 m. liepos 1 d. likvidavus apskričių viršininkų administracijas, jų funkcijas žemės reformos srityje vykdo Nacionalinė žemės tarnyba (Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios 2009 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. Nr. XI-318 2 straipsnio 4 dalis; Žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo 2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 7 straipsnis).

Taigi įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimu nustatytas faktas, kad ginčo žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir yra negrąžintinas, nagrinėjamoje administracinėje byloje iš naujo neįrodinėtinas.

Pareiškėjas prašo, kad nuosavybės teisės į 1,18 ha žemės būtų atkurtos ją grąžinant natūra turėtoje vietoje.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008 m. kovo 4 d. raštu Nr.2-791-(2.19) ir 2009 m. spalio 21 d. raštu Nr. 2.1-377-(1.14) siūlė pareiškėjui pasirinkti būdą, kuriuo jam būtų atlyginta už valstybės išperkamą žemę (žemės tvarkymo bylos l. 100, 103). Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pareiškęs kitokią valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar valią dėl būdo, kuriuo yra atlyginama už valstybės išperkamą turtą.

Kadangi nustatytas faktas, kad 1,18 ha pareiškėjui grąžintinos žemės yra valstybės išperkama ir nuosavybės teisės į ją negali būti atkurtos grąžinant minėtą žemę natūra, t. y. pareiškėjo nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių, be to, pareiškėjas nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija), priėmė sprendimą atlyginti pareiškėjui už valstybės išperkamą 1,18 ha žemės sklypą pinigais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Nepanaikinus skundžiamo atsakovo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą spręsti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių į 1,18 ha žemės atkūrimo, grąžinant ją natūra turėtoje vietoje.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė