2017-05-24 Nr. AB-10986-3-61-3-00834-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-472-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00834-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti, kad pareiškėjo 2017 m. vasario 1 d. prašymas išnagrinėtas netinkamai, nagrinėtinas pakartotinai.

Paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2017 m. balandžio 28 d. pašalinti skundo trūkumus: nustatyta tvarka pateikti teismui naują skundą, kuriame jis turėtų nurodyti savo asmens kodą, konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą viešojo administravimo srityje, jo įvykdymo (priėmimo) datą, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimo faktinį pagrindą – t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, pateikti jas patvirtinančius įrodymus, tinkamai, atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas teismo galimas priimti sprendimų rūšis, suformuluoti skundo reikalavimą (-us), pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nerišliai ir nenuosekliai išdėstė skundo aplinkybes. Pareiškėjo teismui pateiktas patikslintas skundas sudarytas iš iškarpytų spausdintų teksto fragmentų, papildytų ranka rašytais, įvairių planų, teismų procesinių dokumentų, valstybinių institucijų dokumentų ir kitokio pobūdžio fragmentais. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė įvairius savo paklausimus, prašymus valstybės institucijoms, aplinkybes, susijusias su įvairių bylų nagrinėjimu teismuose, tačiau aiškiai neįvardijo, kuriuos iš skunde minimų atsakovo veiksmų, teisės aktų, jis skundžia teismui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, nenurodė skundo aplinkybių, todėl skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjui.

II. Pareiškėjas I. P. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad skunde aiškiai išdėstytos visos aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Visų pirma, pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad, nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundas surašytas nerišliai, jame dėstomi argumentai nenuoseklūs, iš skundo sakinių struktūros nėra aiškios jame dėstomos aplinkybės. Pareiškėjo teismui pateiktas skundas sudarytas iš iškarpytų spausdintų teksto fragmentų, papildytų ranka rašytais, įvairių planų, teismų procesinių dokumentų, valstybinių institucijų dokumentų ir kitokio pobūdžio fragmentais, skundo lapai Nr. 2, 3, 5, 6, 18, 22, 26, 29 yra iš esmės neįskaitomi. Pareiškėjas skunde nurodo įvairius savo paklausimus, prašymus valstybės institucijoms, nurodo aplinkybes, susijusias su įvairių bylų nagrinėjimu teismuose, tačiau aiškiai neįvardijo, kuriuos iš skunde minimų atsakovo veiksmų, teisės aktų, jis skundžia teismui. Iš skundo turinio galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas galbūt skundžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 22 d. raštą Nr. 1SS-449-(9.5.), tačiau dėl šio akto jokio reikalavimo, atitinkančio ABTĮ 88 straipsnio nustatytas teismo galimų priimti sprendimų rūšis (pvz., panaikinti šiuos aktus, įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus ar kt.), nesuformulavo. Kaip minėta, iš nerišliai dėstomo skundo turinio nėra aiškus ir faktinis galimų reikalavimų pagrindas, t. y. kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas grindžia galimą minėtų teisės aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją nustatyta tvarka pateikti teismui naują skundą, kuriame jis turėtų nurodyti savo asmens kodą, konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą viešojo administravimo srityje, jo įvykdymo (priėmimo) datą, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimo faktinį pagrindą – t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, pateikti jas patvirtinančius įrodymus, tinkamai, atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas teismo galimas priimti sprendimų rūšis, suformuluoti skundo reikalavimą (-us), pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Kaip matyti, pareiškėjo skundo turinio ir formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdė pradėti administracinės bylos teiseną, kadangi teismas negalėjo nustatyti skundo reikalavimo, t. y. ar buvo prašoma panaikinti tam tikrą aktą, ar įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, atitinkamai, negalėjo nustatyti, ar pareiškėjas į teismą kreipėsi ABTĮ įtvirtintais terminais, taip pat konkretizuoti skundo faktinio pagrindo – skundas buvo itin didelės apimties, nerišlus, su aktų iškarpomis.

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. pateikė patikslintą skundą (b. l. 53–82), suformuluodamas reikalavimą Nacionalinei žemės tarnybai – panaikinti 2017 m. vasario 22 d. raštą bei perduoti Nacionalinei žemės tarnybai pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo, pridėjo ginčijamą aktą, nurodė savo asmens kodą, pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau paties skundo nepakeitė – skundas liko itin didelės apimties – netgi 30 lapų – su nerišliai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, painiu, nenuosekliu tekstu, aktų ir laiškų iškarpomis viduryje teksto.

Taigi, iš pareiškėjo pateikto patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas pašalino tik dalį pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų – skundo faktinis pagrindas liko nerišlus, painus, kurio praktiškai neįmanoma susieti su skundo reikalavimu. Nors pareiškėjas skunde nurodė daug faktų, tačiau teismui šiuo konkrečiu atveju nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės buvo, pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamo akto neteisėtumo pagrindas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012).

Atsižvelgusi į tai, kas pareiškėjas nepašalino visų pirmosios instancijos nurodytų skundo trūkumų, t. y. konkrečiai, aiškiai ir rišliai neišdėstė faktinio skundo pagrindo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, laikydamas pareiškėjo skundą nepaduotu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas