2018-10-02 Nr. AB-17087-3-61-3-01979-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-675-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01979-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), kuriame nurodė, kad skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą. Tačiau prie skundo pareiškėjas pridėjo Komisijos 2018 m. kovo 13 d. sprendimą. Taip pat paaiškino, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl kitos administracinės bylos Nr. eI-2623-1063/2018, kadangi pareiškėjas tik 2018 m. gegužės 15 d. sužinojo, jog administraciniame teisme nebus nagrinėjamas jo skundas tuo pačiu klausimu.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi (b. l. 3–5) nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. birželio 29 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: nurodyti atsakovu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją; nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą; nurodyti, ar pageidauja, kad administracinė byla pagal jo skundą būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka; pateikti teismui žyminio mokesčio kvito kopiją arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio; nurodyti svarbias priežastis, kurios sutrukdė kreiptis į teismą laiku.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi (b. l. 13) nustatė pareiškėjui naują terminą, t. y. iki 2018 m. liepos 30 d., pašalinti teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

4. 2018 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – ir LITEKO VEP posistemis) pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. sausio 3 d. Nr. (1.15)7R-40 atsiliepimas į pareiškėjo patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-1592-359/2013 (b. l. 17–20).

5. 2018 m. liepos 11 d. pareiškėjas per LITEKO VEP posistemį pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, prie šio prašymo pridėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-416-520/2016 (b. l. 22–28).

6. 2018 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo per LITEKO VEP posistemį pateiktas 2018 m. liepos 16 d. patikslintas prašymas „Dėl 2018-01-09 atsakovės atsakymo“ kartu su teisminių ginčų dėl skolos santrauka (b. l. 29–32). Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė, kad nori atgauti savo pinigus ir prašo įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją rimtai nagrinėti skolos jam klausimą bei 2018 m. sausio 9 d. atsakymo nelaikyti tinkamu problemos sprendimu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (b. l. 39–40) nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundo kopiją su priedais grąžinti pareiškėjui.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus rašytinius dokumentus, konstatavo, kad jais pareiškėjas nepašalino teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Pažymėjo, kad teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo ne tik aiškiai nurodo skundo reikalavimą, bet kartu aiškiai suformuluoja skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Suformuluojant aiškų skundo pagrindą, užtikrinama, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (rėmėsi LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nenurodyta jokių argumentų, pagrįstų objektyviais įrodymais, dėl kurių pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Komisijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu. Teismas sprendė, kad pateikti rašytiniai duomenys nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjo keliamu ginču dėl minėto Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nagrinėti kaip nežinybingą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, panaikinimo.

9. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, nors jam buvo pratęstas terminas skundo trūkumams pašalinti, teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu ir jo kopija su priedais gražintina pareiškėjui.

10. Nors teisme 2018 m. liepos 11 d. gautas pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu, t. y. jis nėra priimtas, todėl prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio paliekamas nenagrinėtu.

11. Teismas taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24 ir 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

III. 12. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, pareiškėjas L. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 45–46), prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti jo skundą. Pareiškėjo teigimu, minėta nutartis yra absoliutus jo iškeltos problemos sprendimo vilkinimas. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija dar 2018 m. vasario 2 d. gavo jo patikslintą skundą per Lietuvos pašto e. pristatymo sistemą ir galėjo jį laiku išnagrinėti, tačiau nurodė, kad jo negavo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, ją informavus apie skundo pateikimą Komisijai, atsakė, kad malonu buvo gauti pareiškėjo nuomonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

15. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

16. Sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, LVAT biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012 ir kt.). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

17. Atsižvelgusi į minėtas teisės aktų nuostatas, aktualią teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir vėliau pateikto patikslinto skundo (pavadintas patikslintu prašymu) turinį bei kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepašalino visų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartyje nustatytų esminių skundo trūkumų, trukdančių pradėti administracinės bylos teiseną pagal pareiškėjo skundą. Pažymėtina, kad pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti papildomi dokumentai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjo keliamu ginču dėl Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nagrinėti kaip nežinybingą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, panaikinimo, be to, pareiškėjas teismui nepateikė skundžiamo akto ir aiškiai neišdėstė aplinkybių (skundo pagrindo), kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo dalyką). Pareiškėjo atskirajame skunde taip pat iš esmės išdėstyti tik abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, jokiais objektyviais įrodymais bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė, kad ginčijama teismo nutartis yra absoliutus jo iškeltos problemos sprendimo vilkinimas. Pareiškėjas, atskiruoju skundu nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, o apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai.

18. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nepašalinus visų nustatytų esminių skundo trūkumų, egzistavo pagrindas teismui, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu, kaip teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, pašalinus skundo trūkumus, kreiptis gynybos į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė