dd52979f-cdc6-4875-93a7-c8fbc3867a48 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                                                  Â

P. J. Čepukėnienė                                           Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-487/2012          Â

Teisėjas R. A.                              Teisminio proceso

kategorija:1-88-1-00612-2010-0

                                                            Â

          Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4., 2.4.2., 2.4.7.

                                       Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                        Â

NUTARTIS

                                                Â

2013 m. birželio 13 d.

                                                             Vilnius

                                                                                                                                                               Â

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Algimanto Valantino ir S. B.,

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui,

nukentėjusiajai

D. D.,

nukentėjusiosios

D. D. atstovui advokatui V. Onačko,

išteisintajam

P. A.,

gynėjui advokatui V. Kaupui,

civilinio atsakovo atstovui Valdui Kersnauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios D. D. atstovo advokato V. Onačko ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 137 str.

1 d., BK 137 str. 3 d. išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Nukentėjusiosios D. D. ir Valstybinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:

P. A. buvo kaltinimas pagal BK 137 str. 1d., t.y. dėl sunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl neatsargumo, o būtent:

2010m. liepos 31d., apie 1200 val., dienos metu, P. A., kaip juridinio asmens- Ukmergės rajono Želvos Šv. I. L. parapijos vadovas - klebonas, jo vadovaujamoje bažnyčioje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Ukmergės r., savo iniciatyva organizavęs bažnyčios vidinių langų valymo darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999m. gruodžio 22d. įsakymo Nr. 102 „ Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005m. spalio 17d. įsakymo Nr. A1-271 redakcija) 4.3.3p. (atraminės pastolių dalys turi būti apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant jas prie atraminio paviršiaus specialiu įtaisu ar kitomis slysti neleidžiančiomis priemonėmis. Pastoliai turi būti stabilūs. Perstumiamieji pastoliai turi būti apsaugoti nuo savaiminių poslinkių dirbant aukštyje) ir 4.2.1p. (kopėčios turi būti pastatytos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai, nešiojamos kopėčios turi būti statomos ant nejudančio, tvirto ir tinkamo dydžio pagrindo, kad jų skersiniai būtų horizontalioje padėtyje) reikalavimus bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000m. gruodžio 22d. įsakymo Nr.

346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ 43p.(pristatomų kopėčių matmenys turi bÅ«ti tokie, kad darbuotojas galėtų dirbti, stovėdamas ant pakopos, esančios ne mažesniu, kaip vieno metro, atstumu iki kopėčių virÅ¡aus. Dirbant ant pristatomų kopėčių aukščiau, kaip 1,3 m, reikia naudoti saugos dirÅ¾Ä , pritvirtintÄ prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu Å¡ios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos) reikalavimus, ko pasėkoje vykusių langų valymo darbų metu, nuvirtus pastoliams ir kopėčioms, buvo sunkiai sužalotas žmogus, t.y.

 jis (kaltinamasis

P. A.), neįvertinęs pavojingų darbų atlikimo aukštyje pavojaus ir galimo nukritimo sunkių padarinių, nenumatė ir nenustatė langų valymo darbų eigos, neužtikrino apsaugos priemonių-apsaugos drabužių, diržų, dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė, tačiau, kaip atsakingas už atliekamus talkos darbus asmuo, galėjo ir turėjo numatyti, kad, stovint ant kopėčių, pastatytų ant pastolio, yra galimas virtimas, neįvertino ir paragindamas leido nepilnametei merginai D. D., neturinčiai specialių žinių ir reikiamų gebėjimų, dirbti aukštyje, lipti ant kopėčių, pastatytų ant pastolio, kur aukščiausia bažnyčios langų valymo vieta yra 5,70 m aukštyje, nepasirūpino, kad pastolis būtų apsaugotas nuo slydimo, t.y. nepritvirtino pastolio dalių prie atraminio paviršiaus specialiu įtaisu ar kitomis slysti neleidžiančiomis priemonėmis, dėl ko nukentėjusioji D. D., pastoliams ir kopėčioms nuvirtus, nukrito iš maždaug 4,50 m aukščio, ko pasėkoje pastarajai buvo padarytas nubrozdinimas ir kraujosruva smakre, kairiojo skruostikaulio lūžimas, kairės akiduobės sienelių lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, kairės mentės lūžimas, kairiojo inksto ir blužnies plyšimai, kas komplikavosi kairiojo plaučio trauminiu uždegimu, skysčio susitelkimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, užpilvaplėvine kraujo išlaja, kraujo susitelkimu pilvaplėvės ertmėje, hemoraginiu šoku, t.y. krentant iš aukštumos ir atsitrenkiant į žemę, patirtų kairiojo inksto ir blužnies plyšimų pasėkoje nukentėjusiajai D. D. dėl neatsargumo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu gavus nepilnametės nukentėjusiosios

D. D. atstovo advokato pasiraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ dėl kaltinamajam P.

A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo, pastarojo veiksmus pagal tÄ patį ikiteisminio tyrimo metu formuluojamÄ kaltinimÄ kvalifikuojant pagal LR BK 137 str. 3d., t.y. nustatant, kad sunkus sveikatas sutrikdymas nukentėjusiajai D. D. dėl neatsargumo buvo padarytas, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, 2012m. vasario 03d. teismo nutartimi kaltinamasis P. A. buvo atiduotas teismui ir pagal BK 137 str. 3d., t.y. pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ (t.2 b.l.61-63, 77).

           Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendžiu P. A. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 137 str. 1 d., BK 137 str. 3 d. iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡ių nusikaltimų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.), kadangi teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp kaltinamajam

P. A. inkriminuojamos pavojingos veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių (atsiradusių) padarinių nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio, dėl to buvo padaryta ne nusikalstama veika, o įvyko atsitikimas (kazusas).

                 Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios D. D. įstatyminis atstovas

advokatas V. Onačko praÅ¡o panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-12-17 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-517/2012 ir priimti naujÄ nuosprendį, pripažįstant P. A. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 str. 3 d., ir paskirti jam bausmę

teismo nuožiÅ«ra, visiÅ¡kai patenkinti nukentėjusios D. D. pareikÅ¡tÄ ir patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, priteisti

D. D. proceso išlaidas.

     Nurodo, kad klebonas yra vienasmenis parapijos vadovas ir jos turto valdytojas. IÅ¡ turto valdymo teisės atsiranda ir pareiga jį prižiÅ«rėti, tvarkyti, remontuoti ir t.t., ypač jei tai yra kulto paskirties statinys. Pažymi, jog tiek maldos namams, tiek bendrosios civilinės paskirties pastatams ir statiniams, nežiÅ«rint į tai, kad jie priklauso religinėms bendruomenėms, be jokių iÅ¡imčių taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Anot apelianto, iÅ¡teisintasis klebonas P. A., organizavęs bažnyčios pastato priežiÅ«ros darbus ir jų atlikimui sukvietęs Želvos miestelio gyventojus, inicijavo ir civilinių teisinių santykių atsiradimÄ tarp parapijos, kaip juridinio asmens, ir langų valymo darbus atlikusių asmenų. Teigia, nors įvykio metu specialaus teisės akto, reglamentuojančio neatlygintinų darbų atlikimÄ , nebuvo, tai nereiÅ¡kia, jog atsiradę santykiai negali priskiriami civiliniams teisiniams santykiams su iÅ¡ jų atsirandančiomis Å¡ių santykių Å¡alims teisėmis ir prievolėmis.

     Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendžiu pripažinta, kad

bažnyčios langų valymo darbus organizavo parapijos klebonas išteisintasis P. A.. Tačiau teismas, nuosprendyje

aptardamas darbų organizatoriaus pareigų, užtikrinant saugias darbo sÄ lygas,

apimtį, padarė iš esmės neteisingas išvadas, kad klebonas - išteisintasis P. A. negalėjo ir neturėjo

numatyti darbų paaukštinimo priemonės griūties, o už visas žalingas pasekmes, atsiradusias nukentėjusiajai nepilnametei D. D., yra atsakinga jos įstatyminė atstovė motina D. D..

                Anot apelianto, teismo nuosprendžio iÅ¡vada, kad darbų metu naudota paaukÅ¡tinimo priemonė visiÅ¡kai atitiko saugos reikalavimus, ne vienÄ kartÄ buvo naudota ir dėl to klebonas negalėjo ir neturėjo numatyti jos griÅ«ties, prieÅ¡tarauja byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadoms. Teismo proceso metu atliktos darbų saugos ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad dėl atskirų darbo metu naudotų paaukÅ¡tinimo priemonės elementų - pastolio ir kopėčių nėra pagrindo teigti, kad jie buvo netinkami, tačiau jų bendra konstrukcija - pastolis-kopėčios, nefiksuojant pastolio padėties, yra pavojinga. Anot eksperto, nelaimingo atsitikimo D. D. priežastimi tapo netinkamai naudojama savadarbė paaukÅ¡tinimo priemonė - pastolis ir todėl buvo techninė galimybė jam virsti, o ant jo pastatytoms kopėčioms - kristi iÅ¡ virÅ¡aus. IÅ¡teisintasis pripažino, jog iki Å¡io įvykio buvo naudojami tik atskirai pastolis ir atskirai kopėčios. Pastolio-kopėčių konstrukcija atsirado jo iniciatyva ir buvo surinkta pagal jo nurodymus. Taigi, toje vietoje sukonstruota paaukÅ¡tinimo priemonė, kuriÄ naudoti pasiÅ«lė darbų vadovas - klebonas, eksperto pripažinta neatitinkančia saugos reikalavimų, ir tik dėl jos griÅ«ties nukentėjo D. D..

                 Teigia, kad net jei nepilnametė D. D. įsipareigojo išvalyti bažnyčios langus, tai

parapija, pateikdama tokiam darbui specialiÄ Ä¯rangÄ (darbo vietos paaukÅ¡tinimo priemonę), kaip jos savininkė, prisiėmė pilnÄ atsakomybę už Å¡ios įrangos patvarumÄ ir atitikimÄ darbų saugos reikalavimams. Ä®statyminė atstovė (nukentėjusiosios motina) nėra specialiųjų darbų priemonių patikimumo ekspertė ir jai negali bÅ«ti keliami Å¡ios srities žinių reikalavimai. Be to, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.8 str. nuostatos nepilnamečiams nuo 14 iki 18 metų suteikia teisę savarankiÅ¡kai sudaryti kai kuriuos sandorius, pvz.: smulkius buitinius. Ar D. D. apsiėmimas valyti bažnyčios langus atitinka šį kriterijų ar ne, teismas netyrė. Dėl to teismo nuomonė apie jos motinos duotÄ sutikimÄ ir prisiimtÄ atsakomybę nėra teisiÅ¡kai pagrįsta.

           Nurodo, jog gautas neginčytinas atsakymas, kad nukentėjusioji, dirbdama aukÅ¡tyje ant pastolio-kopėčių konstrukcijos, elgėsi atsargiai, atliko tik tuos judesius, kurie reikalingi darbo atlikimui. Ji ant kopėčių neatliko jokių strikinėjimų ar kitų panaÅ¡ių veiksmų, nesusijusių su darbo veiksmais, dėl kurių paaukÅ¡tinimo priemonė galėjo griÅ«ti. Jeigu nepilnametė bÅ«tų atlikusi tokius neatsargius ir sÄ moningus veiksmus ir jos griÅ«tis iÅ¡ aukščio bÅ«tų sÄ lygota tik jos pačios neatsargaus elgesio, tik tokiu atveju atsirastų pagrindas iÅ¡vadai apie darbo vietos paaukÅ¡tinimo priemonės savininko kaltės eliminavimÄ ir įvykusį kazusÄ .

           Pažymi, jog nepagrįstas teismo nuosprendžio motyvas, kad norminiai aktai, reglamentuojantys vykdytų darbų saugos reikalavimus, taikomi, tik esant teisiniams darbo santykiams, ir kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius Å¡io įvykio netyrė, nes jis su darbo santykiais nesusijęs. Anot apelianto, tai neįtakoja darbų saugos teisės aktų taikymo ne darbo teisinių santykių atveju, nes Valstybinė darbo inspekcija turi apibrėžtÄ kompetencijÄ , susijusiÄ tik darbo teisiniais santykiais. Jeigu darbų saugos pažeidimas įvyksta, esant kitokiems teisiniams santykiams, juos tiria, kaip ir Å¡ios bylos atveju, ikiteisminio tyrimo institucijos.

     Teigia, kad teismų praktikoje yra pažymėta, jog juridiniam asmeniui ir jo vadovui keliami didesnio teisinio atidumo reikalavimai, nes savo funkcijų įgyvendinimui jie gali pasitelkti didesnį turtinį bei žmogiÅ¡kÄ jį potencialÄ , naudotis specialistų paslaugomis. Anot apelianto, iÅ¡teisintasis parapijos vadovas P. A., neturėdamas specialių darbo vietų paaukÅ¡tinimo konstravimo ir statymo žinių bei leidimo, privalėjo tokiam darbui pasitelkti specialistÄ arba jo sumanytÄ darbÄ pavesti atlikti toje srityje darbo patirtį ir teisę atlikti tokius darbus turinčiai įmonei.

     Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamu išteisinamuoju nuosprendžiu ne tik neteisėtai išteisintas kaltas asmuo, bet ir neteisėtomis

bei nepagrįstomis teismo išvadomis iš esmės išspręstas nukentėjusios D. D. ieškinys, jį atmetant. Apeliacinės

instancijos teismui pateiktu pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio reikalavimo tikslinimo praÅ¡o priteisti nukentėjusiajai 200000 Lt bÅ«simų gydymo iÅ¡laidų atlyginimui ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo (Å¡ia data laikant nutarties perduoti bylÄ nagrinėti teisminiame posėdyje priėmimo datÄ ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko atlyginimo.

     Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, dėl P. A. iÅ¡teisinimo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

     pripažinti P. A. kaltu pagal LR BK 137 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str., P. A. atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ vienerių

metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant P. A. teikti nukentėjusiajai pagalbÄ , kol Å¡i

gydosi, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; tenkinti valstybinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 9431,21 Lt sumai, priteisiant jį iÅ¡ P. A.; iÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiosios D.

D. civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant 30000 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) sumÄ iÅ¡ P. A..

     Nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį

nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Anot prokuroro, bÅ«tent P. A., kaip vienintelis

dirbantis Ukmergės rajono Želvos S v. I.

L. parapijos darbuotojas (kunigas-klebonas), bÅ«damas atsakingas už bažnyčios priežiÅ«rÄ bei joje atliekamus darbus, organizavo langų valymo darbus ir turėjo užtikrinti atliekamų darbų saugumÄ , turėjo pasirÅ«pinti tinkamomis darbo priemonėmis dirbant aukÅ¡tyje, t.y. tinkamais pastoliais ir kopėčiomis bei užtikrinti tinkamÄ ir saugų jų pastatymÄ , bei galėjo numatyti, kad nepilnametei merginai, neturinčiai pakankamos darbinės ir gyvenimiÅ¡kos patirties, dirbant apie 4,50 m. aukÅ¡tyje visada yra pavojus nukristi ir susižeisti, todėl P. A. turėjo ir galėjo kontroliuoti visÄ darbų eigÄ , kol bus iÅ¡valyti visi bažnyčios langai, tačiau dėl savo nusikalstamo nerÅ«pestingumo, likus valyti paskutinius langus, jis išėjo į kitÄ patalpÄ kabinti juostų ir nesirÅ«pino ar tinkamai yra pastatyti savadarbiai pastoliai, ar juos kas nors laiko.

           Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo teiginys, jog pasekmes nulėmė pačios nukentėjusiosios D. D. ir jos motinos neatidumas - nieko nepagrįstas bei iÅ¡galvotas, neparemtas jokiais bylos faktiniais duomenimis, padarytas, ignoruojant byloje esančius prieÅ¡ingus faktinius duomenis, t.y. pačios nukentėjusiosios D. D. parodymus, kad ji paskutinį langÄ valė taip, kaip ir prieÅ¡ tai iÅ¡valytus langus, ji neprarado pusiausvyros, nepaslydo, jai nereikėjo visu kÅ«nu slinktis į vienÄ ar į kitÄ pusę, užteko tik iÅ¡tiesti rankÄ , t.y. pastolių bei kopėčių konstrukcija sugriuvo ne dėl jos kokių nors neatsargių veiksmų. Teismas nenurodė, kodėl nesirėmė ir atmetė nukentėjusiosios

D. D. ir jos motinos D. D. parodymus, kad P. A. kelis kartus ragino susirinkusius žmones lipti ant pastolių valyti langus ir visiems atsisakius lipti dėl akivaizdžiai matomos galimybės nukristi, naudojantis nepatikima

savadarbe paaukštinimo konstrukcija, o D. D. prieštaravimo neišreiškus, P. A., neatsižvelgdamas į tai, kad mergina yra

nepilnametė, neturinti gyvenimiškos patirties, kad langus reikės valyti aukštyje, kurio aukščiausia valymo vieta yra 5,70 m, dar paskatino D. D. lipti valyti langus.

     Anot apelianto, darbų saugos ekspertizės išvadoje nėra nurodytas nukentėjusiosios D. D. ir jo motinos neatidumas, o būtent pirmiausia akcentuojamas netinkamas pastolių ir kopėčių konstrukcijos pastatymas. Šios pastolių ir kopėčių konstrukcijos yra

savadarbės (ne gamyklinės, kur bÅ«na pateikta naudojimosi instrukcija), todėl P. A., ne kartÄ dirbęs su

šia paaukštinimo priemone, turėjo ir privalėjo prižiūrėti bei užtikrinti, kad pastolių ir kopėčių konstrukcija prie kiekvieno lango, o ne tik prie pirmųjų

valomų langų, būti tinkamai ir saugiai pastatyta. P. A. turėjo ir privalėjo atsižvelgti, kad langų

valymo darbai truko pakankamai ilgÄ laikÄ , visi dirbantieji, o ypač nepilnametė nukentėjusioji D. D., gali bÅ«ti pavargę ir privalėjo pats kontroliuoti visÄ darbų eigÄ , o ne iÅ¡eiti į kitÄ patalpÄ kabinti juostų. BÅ«tent Å¡iais nusikalstamai nerÅ«pestingais veiksmais pasireiÅ¡kė P. A. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 137 str. 1 d., nes dėl jo nusikalstamai nerÅ«pestingų veiksmų-langų valymo darbų nepriežiÅ«ros, darbų eigos nekontroliavimo, darbų eigos palikimo pačių dirbančiųjų valiai ir atsakomybei, kilo kaltinime nurodytos sunkios pasekmės.

     Prokuroras apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, jog P. A. suformuluotame kaltinime nurodyti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999m. gruodžio 22d. įsakymo Nr. 102 „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo" ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000m. gruodžio 22d. įsakymo Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo" nuostatai gali būti vertinami, kaip pertekliniai, nes tarp kunigo-klebono P.

A. ir bažnyčioje dirbusių žmonių nebuvo darbinių santykių, tačiau Å¡ie norminiai aktai nurodo, kad Europos SÄ jungos teisės normomis yra patvirtinti minimalÅ«s saugumo reikalavimai, kai darbas vyksta didesniame nei 1,3 m. aukÅ¡tyje. Tiriant šį įvykį, nustatyta, jog aukščiausia langų valymo vieta buvo 5,70 m aukÅ¡tyje, o nepilnametė D. D. dirbo apie 4,50 m aukÅ¡tyje. Kaltinime nurodyti įsakymai yra kaip atskaitos taÅ¡kas, kuriuo remiantis tiek specialistai, tiek eiliniai piliečiai, vadovaudamiesi bendru savisaugos supratimu, priima sprendimus, įvertindami atliekamų dabų pavojingumÄ , rizikÄ sveikatai ir gyvybei bei savo atsakomybę už tokių darbų organizavimÄ , jų saugų atlikimÄ .

     Teismo posėdyje nukentėjusioji D. D., jos atstovas advokatas V. O.,

prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis P. A., jo gynėjas advokatas V. K., civilinio atsakovo Ukmergės rajono Želvos

Šv. I. L. parapijos atstovas advokatas V. K. prašė apeliacinius skundus atmesti.

     Nukentėjusiosios

D. D. atstovo ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai netenkintini.

BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai,

pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei pagrįstai, nenustatęs P. A. veiksmuose nusikalstamų veikų požymių,

jį dėl kaltinimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir 137 straipsnio 3 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 str. 5 d. 1p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga, vertinant įrodymus, yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

           BK

137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų žmogaus sužalojimÄ ar susargdinimÄ dėl neatsargumo. Å io straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų žmogaus sužalojimÄ ar susargdinimÄ dėl neatsargumo, pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

P. A. buvo kaltinamas, kad jis, būdamas juridinio asmensparapijos vadovas - klebonas, jo vadovaujamoje bažnyčioje savo iniciatyva organizavęs bažnyčios vidinių langų valymo darbus, neįvertinęs pavojingų darbų atlikimo aukštyje pavojaus ir galimo nukritimo sunkių padarinių, nenumatė ir nenustatė langų valymo darbų eigos, neužtikrino apsaugos priemonių-apsaugos drabužių, diržų, dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė, tačiau, kaip atsakingas už atliekamus talkos darbus asmuo, galėjo ir turėjo numatyti, jog, stovint ant kopėčių, pastatytų ant pastolio, yra galimas virtimas, neįvertino bei paragindamas leido nepilnametei merginai D. D., neturinčiai specialių žinių ir reikiamų gebėjimų, dirbti aukštyje, lipti ant kopėčių, pastatytų ant pastolio, kur aukščiausia bažnyčios langų valymo vieta yra 5,70 m aukštyje, nepasirūpino, kad pastolis būtų apsaugotas nuo slydimo, t.y. nepritvirtino pastolio dalių prie atraminio paviršiaus specialiu įtaisu ar kitomis slysti

neleidžiančiomis priemonėmis, dėl ko nukentėjusioji D. D., pastoliams ir kopėčioms nuvirtus, nukrito

iš maždaug 4,50 m aukščio, ko pasėkoje pastarajai dėl neatsargumo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

           Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs tiek kiekvienÄ jų atskirai, tiek jų visumÄ , konstatavo, kad tarp

kilusių padarinių - sunkaus nukentėjusiosios D. D. sveikatos sutrikdymo ir P. A. veiksmų/neveikimo nėra tiesioginio

priežastinio ryšio, taip pat nenustatytos ir specialiosios taisyklės, kurias kaltinamas asmuo pažeidė. Su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka.

           Kaltinamam asmeniui P. A. įkaltinta veika pasireiškė tuo, kad jis neužtikrino apsaugos priemonių-apsaugos drabužių, diržų, dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė, tačiau, kaip atsakingas už atliekamus talkos darbus asmuo, galėjo ir turėjo numatyti, jog, stovint ant kopėčių, pastatytų ant pastolio, yra galimas virtimas, neįvertino bei paragindamas leido nepilnametei nukentėjusiajai, neturinčiai specialių žinių ir reikiamų gebėjimų, dirbti aukštyje, nepasirūpino, kad pastolis būtų apsaugotas nuo slydimo, t.y. nepritvirtino pastolio dalių prie atraminio paviršiaus specialiu įtaisu ar kitomis slysti neleidžiančiomis priemonėmis.

Bylos duomenimis neabejotinai buvo nustatyta, kad 2010-07-31 P. A., bÅ«damas  (duomenys neskelbtini) rajono parapijos vadovas - klebonas, savo vadovaujamoje bažnyčioje (duomenys neskelbtini) suorganizavo bažnyčios vidinių langų valymo darbus. Tuo tikslu jis kreipėsi į D. Å¡eimÄ , praÅ¡ydamas į talkÄ pakviesti daugiau žmonių. Padėti

atėjusieji asmenys, tarp kurių buvo ir motinos D. D. atsivesta tuo metu nepilnametė duktė D. D., darbui naudojo

savadarbę paaukÅ¡tinimo priemonę, kuriÄ sudarė medinis dvikojis pastolis, buku

kampu atremiamas į sienÄ po palange, ant kurio buvo statomos medinės kopėčios. D. D., užlipusi ant minėto

pastolio pastatytų medinių kopėčių, valė vitražinę viršutinę (arkinę) vidinių langų dalį, kurių aukščiausia valymo vieta yra 5,70 m aukštyje. Darbų metu

pastolis ir ant jų buvusios kopėčios nuvirto ir tuo metu ant kopėčių buvusi D. D. nukrito iš maždaug 4,50

metrų aukščio bei patyrė kūno sužalojimus, kvalifikuotus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamam asmeniui inkriminuota veika - nusikalstamas nerÅ«pestingumas, sukėlęs sunkias pasekmes, t.y. asmuo nenumato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar kaltinamas asmuo P. A. neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, kad bÅ«tent kaltinamo asmens veika/neveikimas buvo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad buvo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis veikos bei padarinių ryÅ¡ys ir kad Å¡ie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas, o taip pat, kad jis turėjo bei galėjo numatyti, kad dėl kaltinamo asmens veikos/neveikimo talkoje darbams naudota savadarbė paaukÅ¡tinimo priemonė sukels sunkias pasekmes - sunkiai sužalos žmogaus sveikatÄ .

Kaip bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nurodė P. A., minima savadarbė paaukÅ¡tinimo priemonė - pastatomas dvikojis medinis pastolis, kaip darbo priemonė, buvo naudojama jau kelis metus, atliekant įvairius bažnyčios iÅ¡orės ir vidaus darbus ir jos saugumas nekėlė abejonių. Å ias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas A. S., kuris paaiÅ¡kino, kad nebe pirmus metus dalyvavo talkoje, valant bažnyčios langus, visada bÅ«davo naudojamas savadarbis pastolis ir kopėčios; visi žinojo savo darbus, nurodymų, kÄ kiekvienam konkrečiai daryti, klebonas neduodavo; jis dalyvavo ir tada, kai įvyko nagrinėjamas įvykis, buvo naudojami pastoliai, o ant jų statomos kopėčios, tiek pastolius, tiek kopėčias keli žmonės laikė. Aplinkybę, kad savadarbė paaukÅ¡tinimo priemonė talkoje dalyvavusiems asmenims dėl saugumo nekėlė abejonių, patvirtino tiek liudytoja apklausta nukentėjusiosios įstatyminė atstovė D. D., kuri nurodė, kad buvo užlipusi ant pastolio, nes padėjo įstatyti langÄ , taip

pat laikė kopėčias ir padavinėjo valymo priemones dukrai D. D., kai ji buvo užlipusi ant kopėčių bei valė

aukščiausius langus, tiek liudytojai J. T., B. T., T. T., nurodę, kad ant pastolių buvo užlipę tiek talkoje dalyvavę vyrai, tiek pats klebonas, kurie iÅ¡iminėjo valomus langus ir juos dėjo atgal, tiek pastoliai, tiek kopėčios buvo laikomi talkininkų. Å ie liudytojai taip pat nurodė, kad, valant paskutinį langÄ , nei pastoliai, nei kopėčios nebebuvo laikomi. Vertinant savadarbės paaukÅ¡tinimo priemonės patikimumo klausimÄ ir tai, ar kaltinamas asmuo - P. A. turėjo ir galėjo numatyti galimas Å¡ios priemonės sukeltas sunkias pasekmes, atsižvelgtina ir į

tai, kad, pasak visų įvykio liudininkų, nukentėjusioji D. D. nugriuvo nuo savadarbės paaukštinimo priemonės,

valant paskutinį bažnyčios langÄ .

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1 b.l.5-11) matyti, kad Ukmergės rajono Želvos Šv.

I. L. parapijos bažnyčia, esanti adresu (duomenys neskelbtini) turi aštuonis langus, po keturis dešinėje ir kairėje pusėse, langai dvigubi, dešinėje pusėje prie pat chorų esantis langas vidinio lango neturi, visi langai turi viršutines arkines dalis, kuriose yra vitražai, visi langai yra vienodo dydžio.

Kaip bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nurodė visi minėtÄ dienÄ buvę bažnyčioje asmenys, jie susirinko savanoriÅ¡kai, atsiliepę į kaltinamo asmens - klebono P. A. praÅ¡ymÄ dėl pagalbos, perduotÄ D. D.. Nebuvo jokio darbų paskirstymo, viskas vyko spontaniÅ¡kai, keli iÅ¡ talkininkų,

naudojant tÄ pačiÄ paaukÅ¡tinimo priemonę, buvo valę langus anksčiau. D. D. nurodė, kad pastatyti

ant pastolio kopėčias sugalvojo patys talkininkai, P. A. to neliepė daryti, kopėčias ir pastolį jie

laikė intuityviai, nors pastolis atrodė stabilus. Pati D. D. nurodė, kad klebonas visų klausė, kas lips,

kai niekas nelipo - liko tik jos dukra Donata, kai nebuvo kitos iÅ¡eities, kam lipti, P. A. turbÅ«t paragino DonatÄ lipti, o ji, kaip motina, nepagalvojo apie pavojų ir neprieÅ¡taravo. AnalogiÅ¡kai dėl klebono paraginimo lipti ant pastolio nurodė ir nukentėjusioji

D. D.. Kiti gi liudytojai teigė, kad klebonas neragino D. D. lipti valyti virÅ¡utinės arkinės langų dalies, ji pasirinko lipti pati, kai kiti talkininkai dėl aukščio baimės tai daryti atsisakė. Todėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad kiti asmenys atsisakė lipti, akivaizdžiai matydami paaukÅ¡tinimo priemonės pavojingumÄ , tada kaltinamas asmuo paragino nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ , bylos duomenimis vienareikÅ¡miÅ¡kai nėra nustatyta.

 Kaip matyti

iÅ¡ įvykio liudininkų parodymų, kaltinamas asmuo - klebonas P. A. atėjusiems į talkÄ asmenims darbų neskirstė

ir jokių nurodymų nedavė, jis, apibÅ«dindamas bažnyčioje susirinkusiems talkininkams vykdytinų darbų eigÄ , atsiklausė susirinkusiųjų, ar talkininkai galėtų bei sugebėtų iÅ¡valyti ir bažnyčios vidinius langus. Talkininkams balsu sutarus imtis atlikti ir vidinių langų valymo darbus, o suaugusiems asmenims garsiai pareiÅ¡kus, kad jie nevalys virÅ¡utinių langų dėl aukščio baimės, nukentėjusioji D. D. pati, niekieno neraginama, taigi savanoriÅ¡kai apsiėmė valyti virÅ¡utinius langus, girdint ir pritariant Å¡alia stovinčiai mamai D. D.. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, o byloje ir nėra jokių duomenų, kad P.

A. bÅ«tų vertęs ar kitokiu bÅ«du žodžiais ar veiksmais skatinęs nukentėjusiÄ jÄ DonatÄ imtis atlikti virÅ¡utinių langų valymo darbus, užlipant aukÅ¡tyn ant pastolių ir ant jų pastatomų kopėčių.

Nustatant kaltinamam asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę, t.y. ar kaltinamas asmuo P. A., bÅ«damas talkos organizatorius, naudojant jo pateiktÄ paaukÅ¡tinimo priemonę - savadarbį pastolį ir ant jo pastatytas kopėčias, buvo nusikalstamai nerÅ«pestingas, svarbu įvertinti Å¡ių darbų eigÄ .

Kaip matyti iš

byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, bažnyčios viduje būnant P. A., jam organizuojant ir vykdant savadarbio

pastolio pastatymÄ bei kopėčių pastatymÄ ant jo nuo pirmo iki penkto langų, keli talkininkai prilaikė pastolį bei kopėčias ir taip užtikrino pastolio ir

kopėčių stabilumÄ ir tvirtumÄ . Nukentėjusioji D. D. nukrito nuo kopėčių, valydama aÅ¡tuntÄ jį, t.y.

paskutinį langÄ , tuo metu kaltinamas asmuo P. A. toje patalpoje, kurioje buvo valomas aÅ¡tuntasis langas, nebuvo, pastolis ir kopėčios ant pastolio prie aÅ¡tuntojo lango buvo pastatytas pačių talkininkų, taip pat keli talkininkai, iki tol laikę pastolį ir taip padėję užtikrinti jo ir kopėčių stabilumÄ , iÅ¡ talkos buvo išėję,

taip pat kopėčių nelaikė nukentėjusiosios motina D. D..  Apie šias aplinkybes P. A. nebuvo informuotas.

Talkoje neatsiranda pavaldumo ar administraciniai santykiai tarp talkos organizatoriaus bei talkininkų. Talkininkas yra laisvas bet kada pasiÅ¡alinti iÅ¡ talkos vietos, talkininkas neatsako už talkos organizatoriaus nurodymų nevykdymÄ . Talkininkai, išėjus P. A. iÅ¡ patalpos, neatliko proceso prie aÅ¡tuntojo lango taip, kaip tai buvo daroma, esant pačiam kunigui P. A. prie kitų langų. Talkininkai nesilaikė kunigo P.

A. nurodytų darbų proceso eigos ir saugumo reikalavimų, atliekant aštuntojo lango valymo darbus - pastolio ir kopėčių nelaikė. Kadangi talkininkai darbus turi atlikti kartu su talkos organizatoriumi jiems priimtinu

bÅ«du, tai nesant bažnyčios patalpoje kaltinamo asmens P. A., talkininkai, tame tarpe D. D. turėjo teisę ir pareigÄ nedirbti langų

valymo darbų ir neleisti tai daryti nepilnametei nukentėjusiajai D. D..

Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto iÅ¡vados (t.2 b.l.89-91), paaukÅ¡tinimo priemonė virto, nes neteko stabilumo, kadangi buvo netinkamai pastatyta ir nefiksuota laikant, duomenų, kad Å¡i priemonė bÅ«tų sulūžusi ar kitaip suirusi, nėra, taip pat nėra duomenų, kad ji bÅ«tų slydusi, neapsaugojus jos nuo slydimo. Ekspertizės akto iÅ¡vadoje konstatuojama, kad paaukÅ¡tinimo priemonė - pastolis krito į prieÅ¡ingÄ nuo lango ir pastato sienos, į kuriÄ buvo atremtas, pusę, duomenų, kad pastolis bÅ«tų kuria nors kita kryptimi slydęs ar judėjęs, ekspertui pateiktoje medžiagoje nėra. Ekspertizės akto iÅ¡vadas patvirtino ir pirmos instancijos teismo posėdyje iÅ¡samiai apklaustas ekspertas T. D..

Paminėtų įrodymais nustatytų faktinių duomenų pagrindu negalima daryti iÅ¡vados, kad pati paaukÅ¡tinimo priemonė nebuvo tinkama naudoti, kadangi, naudojantis Å¡ia paaukÅ¡tinimo priemone, tinkamai jÄ pastačius ir laikant, nagrinėjamo įvykio dienÄ buvo iÅ¡valyta didžioji dalis bažnyčios langų, nėra duomenų, kad priemonė bÅ«tų sulūžusi ar kitaip suirusi, taip pat tiek P. A., tiek liudytojai nurodė, kad Å¡i savadarbė paaukÅ¡tinimo priemonė buvo naudojama ir ankščiau įvairiems bažnyčios vidaus ir iÅ¡orės darbams, tame tarpe langų valymui, atlikti.

Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad kaltinamo asmens P. A. veiksmai negali bÅ«ti vertinami, kaip nusikalstamas nerÅ«pestingumas, kadangi iÅ¡ byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių duomenų nėra pagrindo manyti, kad jis turėjo ir galėjo numatyti, jog jo organizuotoje talkoje naudota paaukÅ¡tinimo priemonė sukels sunkias pasekmes, t.y. jo veiksmų/neveikimo ir atsiradusių sunkių pasekmių nesieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamo asmens veika pripažintina kazusu, nes, atsižvelgiant į atliekamų darbų su paaukÅ¡tinimo priemone eigÄ , į nevienkartinį analogiÅ¡kÄ jos panaudojimÄ , jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kad, prie septynių langų pastatyta paaukÅ¡tinimo priemonė, jos pagalba iÅ¡valius langus, tame tarpe virÅ¡utines jų dalis, prie aÅ¡tunto lango pastatyta - gali nugriÅ«ti. Pati priemonė nesulūžo, nesuiro, neslydo, o nuvirto dėl netinkamo pastatymo ir dėl jos nelaikymo, ko kaltinamas asmuo nematė, nekontroliavo ir neturėjo pareigos kontroliuoti.

           Apelianto nukentėjusiosios atstovo advokato argumentas, kad įvykio vietoje sukonstruota paaukÅ¡tinimo priemonė, kuriÄ naudoti pasiÅ«lė darbų vadovas - klebonas, eksperto buvo pripažinta neatitinkančia saugos reikalavimų, ir tik dėl jos griÅ«ties nukentėjo D. D., nepagrįstas.

IÅ¡ darbų saugos ekspertizės iÅ¡vados matyti, jog bendra pastolio-kopėčių konstrukcija yra pavojinga tuo atveju, kai nefiksuojama pastolio padėtis. Ekspertizės akte, vertinant nelaimingo atsitikimo kilimo priežastį, padaryta tikėtina iÅ¡vada, kad paaukÅ¡tinimo priemonės stabilumo netekimas įvyko dėl netinkamai pastatyto pastolio, kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad tikėtina, jog pastolis buvo pastatytas stačiau, nei kitais kartais, ir niekaip nebuvo fiksuojamas (ypač darbo aikÅ¡telės lygyje), tuo sudarant techninę galimybę pastoliui virsti (jam sukantis apie atramų lietimosi su grindimis taÅ¡kus), o kopėčioms su ant jų stovinčiu žmogumi kristi iÅ¡ aukščio. Valant kai kuriuos langus, pastolis buvo fiksuojamas, laikant apačioje, laikančiojo pečių lygyje, o tiriamo įvykio metu nebuvo prilaikomas. AnalogiÅ¡kai pirmos instancijos teismo posėdyje nelaimingo atsitikimo mechanizmÄ Ä¯vardino ir ekspertas T. D.. IÅ¡ nurodyto darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nepasitvirtino iÅ¡vada, jog pati savaime savadarbė paaukÅ¡tinimo priemonė (pastolis ir kopėčios) negalėjo bÅ«ti naudojama talkos metu atliekamiems darbams ir kaltinamas asmuo atsakingas, kad ji buvo naudojama, dėl galimo jos virtimo. Tinkamas savadarbės paaukÅ¡tinimo priemonės statymas ir fiksavimas laikant užtikrino didžiosios dalies talkos darbų nagrinėjamÄ dienÄ tinkamÄ atlikimÄ .

 Prokuroras savo apeliacinį skundÄ grindžia argumentu, kad kaltinamas asmuo P. A. buvo nusikalstamai nerÅ«pestingas, nes neatliko savo pareigų iki galo, bÅ«damas vienintelis Želvos bažnyčioje dirbantis asmuo, kunigas klebonas, jis buvo atsakingas už viskÄ , už visus procesus, vykdomus Å¡ioje bažnyčioje, todėl jis, organizavęs Å¡ituos darbus, turėjo užtikrinti, kad darbai bÅ«tų atlikti saugiai ir tinkamai. Å is apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Kaltinamam asmeniui P. A. pareikštame kaltinime nurodyta, kad bažnyčios langų valymo darbai buvo atliekami talkos būdu, todėl jis, kaip šios talkos organizatorius, yra atsakingas už talkos

darbus ir jų atlikimo eigos priežiÅ«rÄ . Pažymėtina, kad P. A. inkriminuotos veikos padarymo metu Lietuvos

Respublikos vyriausybės 2003 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 206 „Dėl pagalbos talkos darbų atlikimo sÄ lygų ir tvarkos patvirtinimo“, apibrėžęs, kas yra talkos organizavimas, bei nustatęs, kad tarp talkos organizatoriaus ir talkininkų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, negaliojo, kitų teisės

aktų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad tarp P. A., kaip talkos organizatoriaus, ir asmenų,

dalyvavusių talkoje, susiklostė teisiniai santykiai, iš kurių galėtų būti kildinama P. A. atsakomybė dėl atitinkamų teisės aktų pažeidimo/nesilaikymo, nėra. Teismų praktikoje formuojamas principas, kad negalima, grasinant baudžiamuoju įsakymu, reikalauti iš asmens veikti daugiau, nei jis įpareigotas, o nenustatytų reikalavimų nevykdymas negali būti baudžiamojo neveikimo pagrindas.

Nesutiktina su nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad kaltinamas asmuo P. A., kaip vienasmenis parapijos vadovas, sukviesdamas talkÄ , iniciavo civilinių santykių atsiradimÄ tarp parapijos, kaip juridinio asmens, ir langų valymo darbus atlikusių asmenų, iÅ¡ kurių santykių Å¡alims kilo teisės ir pareigos, tame tarpe kaltinamam asmeniui pareiga organizuoti darbus, laikantis   specialiųjų teisės aktų, o bÅ«tent saugos ir sveikatos taisyklių statyboje bei darbo įrengimo naudojimo bendrųjų nuostatų, reikalavimų. Todėl, anot apelianto, pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimai taikomi tik darbo teisiniuose santykiuose.

Analizuojant

teisės aktus, kurių pažeidimas įkaltintas kaltinamam asmeniui P. A., matyti, jog juose nustatytas teisinis

reglamentavimas taikomas, vykdant darbo teisinių santykių pagrindu atliekamus darbus. Gi tarp kaltinamo asmens kunigo P. A., organizavusio talkÄ , ir tarp asmenų, atėjusių į talkÄ , darbo teisiniai santykiai neatsirado, P. A. neturėjo pareigos vykdyti darbo kodekso ir kitų su darbo kodeksu susijusių teisės aktų, tame tarpe specialiųjų, reglamentuojančių darbų saugos taisykles ir darbų įrengimų naudojimÄ , nuostatų reikalavimų.   Civilinis kodeksas apibrėžia, jog, organizuojant talkÄ , tarp Å¡alių susiklosto civiliniai teisiniai santykiai. Esant civiliniams teisiniams santykiams, Å¡alys, t.y. nukentėjusiosios Donatos mama D. D. ir kunigas turėjo susitarti dėl talkos vykdymo procedÅ«rų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jie tai ir padarė, t.y. kunigas P.

A. susitarė su nukentėjusiosios mama D. D., kad ji padės organizuoti talkÄ , pakvies papildomus žmones ir talkos metu, priklausomai nuo to kiek jų susirinks, bus atliekami bažnyčios tvarkymo darbai ir bažnyčios vidaus langų valymo darbai. Tokiu

būdu nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiosios D. D. atstovo advokato V. O. apeliacinio skundo argumentu, jog

išteisintasis kunigas

A. turėtų bÅ«ti pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 137 str. 3 d. dėl sunkaus kÅ«no sužalojimo dėl neatsargumo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Pats valstybinis kaltintojas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad kaltinamam asmeniui inkriminuotų darbų saugos reikalavimus nustatančių teisės aktų pažeidimas yra perteklinis, nes tarp kaltinamo asmens ir talkininkų darbo teisiniai santykiai nesusiklostė, vertintinas kaip atskaitos taškas, kokie yra minimalūs saugumo reikalavimai, atliekant darbus aukštesniame, nei 1,3 m, aukštyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad be kita ko kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimai taikomi darbdaviui, kai darbus atlieka darbuotojai darbo teisinių santykių pagrindu, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje darbo santykiai neatsirado, darbai buvo vykdomi savanoriškumo pagrindu, Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai šio atvejo, kaip nelaimingo atsitikimo darbe, netyrė, todėl minėtų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas, atsiradus atitinkamoms pasekmėms, P. A. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 137 str. 1 d. ar 137 str. 3 d. neužtraukia. Nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo argumentas, kad darbų saugos pažeidimas galimas, ir esant kitokiems teisiniams santykiams, nepagrįstas.

Nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sužalojimo sunkumo ir atsiradusių nepataisomų pasekmių, padariusių jai didelę turtinę ir neturtinę žalÄ .

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad akivaizdu, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo sunkiai sužalota nukentėjusioji, tačiau pagrįstų duomenų, kad kaltinamas asmuo P. A. pagal įvykio aplinkybes galėjo ir turėjo numatyti pavojingų pasekmių atsiradimÄ , nenustatyta, bei konstatavo sunkų žalos sveikatai padarymÄ be kaltės, dėl ko galima deliktinė civilinė atsakomybė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Å i įstatymo nuostata paneigia nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo argumentÄ , kad, pirmos instancijos teismui palikus civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nukentėjusiajai buvo iÅ¡ esmės užkirsta galimybė kreiptis civilinio proceso tvarka dėl neabejotinai padarytos žalos sveikatai priteisimo.

Apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamo asmens kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 str. 1 d. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šioje konstitucinėje nuostatoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Nekaltumo prezumpcija taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK

44 str. 6 d. Taigi, iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-221/2008).

Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus byloje įrodymus, iÅ¡samiai ir objektyviai juos įvertino, teismo iÅ¡vados pagrįstos ir motyvuotos. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, jog kaltinamo asmens P. A. veiksmuose nėra BK 137 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, nepadarius nusikalstamos veikos, jis iÅ¡teisintas pagrįstai.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuosprendis paliekamas galioti, jis nenaikinamas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio

1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Vilniaus

apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro G. V., nukentėjusiosios D. D. atstovo advokato V. Onačko apeliacinius

skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                     Â

                   Jolanta Čepukėnienė

Kolegijos teisėjai                                                                                 Â

            Sigita Bieliauskienė

             Algimantas Valantinas