Legislator Case Law & Legislation
dd527e58-fb89-4d8a-9808-c12756b4ccd1 AI generated

Tenant's claim for return of property and damages denied due to lack of evidence and failure to use prior return opportunities.

Case Number dd527e58-fb89-4d8a-9808-c12756b4ccd1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's request for return of all property and non-material damages, ruling that the defendant had previously agreed to return items and the plaintiff failed to utilize these opportunities. While the claim for non-material damages was rejected due to insufficient evidence of privacy violations, the court ordered the return of the computer valued at 150 euros. Consequently, the plaintiff was awarded 485 euros in legal aid costs from the defendant, while the state received the remaining procedural expenses.

Legislator headnote

AI generated

CPK 259 str.; CPK 263 str.; CPK 265 str.; CPK 268 str.; CPK 270 str.: A tenant's claim for return of property and damages is partially supported if the defendant unlawfully withheld items, but non-material damages require concrete evidence of privacy violations, and the court must proportionally allocate legal aid costs based on the degree of claim success.

Keywords

AI generated
unlawful possession property return non-material damages privacy violation legal aid costs tenant rights proportional allocation

Cited Legislation

AI generated
CPK 93 str.
Byloje patirta 8,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių dalis ieškinio iš dalies patenkinimo atveju valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 2 d., 92, 96 str.).
CPK 259 str.
CPK 263 str.
CPK 265 str.
CPK 268 str.
CPK 270 str.
CPK 96 straipsnio 1 dalis
Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Taigi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, kurio dydį sudaro 107 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas
CPK 93 str. 2 d.
Byloje patirta 8,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių dalis ieškinio iš dalies patenkinimo atveju valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 2 d., 92, 96 str.).
CPK 92, 96 str.
CPK 96 straipsnio 4 dalis
Likusi dalis bylinėjimosi išlaidų apmokama iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
CPK 178 straipsnis
IeÅ¡kovas deklaratyviais teiginiais nurodė, jog atsakovas pažeidė jo teisę į privatų gyvenimÄ , tačiau įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr.e2-4463-465/2019 Civilinio proceso Nr. 2-68-3-40332-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.4; 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.5.; 3.1.7.6. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 5 d. Vilnius  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, sekretoriaujant Natalijai Tomilinai, dalyvaujant ieÅ¡kovo E. B. atstovei adv. AuÅ¡rai Saulėnienei, atsakovui L. G., atsakovo atstovui advokatui Sergej PelÅ¡, vertėjai Irinai Pikčilingienei vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinį atsakovui L.

G. dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo ir žalos priteisimo Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas nurodo, kad jis pagal Å¡alių sudarytÄ 2017-06-28 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 nuomojo 17 kv. m ploto kambarį bute, esančiame Å v. Stepono g. 23-43, Vilniuje. Teigia, kad buto raktų neturėjo, tačiau atsakovas be jokios priežasties 2017-12-17 jo neįleido į butÄ , taigi, įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė. Susitarimo dėl nuomos sutarties nepasirašė, todėl ieÅ¡kovas turėjo ieÅ¡kotis naujo bÅ«sto. 2017-12-19 jis kreipėsi į Vilniaus miesto 3-Ä policijos komisariatÄ , kurio pareigÅ«nui tarpininkaujant, atsakovas dalį jo daiktų grÄ Å¾ino, o dėl likusių susitarė, kad grÄ Å¾ins vėliau.

Tačiau 2018-01-26 ieÅ¡kovas nurodo turėjęs kreiptis su skundu į policijÄ , kurios pagalba su atsakovu sutarė, kad daiktus grÄ Å¾ins iki 2018-02-06. Pažado atsakovas nevykdė ir ieÅ¡kovo teigimu iki Å¡iol negrÄ Å¾ino stacionaraus kompiuterio (150 Eur), neÅ¡iojamo kompiuterio Lenovo (130 Eur), videokameros Canon (100 Eur), 3 akumuliatorių fotoaparatui Sony (570 Eur), 2 akumuliatorių fotoaparatui Canon (100 Eur), pajungimo kabelių prie adapterio fotoaparatui Sony (150 Eur), pajungimo kabelių prie videokameros Panasonic ir adapterio (100 Eur), pajungimo kabelių prie videokameros Canon ir adapterio (100 Eur), juodos odinės striukės su kailio pamuÅ¡alu (150 Eur), geltonos striukės (25 Eur), vyriÅ¡kus žieminius batus su kailio pamuÅ¡alu (70 Eur), viso daiktų už 1645 Eur sumÄ .

IeÅ¡kovo žiniomis nurodyti daiktai yra pas atsakovÄ , todėl jis praÅ¡o juos grÄ Å¾inti natÅ«ra. Teigia, kad jis yra fotografas ir nuo gruodžio vidurio iki sausio vidurio dirba prie Kalėdų eglės Katedros aikÅ¡tėje. Nurodo, kad per dienÄ vidutiniÅ¡kai uždirba po 120 Eur, todėl per 5 dienų laikotarpį tais metais negavo apie 600 Eur pajamų. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad įėjimas į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ be asmens sutikimo, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimÄ , yra pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas neturtinę žalÄ vertina 2500 Eur, kuriÄ praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti. Jeigu paaiÅ¡kėtų, kad praÅ¡omo grÄ Å¾inti turto nėra, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ turto vertę. IeÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais argumentais. Teigė nežinanti, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti atsakovo dalyvavimÄ bÅ«tinu, pats į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, atsiliepime nurodo, kad jis yra nedarbingas, nurodytu adresu gyvena vienas.

Jo pragyvenimo Å¡altinis – 122 Eur dydžio socialinė paÅ¡alpa, pensijos negauna, todėl nusprendė iÅ¡nuomoti kambarį ir ieÅ¡kovo iniciatyva sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsakovas teigia nemokantis lietuvių kalbos, ir sutartį suprato taip, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas. Nuomos sutartis ieÅ¡kovui buvo reikalinga kompensacijai gauti. Atsakovas teigia, kad jis nevartoja alkoholio, todėl perspėjo ieÅ¡kovÄ , kad jis laikytųsi tvarkos, nes bute lankosi socialinės darbuotojos. Tačiau ieÅ¡kovas pradėjo sistemingai girtauti ir butÄ pavertė Å¡iukÅ¡lynu, iÅ¡ kurio sklido smarvė.

Apie Å¡ias problemas pasiskundė socialinėms darbuotojoms. Ä® pastabas ieÅ¡kovas nereagavo, todėl po eilinio girtuokliavimo atsakovas pripažįsta ieÅ¡kovo neįleidęs į butÄ . Po kelių dienų atsakovas atėjo į butÄ su policijos pareigÅ«nu ir jo akivaizdoje iÅ¡ buto pasiėmė savo fotoaparatÄ , vaizdo kamerÄ , kažkokius laidus ir dar kažkokius daiktus, o savo drabužius, Kalėdų senio kailinius, perukus paliko ir pasakė paimsiÄ s vėliau, nes neturi kur dėti. Po to ieÅ¡kovas dar kartÄ atėjo su policijos pareigÅ«nu ir atsiėmė likusius daiktus, kuriuos atsakovo teigimu, pernešė į kaimyno buto rÅ«sį.

Atsakovo bute liko tik senas stacionarus kompiuteris, kuris iki Å¡iol yra pas jį bute. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad su reikalavimu priteisti negautas pajamas nesutinka, nes ieÅ¡kovas jam neskambino, neprašė grÄ Å¾inti daiktų ir nesakė, jog jam reikia dirbti. Teigia pats buvęs suinteresuotas kuo greičiau grÄ Å¾inti visus daiktus ir rasti kitÄ nuomininkÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad teisme nagrinėjant bylÄ , ieÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad jis aparatÅ«rÄ , dokumentus ir kitus daiktus dėl eglutės pasiėmė.

Jeigu ieÅ¡kovas atsiėmė tuos daiktus, tai galėjo pasiimti ir akumuliatorius, kurie pagal gabaritus telpa į kiÅ¡enę. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas jį tokiais kaltinimais Å¡meižia su tikslu pasipelnyti. Be to, ieÅ¡kovas nepagrindė savo reikalavimų įrodymais dėl daiktų įsigijimo bei jų vertės ir tariamo uždarbio dydžio. Teigia į ieÅ¡kovo kambarį nėjęs dėl didelės betvarkės ir smarvės, todėl neaiÅ¡ku, kokiÄ informacijÄ galėjo neteisėtai sužinoti. IeÅ¡kinį praÅ¡o atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, teigė, kad visus daiktus ieÅ¡kovas atsiėmė ir nunešė pas kaimynę į rÅ«sį, liko tik stacionarus kompiuteris, kurio ieÅ¡kovui nėra jokių kliūčių pasiimti. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu.

Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu, bei kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ .

Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ , bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003; 2002 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2002).

ReikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

6) daiktas yra natūra;

7) bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2017-06-28 buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2017-07-04, registro Nr. 10/263232. Pagal 2017-09-11 SusitarimÄ dėl bÅ«sto nuomos ar iÅ¡perkamosios bÅ«sto nuomos mokesčio dalies kompensacijos teikimo tvarkos nustatymo Nr. 237, sudarytÄ tarp SÄ® „ Vilniaus miesto bÅ«stas“, atsakovo ir ieÅ¡kovo, atsakovas nuomojosi 17 kv. m kambarį bute, adresu Å v.

Stepono g. 23-43, Vilniuje (e. bylos 1t., b. l. 5-7). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui L. G. (e. bylos 1t., b.l 12,13). Sutartis tarp Å¡alių nutraukta. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas dėl daiktų grÄ Å¾inimo 2017-12-19 Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui pateikė skundÄ . 2017-12-22 tarpininkaujant policijos pareigÅ«nams, ieÅ¡kovas dalį daiktų pasiėmė. 2018-01-26 ieÅ¡kovas antrÄ kartÄ kreipėsi su skundu į policijÄ dėl daiktų grÄ Å¾inimo, teigdamas, kad atsakovas jo į butÄ neįsileidžia.

Tačiau administracinio nusižengimo bylos teisena 2018-07-13 nutarimu buvo nutraukta, konstatavus, jog nėra pakankamai duomenų, kad L. G. neįsileido į butÄ E. B., neatidavė jam daiktų ar nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos. Priimant nutarimÄ buvo remiamasi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK vyresniojo tyrėjo K. V. 2018-02-07 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame jis patvirtino kartu su ieÅ¡kovu nuvykęs pas atsakovÄ Ä¯ butÄ , esantį Å¡v. Stepono g. 22-43, Vilniuje, iÅ¡ kurio E. B. pasiėmė visus savo daiktus ir vienas kitam pretenzijų neturi (administracinė byla Nr. II-461- 1058/2018, b. l. 5).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutartimi ieÅ¡kovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-07-13 nutarimas Nr. 14-ANR N -1039-2018, kuriuo nutarta administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, buvo paliktas galioti (administracinė byla Nr. II-461-1058/2018). ReikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

6) daiktas yra natūra;

7) bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Atsakovas pripažino, kad iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų, kuriuos praÅ¡o ieÅ¡kovas grÄ Å¾inti, jo namuose liko tik 150 Eur vertės stacionarus kompiuteris (identifikacinių duomenų ieÅ¡kovas nenurodė). Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovas nuosekliai tvirtino nesudarantis jokių kliūčių ieÅ¡kovui šį kompiuterį pasiimti, tačiau ieÅ¡kovas nerodo iniciatyvos jį atgauti. Pažymėtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu Å¡alims buvo pasiÅ«lyta Å¡io reikalaujamo daikto grÄ Å¾inimo klausimÄ iÅ¡spręsti taikiai, bet atsakovo tvirtinimu, ieÅ¡kovas nebandė kompiuterio atsiimti.

IeÅ¡kovas į teismo posėdį neatvyko ir nepaaiÅ¡kino aplinkybių, kodėl net du kartus atvykęs su policijos pareigÅ«nu į atsakovo butÄ atsiimti savo daiktų, Å¡io kompiuterio nepasiėmė. Visgi, įvertinus tai, kad stacionarus kompiuteris yra atsakovo žinioje natÅ«ra, jis nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, daiktas yra atsakovo valdomas neteisėtai, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo turtas, iÅ¡skyrus stacionarų kompiuterį (vertė 150 Eur), yra pas atsakovÄ .

IeÅ¡kovas pats savo ranka užrašė patvirtinimÄ , kad dėl 2018-01-26 skundo, pateikto Vilniaus apsk. VPK, atsakovui jokių pretenzijų neturi (administracinė byla Nr. II-461-1058/2018, b. l. 7). 2018-02-07 Tarnybiniu praneÅ¡imu vyresnysis tyrėjas patvirtino, kad E. B. pasiėmė visus daiktus (administracinė byla Nr. II-461-1058/2018, b. l. 13). Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų apie reikalaujamų daiktų įsigijimÄ bei jų vertę. Remiantis iÅ¡dėstytu nėra pagrindo teigti, kad atsakovo žinioje, be stacionaraus kompiuterio, kurį atsakovas pripažino turintis, yra ieÅ¡kovo nurodyti daiktai: neÅ¡iojamasis kompiuteris Lenovo (vertė 130 Eur); videokamera Canon (vertė 100 Eur); 3 akumuliatoriai fotoaparatui Sony (vertė 570 Eur (150 Eur x 3 vnt.)); 2 akumuliatoriai fotoaparatui Canon (vertė 100 Eur (50 Eur x 2 vnt.)); pajungimo kabeliai prie adapterio fotoaparatui Sony (vertė 150 Eur); pajungimo kabeliai prie videokameros Panasonic ir adapteris (vertė 100 Eur); pajungimo kabeliai prie videokameros Canon ir adapteris (vertė 100 Eur); juoda odinė striukė su kailio pamuÅ¡alu (vertė 150 Eur); geltona striukė (vertė 25 Eur); vyriÅ¡ki žieminiai batai su kailio pamuÅ¡alu (vertė 70 Eur).

Be to, administracinėje byloje konstatuota, jog atsakovas nepiktnaudžiavo savo teise, nedarė kliūčių įsileisti į butÄ atsiimti daiktus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas, pirmÄ kartÄ atvykęs daiktų, jų visų nepasiėmė, nors tokiÄ galimybę ir turėjo. IÅ¡ to seka, jog ieÅ¡kovas neįrodė esminių vindikacinio ieÅ¡kinio sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dalyje dėl neÅ¡iojamo kompiuterio Lenovo (vertė 130 Eur); videokameros Canon (vertė 100 Eur); 3 akumuliatorių fotoaparatui Sony (vertė 570 Eur (150 Eur x 3 vnt.)); 2 akumuliatorių fotoaparatui Canon (vertė 100 Eur (50 Eur x 2 vnt.)); pajungimo kabelių prie adapterio fotoaparatui Sony (vertė 150 Eur); pajungimo kabelių prie videokameros Panasonic ir adapterio (vertė 100 Eur); pajungimo kabelių prie videokameros Canon ir adapterių (vertė 100 Eur); juodos odinės striukės su kailio pamuÅ¡alu (vertė 150 Eur); geltonos striukės (vertė 25 Eur); vyriÅ¡kų žieminių batų su kailio pamuÅ¡alu (vertė 70 Eur) iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, netenkintinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo CK 4.97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savininkas, iÅ¡reikalaudamas daiktÄ pagal CK 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iÅ¡ asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesÄ Å¾iningo valdytojo), grÄ Å¾inti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visÄ valdymo laikÄ ; iÅ¡ neteisėto sÄ Å¾iningo valdytojo – visas pajamas, kurias Å¡is gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumÄ arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grÄ Å¾inimo iÅ¡kėlimÄ .

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Žala kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga ir jos dydis nėra preziumuojami. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus.

Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismų visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimÄ si civiliniame procese principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12,178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje tik nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-12-17 iki 2017-12-22 negalėjo dirbti, nes atsakovas neatidavė ieÅ¡kovui daiktų, reikalingų jo darbui: fotoaparatų, personažų kostiumų ir kt.

Ä® bylÄ pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra įregistravęs individualiÄ Ä¯monę, yra fotografas (e. bylos 1t., b.l 95-99.). Taip pat ieÅ¡kovas pateikė teismui 2017 m. lapkričio 20 d. leidimÄ prekiauti (teikti paslaugas) renginio metu Nr. A 446-1770/17 (2.17.2.8-TR3) (e. bylos 1t., b.l. 4). Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie nuostolių (negautų pajamų) dydį. Jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nepatvirtinta, jog per Å¡ventines dienas ieÅ¡kovo uždarbis per dienÄ siekia 120 Eur.

Pažymėtina, kad pats ieškovas į teismo posėdį neatvyko ir šių aplinkybių parodymų šiuo klausimu nepateikė. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai iÅ¡plėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

IeÅ¡kovas tik deklaratyviai nurodė nuostolių dydį, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė, o teismas negali priimti sprendimo remiantis prielaidomis. IeÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindÄ teismui atmesti jo ieÅ¡kinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos.

Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieÅ¡kovas įrodė ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančiÄ aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-764-603/2019). Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas savo reikalavimo dėl 600 Eur dydžio patirtų nuostolių nepagrindė jokiais įrodymais, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje laikytinas neįrodytu bei atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdÄ , teisė į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ bei garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.22 straipsnio 3 dalis, 2.23 straipsnio 4 dalis, 2.24 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala.

Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Visgi žala, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, ir jos įrodinėjimas, Å¡iuo atveju turi savitÄ specifikÄ . Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanomai teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Kita vertus, įrodinėjant patirtÄ neturtinę žalÄ , svarbu turėti omenyje tai, jog Å¡iuo atveju, inter alia yra kalbama ir apie konkretaus žmogaus vidinę subjektyviÄ bÅ«senÄ , kuriÄ jis iÅ¡gyvena dėl patirto jo teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1000/2003).

Neturtinė žala apima platų įvairių iÅ¡gyvenimų spektrÄ . EŽTT pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimÄ ir neteisybės jausmÄ (McMichael v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ ( Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ ( Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimÄ , pažeminimÄ , įtampÄ (Lopez Ostra v.

Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. Be to, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-342/2010).

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtÄ neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas deklaratyviais teiginiais nurodė, jog atsakovas pažeidė jo teisę į privatų gyvenimÄ , tačiau įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taip pat, iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo sudarytos sÄ lygos patekti į atsakovui priklausantį bÅ«stÄ ir atsiimti daiktus, tačiau ieÅ¡kovas Å¡iomis galimybėmis nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalis dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (e. b. l. 33,34). Taigi ieÅ¡kovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, kurio dydį sudaro 107 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas tik iÅ¡ dalies, proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio daliai iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistina 3 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Duomenų apie byloje patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas į bylÄ nepateikta (CPK 178 straipsnis). Atsakovas praÅ¡o priteisti 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurių dydis paremtas į bylÄ pateiktu Pinigų priėmimo kvitu (bylos priedo b. l. 7). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys dalyje (97 proc.) buvo atmestas, proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteistina 485 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Byloje patirta 8,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių dalis ieškinio iš dalies patenkinimo atveju valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 2 d., 92, 96 str.). Likusi dalis bylinėjimosi išlaidų apmokama iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas n u s p r e n d ė: ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) svetimo neteisėto valdymo stacionarų kompiuterį (150 Eur vertės) natÅ«ra bei jį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kinio dalį dėl likusių daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, 600 Eur turtinės bei 2500 Eur neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 485 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus) atsakovui L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ atsakovo L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Margarita Ambrazaitienė