2024-07-17 Nr. CB-4735-2-58-3-00056-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2719

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00056-2023-6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 8 d. paduotu atsakovo R. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas R. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Delikatesas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K..

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netaikytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pritardamas ieškovės apskaičiuotam nuostolių dydžiui apeliacinės instancijos teismas šios išvados nepagrindė ir nemotyvavo, todėl sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Teismas ne tik nesprendė, koks ginčo premijų ir priedų dydis galėtų būti adekvatus, bet dar ir nepagrįstai bei visiškai nemotyvuotai į žalos dydį įtraukė bendrovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV) sumokėtas įmokas, kurias, palankaus sprendimo atveju, ieškovė turi teisę susigrąžinti.

Be to, atsakovo vertinimu, teismo išvados apie tai, kad pajininkams ir bendrovės nariams, o ypač tiems, kurių balsas turi lemiamą reikšmę priimant visuotinio susirinkimo sprendimus, nebuvo žinoma apie daugeli metų bendrovėje susiformavusią nerašytinę darbuotojų skatinimo tvarką yra deklaratyvios ir visiškai nepagrįstos.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Konstatavęs, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė bendrovei ekonomiškai nenaudingo sandorio – automobilio nuomos sutarties sudarymu, teismas nurodė, kad esminę reikšmę turi ne tai, ar nurodytas sandoris ieškovei nuostolingas, bet tai, ar atsakovas, jį sudarydamas, pažeidė įstatymuose nustatytas fiduciarines pareigas. Tokiu būdu sprendime formuojamas kasacinio teismo praktikai prieštaraujantis aiškinimas, kad sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų viseto buvimo, nebūtina nustatyti akivaizdaus atsakovo (vadovo) ūkinės komercinės rizikos peržengimo, t. y. akivaizdaus verslo sprendimo ekonominio nenaudingumo, nuostolingumo, padarytos žalos dydžio.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2614 (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiolikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. liepos 6 d. „Citadele“ banko mokėjimo nurodymu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė