2018-12-18 Nr. AB-23452-3-61-3-02411-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-74-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02411-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-663-624/2018 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kesko Senukai Lithuania“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 1S-87(2018) (toliau – ir Nutarimas) ir pripažinti: a) pareigūnų veiksmus kopijuojant pareiškėjo darbuotojų darbo vietose rastą informaciją ir neatliekant sąsajumo vertinimo su tyrimo objektu neteisėtais, nes tokiu būdu pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktų nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 22 straipsnyje garantuojamą teisę į privatumą bei pripažinti šio tyrimo veiksmo metu surinktus įrodymus neteisėtai surinktais; b) pareigūnų veiksmus kopijuojant pareiškėjo darbuotojų elektroninio pašto dėžučių turinį visa apimtimi ir neatliekant sąsajumo vertinimo su tyrimo objektu neteisėtais, nes tokiu būdu pareigūnai pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktų nuostatas ir Konstitucijos 22 straipsnyje garantuojamą teisę į privatumą, bei pripažinti šio tyrimo veiksmo metu surinktus įrodymus neteisėtai surinktais; c) pareigūnų veiksmus kopijuojant pareiškėjo darbuotojų kompiuteriuose rastus kitus nei (b) punkte nurodytus elektroninius duomenis ir neatliekant sąsajumo vertinimo su tyrimo objektu neteisėtais, nes tokiu būdu pareigūnai pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 d. 1, 3, 4 punktų nuostatas ir Konstitucijos 22 straipsnyje garantuojamą teisę į privatumą, bei pripažinti šio tyrimo veiksmo metu surinktus įrodymus neteisėtai surinktais; panaikinti Tarybos Nutarimą ir pripažinti pareigūnų veiksmus bei visą atliktą patikrinimą neteisėtais, viršijant suteiktus įgaliojimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2018 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas akcentavo, kad, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, kai inicijuojamas procesas nėra beprasmis. Priimtas aktas turi būti vertinamas žvelgiant į jo priėmimo kontekstą, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar realiai būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Teismas nustatė, kad Taryba 2018 m. balandžio 17 d. nutarimu pradėjo tyrimą dėl ūkio subjektų, tame tarpe ir pareiškėjo, veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams. Minėto nutarimo pagrindu Tarybos pareigūnai atliko patikrinimą pareiškėjo patalpose ir, kaip teigia pareiškėjas, paėmė visą medžiagą iš kompiuterių, mobiliųjų telefonų, nevertindami duomenų turinio. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo aiški patikrinimo apimtis, darbuotojai buvo suklaidinti policijos pareigūnų, buvo ribojama teisė kviesti advokatus ir kt. Pareiškėjas dėl pareigūnų veiksmų su 2018 m. birželio 18 d. skundu kreipėsi į Tarybą, kuri Nutarimu pareiškėjo skundo netenkino.

Iš Nutarimo turinio teismas nustatė, kad juo yra išspręstas pareiškėjo keliamas ginčas, susijęs su Tarybos pareigūnų atlikto patikrinimo eigos procedūromis, t. y. dėl Tarybos pareigūnų veiksmų (elgesio), atliekant patikrinimą pareiškėjo patalpose, teisėtumo, o tai reiškia, kad Nutarimas yra tarpinio pobūdžio procedūrinis dokumentas, kuris vertintinas kaip negalintis sukelti materialinio pobūdžio pasekmių, todėl negali būti skundžiamas Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies tvarka.

Teismas padarė išvadą, kad teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Tarybos Nutarimo, kaip individualaus akto panaikinimo, yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų. Pareiškėjui teisines pasekmes sukels administracinis sprendimas, kuriuo bus užbaigtas Tarybos 2018 m. balandžio 17 d. nutarimu pradėtas tyrimas ir kurį pareiškėjas galės skųsti teismui. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju teismo atsisakymas priimti skundą nėra pareiškėjo teisės į teisminę gynybą visiškas apribojamas, nes skunde išdėstytus argumentus dėl Tarybos pareigūnų veiksmų atliekant patikrinimą 2018 m. balandžio 17 d. nutarimo pagrindu pareiškėjas galės ginčyti skųsdamas teismui galutinį Tarybos nutarimą. Pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra susijęs su vientisos procedūros, kurios metu bus priimtas galutinis Tarybos nutarimas, teisėtumu ir pagrįstumu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, t. y. į tiesiogiai šioje straipsnio dalyje įtvirtiną teisę apskųsti Tarybos Nutarimą, kuriuo yra išnagrinėjamas ūkio subjekto skundas dėl Tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų ir priimtų sprendimų, teismui ir pareiškėjo nurodytoje teisės normoje įtvirtintą teisę suvaržė. Skundo padavimo pagal nurodytą teisinį reglamentavimą sąlygos yra tik dvi, t. y. manymas, kad buvo pažeistos ūkio subjekto ar kito asmens teisės, ir skundo pateikimo teismui terminas, kuris dėl svarbių priežasčių gali būti atnaujinamas.

Aplinkybė, kad patikrinimo metu pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai yra susiję su Tarybos vykdomu tyrimu, nėra pagrindas nepriimti skundo. Tarybos pareigūnų veiksmai patikrinimo ūkio subjektų privačiose patalpose metu yra išimtinė procedūra, kuri neabejotinai riboja ūkio subjektų, kurių patalpose šie veiksmai atliekami, teises, todėl nurodytu reglamentavimu yra įtvirtinta speciali tokių veiksmų teisėtumo patikrinimo procedūra. Atsisakymas atlikti Tarybos pareigūnų veiksmų teisėtumo kontrolę, motyvuojant procedūros vientisumu, yra nepagrįstas, nes: skundo objektas yra Tarybos veiksmai, kuriuos, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, sankcionavo teismas, todėl ir jų atitiktį teismo nutarčiai ir kitiems teisės aktams taip pat turėtų atlikti teismas; patikrinimas yra savarankiška, konkreti ir apibrėžta procedūra, kurios pabaiga ir pradžia yra fiksuojama procedūriniais Tarybos pareigūnų įrašais; galutinis nutarimas pagal Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį gali būti ir nepriimtas, todėl procedūriniai pareigūnų pažeidimai, kuriais buvo pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės į gynybą, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamumą liktų neapgintos.

Teisę skųsti Nutarimą įrodo ir baudžiamajame procese taikytina praktika, pagal kurią neskundžiamų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro veiksmų ir sprendimų nėra. Pareigūnų veiksmų teisėtumo kontrolės „perkėlimas“ į tyrimo pabaigą ne tik būtų nepateisinamas asmens teisių apsaugos požiūriu, bet ir sukeltų riziką pačiam tyrimui, kadangi sudarytų prielaidas galutines išvadas pagrįsti galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų pasekoje surinktais įrodymais. Teisę apskųsti Nutarimą teismui patvirtina ir Nutarime nurodyta apskundimo teismui tvarka.

Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino Tarybos priimto Nutarimo esmę, neatsižvelgė į LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, rėmėsi netinkama nagrinėjamam atvejui praktika, todėl iš esmės klaidingai nusprendė, kad Nutarimas yra tarpinis sprendimas, kuris pareiškėjui nesukelia materialinio pobūdžio pasekmių ir tokiu būdu suvaržė pareiškėjo konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Tarybos pareigūnai viršijo jiems paskirtus įgaliojimus, t. y. didele apimti kopijavo su tyrimu nesusijusią informaciją, neatliko kopijuojamų duomenų sąsajumo su tyrimo objektu vertinimo, todėl pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktus bei pareiškėjo teisę į privatumą. Neatlikus šių veiksmų teisėtumo kontrolės, pareiškėjo identifikuoti pažeidimai yra tęsiami toliau ir neigiamai paveiks pareiškėjo interesus vėlesniuose Tarybos tyrimo etapuose. Atsižvelgiant į skundo dalyką bei pareigūnų atliktus veiksmus, Tarybai priėmus Nutarimą buvo neteisėtai patvirtintas pareigūnų patikrinimo metu atliktų veiksmų teisėtumas, todėl Nutarimas galutinai nulėmė akivaizdų tiesioginį poveikį pareiškėjo teisėms, įtvirtintoms Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje ir Konstitucijos 22 straipsnyje.

Pareiškėjas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnų veiksmų apskundimas yra specialiai reglamentuota išankstinė neteisminė ginčų sprendimų tvarka, numatanti, jog šiuo klausimu priimti Tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui. Tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų atliekami veiksmai, kurie nėra tiesiogiai susiję su galutinio sprendimo šioje procedūroje priėmimu, sukelia savarankiškas materialines teisines pasekmes tikrinamam subjektui. Be to, teismas skundo priėmimo stadijoje neturi galimybės įvertinti, ar Tarybos Nutarimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nurodė, kad skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo nesustabdo. Kaip ir ankstesnėje, taip pat naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tik pabrėžta, kad minėtose normose eksplicitiškai įtvirtinta teisė apskųsti Tarybos darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus bei tokios teisės realizavimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1000/2014; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-565-575/2018; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-564-629/2018; 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-566-556/2018). Pažymėjo, kad tai savaime nereiškia, kad Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos aiškintinos kaip įtvirtinančios teisę skųsti bet kokius, taip pat ir pasekmių nesukeliančius, tarpinius, Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus teismui, todėl pagrįstai skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtos Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos aiškintinos teisės aktų, reglamentuojančių asmens teisę keiptis į teismą, nuostatų kontekste.

LVAT pabrėžė, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, kai inicijuojamas procesas nėra beprasmis. Nesant anksčiau nurodytų sąlygų skundą atsisakoma priimti nagrinėti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Be to, turi būti vertinamas tokio akto priėmimo kontekstas, taip pat – ar realiai būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su jau baigtomis procedūromis dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo (priimto Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo kvestionavimu kitame teisminiame procese); kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą.

LVAT padarė išvadą, kad nagrinėto ginčo atveju pakankamai akivaizdu, kad atskiro teisminio proceso dėl Konkurencijos tarybos darbuotojų aktų, kuriuos (veikimą / neveikimą) pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtais, procedūros dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo metu pradėjimas, atsižvelgiant į pareiškėjo prašomą taikyti galimai pažeistų teisių gynybos būdą (iš esmės tik konstatuoti teisės aktų, reglamentuojančių atskirų tyrimo veiksmų atlikimą, pažeidimus ir kad pareiškėjo nurodyti įrodymai yra neteisėtai surinkti) nėra prasmingas, kadangi, netgi tenkinus tokį skundą, viena vertus, realiai pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o kita vertus – minėti Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmai pareiškėjo prašoma apimtimi gali būti įvertinti nagrinėjant galimą ginčą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo užbaigiama Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūra, arba, esant valstybės civilinės atsakomybės sąlygoms, ginčą dėl žalos atlyginimo, dėl ko pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti jo skundą, teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą nėra ribojama ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu (dėl, kaip teigiama, teisminės gynybos ribojimo) nėra pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 138 straipsniu, 151 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį paliko nepakeistą, o atskirąjį skundą atmetė.

V. Pareiškėjas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2018 m. spalio 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eAS-663-624/2018, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi nurodytas prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, vertintina dėl pareiškėjo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikto prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-663-624/2018 priėmimo nagrinėti pagrįstumo.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą įstatymo nuostatą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje normoje kalbama ne apie bet kokį sprendimą ar nutartį, tačiau apie tokį, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjimas ir kuris lemia, kad pareiškėjas nebegali kreiptis dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į teismą antrą kartą. Teismo nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią pareiškėjui kreiptis į teismą pakartotinai dviem atvejais: pirma, kai tai yra nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą; antra, kai nutartimi patvirtinama šalių taikos sutartis. Kitais atvejais pareiškėjas nepraranda teisės kreiptis į teismą pakartotinai prašant, pvz., atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-58-261/2016, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-115-146/2016 ir kt.). ABTĮ nėra nustatyta galimybė teikti prašymą atnaujinti skundo priėmimo procesą, t. y. dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą ar skundas laikomas nepaduotu (LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-113-624/2016). Proceso atnaujinimo dalykas yra iš esmės išspręsta byla bei, išsprendus bylą iš esmės, priimtas teismo procesinis sprendimas (žr., pvz., LVAT 2004 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P11-101/2004, 2005 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P11-20/2005 ir kt.). Užbaigta administracinė byla yra būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-858/2015, 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-4-552/2016, 2017 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-56-822/2017, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-43-525/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaip aptarta Nutartyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašomoje atnaujinti administracinėje byloje Nr. eAS-663-624/2018 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis nėra tas procesinis dokumentas, dėl kurio gali būti paduodamas prašymas atnaujinti bylos procesą. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu, t. y. klausimas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje situacijoje apskritai negali būti sprendžiamas iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad buvo pagrindas atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl, vadovaujantis ABTĮ 162 straipsnio 2 dalimi, atsisakoma atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas už prašymą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, ši suma grąžintina pareiškėjui (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teismo nutartis atsisakyti priimti prašymą (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 162 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-663-624/2018 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė