dd50c825-31d4-4c0b-89f7-7a87a4dbc8ea · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3936-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02034-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas L. S. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-06-20. Nurodo, kad kalėjimo kamerose nuolat buvo laikomas su 2, 3, 4 asmenimis, įskaitant patį jį, ir taip vienam asmeniui privalanti tekti gyvenamojo ploto norma buvo pažeista.

Atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , jam neteko priklausančio 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto. Todėl kalinimas tokiomis sÄ lygomis yra žeminantis. PareiÅ¡kėjas teigia, kad santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ ar kitas netinkamas gyvenimo sÄ lygas galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė, tačiau LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tokių sÄ lygų, kaip kitose įstaigose. BÅ«tina atsižvelgti, jog kamerose sanitarinis mazgas ir baldai užėmė didžiÄ jÄ dalį kamerų ploto. Tai trukdė judėti, be to, tenkanti maža erdvė blogino miego kokybę.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , pakankamai Å¡ilumos bei bendras tinkamas sanitarines sÄ lygas. Sanitarinis mazgas buvo gyvenamojoje patalpoje atitvertas tik sienele ir užuolaida. Pažymi, jog ne kartÄ jį besinaudojantį sanitariniu mazgu užklupo pareigÅ«nai, atidarydavo duris. Be to, teigia, kad nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresÄ . Nurodo ir tai, kad tokios pačios sÄ lygos buvo ir duÅ¡uose, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u.

Dėl visų nurodytų aplinkybių jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , jautė diskomfortÄ . Nuolatinis stebėjimas jį trikdė ir žemino. Privatumo neužtikrinimas yra Konvencijos pažeidimas. Tvyrant kamerose smarvei, nesinorėdavo net valgyti. Visos Å¡ios aplinkybės jam sukėlė didelę kančiÄ . Atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodo, kad nesutinka su pareikÅ¡tais reikalavimais (b. l. 7-12). Atsakovės manymu, keliami reikalavimai yra nepagrįsti, todėl skundas yra atmestinas.

Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Todėl praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovė pateikė pareiÅ¡kėjo judėjimo, laikymo LukiÅ¡kių TI-K (Vilniaus PN) laikotarpius, kameras, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičių bei pažymi, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Atsakovė taip pat pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės) III skyriuje 14.2. punkte nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Atsakovė nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Atsakovė pažymi, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Atsakovė taip pat pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.

Atsakovė teigia, jog pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių, pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 reikalavimais, taip pat kitų teisės aktų reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Atsakovė nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Lukiškių TI-K su skundais ar prašymais nesikreipė.

Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovė atsiliepime į skundÄ teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos.

Todėl remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais atsakovė teismo praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas 2021-08-09 pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes ir argumentus skundo reikalavimui pagrįsti (b. l. 39). Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K (nuo 2018-01-01 iki 2019-06-20 nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, atlyginimo priteisimo.

Atsakovės atstovas Vilniaus PN praÅ¡o taikyti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2-3 dalys). Europos žmogaus teisų teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi, Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas G prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas A. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas B. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas.

Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (LVAT 2015 m. vasario 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015).

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, tačiau atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams Å¡is kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus (CK 1.125 str. 2 d.). Pažymėtina, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261- 1798/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tam reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , tariamai patirtÄ per laikotarpį nuo 2018-01-01. Nustatyta, kad skundas teismui pateiktas tik 2021-06-16, suraÅ¡ytas ir iÅ¡siųstas 2021-06-10 (b. l. 1-3). Teismas pažymi, kad apie neva pareiÅ¡kėjo nurodomų teisių pažeidimÄ nuo 2018-01-01 pareiÅ¡kėjui buvo žinoma iÅ¡ karto, ir buvo žinoma visÄ laikotarpį iki 2018-06-10. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių tariamÄ pažeidimÄ objektyviai turėjo žinoti ir suvokti jau nuo 2018-01-01, kuomet, jo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nurodytų skunde, buvo nuolat nepertraukiamai pažeidžiamos jo teisės. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas to neneigia.

NepraÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, nepraÅ¡o jo atnaujinti, nenurodo, jokių pagrįstų aplinkybėmis ir raÅ¡ytiniais įrodymais argumentų, dėl ko yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 str. 5 d., jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų, neatitinkančių jo laikymo kalinimo įstaigoje sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (LVAT 2013-01-15 nutartis Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis Nr. A146-307/2013). Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-06-10 pareikÅ¡ti.

Skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisme kaip minėta, yra registruotas tik 2021-06-16, iÅ¡siųstas 2021-06-10. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas Å¡io termino atnaujinti nepraÅ¡o, kaip tai reglamentuojama CK 1.132 straipsnyje. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Todėl nesant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ , bei esant atsakovės atstovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) reikalavimui nurodytu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl neva netinkamų kalėjimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-06-10, atlyginimo atmestinas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ , nenustatyta jokio reikÅ¡mingo pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui reikÅ¡ti.

Taigi, aktualus ginčo laikotarpis Å¡ioje byloje laikytinas nuo 2018-06-10 iki 2019-06-20. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: 2018-06-10 – 2018-06-25 kameroje Nr. 305 (8,17 kv. m.) (2 asmenys kameroje); 2018-06-26 paleistas į laisvę. 2019-04-12 atvyko į LukiÅ¡kių TI – K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, plotas – 7,38 m2 (2 asmenys kameroje); 2019-04-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 131, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2019-04-14 kameroje Nr. 131 (2 asmenys kameroje); 2019-04-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 36, plotas – 7,94 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-04-16 kameroje Nr. 36 (1 asmuo kameroje); 2019-04-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 30, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2019-04-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 205, plotas – 6,90 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-04-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 202, plotas – 6,90 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-04-20 – 2019-04-23 kameroje Nr. 202 (1 asmuo kameroje); 2019-04-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 152, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje); 2019-04-25 kameroje Nr. 152 (2 asmenys kameroje); 2019-04-26 kameroje Nr. 152 (1 asmuo kameroje); 2019-04-27 – 2019-05-20 kameroje Nr. 152 (2 asmenys kameroje); 2019-05-21 kameroje Nr. 152 (1 asmuo kameroje); 2019-05-22 – 2019-05-26 kameroje Nr. 152 (2 asmenys kameroje); 2019-05-27 – 2019-05-28 kameroje Nr. 152 (1 asmuo kameroje); 2019-05-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 105, plotas – 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-05-30 perkeltas į kamerÄ Nr. 155, plotas – 7,94 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-05-31 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.

LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIÄ®ET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET).

Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Vertinant pareiÅ¡kėjo nusiskundimÄ dėl tenkančio vienam asmeniui gyvenamojo ploto, pažymėtina, kad plotas, užstatytas baldais, iÅ¡ bendro kameros ploto neeliminuojamas (LVAT 2016-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1230-502/2016).

PareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kia pretenzijų dėl kamerų apstatymo baldais, kad buvo perteklinių baldų, kurie ženkliai įtakotų vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , tik nurodė, kad baldai užėmė plotÄ bei, kad jo teigimu, tai trukdė judėti. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Akcentuotina tai, kad nacionaliniai teisės aktai (minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m.), reikia atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo apgyvendintas su dar kitu asmeniu kameroje Nr. 105 (2019-04-12), kurios plotas 7,38 kv. m., nors ir minimaliai, tačiau buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamojo ploto reikalavimÄ 1 parÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas buvo atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaidomis. Ginčo dėl to nėra. Ginčas kilęs dėl Å¡ių aplinkybių vertinimo, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog sanitarinis mazgas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ (akutę) (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p.; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p.; 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 p.).

EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1809-556/2020). Nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuotos praktikos, jog LukiÅ¡kių TI-K kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele (užuolaida) nelaikomas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ yra pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1515-525/2019).

Todėl teismas vertina, kad nepaisant to, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas ir vienas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, daroma pagrįsta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ laikotarpiu nuo 2018-06-10 iki 2019-05-31 (iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus), t. y. 356 paras buvo pažeista, kadangi naudodamasis sanitariniu mazgu kamerose byloje aktualiu laikotarpiu jis galėjo bÅ«ti matomas pareigÅ«nų tiek per stebėjimo langelį, tiek atidarant duris.

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ne kartÄ buvo užkluptas besinaudojantis sanitariniu mazgu, dėl ko jautė diskomfortÄ , jautėsi pažemintas ir pan. LVAT praktikoje nurodoma, kad nors pareiÅ¡kėjas ir buvo kameroje vienas, tačiau besinaudodamas tualetu, pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti matomas pareigÅ«nų, nors ir tuo metu pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas nebuvo toks intensyvus, kaip laikant jį dar su vienu asmeniu (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1316-822/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1952-438/2020).

Atsakovės atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kad kamerose buvo įrengta atskira sanitarinio mazgo patalpa. PareiÅ¡kėjas skundžiasi ir tuo, kad nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas numato, kad kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , oro Å¡alinimo sistemÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad naudojantis duÅ¡u jam nebuvo užtikrintas privatumas.

Dėl to jį galėjo matyti kiti asmenys ir pareigÅ«nai, tai jį trikdė ir žemino. Nors pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kaip ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo pažeista jo teisė į privatumÄ besinaudojant duÅ¡u, kada buvo stebimas, kokie įvykiai ar faktai įtakojo jam sukeltas neigiamas pasekmes ir kokias, tačiau atsakovas atsiliepime nepaneigė aplinkybės dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u, nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo teisė pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta bent minimaliai (duomenų apie dušų įrengimÄ , kiek asmenų vienu metu naudojosi duÅ¡o patalpa ir pan.).

Pažymėtina, kad nors teisės aktuose nenustatyta, kad nuteistieji į duÅ¡Ä bÅ«tų vedami po vienÄ , ar kiekviena duÅ¡o vieta bÅ«tų įrengta atskiroje patalpoje, tačiau LVAT yra pripažinęs, jog LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis duÅ¡u (žr. LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog bÅ«nant duÅ¡e jis buvo matomas kitų asmenų turi bÅ«ti vertinami neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę.

Asmens buvimas duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr. LVAT 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisė privačiai pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta, kad duÅ¡o patalpa buvo įrengta taip, kad pareiÅ¡kėjas galėjo privačiai pasinaudoti ja ir nepatirti nepatogumų dėl privatumo stokos.

Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimÄ , savęs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas bÅ«tų bÅ«tinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių dėl pažeisto jo privatumo naudojantis duÅ¡u ginčo laikotarpiu, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u buvo pažeista.

Todėl apibendrinant nurodytas aplinkybes bei LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl privatumo naudojantis duÅ¡u LukiÅ¡kių TI-K, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u per visÄ ginčo laikotarpį nuo 2018-06-10 iki 2019-05-31, įvertinus tai, kad turėjo teisę duÅ¡u naudotis vienÄ kartÄ per savaitę, buvo pažeistas viso 50 kartų (vienÄ kartÄ per savaitę suteikiant teisę 15 min. pasinaudoti duÅ¡u). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sÄ lygų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , jautė pažeminimÄ , patyrė stresÄ . Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį dėl minimalaus gyvenamojo ploto, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, duÅ¡u neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį);

į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mÄ stÄ , intensyvumÄ ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui minimalaus gyvenamojo ploto (1 para), privatumo naudojantis sanitariniais mazgais (356 paras), bei privatumo naudojantis duÅ¡u 50 kartų, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 1000 Eur.

Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas ir vienas, taip pat tai, kad kiti žymÅ«s ir labai neigiamai įtakoję pareiÅ¡kėjo bÅ«senÄ pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog bÅ«tent dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę sveikatos sutrikimai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais bÅ«tų kreipęsis raÅ¡tu į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais. Be to, Å¡iuo atveju nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 6000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra žymiai per didelė, neprotinga, neproporcinga ir neteisinga, neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų dėl nustatytų pažeidimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1000 Eur suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo L.S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui L.S.. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė