dd507a25-9c5d-43f0-8eda-170571a67f89 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė                                                                                                Nuorašas:Pranešėjas Algimantas Valantinas                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-712/2012Teisėjas Valdas Bugelevičius                         Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00105-2011-5                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:

                                  2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S2012 m. liepos 24 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Sigitos Bieliauskienės,sekretoriaujant Agnijai Lukoševič,dalyvaujant gynėjui advokatui Stasiui Lileikiui,nuteistajai M.

D.,nukentėjusiajai G. J., jos atstovui advokatui Romualdui DrakÅ¡ui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios M. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažinta kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 str. 1 d., ir nubausta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.IÅ¡ M. D. iÅ¡ieÅ¡kota G. J. naudai 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 1 000 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms atlyginti.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. D. buvo teisiama pagal G. J. kaltinimÄ už tai, kad 2011 m. spalio 27 d. keturiasdeÅ¡imt septyniems adresatams iÅ¡siuntinėjo „LaiÅ¡kÄ valdybos nariams, sekretorėms“, kuriame pateikė aiÅ¡kiai tikrovės neatitinkančiÄ ir Å¡meižikiÅ¡kÄ informacijÄ apie G. J.. LaiÅ¡ke buvo raÅ¡oma: <...tai, kad G. J. elgiasi netinkamai, stengiasi įvairiais bÅ«dais nepripažinti savo klaidų, klastoja dokumentus, meluoja, galiu įrodyti oficialiais dokumentais, kuriuos pateikiu prisegtuose failuose...Dėl Å¡io įvykio kreipiausi į teismÄ , ko pasekoje jai yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla (jai yra iÅ¡keltos trys baudžiamosios ir dvi civilinės bylos)...> Nukentėjusiosios G.

J. teigimu, tokiais teiginiais M. D. vieÅ¡ai ir melagingai apkaltino jÄ dokumentų klastojimu ir melagingai pareiÅ¡kė, kad asmeniÅ¡kai G. J. yra iÅ¡keltos trys baudžiamosios bylos. Tai M. D. padarė jau žinodama apie Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2011 m. spalio 3 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl dokumentų klastojimo, kuriame pažymėta, kad <...M. D. tik subjektyviais samprotavimais mano, kad pateiktuose teismui žiniaraščiuose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, tačiau prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas, o ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl veikos, kuri neturi nusikalstamos veikos požymių, turi bÅ«ti nutrauktas...>.Apeliaciniu skundu nuteistoji M.

D. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir bylÄ nutraukti. Skunde nuteistoji nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį apylinkės teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. IÅ¡ nuosprendžio turinio nėra aiÅ¡ku už kokių konkrečių žinių, kokiu laiku ir kokiu bÅ«du paskleidimÄ ji yra nuteista ir ar Å¡ios žinios sukėlė privalomus atsakomybei kilti padarinius. Pirmos instancijos teismas aiÅ¡kiai nenurodė kokie M. D. iÅ¡sakyti teiginiai laikytini Å¡meižikiÅ¡kais, o kokie ne.

Taip pat nedetalizavo kokia teismo neva pripažinta Å¡meižikiÅ¡ka informacija sukėlė privalomus atsakomybei kilti padarinius. Todėl, pasak apeliantės, vien dėl nuosprendžio turinio ydingumo jo negalima pripažinti teisėtu. Apeliantės teigimu, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuoroda į 3 iÅ¡keltas baudžiamÄ sias bylas jau žemina nukentėjusiÄ jÄ . Elektroninio laiÅ¡ko raÅ¡ymo momentui nukentėjusioji jau buvo atiduota teisiamajam posėdžiui, o vėliau ir nuteista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl esminės reikÅ¡mės padariniams negali turėti netikslus iÅ¡keltų baudžiamųjų bylų skaičius.

Svarbu Å¡iuo atveju yra tai, kad G. J. buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn , o vėliau nuteista. Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad nurodydama tiek baudžiamųjų, tiek civilinių bylų skaičių, nuteistoji, neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo, kažkuria prasme sutapatino G. J., kuri yra asmeniÅ¡kai atsakinga už Raudonojo kryžiaus draugijos veikla, su tyrimu dėl juridinio asmens veiklos. Apeliantė pažymi, kad ta aplinkybė, jog Å¡iuo metu galiojančiame baudžiamojo proceso įstatyme nėra sÄ vokos “iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ â€œ taip pat įrodo, kad nurodytas bylų skaičius buvo tik jos nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimas, kuriÄ ji pateikė, norėdama atkreipti dėmesį į Draugijos ir pačios G.

J. veiklos negeroves ir trÅ«kumus. Tokiu bÅ«du teismo iÅ¡vada, kad Å¡i nuomonė sukėlė neigiamas pasekmes G. J. yra nepagrįsta.  M. D. pažymi, kad iÅ¡ apylinkės instancijos teismo turinio yra neaiÅ¡ku ar jos teiginys kad „G. J. meluoja“ pripažintas Å¡meižikiÅ¡ku ar ne, tačiau bet kuriuo atveju minėtas teiginys negali bÅ«ti pripažintas Å¡meižikiÅ¡ku, kadangi tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia įsiteisėjęs 2012-02-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis. Pastaruoju konstatuota, kad G.

J. paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie M. D., vadinasi veikdama tiesiogine tyčia ji melavo. Pasak apeliantės, pirmos instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad sÄ voka „klastoja dokumentus“ gali bÅ«ti suprantama tik kaip užtraukianti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Lietuvių kalbos žodynas sÄ vokÄ â€žklastoti“ aiÅ¡kina kaip a) perdirbinėti, falsifikuoti; b)apgaudinėti, klaidinti. Taigi, Å¡i sÄ voka nebÅ«tinai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 300 str. 1 d.

Be to apeliantė nurodo, kad sakydama, jog nukentėjusioji klastojo dokumentus, ji vadovavosi Draugijos Kauno skyriaus internetiniame puslapyje paskelbta informacija, kuria ji neturėjo pagrindo abejoti ir kuri jos žiniomis iki šiol nėra paneigta, bei ikiteisminių tyrimų medžiagomis. Tuo tarpu žinomos informacijos perteikimas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantė pažymi, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-2-00167-11 G. J. prisipažino pakeitusi Raudonojo kryžiaus draugijos įstatus po jų priėmimo.

Taigi, bendrine prasme juos suklastojo. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje esanti Lietuvių klabos specialisto iÅ¡vada Nr. E-11-07, kurios apylinkės teismas nevertino, o pasirėmė grynai formaliu motyvu, kad bylos nagrinėjimo dienai minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau Å¡iai dienai LR Generalinės prokuratÅ«ros prokurorė panaikino nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-2-00167-11 atnaujino. M. D. nurodo, kad vadovaujantis Raudonojo kryžiaus draugijos įstatų 6.1. punkto 3 papunkčiu bei LR Visuomenės informavimo įstatymo 1 str. 73 d., G.

J., einanti draugijos generalinio sekretoriaus pareigas, yra viešas asmuo. Dėl pastarosios priežasties jai yra keliami didesni viešumo reikalavimai, susiję pirmiausiai su jos veikla, o iš kitos pusės suteikiantys teisę kitiems asmenims išsakyti savo nuomonę dėl viešojo asmens vykdomos veiklos. Pasak apeliantės, pirmos instancijos teismo išvada, kad nuomonės pareiškimas dėl viešojo asmens veiklos yra šmeižikiškos informacijos pateikimas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai.

Pasak apeliantės, tyčios jos veiksmuose nebuvimÄ Ä¯rodo tas faktas, kad savo nuomonę ji iÅ¡reiÅ¡kė tik Draugijai vadovaujantiems asmenims bei aktyviems jos nariams. Apeliantės teigimu, nepagrįsta yra ir apylinkės teismo iÅ¡vada, jog laiÅ¡ko raÅ¡ymo momentui ikiteisminiai tyrimai dviejose bylose buvo nutraukti ir kad ta aplinkybė įrodo jos tyčiÄ paskleisti Å¡meižikiÅ¡kas žinias. M. D. pažymi, kad nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯siteisėjo tik 2012-02-02 bei 2012-01-19 Vilniaus apygardos teismui iÅ¡nagrinėjus atitinkamus skundus.

Tokia padėtis suteikė pagrindÄ manyti, kad procesas dar nėra pasibaigęs ir dokumentų klastojimo faktai yra tiriami. Kartu apeliantė nurodo, kad net sutinkant su teismo iÅ¡vada, kad ji paskleidė Å¡meižikiÅ¡kÄ informacijÄ , negalima pripažinti, kad teismas jai paskyrė tinkamÄ bausmę. Pasak jos, paskirta bausmė nėra adekvati nei jo padarytai veikai nei jos turtinei padėčiai. Jos Å¡eimoje yra tik du darbingi asmenys bei trys iÅ¡laikytiniai. Tuo tarpu nepamatuotai didelės prievolės neatitinka bausmės tikslų ir paskirties, prieÅ¡tarauja proporcingumo ir teisingumo principams.

Teismo posėdžio metu apeliantė M. D. ir jos gynėjas S. L. prašė skundÄ patenkinti, nukentėjusioji G. J. bei jos atstovas – advokatas R.DrakÅ¡as prašė apeliacinį skundÄ atmesti.           Apeliacinis skundas tenkintinas.Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė BPK normas, reglamentuojančias apkaltinamojo nuosprendžio suraÅ¡ymo taisykles. Pagal BPK 305 str.1d.1p., apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas turi iÅ¡dėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes (padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).

Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas nurodė nukentėjusiosios G. J. kaltinimus M. D., o savo iÅ¡vados apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes aiÅ¡kiai neiÅ¡dėstė, nors kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, teismas sutiko ne su visais nurodytais kaltinimais. Pirmos instancijos teismo nuosprendžio analizė rodo, kad M. D. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2011 m. spalio 27 d. keturiasdeÅ¡imt septyniems adresatams iÅ¡siuntinėjo „LaiÅ¡kÄ valdybos nariams, sekretorėms“, kuriame pateikė aiÅ¡kiai tikrovės neatitinkančiÄ ir Å¡meižikiÅ¡kÄ informacijÄ apie G.

J., t.y. tyčia paskleidė apie G. J. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog jos atžvilgiu yra iÅ¡keltos dvi baudžiamosios bylos ir kad ji meluoja, bei klastoja dokumentus.Pirmos instancijos teismas nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes grindė teismo posėdžių metų iÅ¡tirtais įrodymais, t.y. nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismas nurodė, kad M. D. laiÅ¡ke iÅ¡sakė konstatuojamojo pobÅ«džio teiginius, o ne nuomonę, todėl privalėjo patikrinti informacijos teisingumÄ .

Neturėdama jokiais realiais faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumÄ , suvokė, kad paskleistos žinios pažemins G. J. kaip asmenį ir kaip Draugijos vadovę. M. D. tai padarė suvokdama, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimÄ nukentėjusiÄ ja, neigiamai paveikti jos tolimesnę veiklÄ ir to siekė. Teismo manymu paskleisdama informacijÄ , kad G. J. klastojo dokumentus (darbo sutartį ir žiniaraščius) M. D. žinojo, kad ikiteisminis tyrimas pagal jos pareiÅ¡kimÄ yra nutrauktas nes tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-00647-11 esantis jos skundas.

Paskleisdama informacijÄ , kad G. J. klastojo Draugijos įstatus, ji nesistengė patikrinti informacijos tikrumo, vildamasi, kad tai tiesa. Paskleisdama žodžius „melavo“, „nesistengia pripažinti savo klaidų“, M. D. vertino G. J. asmenybę vartodama visuomenėje neigiamÄ vertinimÄ turinčius žodžius, kurie paėmus viso LaiÅ¡ko kontekstÄ , tik papildė Å¡meižikiÅ¡kus kaltinimus. Teisėjų kolegija mano, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia pirmos instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

PrieÅ¡ingai – teisėjų kolegijos nuomone M. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl iÅ¡teisintina.Pirmos instancijos teismas nurodė, kad M. D. iÅ¡sakytus teiginius, tokius, kaip <... elgiasi netinkamai, stengiasi įvairiais bÅ«dais nepripažinti savo klaidų ... meluoja.... >, nepripažįsta Å¡meižikiÅ¡kais, kadangi Å¡ie bendrojo pobÅ«džio teiginiai negali bÅ«ti objektyviai patikrinti ir nesukelia tokių neigiamų pasekmių. Teismas nurodė, jog „ analizuojant iÅ¡sakytų žodžių kontekstÄ , matyti, kad M.

D. siekė sukurti neigiamÄ nukentėjusiosios vertinimÄ , tačiau Å¡ie teiginiai nelaikytini Å¡meižikiÅ¡kais“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada dėl nurodytų teiginių vertinimo ir plačiau dėl jų nepasisako.          Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informacijÄ bei idėjas, tačiau įgyvendinant Å¡ias teises neturi bÅ«ti pažeistos kito žmogaus teisės. Kartu Konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tiksliÄ informacijÄ , jeigu jis tai padarė sÄ Å¾iningai klysdamas.

Tiek Konvencijoje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiÅ¡kos laisvė gali bÅ«ti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę ar ginti konstitucinę santvarkÄ . Griežčiausia saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamÄ jos įgyvendinimÄ , kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei vieÅ¡uosius interesus.

Vienas aktualiausių saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. IÅ¡ esmės, kiekvienÄ kartÄ ginant vienÄ Å¡ių vertybių (saviraiÅ¡kos laisvę bei asmens garbę ir orumÄ ), neiÅ¡vengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylÄ , teismas privalo priimti tokį sprendimÄ , kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų Å¡ių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrÄ . Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ saviraiÅ¡kos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi bÅ«ti bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, bet atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį baudžiamoji atsakomybė turi bÅ«ti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputacijÄ (EŽTT sprendimas A.

A. prieÅ¡ PortugalijÄ ). Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, iÅ¡naudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones.Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje analizuojamo LaiÅ¡ko sukÅ«rimo aplinkybes, jo platinimo ratÄ ir nurodytų teiginių paskleidimÄ , atsiradusias pasekmes, nuteistosios tyčios turinį, darytina vienareikÅ¡mė iÅ¡vadÄ , kad baudžiamoji atsakomybė negali bÅ«ti pripažinta proporcinga priemone, t.y.

M. D. veika negali bÅ«ti pripažinta nusikalstama.Pažymėtina, kad laiÅ¡kas buvo sukurtas ir iÅ¡platintas tarp 47 Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos narių. BÅ«tent Å¡ioje organizacijoje anksčiau dirbo laiÅ¡ko autorė M. D.. LaiÅ¡ko turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo laiÅ¡ku buvo siekiama ne paniekinti ir pažeminti nukentėjusiÄ jÄ , bet laiÅ¡ko autorės manymu pavieÅ¡inti tam tikras nukentėjusiosios G. J. savybes bei veiklos faktus dėl kurių ji negali vadovauti organizacijai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apie kitÄ Å¾mogų paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, arba Å¡meižė asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ .

Å meižimo objektas, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje, yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi Å¡meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumÄ . Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui.

Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ , kitas visuomenės informavimo priemones. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Taigi baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, perdavusiam LR BK 154 straipsnyje nurodyto pobÅ«džio žinias.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, kurių egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Teisėjų kolegijos nuomone paskleista žinia, kad „G. J. atžvilgiu yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos ir kad ji meluoja bei klastoja dokumentus“, kaip kad nurodo nustatęs pirmos instancijos teismas, atsižvelgiant į šias žinias patvirtinančius duomenis bei informacijos šaltinius, negali būti vertinama kaip šmeižimas. Šiuo atveju nepakanka vien nukentėjusiosios suvokimo, bet būtina nurodyti ir objektyvius duomenis, patvirtinančius nuteistosios tyčios turinį. Teisės doktrinoje laikoma, kad paskleista informacija, jog žmogus padarė nusikalstamas veikas, klastojo dokumentus ir pan., yra konkreti, o jos turiniu turi būti faktai, kuriuos galima patikrinti.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, byloje yra duomenų, kad apeliantė nurodė ne melagingÄ informacijÄ , o rėmėsi tam tikra informacija. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmos instancijos teismas plečiamai interpretavo bÅ«tinybę preciziÅ¡kai tiksliai nurodyti tam tikras aplinkybes. Šiuo atveju Å¡meižtu buvo pripažinta tai, kad netiksliai buvo nurodytas „iÅ¡keltų bylų skaičius“. Kaip kad nurodė nuteistoji M. D. raÅ¡ydama LaiÅ¡kÄ ji rėmėsi vieÅ¡ai prieinama informacija, kuriÄ rado įėjusi į Draugijos Kauno skyriaus internetinį tinklapį www.kaunoskyrius.lt.

Å iame internetiniame puslapyje ji rado ir atsisiuntė penkis dokumentus, kuriais rėmėsi raÅ¡ydama minėtÄ LaiÅ¡kÄ . Pirmas buvo 2011 m. sausio 26 d. sudarytas dokumentas, kuriame paraÅ¡ytas trijų asmenų skundas Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai dėl G. J. dokumentų klastojimo. Å iame dokumente pareiÅ¡kėjai raÅ¡o, jog G. J. suklastojo įstatus, kuriuos priėmė suvažiavimas 2010 m. kovo 5 d. Antrasis dokumentas buvo sudarytas 2011 m. vasario 22 d. Jame paraÅ¡ytas 2011 m. sausio 26 d. dokumento patikslinimas, kuriame iÅ¡vardintas tikslus įstatų klastojimo atvejis, nurodyti tikslÅ«s žodžiai, sakiniai, buvo pridėtas prokuroro A.

M. dokumentas. Taip pat internetiniame puslapyje buvo pateiktas 2011 m. vasario 24 d. sudarytas dokumentas, kuriame Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra pareiÅ¡kėjų praÅ¡o patikslinti skundÄ dėl galimo įstatų klastojimo. Be to, internetiniame puslapyje buvo pateiktas 2011 m. kovo 3 d. sudarytas dokumentas, kuriame Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra praneÅ¡a, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl dokumentų klastojimo. Penktas dokumentas, kurį rado internetiniame puslapyje www.kaunoskyrius.lt, buvo 2011 m. gegužės 12 d.

Draugijos Kauno skyriaus praneÅ¡imas apie Draugijos esamÄ situacijÄ , kuriame paraÅ¡yti visi Å¡ie aukščiau paminėti teiginiai. Visa tai, M. D. nuomone, rodė, kad G. J. klastojo dokumentus. Visi Å¡ie dokumentai yra Å¡ioje byloje ir buvo analizuoti, pirmos instancijos teismui padarant iÅ¡vadÄ , kad LaiÅ¡ko raÅ¡ymo dienai M. D. pateikdama informacijÄ apie „dokumentų klastojimÄ â€œ Å¡ios informacijos nepatikrino, todėl teismo manymu nuteistoji paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ Å¡meižikiÅ¡kÄ informacijÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nuomone, kad sÄ voka „klastoja dokumentus“ negali bÅ«ti suprantama ir vertinama vien kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę sukeliantis neigiamas veiksmas.

Pateikti dokumentai leidžia kalbėti apie platesnį Å¡ios sÄ vokos kontekstÄ . Netgi ir kalbant apie dokumentų klastojimÄ â€žbaudžiamosios teisės prasme“ paminėtinas Å¡ios bylos faktas , kad 2012 05 04 nutarimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorė panaikino nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir dėl galimo Draugijos įstatų klastojimo atnaujino ikiteisminį tyrimÄ . Apeliacinio bylos nagrinėjimo proceso metu nuteistoji pateikė 2011 06 13 internetinio leidinio ekonomika.lt publikacijÄ â€žNeskaidrus Raudonojo Kryžiaus dosnumas“, kurioje taip pat nurodoma apie tai, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai iÅ¡keltos dvi baudžiamosios bylos ir dvi civilinės bylos.

Anot nuteistosios jos LaiÅ¡ko, dėl kurio ji ir buvo nuteista, turinį lėmė ir Å¡ios publikacijos informacija. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylÄ bei priimant nuosprendį, paminėto Generalinės prokuratÅ«ros prokurorės dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo nebuvo, kaip teismui nebuvo pateikta ir paminėta publikacija, tačiau tai neužkerta kelio Å¡iuos dokumentus vertinti apeliacinės instancijos teismui.Å ie ir kiti paminėti duomenys apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys, jog M.

D. nepadarė nusikalstamos veikos. M. D. paminėtame laiÅ¡ke nurodė ne tikrovės neatitinkančiÄ bet netiksliÄ informacijÄ , ir jos veika negali bÅ«ti laikoma nusikalstama, nes kaip jau buvo minėta Å¡meižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Å ios bylos kontekste paminėtina ir kita aplinkybė. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .

Å meižimas – tai ne tik paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos bet ta informacija galimai turi paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å ioje byloje iÅ¡vada, kad LaiÅ¡ke paskleista informacija galėjo paniekinti ar pažeminti G. J. ar pakirsti pasitikėjimÄ ja, faktiÅ¡kai buvo pagrįsta pačios nukentėjusiosios parodymais ir loginiu manymu apie tokios galimybės egzistavimÄ . Tuo tarpu nuteistoji nuosekliai aiÅ¡kino, kad jos tikslas buvo atkreipti Draugijos narių dėmesį į G.

J. veiklos negeroves ir trÅ«kumus. Kiti bylos duomenys tai ir patvirtina. Taip byloje apklausti liudytojai N. Č., R.K. D., R. V. ir kt. nurodė, kad ir po Å¡io laiÅ¡ko nuomonės apie G. J. nepakeitė ir charakterizavo jÄ tik teigiamai. Dar daugiau, draugijos pirmininkas R.K. D. nurodė, kad ir kiti darbuotojai, pažinodami G. J. Å¡io laiÅ¡ko nesureikÅ¡mino. Tokiu bÅ«du laiÅ¡ko iÅ¡platinimas tik G. J. pažįstantiems asmenims, žinantiems apie vykstančius konfliktus Draugijoje, negalėjo nei paniekinti ar pažeminti G.

J. , nei pakirsti pasitikėjimÄ ja, tad ir Å¡ia prasme nusikalstamos veikos – Å¡meižimo – sudėtis pilnai realizuota nebuvo.             Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. D. kalta įvykdžius LR BK 154 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ Å¡meižimÄ , netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .           Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 04 26 nuosprendis, M.

D. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 154 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo M. D. iÅ¡teisintina, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė: Nuteistosios M. D. apeliacinį skundÄ patenkinti.Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 04 26 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį.M.

D. pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Algimantas Valantinas Teisėjai                                                                                                                     Jolanta Čepukėnienė                                                                                                                                   Sigita Bieliauskienė Nuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas                                           Algimantas Valantinas