dd503a00-b02e-4dec-bf7b-b6f5e58977eb · Vilniaus apygardos teismas

nutartis

                                                                                   Civilinė

byla Nr.2S-594-611/2010Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.4.; 124.3.; 124.2.9.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, kolegijos teisėjų Dalios ViÅ¡inskienės ir Marijono Greičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio

4 d. nutarties civilinėje byloje pagal Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č., trečiajam asmeniui notarei L. Š. dėl potvarkių panaikinimo iš dalies, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1) atnaujinti

procesÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008 pagal Vilniaus rajono

vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei,

Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č., trečiajam asmeniui notarei L. Š. dėl

Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkio Nr. 26 panaikinimo dalyje dėl R. Č. papildomai skirto 500 kv. m namų valdos žemės sklypo ir Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkio Nr. 1333p panaikinimo dalyje dėl R. Č. leisto pirkti papildomai skirto 500 kv. m namų valdos žemės sklypo bei dėl 1993-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo

sutarties, reg. Nr. 2550, pripažinimo negaliojančia dalyje dėl papildomai R. Č. skirto 500 kv. m namÄ valdos žemės sklypo, esančio

Vilniaus r,, BuivydiÅ¡kių apyl., ZujÅ«nų k.; 2) pakartotinai iÅ¡nagrinėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylÄ , panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-12-10 sprendimÄ ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-11 sprendimu patenkino Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį ir panaikino BuivydiÅ¡kių apylinkės virÅ¡aičio 1992-07-27 potvarkį Nr. 26 dalyje dėl R. Č. papildomai skirto 500 kv. m namų valdos žemės sklypo; panaikino Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkį Nr. 1333 p dalyje dėl R. Č. leisto pirkti papildomai skirto 500 kv. m. namų

valdos žemės sklypo; pripažino negaliojančia dalyje dėl papildomai R. Č. skirto 500 kv. m namų valdos žemės sklypo žemės sklypo

1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2550, sudarytÄ tarp Vilniaus rajono savivaldybės ir R. Č., kuria R. Č. įsigijo namų valdos žemės sklypÄ , esantį Vilniaus r., BuivydiÅ¡kių apyl., ZujÅ«nų k., skl. Nr. 516; atsakovo R. Č. atžvilgiu taikė restitucijÄ natÅ«ra - priteisė valstybės naudai iÅ¡ 2000 kv.m žemės sklypo, unikalus Nr.4110-0700-0461, esančio Vilniaus r., ZujÅ«nų k., dalį dėl papildomai

R. Č. skirto 500 kv.m žemės sklypo ir kt. (II t., b.l. 51-58). Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo R. Č. apeliacinį skundÄ , 2008-12-10 sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ - Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas prašė atnaujinti procesÄ byloje LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį, padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ . Nurodė, kad žemės sklypų skyrimo tvarka individualių namų statybai tapo negalima miestų teritorijose nuo 1992-02-07, kitose vietovėse - nuo 1992-03-15, o ginčijami aktai buvo priimti 1992-07-27. Žemės reformos įstatymo 4 str. l d. nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, todėl papildomas žemės sklypas R. Č. galėjo bÅ«ti projektuojamas laisvo valstybinio fondo žemėje, parengus žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , tačiau to padaryta nebuvo. Å iuo atveju buvo pažeista viena iÅ¡ Konstitucijos saugomų vertybių – teisė netrukdomai ir laisvai naudotis keliu, todėl valstybinės žemės suteikimÄ ir naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai pažeidžia valstybės, o kartu ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Mano, kad byloje esantys įrodymai prieÅ¡tarauja sprendime padarytai iÅ¡vadai dėl vieÅ¡ojo intereso nebuvimo.

Atsakovas R. Č. su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ nesutiko, nurodė, kad toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti paduotas, nes praÅ¡oma panaikinti apeliacinės instancijos sprendimÄ ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ , be to, nenurodoma kaip buvo pažeistos teisės normos. Taip pat pažymėjo, kad jo kaimynė Lisauskienė yra Generalinės prokuratÅ«ros prokurorė, todėl Å¡i aplinkybė galėjo įtakoti ir praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ atsiradimÄ .

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas prašė netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo, paaiškino, kad nuo sklypo pardavimo praėjo beveik 20 metų, Vyriausybės atstovas pardavė tuomet apie 1000 ha žemės Vilniaus rajone. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas L. L. servituto nenustatė.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepimu su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu sutiko, nurodydama, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ atmesti Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį, padarė aiÅ¡kius materialinės teisės normų taikymo pažeidimus (Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio, 13 straipsnio l dalies l ir 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 nuostatas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu galimas tik dėl įsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių), kurios iÅ¡nagrinėtos apeliacine tvarka ir įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties priėmimo dienÄ , jei sprendimas (nutartis) nėra panaikintas. Be to, praÅ¡yme nebuvo nurodyta Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime padarytų klaidų.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ atmetė. Teismas pažymėjo, kad civilinė byla buvo iÅ¡kelta pagal Vilniaus rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį ir buvo iÅ¡nagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nustatė, jog kasacine tvarka LR CPK nustatytais terminais apeliacinės instancijos teismo sprendimas nebuvo apskųstas. Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras iÅ¡ esmės sutiko su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nenustatė LR CPK 346 str. numatytų pagrindų bylos peržiÅ«rėjimui kasacine tvarka ir atsisakė realizuoti savo teisę - skųsti šį įsigaliojusį teismo sprendimÄ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. LR CPK 370 str.

3 d. numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesÄ nustatęs, kad praÅ¡ymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto LR CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžia CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kuris numato, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo  peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. IeÅ¡kovas praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ minėtame punkte numatytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiÅ«rėti apeliacine tvarka. Teismas pažymėjo, kad nurodytu pagrindu atnaujinti procesÄ galima tik tuo atveju, kai aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje). Nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2008-12-10 sprendimu pirmosios instancijos 2008-04-11 sprendimÄ Â panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ . Nurodė, kad praÅ¡yti atnaujinti procesÄ LR CPK 366 str.1 d. 9 p. numatytu pagrindu galima tik dėl įsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų, kurie iÅ¡nagrinėti apeliacine tvarka ir įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties priėmimo dienÄ , jei sprendimas (nutartis) nėra panaikinti. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nurodė, kad klaidÄ padarė ne pirmÄ jÄ instancija bylÄ nagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas, o apeliacine instancija sprendimÄ peržiÅ«rėjęs Vilniaus apygardos teismas. Teismas pabrėžė, jog patenkinus tokį praÅ¡ymÄ , susidarytų situacija, kad atnaujinus procesÄ byloje, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti Vilniaus apygardos teismo (t.y. aukÅ¡tesnės instancijos teismo) sprendimo teisėtumÄ , tačiau LR CPK nesuteikia galios pirmosios instancijos teismui panaikinti aukÅ¡tesnės instancijos teismo priimto sprendimo.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės

teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį ir atnaujinti procesÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje

Nr. 2-468-341/2008. Mano, kad teismo

nutartis nepagrįsta, kadangi buvo priimta netinkamai įvertinus subjekto, galinčio inicijuoti proceso atnaujinimÄ ,

sÄ vokÄ , paties proceso atnaujinimo instituto tikslus ir esmę, nukrypus nuo formuojamos teismų praktikos civilinėse bylose dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas nurodė, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė inicijuoti proceso atnaujinimo procedÅ«rÄ grindžiama ne tik LR CPK 356 str. 2 d. nuostata, bet ir ProkuratÅ«ros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p., 19 str., kuriuose

įtvirtinta prokuroro pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. Dėl to kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , generalinis prokuroras

gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ . Mano, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad patenkinus generalinio prokuroro praÅ¡ymÄ , susidarytų situacija, jog pirmosios instancijos

teismas spręstų aukÅ¡tesnės instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ , nors LR CPK nesuteikia tokios galios pirmos instancijos

teismui, nepagrįstas ir reikštų, jog generalinis prokuroras negali pasinaudoti teise, numatyta CPK 356 str. 2 d., 366 str. l d.

9 p., bei pareiga, numatyta ProkuratÅ«ros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p., 19 str. 2 d. l p., t.y. paduoti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo tame tarpe ir dėl sprendimų (nutarčių), peržiÅ«rėtų apeliacine tvarka. Be to, tokios iÅ¡vados prieÅ¡tarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėj byloje Nr.3K-3-2004/2008). Apeliantas pažymėjo, jog proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebÅ«tų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti

teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad pats proceso atnaujinimo pagrindas turi bÅ«ti vertinamas, atsižvelgiant į tai ar jis sudaro pagrindÄ atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Taip pat pabrėžė, jog Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių

apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius prašymus dėl proceso atnaujinimo,

tikrinti, ar ankstesniame procese nebuvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Ši tarptautiniame dokumente įtvirtinta teisės norma reiškia, kad akivaizdus neteisėtumas turi būti pašalintas iš teismo baigiamojo akto.

IeÅ¡kovas Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė apelianto skundÄ tenkinti, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį ir atnaujinti procesÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. Mano, jog apelianto iÅ¡dėstyti motyvai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, netinkamai įvertino paties proceso atnaujinimo instituto tikslus ir esmę, yra pagrįsti.

Atsakovas R. Č. praÅ¡o palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodė, jog proceso atnaujinimas – tai iÅ¡imtinė teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas negali panaikinti aukÅ¡tesnės instancijos teismo byloje priimto sprendimo (LR CPK 371 str.). Nurodė, jog pagal LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. yra atnaujinamas siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo klaida. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog vieÅ¡ojo intereso buvimas nebuvo byloje įrodytas. Dėl teisės normos taikymo klaidos – nurodė, jog atsakovas ir valstybės atstovas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, jog sklypas ateityje taps kelio atkarpa tarp žemės sklypų. Iki Å¡iol nėra detalaus ginčo teritorijos plano, iÅ¡skyrus vienintelį 1986 m. generalinį teritorijos planÄ , iÅ¡ kurio buvo matyti, jog prieÅ¡ais atsakovui skirtÄ Å¾emės sklypÄ jokių sklypų individualių namų statyboms suformuota nebuvo. Todėl nebuvo ir aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė su atskiruoju skundu nesutiko, prašė palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nurodo, jog atskirasis skundas nepagrįstas, mano jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios

instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ pakeisti ar panaikinti atskirajame skunde nurodytos

aplinkybės prielaidų nesudaro (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Dėl LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo institutÄ reglamentuojančios teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant į Å¡io instituto tikslus ir uždavinius, pažymint, jog Å¡is iÅ¡imtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės iÅ¡taisyti, tačiau tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir

pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų. Kartu

teismų praktika, aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ , suformuota taip, kad

Å¡is neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ . PrieÅ¡ingas

traktavimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu. Kita vertus, bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis

leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikÅ¡mė teikiama ne formaliajam

procesinio sprendimo, dėl kurio peržiÅ«rėjimo siekiama atnaujinti bylos procesÄ , teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui.

LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu procesas gali bÅ«ti atnaujintas tik esant visoms žemiau nurodytoms sÄ lygoms: a) procesinis sprendimas

nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, iÅ¡skyrus, kai praÅ¡ymÄ Å¡iuo pagrindu pateikia Generalinis prokuroras; b) teismas sprendime padarė aiÅ¡kiÄ materialinės ar proceso teisės normos

taikymo klaidÄ ; c) Å¡i teisės taikymo klaida turi bÅ«ti esminė, t.y. tokia, kuri sprendimÄ daro galimai neteisėtÄ bei

nepagrįstÄ , ir tokiÄ klaidÄ bÅ«tina iÅ¡taisyti – sprendimÄ (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Pažymėtina, jog Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad aiÅ¡ki teisės normos (tiek proceso, tiek materialiosios teisės) taikymo klaida, kuri gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios ir bÅ«tinos taikyti nuostatos netaikymas arba jos netinkamas taikymas, yra vertinamoji sÄ voka, dėl kurios egzistavimo sprendžia praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nagrinėjantis teismas. Be to, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, teismas patikrina, ar praÅ¡ymas paduotas įstatyme nustatytu terminu (LR CPK 368 str. 1d.), ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka iÅ¡samios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikÅ¡tų pakartotinį bylos

nagrinėjimÄ , kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesÄ priėmimo ir bylos nagrinėjimo LR CPK 370 str. 4 d. nustatyta

tvarka. Taigi teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik

patikrina, ar yra procesinės prielaidos užbaigtam įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu procesui atnaujinti, tačiau

nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti visus pateiktus įrodymus, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina apeliantas (pareiškėjas). Kita vertus, LR CPK 370 str. 3 d. nustatyta

galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , ir apeliantas Å¡ia

galimybe pasinaudojo.

Nagrinėjamoje byloje LR generalinis prokuroras, motyvuodamas vieÅ¡ojo intereso gynimu, procesÄ užbaigtoje civilinėje byloje praÅ¡o atnaujinti tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto apygardos teismas, panaikindamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimÄ bei atmesdamas Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį, padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas vieÅ¡Ä jį interesÄ ir Žemės reformos įstatymo 4 str., 13 str., Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 str., Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 str. nuostatas, LR CPK 176 str., 185 str. 1 d.

Kitaip tariant, LR Generalinio prokuroro vertinimu, Å¡iuo atveju buvo pažeista viena iÅ¡ Konstitucijos saugomų vertybių – teisė netrukdomai ir laisvai naudotis keliu, todėl valstybinės žemės suteikimÄ ir naudojimÄ reglamentuojančių aktų pažeidimai pažeidžia valstybės, o kartu ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Mano, kad byloje esantys įrodymai prieÅ¡tarauja sprendime padarytai iÅ¡vadai dėl vieÅ¡ojo intereso nebuvimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtinta teisės norma, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, į teisinių santykių apibrėžtumo principÄ , neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, t.y.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ Å¡iuo pagrindu turi teisę paduoti tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių), nepriklausomai nuo to ar jie buvo peržiÅ«rėti apeliacine tvarka, tačiau kaip matyti iÅ¡ apelianto atskirojo skundo, nagrinėjamu atveju praÅ¡oma atnaujinti procesÄ dėl apeliacinės instancijos teismo sprendime tariamai padarytos teisės taikymo klaidos. Ä®siteisėjęs apeliacinės instancijos teismo sprendimas gali bÅ«ti apskųstas kasacine tvarka (LR CPK 340 str.).

Pažymėtina, jog LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. procesas gali bÅ«ti atnaujinamas tik tuo atveju, kai yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida pirmosios instancijos teisme, o Å¡iuo atveju pirmosios instancijos – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2008-12-10sprendimu, kuris nebuvo skųstas kasacine tvarka, nors apeliantas ir nurodė, jo manymu, apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytus teisės normų taikymo pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos teismų praktikos skundžiamoje nutartyje nurodė, jog negali bÅ«ti atnaujinamas procesas byloje, kadangi praÅ¡oma atnaujinti procesÄ ne dėl pirmosios instancijos teismo sprendime, o dėl apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytos aiÅ¡kios teisės taikymo klaidos, prieÅ¡ingu atveju kasacijos institutas prarastų prasmę, o proceso atnaujinimo institutas galėtų bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ .

Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodomos LR prokuratūros įstatymo normos nepaneigia LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. normoje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindo ribų. Apelianto nurodomos LR prokuratūros įstatymo normos turi būti taikomos atsižvelgiant į LR CPK 366 str.

1 d. 9 p. nustatytÄ pagrindÄ ir jo ribas ir neturi taikymo pirmenybės. Prokuroro teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ nėra absoliuti, ji turi bÅ«ti įgyvendinama atsižvelgiant į kitus teisės aktus ir laikantis juose nustatytos tvarkos.

Dėl CPK 368 str. 1 d. įtvirtintų procesinių terminų eigos pradžios.

Paduodant praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, LR CPK 368 str. nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento,

kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo

klaidÄ , jei asmuo ar jo atstovas dalyvavo paskelbiant teismo sprendimÄ , nes LR CPK 51 str. 2 d. nustatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad atstovaujamojo dalyvavimas procese yra bÅ«tinas(Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

D. T. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-641/2005), arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas LR CPK 275 str. 1 d. nustatyta tvarka šaliai ar tretiesiems asmenims,

neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas.

Viena bÅ«tinųjų sÄ lygų procesui atnaujinti – CPK 368 str. 1 d. nustatytas

trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ . Teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl

proceso atnaujinimo, be kita ko, privalo patikrinti ar praÅ¡ymas paduotas nepraleidus minėto 3 mėnesių termino (LR CPK 370 str. 3 d.), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl atskirojo skundo pagrįstumo ir Å¡iuo aspektu. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų (CPK 7 str.) laikymÄ si, užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai, rÅ«pindamasis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodė, jog įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas jam turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2009-06-01, kai prokuratÅ«ra gavo iÅ¡ L. L. praÅ¡ymÄ , kuris nurodė, jog prokuratÅ«ra netinkamai gynė vieÅ¡Ä jį interesÄ , neparuošė kasacinio skundo, todėl byla liko neiÅ¡nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinį buvo pareiÅ¡kęs prokuroras, kuris prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ turėjo nustatyti, ar ginčijami aktai, jo nuomone, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ir/ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

BylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme dalyvavo prokuroras, apie priimtÄ apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ prokurorui buvo žinoma, kasacine tvarka neskundė. Tai, kad praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pateikė LR generalinis prokuroras, nekeičia esmės ir negali keisti termino praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo eigos pradžios. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta LR CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino paskirtis. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuriÄ praÅ¡o panaikinti apeliantas po proceso atnaujinimo, priimta yra 2008-12-10, o praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ teismui pateiktas 2009-07-08, todėl apeliantas praleido 3 mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Duomenų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad prokurorui, kaip institucijai, L. L. praÅ¡yme nurodė kokias nors naujas pareiÅ¡kėjui nežinomas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindÄ skaičiuoti praÅ¡ymo padavimo terminÄ nuo 2009-06-01. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus LR CPK 368 str.

1 d. nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatė, todėl ir dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesÄ byloje.

Pažymėtina, kad apelianto nurodytos kasacinio teismo išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje

Nr.3K-3-204/2008) dėl teismo sprendimo nepagrįstumo vienoje byloje savaime nereiškia, kad sprendimas, taikant tuos pačius įstatymus, kitoje byloje taip pat yra

nepagrįstas, nes kasacinis teismas pasisako dėl teisės taikymo kiekvienoje

konkrečioje civilinėje byloje, atsižvelgdamas į joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2005). Be to, apelianto nurodomoje byloje nesutampa faktinės bylos aplinkybės ir apelianto nurodoma byla nebuvo nagrinėjama šioje byloje iškeltu aspektu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Andžej Maciejevski

Teisėjai                                                                                                            Dalia

Višinskienė

                                                                                                                       Marijonas

Greičius