dd4da8a2-548e-470a-9e00-483e5fa6865a · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1015-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09337-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.;3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Austa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Austa“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R.

V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Eikos statyba“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė ieškinį, kurį patikslinusi prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Austa“ priteisti 1167,84 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad: 1.1. atsakovės darbuotojai 2019 m. gruodžio 18 d.

Polocko g./Zarasų g. Vilniuje, vykdydami žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, todėl pažeidė ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį kabelį; 1.2. atsakovė neturėjo ieÅ¡kovės leidimo/sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose, į darbų vykdymo vietÄ nebuvo iÅ¡kviestas ieÅ¡kovės atstovas, kuris parodytų 10 kV kabelių linijos MT846-MT1987 (toliau – Kabelis) trasÄ .

Todėl atsakovė pažeidė Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų įstatymo 2 straipsnio 41 punktÄ , Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 12 punktÄ , Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintų Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 40 punktÄ , ignoruodama bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (neteisėti veiksmai); 1.3. 2019 m. gruodžio 28 d. atsakovei ir ieÅ¡kovės darbuotojui dalyvaujant suraÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos padarymÄ , kurį pasirašė trečiasis asmuo R.

V., pripažindamas, kad vykdant žemės kasimo darbus jis pažeidė ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį Kabelį; 1.4. ieÅ¡kovės paskaičiuota materialinė žala sudaro 1 167,84 Eur. Tikslu paÅ¡alinti atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ buvo kreiptasi į rangovÄ UAB „Elektra ir Co“, pastaroji 2019 m. gruodžio 31 d. surašė atliktų darbų aktÄ Nr. EU-OTRTP-1911654, kuriuo remiantis buvo paskaičiuotas žalos dydis. IeÅ¡kovės papildomas iÅ¡laidas sudaro ir operatyvinio bÅ«rio nuvykimas į įvykio vietÄ , kuris pagrindžiamas 2019 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktu; 1.5. pagal atsakovės pateiktÄ Statybos rangos sutartį atsakovė yra rangovė, o trečiasis asmuo UAB „Eikos statyba“ – užsakovė.

Atsakingiems ieÅ¡kovės darbuotojams nuvykus į įvykio vietÄ buvo nustatyta, kad bÅ«tent atsakovės, o ne UAB „Eikos statyba“ darbuotojai vykdydami žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Be to, nei atsakovė, nei UAB „Eikos statyba“ nesikreipė į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ Å¾emės kasimo darbų vykdymui, neinformavo ieÅ¡kovės apie tokių bÅ«simų darbų atlikimo laikÄ , todėl ieÅ¡kovė negalėjo numatyti apie tuo metu atsakovės ketinamus vykdyti darbus, dėl kurių atlikimo susitarė su UAB „Eikos statyba“.

Atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl jai puikiai žinoma, kada ir kokiais pagrindais privalo informuoti ieÅ¡kovę apie atliekamus darbus elektros tinklų apsaugos zonose, kada reikia gauti ieÅ¡kovės leidimus; 1.6. atsakingam atsakovės darbuotojui ieÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu siuntė raginimus atlyginti padarytÄ Å¾alÄ per 30 dienų, tačiau žala atlyginta nebuvo.

2. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad: 2.1 atsakovės su generaliniu rangovu UAB „Eikos statyba“ sudarytos 2019 m. gruodžio 10 d. Statybos rangos sutarties Nr. ES-2069-2019/12/10-AU (toliau – Rangos sutartis) pagrindu buvo atliekami daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), aplinkos sutvarkymo darbai. Atsakovei (jos darbuotojams) nebuvo pateikta jokia informacija apie statybvietėje galimai esančius požeminius elektros energijos kabelius, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad tokie elektros energijos kabeliai gali būti statybvietėje.

Be to, remiantis 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-309 patvirtintų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 159 punktu, kabelis turėjo bÅ«ti užkastas mažiausiai 70 cm gylyje, tačiau Å¡iuo atveju kabelis buvo gerokai mažesniame gylyje. Atsakovė įvykio vietoje atliko kelio paruoÅ¡imo asfaltavimui bei asfaltavimo darbus, o tokiems darbams atlikti atsakovė jokių kasimo darbų didesniame nei 30 cm gylyje neatlieka; 2.2 atsakovė negali bÅ«ti laikoma kalta už kabelio pažeidimÄ , kadangi apie jo buvimÄ nežinojo, o kabelis buvo netinkamame gylyje.

Todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir yra kalta dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos; 2.3 ieÅ¡kovė nepateikė jokios informacijos bei įrodymų apie pažeistÄ kabelį, jo vietÄ , t. y. kur jis buvo, kad atsakovės darbuotojo darbai buvo atliekami apsaugos zonoje, kabelio nutiesimo aplinkybes bei matavimų iÅ¡ įvykio vietos dėl kabelio buvimo gylio. 2.4. kadangi atsakovė buvo subrangovė ir jai nėra žinoma, ar generalinis rangovas UAB „Eikos statyba“ atliko STR 40 punkte nurodytus veiksmus; 2.4 ieÅ¡kovės iÅ¡laidos operatyvinio bÅ«rio nuvykimui į įvykio vietÄ nepagrįstos, kadangi atliktų darbų aktas nėra tinkamas įrodymas iÅ¡laidoms pagrįsti.

3. Tretieji asmenys R. V. ir UAB „Eikos statyba“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės UAB „Austa“ 1167,84 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1167,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas pažymėjo, kad neteisėtais veiksmais gali bÅ«ti pripažįstamas prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bei bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas. Ä®vertinęs teisinį reglamentavimÄ , tarp jų STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ V skyriuje „Žemės darbai“ ir 2010 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93 patvirtintas Elektros tinklų apsaugos taisykles teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neteisėtus veiksmus vykdydama žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje atliko nesilaikydama teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Nustatė, jog atsakovė neginčijo, kad darbus atliko be elektros tinklų įmonės raÅ¡tiÅ¡ko leidimo, o aplinkybę, jog darbus atliko ne didesniame nei 0,3 m gylyje, laikė neįrodyta. Nurodė nesant pagrindo abejoti ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais apie kabelio buvimo vietÄ ir vertino, jog atsakovė neįrodė, kad kabelis buvo ne vietoje ar netinkamame gylyje. Teismo vertinimu, bylos medžiaga akivaizdžiai pagrindžia, jog atsakovė (jos darbuotojai) nesidomėjo, ar atliekamų darbų vietoje yra apsauginė zona bei ar jai yra nustatyti specialieji reikalavimai.

Laikė, jog atlikdama elektros tinklų apsaugos zonoje žemės kasimo darbus, atsakovė nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

6. Teismas laikė neturint teisinės reikÅ¡mės, kuris konkretus subjektas - atsakovė ar trečiasis asmuo - turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti reikiamų leidimų gavimu. Pažymėjo, kad prieÅ¡ pradėdama atlikti darbus atsakovė privalėjo įsitikinti, ar yra gauti reikiami leidimai, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie konkretÅ«s ribojimai ar specialiosios sÄ lygos darbų atlikimo vietoje yra nustatyti. Vertino, kad net jei ir bÅ«tų laikomasi atsakovės pozicijos, kad darbams atlikti jokie leidimai nebuvo reikalingi, o jei ir buvo reikalingi, jų gavimu turėjo pasirÅ«pinti rangovas, tai neatleidžia atsakovės nuo bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir savo veiksmais nedaryti žalos.

7. Pasisakydamas dėl atsiradusios žalos teismas pažymėjo, kad ji paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iÅ¡ karto, tiesiogiai veikiant tam tikrÄ objektÄ . Remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendė, jog byloje pateiktų įrodymų visuma pagrindžia ieÅ¡kovės patirtÄ 1167,84 Eur nuostolių sumÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 1167,84 Eur remonto suma laikytina protinga, nesukuria situacijos, kurioje viena iÅ¡ Å¡alių – Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovė, atsidurtų geresnėje, padėtyje, nei kokia buvo iki neteisėtų veiksmų atlikimo, be to, nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog minėta suma bÅ«tų laikytina per didele ar neatitiktų realių rinkos kainų, taip pat kad tam tikri darbai nebuvo bÅ«tini ar nebuvo faktiÅ¡kai atlikti.

8. Teismas pažymėjo, kad nustatytos ir kitos sÄ lygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Tuo atveju, jeigu atsakovė nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų, nebÅ«tų atsiradusi žala, todėl laikė nustatytÄ faktinį priežastinį ryšį. Nurodė, kad esant nustatytam atsakovės veiksmų neteisėtumui, subjektyvioji neteisėtumo sÄ lygos pusė – kaltė preziumuojama. Kadangi nustatė visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas, sprendė, jog atsakovė privalo atlyginti neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovei padarytÄ 1167,84 Eur žalÄ .

9. Teismas taip pat sprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 167,84 Eur sumÄ , skaičiuojamos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

10. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės patirtos byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 26 Eur, todėl jas priteisė iÅ¡ atsakovės. IÅ¡ atsakovės taip pat priteisė valstybės naudai 43 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Atsakovės patirtų 496,10 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus, sprendė neatlyginti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Apeliantė UAB „Austa“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimÄ ir ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad: 11.1. teismas pažeidė rungimosi bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , pažeidė įrodinėjimo taisykles, dėl ko nepagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus bei sprendė, jog ieÅ¡kovė įrodė žalos dydį. Esminė bylos aplinkybė – faktinis kabelio buvimo gylis jo pažeidimo dienÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 patvirtintose Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse įtvirtinta, jog kabelis turėjo bÅ«ti 0,7 metrų gylyje, kai tuo tarpu atliekant žemės darbus mažesniame negu 30 cm gylyje nereikėjo raÅ¡tiÅ¡ko elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo.

IeÅ¡kovė dalyvavo įvykio vietoje, ėmė iÅ¡ atsakovės darbuotojo paaiÅ¡kinimus, likvidavo kabelio pažeidimo padarinius, tačiau nenustatė ir nefiksavo kabelio buvimo vietos (gylio), o priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas taip pat nenustatė faktinio kabelio gylio. Teismas taip pat ignoravo atsakovės ir jos vadovo paaiÅ¡kinimus, jog faktiÅ¡kai atsakovės atlikti darbai įvykio vietoje (seno Å¡aligatvio keitimo nauju, Å¡aligatvio bortų keitimo) nereikalavo darbų didesniame negu 30 cm gylyje, neatsižvelgė į pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (atliktų darbų aktus), patvirtinančius, jog darbai didesniame negu 30 cm gylyje nebuvo atliekami.

Taigi nors ieÅ¡kovė turi pareigÄ Ä¯rodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas, kabelio buvimo gylio įrodinėjimo naÅ¡ta nepagrįstai perkelta tik atsakovei, konstatuojant atsakovės bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimÄ ; 11.2. teismas nepagrįstai iÅ¡ esmės atleido ieÅ¡kovę nuo įrodinėjimo pareigos ir nuostolių dydį bei faktÄ konstatavo nepatikimais, nepakankamais bei netiesioginiais įrodymais, skundžiamÄ sprendimÄ grįsdamas tik prielaida apie ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, tokiu bÅ«du pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnį.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių tiesioginių savo nuostolius (iÅ¡laidas) pagrindžiančių įrodymų, pateikdama tik rangovo Elektra ir Co, UAB atliktų darbų akto nepasiraÅ¡ytÄ projektÄ bei pačios ieÅ¡kovės vidinio padalinio (OVK III (VR)) atliktų darbų aktÄ , iÅ¡ kurių nėra pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog rangovas darbus atliko, o užsakovė juos priėmė, kad už darbus iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir ji ieÅ¡kovės apmokėta. Taigi ieÅ¡kovės pateikti netiesioginiai įrodymai nepatvirtinta realiai patirtos 1348,55 Eur nuostolių sumos; 11.3. ieÅ¡kovė taip pat nepagrindė ir 64,54 Eur dydžio nuostolių.

Atliktų darbų aktas yra pasiraÅ¡ytas pačios ieÅ¡kovės darbuotojo OVK II vadovo M. S., jame nurodytos iÅ¡laidos susideda iÅ¡ transporto ir operatyvinių perjungimų, kas yra OVK II vadovo M. S. (ar kitų Å¡io padalinio darbuotojų, jei jie vyko į įvykio vietÄ ) tiesioginės darbinės funkcijos, už kurių atlikimÄ mokamas atlyginimas. Net tuo atveju, jeigu bÅ«tų neįvykęs įvykis, kurio metu buvo pažeistas kabelis, tikėtina, kad OVK II vadovas M. S. (ar kiti Å¡io ieÅ¡kovo padalinio darbuotojai) bÅ«tų vykdę analogiÅ¡kas darbo funkcijas ir nepriklausomai nuo jų apimties, bÅ«tų gavę tokio pat dydžio atlyginimÄ .

Ieškovė savo ruožtu neįrodinėjo ir neįrodė, kad dėl reagavimo į įvykį, kurio metu buvo pažeistas kabelis, jos darbuotojams buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, ar kad ieškovė realiai patyrė kitų papildomų išlaidų.

12. IeÅ¡kovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad: 12.1. prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visus byloje pateiktus abiejų Å¡alių įrodymus bei juos įvertinęs priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ ; 12.2. ieÅ¡kovė byloje pateikė eilę raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo pagrįstumÄ , tarp jų ir atsakovės darbuotojo - trečiojo asmens 2019 m. gruodžio 18 d. suraÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinimÄ apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymÄ , kuriame pripažinta, jog vykdant žemės kasimo darbus atsakovės darbuotojai pažeidė kabelį.

Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės pozicijÄ bei skundžiamame sprendime padarytas iÅ¡vadas; 12.3. atsakovė nepagrįstai įrodinėja, jog esminė aplinkybė yra kabelio faktinis gylis vykdant darbus, o kabelio gylio įrodinėjimo naÅ¡ta perkelta atsakovei. Remiantis teisiniu reglamentavimu, atsakovė privalėjo turėti ieÅ¡kovės iÅ¡duotÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ vykdyti žemės darbus elektros kabelio apsaugos zonoje nepriklausomai nuo kabelio gylio, o tokia pareiga numatyta atliekančiam kasimo darbus asmeniui.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia, jog pažeistas kabelis buvo įrengtas 2019 m. rugpjūčio mėn., atliekant 10 kV kabelių linijos MT846-MT1987 iÅ¡kėlimÄ , kurio metu buvo perklojami elektros tinklai nuo MT1987 iki jungiamosios movos JM, o kabelis buvo įrengtas 0,8 m gylyje. Todėl nors teismas ir nenurodė kabelio gylio, jo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, o apeliantė nepagrindė, jog darbus atliko ne didesniame nei 0,3 metrų gylyje; 12.4. apeliantės pozicija apie kabelio pažeidimo metu atliekamus darbus nenuosekli.

Procesiniuose dokumentuose buvo nurodoma, jog atsakovė atliko kelio paruoÅ¡imo asfaltavimui bei asfaltavimo darbus, o teismo posėdžio metu pozicijÄ pakeitė, nurodydama, jog vykdė tik bortelių pakeitimo darbus ir asfaltavimo darbų neatliko. Tuo tarpu trečiasis asmuo teikdamas 2019 m. gruodžio 18 d. paaiÅ¡kinimus nurodė, jog vykdant kasimo darbus buvo užkabintas kabelis. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovei nereikėjo vykdyti darbų didesniame nei 30 cm gylyje, vykdant žemės darbus elektros tinklų apsaugos zonoje atsakovė turėjo turėti raÅ¡tiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės leidimÄ tokių darbų vykdymui, todėl atsakovės neteisėtus veiksmus suponuoja teisės aktų reikalavimų nesilaikymas bei bendro pobÅ«džio pareigos elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai pažeidimas; 12.5. atsakovės argumentai nepaneigia sprendime nustatytų visų bÅ«dinųjų sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

IeÅ¡kovei žala padaryta atsakovės veiksmais, todėl įrodytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sÄ lygos; 12.6. prieÅ¡ingai nei įrodinėja atsakovė, ieÅ¡kovė pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Atsakovė neginčijo faktiÅ¡kai atliktų darbų apimties ir jų atlikimo bÅ«tinybės, atliktų darbų kainos. Nors apeliantė nurodo, kad rangovo Elektra ir CO UAB atliktų darbų aktas yra tik akto projektas, nes nėra pasiraÅ¡ytas nei vienos Å¡alies, tačiau vien pateiktas atliktų darbų aktas patvirtina ieÅ¡kovės rangovo konkrečiai atliktus darbus, be to, rangovo atliktų darbų aktai yra įkeliami per informacines sistemas ir Å¡alių fiziniais paraÅ¡ais nepasiraÅ¡omi.

IeÅ¡kovė patyrė neplanuotas iÅ¡laidas dėl kabelio pažeidimo, todėl, remiantis CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiÅ¡ku nuostolių atlyginimo principu, atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovei visas turėtas iÅ¡laidas. Be to, nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovės darbuotojai gauna darbo užmokestį, ieÅ¡kovė patyrė papildomas transporto iÅ¡laidas nuvykimui į įvykio vietÄ , taip pat papildomas iÅ¡laidas už atliktus operatyvinio perjungimo darbus. k o n s t a t u o ja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatavus bendro pobÅ«džio pareigos elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ , taikyta civilinė atsakomybė, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, jog atsakovės UAB „Austa“ darbuotojai, 2019 m. gruodžio 18 d. vykdydami darbus Polocko g./Zarasų g., Vilnius, pažeidė ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ 10 kV kabelių linijos MT846-MT1987 trasÄ . IÅ¡ byloje esančio 2019 m. gruodžio 19 d. Paslaugų/Darbų užsakymo Nr. EU-OTRTP—1911654 nustatyta, kad mechaniÅ¡kai pažeistas kabelis MT1987-L-TR846 (priedas prie ieÅ¡kinio). Byloje pateiktas atsakovės darbuotojo (darbų vadovo) R.

V. 2019 m. gruodžio 18 d. paaiÅ¡kinimas apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos padarymÄ , kuriame pripažintas kabelio pažeidimo faktas (priedas prie ieÅ¡kinio). IeÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į atsakovę UAB „Austa“, nurodydama pastarosios atsakomybę už pažeistÄ 10 kV kabelių linijÄ MT846-MT1987 ir praÅ¡ydama už padarytos žalos padarinių paÅ¡alinimÄ atlyginti 1167,84 Eur dydžio žalÄ (priedai prie ieÅ¡kinio). Atsakovė į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nereagavo, žalos neatlygino.

18. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

19. IeÅ¡kinio reikalavimui atlyginti žalÄ esant kildinamam deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, bÅ«tina nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę dėl jų padarymo (preziumuojama), žalÄ ir priežastinį ryšį tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, atsakovei negali bÅ«ti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė.

20. Teismas, remdamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei įvertinęs teisinį reglamentavimÄ sprendė, jog byloje įrodytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246 straipsnis). Sprendė, jog atsakovė, atlikdama žemės kasimo darbus 10 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 2 straipsnio 41 punktÄ , Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d.

įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 12 punktÄ , Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintų Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 40 punktÄ , nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl yra atsakinga už ieÅ¡kovei padarytÄ 1167,84 Eur dydžio žalÄ .

21. Apeliantė su teismo iÅ¡vadomis nesutinka, nurodydama, jog ieÅ¡kovė neįrodė deliktinės atsakomybės sÄ lygų, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ , dėl ko nepagrįstai atsakovės veiksmus pripažino neteisėtais, pasireiÅ¡kusiais bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ne) atlikimo kaip vienos iÅ¡ sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti 22. Teikdama apeliacinį skundÄ atsakovė remiasi jos manymu esmine aplinkybe – elektros kabelio gyliu darbų atlikimo metu, nurodydama, jog pažeistas elektros kabelis turėjo bÅ«ti 0,7 m gylyje, kai tuo tarpu atsakovės darbai pagal jų pobÅ«dį - seno Å¡aligatvio keitimas nauju, Å¡aligatvio bortų keitimo darbai atliekami iki 0,3 m gylio, atsakovės pateikti darbų aktai patvirtina, kad darbai ir buvo atliekami nevirÅ¡ijant 0,3 m gylio, o leidimas tokiems darbas atlikti nebuvo reikalingas.

Atsakovė taip pat nurodo, jog teismas nenustatė faktinio kabelio gylio, nepagrįstai kabelio buvimo gylio įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkeldamas atsakovei.

23. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 20 punkte nustatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raÅ¡tiÅ¡ko leidimo draudžiama statyti, kapitaliÅ¡kai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus (20.1. punktas); vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus (20.2. punktas).

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16 punkte įtvirtinta, jog elektros tinklų apsaugos zonose be raÅ¡tiÅ¡ko tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama: vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės Å«kio kultÅ«ras, įrengti gyvulių laikymo aikÅ¡teles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, bei dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntÄ požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose (redakcija, galiojusi darbų atlikimo metu).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieÅ¡ atliekant darbus buvo gautas elektros tinklų įmonės raÅ¡tiÅ¡kas leidimas (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantė įrodinėja, kad neva darbus atliko iki 0,3 m gylio ir leidimas nebuvo reikalingas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo, atliekant darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, elektros tinklų įmonės raÅ¡tiÅ¡kas leidimas buvo reikalingas. Taigi konstatuotina, jog teisinio reglamentavimo pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės darbuotojai, neturėdami raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovės leidimo, darbus atliko nesilaikydami teisinio reglamentavimo.

24. Vertindamas apeliantės argumentus, susijusius su kabelio gyliu bei aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokiame gylyje buvo pažeistas kabelis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visų pirma, nustačius, kad darbams vykdyti buvo reikalingas ieškovės raštiškas leidimas, apeliantės argumentai teisinės reikšmės skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms dėl atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo neturi. Kita vertus, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovė, net ir tuo atveju, jeigu nebūtų reikėję atliekamiems darbams gauti leidimo, vertintina, jog darbai atlikti didesniame nei 0,3 m gylyje.

Kaip jau buvo nustatyta, atsakovė neginčija, kad vykdydama darbus pažeidė kabelį, tokiÄ aplinkybę nurodė ir atsakovės darbų vadovas teiktuose paaiÅ¡kinimuose. IeÅ¡kovė pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus – 2019 m. rugpjūčio 29 d. 10 kV kabelių linijos MT846-MT1987 pasÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini), pažeistas kabelis įrengtas perklojant elektros tinklus nuo MT1987 iki jungiamosios movos JM, ir kabelio gylis - 0,8 m. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams, neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovės pateiktame raÅ¡ytiniame įrodyme esančia informacija apie kabelio įrengimo gylį (CPK 185 straipsnis).

25. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantė, teigdama, jog nebuvo tirta, kokiame gylyje buvo pažeistas kabelis, turėjo pareigÄ pagal bendrÄ sias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles paneigti, jog kabelio nutiesimo gylis neatitinka teisės aktų reikalavimų. TokiÄ pareigÄ , nenukrypdamas nuo įrodinėjimo naÅ¡tos Å¡alims paskirstymo, apeliantei nurodė ir pirmosios instancijos teismas, aptardamas atsakovės atsikirtimų į ieÅ¡kovės reikalavimÄ argumentus. Tuo tarpu apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundÄ nepagrindė objektyviais įrodymais, jog kabelis buvo įrengtas netinkamame gylyje ar ne toje vietoje, kurioje buvo įrengtas (CPK 178 straipsnis).

26. Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apylinkės teismas, nurodydamas atsakovei pareigÄ pagrįsti atsikirtimuose iÅ¡reikÅ¡tas abejones apie kabelio gylį, įrodinėjimo taisyklių ar Å¡alių rungimosi principo nepažeidė. Pažymėtina, kad apylinkės teismas laikėsi kasacinio teismo praktikoje gausiai ir iÅ¡samiai aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nurodydamas, jog apeliantė turi pagrįsti atsikirtimuose nurodomas aplinkybes. Todėl apeliantės argumentas, kad jai perkelta pažeisto kabelio gylio buvimo vietos įrodinėjimo pareiga, atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

27. Apeliantė nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog priimant skundžiamÄ sprendimÄ ignoruoti atsakovės ir jos vadovo paaiÅ¡kinimai apie tai, kad faktiÅ¡kai atsakovės atlikti darbai įvykio vietoje (seno Å¡aligatvio keitimo nauju, Å¡aligatvio bortų keitimo) nereikalavo darbų didesniame negu 30 cm gylyje, neatsižvelgta į pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (atliktų darbų aktus), patvirtinančius, jog darbai didesniame negu 0,3 m gylyje nebuvo atliekami. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pažeistas kabelis buvo nutiestas 0,8 m gylyje.

Apeliantė procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog atliko kelio paruošimo asfaltavimui ir asfaltavimo darbus. Tuo tarpu teismo posėdyje nurodė, kad atliko tik bortelių keitimo, o ne asfaltavimo darbus. Teikdamas 2019 m. gruodžio 18 d. paaiškinimus trečiasis asmuo (atsakovės darbų vadovas) R. V. nurodė, jog kabelis užkabintas vykdant kasimo darbus. Taigi, kaip matyti iš atsakovės pozicijos, ji darbų atlikimo prasme nėra nuosekli ir kelia abejones dėl atliktų darbų bei darbų atlikimo proceso, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad apeliantė nepagrindė, jog darbus atliko ne didesniame nei 0,3 m gylyje.

28. Apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atlikdama elektros tinklų apsaugos zonoje žemės kasimo darbus apeliantė tiek rÅ«pestinga ir apdairi kiek buvo bÅ«tina. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo sprendimui, jog ieÅ¡kovė įrodė atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti (CPK 6.248 straipsnio 3 dalis). Dėl ieÅ¡kovės nuostolių ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų 29. Apeliantė įrodinėja, kad ieÅ¡kovė nepateikė tiesioginių savo nuostolius (iÅ¡laidas) pagrindžiančių įrodymų, o apylinkės teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus vertino kaip pagrindžiančius ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ .

30. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiÅ¡kia, kad kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

32. IeÅ¡kovė prašė priteisti 1167,84 Eur žalÄ , kuriÄ sudarė 1114,50 Eur (be PVM) pažeisto kabelio darbų sutvarkymo iÅ¡laidos ir 64,54 Eur papildomos, ieÅ¡kovės nurodomos kaip neplanuotos iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė nuostolius grindžia rangovo UAB „Elektra ir Co“ 2019 m. gruodžio 31 d. suraÅ¡ytu atliktų darbų aktu Nr. EU-OTRTP-1911654 ir 2019 m. gruodžio 18 d. suraÅ¡ytu atliktų darbų aktu dėl operatyvinio bÅ«rio nuvykimo į įvykio vietÄ ir pirminių darbų atlikimo. Apeliantė įrodinėja, kad tokie ieÅ¡kovės pateikti dokumentai nepagrindžia jos patirtų nuostolių.

33. Nors apeliantė ir kelia abejones dėl UAB „Elektra ir Co“ 2019 m. gruodžio 31 d. surašyto atliktų darbų akto Nr. EU-OTRTP-1911654, kuriame nurodyta darbų suma 114,50 Eur (be PVM) ir ieškovės 2019 m. gruodžio 18 d. surašyti atliktų darbų akto, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovė pagrindė savo patirtų nuostolių dydį dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o prašoma priteisti nuostolių suma laikytina protinga.

Apeliantės argumentas, jog byloje pateiktas UAB „Elektra ir Co“ 2019 m. gruodžio 31 d. suraÅ¡ytas atliktų darbų aktas Nr. EU-OTRTP-1911654 nepasiraÅ¡ytas bei nepateikti apmokėjimÄ už darbus pagrindžiantys įrodymai, nesudaro pagrindo vertinti, kad atliktų darbų akte nurodyti darbai neatlikti ar jie ieÅ¡kovės nebuvo priimti. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog atliktų darbų aktas įkeltas per informacines sistemas, todėl ant jo nėra parašų. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė, atsakovė neginčijo akte nurodytų atliktų darbų apimties, jų bÅ«tinybės bei darbų kainos, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo apeliantės argumentų pagrindu abejoti, kad atliktų darbų akte nurodytos nuostolių sumos ieÅ¡kovė dėl pažeisto kabelio nepatyrė (CPK 185 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria atsakovės argumentui, kad ieÅ¡kovė nepagrindė 64,54 Eur dydžio nuostolių, kuriuos sudaro ieÅ¡kovės darbuotojų atvykimas į vietÄ , t. y. transportas ir operatyviniai perjungimai. Nors apeliantė nurodo, kad atliktų darbų aktas iÅ¡raÅ¡ytas dėl ieÅ¡kovės darbuotojų atvykimo į įvykio vietÄ ir tai yra tiesioginės ieÅ¡kovės darbuotojų funkcijos, kurias jie vykdo ir byloje nėra įrodymų, kad darbuotojams dėl to buvo iÅ¡mokėtas didesnis darbo užmokestis, ir tokie apeliantės argumentai nepaneigia ieÅ¡kovės patirtų nuostolių.

35. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, numatantis, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar darbuotojams buvo mokamas didesnis atlyginimas dėl pažeisto kabelio atjungimo ar tokie darbai yra tiesioginė ieÅ¡kovės darbuotojų funkcija tačiau ieÅ¡kovė dėl to patyrė papildomų laiko sÄ naudų bei iÅ¡laidas, nurodytas ieÅ¡kovės 2019 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų akte, kurių nebÅ«tų patyrusi, jeigu nebÅ«tų atsakovės veiksmais pažeistas kabelis. IeÅ¡kovė nurodo, kad vykdama į pažeisto kabelio vietÄ patyrė papildomas transporto iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas už operatyvinio perjungimo paslaugas. Apeliantė neginčijo nuostolių dydžio, neįrodinėjo, kad jis nepagrįstas. Taigi vertintina, jog ieÅ¡kovė pagrindė ir 2019 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų akte nurodytus nuostolius.

36. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai ieškovės prašomus priteisti nuostolius laikė pagrįstais ir įrodytais.

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrįstai, nustačius neteisėtus veiksmus ir dėl jų padarytÄ Å¾alÄ , teismas laikė įrodytÄ ir priežastinį ryšį, kadangi nesant neteisėtų veiksmų nebÅ«tų padaryta žala (CK 6.246 straipsnis). Kaip jau minėta, kaltė – preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pagrįstai nustatė visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas, apeliantė, teikdama apeliacinį skundÄ , nepaneigė pagrįstų pirmosios instancijos padarytų iÅ¡vadų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino.

Dėl procesinės bylos baigties 38. Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas spręsdamas įrodymų vertinimo klausimÄ ir deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos nagrinėtais klausimais. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi išlaidų 40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio skundo materialinis reikalavimas netenkintas, todėl pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos. Dėl nurodyto, apeliantei neatlygintinos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: netenkinti atsakovės apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Loreta Bujokaitė