2020-11-25 Nr. AB-22962-3-62-3-03136-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1894-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03136-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. (D. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. (D. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2018 m. birželio 26 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis – trūko inventoriaus, gyvenamojo ploto, sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, dušo kabinų buvo per mažai, nepakako 1 kartą per savaitę nusiprausti duše, buvo asbesto gyvenamojoje aplinkoje ir pastatų konstrukcijose (pasivaikščiojimo kiemelių stogų dangose).

3. Atliekant bausmę pareiškėjui teko mažesnis plotas nei numatyta teisės aktuose minimali norma, o laikant tokioje mažoje patalpoje neužtikrinamas vėdinimas, palaikantis švarų orą, tinkamą drėgmės santykį, trūko šviesos. Sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių, vietoje unitazo įrengta tik skylė grindyse, kai turi būti įrengtas unitazas. Gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus (5 lokalinis sektorius 7–6 būriai, 6 lokalinis sektorius – 8 būrys, 2 lokalinis sektorius 21 būrys (drausmės grupė)). Patalpoje esančių baldų plotas neturėtų būti vertinamas skaičiuojant vienam asmeniui tekusį plotą.

4. Pareiškėjui teisė pasinaudoti dušu buvo suteikta tik vieną kartą per savaitę, ko nepakanka, kai esi laikomas perpildytose ir nevėdinamose patalpose. Prie Pravieniškių PN-AK sporto salių nėra įrengti dušai. Pareiškėjo nuomone, pastato, kuriame jis atliko bausmę, stogai padengti asbestinio šiferio lakštais, asbesto yra ir pastato konstrukcijose.

5. Pareiškėjo teigimu, lovos pasenusios, netinkamos miegui ar poilsiui. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, veisėsi pelėsis. Gyvenamosiose patalpose (drausmės grupėje, kamerų tipo patalpose ir kitose patalpose) pilna blakių ir tarakonų. Pareiškėjas buvo sukandžiotas kenkėjų (blakių) ir peles turėjo pats gaudyti rankomis. Pareiškėjo teigimu, senesnių nei 10 metų metalinių lovų naudojimas pažeidžia higienos reikalavimus. Kamerų tipo patalpose nebuvo valymo inventoriaus, neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes tualetas įrengtas taip, kad jis pirmiausia matomas atidarius duris, pareiškėją stebėjo pareigūnai.

6. Tokios kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią emociniais, dvasiniais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu, emocine depresija, baime, pablogėjo pareiškėjo sveikata.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pravieniškių PN-AK ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nors nuobauda buvo pareiškėjui paskirta, tačiau pareiškėjas jos kamerų tipo patalpoje neatliko, nes uždaroje zonoje nebuvo vietos. Pagal teisės aktų reikalavimus baldų, esančių patalpoje, plotas nėra išskaičiuojamas iš gyvenamosios patalpos ploto.

9. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprūpinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio 7 d. – vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Teisės aktai reikalauja, jog gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valyti ir tvarkyti patys nuteistieji. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, joje negalėtų atsirasti pelėsis ar laikytis drėgmė.

10. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad stogo konstrukcijose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, asbesto nebuvo ir nėra. Įstaigos 1 sektoriaus patalpos vėdinamos per langus. Pravieniškių PN-AK užtikrina teisės aktuose nustatytą gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos reikalavimą, be to, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant pakeičiamos naujomis. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale, be to patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, t. y. su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, taisyklių 111.2 punktas – minimalų 3,6 kv. m plotą kamerų tipo patalpose.

13. Iš pateiktos Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 2019 m. sausio 18 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus teismas nustatė, kad pareiškėjui 2016 m. spalio 27 d. buvo paskirta nuobauda perkelti iš paprastosios į drausmės grupę 4 mėnesiams, taip pat 2017 m. birželio 30 d. perkelti pareiškėją iš paprastos grupės į drausmės grupę 8 mėnesiams. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 25 dalyje nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. vasario 21 d. bei nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. vasario 27 d., todėl nurodytais laikotarpiais pareiškėjui taikomas Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktas, nustatantis minimalų 3,6 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

14. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie patalpas, kuriose gyveno pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu, jų plotą, pobūdį (bendrabučio tipo ar kamerų tipo), įrengtų miegamųjų vietų skaičių, teismas konstatavo, jog nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. pareiškėjui teko 2,92 kv. m. (61 paras trūko 0,68 kv. m.), nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. vasario 21 d. ir nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. vasario 27 d. – 3,26 kv. m. (298 parą trūko 0,34 kv. m.) ploto kamerų tipo patalpose. Teismo vertinimu, ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuotini valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo nurodytą argumentą, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose, o aplinkybė, kad asmuo buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis su daug kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintina kaip šio pažeidimo dalis.

15. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl asbesto, kadangi juos paneigė Pravieniškių PN-AK pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog 1 lokalinio sektoriaus stogo dangoje ir kitose konstrukcijose asbesto nėra. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad gyvenamosiose patalpose nėra ventiliacijos, drėgna, pelėsis, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015). Nustatęs, kad gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, teismas šiuos argumentus atmetė. Teismas pažymėjo, jog byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Byloje nėra ir jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos dirbtinės apšvietos, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad netinkamas gyvenamosios patalpos apšvietimas, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl to pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl teismas sprendė, kad abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam nepakako vieną kartą per savaitę nusimaudyti duše, kadangi toks nuvedimo į dušą periodiškumas atitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimus. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK pateikti įrodymai patvirtino, kad pataisos įstaigoje vykdoma kenkėjų kontrolė, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl buitinių kenkėjų buvo atmesti. Nenustatęs, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos Ūkio skyrių su prašymu papildomai išduoti valymo priemones ir šis pareiškėjo prašymas nebūtų tenkintas, teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo išduotos valymo priemonės.

18. Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog tualetai kamerų tipo patalpose nebuvo tinkamai izoliuoti nuo likusios patalpos, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nurodė, jog 1 sektoriaus 2 būryje tualetai įrengti gyvenamosiose patalpose, tačiau nedetalizavo, kaip jie atitverti nuo likusio patalpos ploto.

19. Kadangi pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK baldai seni ir susidėvėję, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl teismas šių argumentų nevertino kaip pakankamų neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

20. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. pareiškėjui teko 2,92 kv. m. (61 paras trūko 0,68 kv. m.), laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. vasario 21 d. ir nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. vasario 27 d. – 3,26 kv. m. (298 parą trūko 0,34 kv. m.) ploto kamerų tipo patalpose, visą ginčo laikotarpį buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose (buvo per mažas sanitarinių įrenginių bei patalpose esančio inventoriaus skaičius, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniai įrenginiais).

21. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti.

22. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl sanitarinių įrenginių trūkumo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad nagrinėjamu atveju kalinimas netinkamomis sąlygomis pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

23. Atsižvelgęs į pažeidimų mastą ir trukmę, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, nenustatęs, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 10 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1 200 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti – pripažinti kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

25. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. (61 parą) pareiškėjui teko 2,92 kv. m, nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. vasario 21 d., nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. vasario 28 d. teko 3,26 kv. m (298 paras trūko 0,34 kv. m), buvo nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu kamerų tipo patalpose neužtikrinimo.

26. Pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino byloje esančius duomenis apie pareiškėjo gyvenamosiose patalpose jam tekusį plotą. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus teritorijoje. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad Pravieniškių PN-AK nėra kamerų tipo įstaiga – nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. Byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK būtų priimti tam tikri įsakymai, paneigiantys reglamentuotą judėjimo laisvę.

27. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietą ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.).

28. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis yra pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus Konvencijos 3 straipsnio prasme bei kad sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ar skriaudą.

29. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų į psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė, dėl minėtų nusiskundimų ir sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė ir į medikus. Tai reiškia, kad pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos.

30. Atsakovo teigimu, neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs ir nemažareikšmiai, o pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, spęstina, kad pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pažeistai teisei apginti, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2018 m. birželio 26 d., atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – nustatęs, kad nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. (61 parą), nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. vasario 21 d., nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (298 paras) kamerų tipo patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kad nebuvo paneigti pareiškėjo argumentai dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu kamerų tipo patalpose neužtikrinimo, priteisė pareiškėjui 1 200 Eur jo patirtai neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK atlyginti.

33. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatęs gyvenamojo ploto pažeidimą, neatsižvelgė, kad pareiškėjas bausmę atlikinėjo ne kalėjime ar kamerų tipo pataisos įstaigoje ir turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę gyvenamosiose patalpose ir visoje lokalinio sektoriaus teritorijoje. Apelianto teigimu, pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Atsakydama į apelianto argumentus dėl to, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kurie reikšmingi nustatant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

36. Taip pat pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, paneigiančius pareiškėjo argumentus, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylos medžiagą vertino tinkamai ir ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, be kita, ko nustatė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas gyveno ir bendrabučio tipo patalpose, tačiau dėl padarytų bausmės atlikimo režimo pažeidimų buvo perkeltas į drausmės grupę (nuo 2016 m. spalio 27 d. – 4 mėnesiams, nuo 2017 m. birželio 30 d. – 8 mėnesiams), t. y. į kamerų tipo patalpas.

38. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Bausmių vykdymo kodekso (2015 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 75 straipsnio, nustatančio drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas pataisos namuose, 2 dalis įtvirtino, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Taigi nors Pravieniškių PN-AK nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto, kuris įtvirtina, kad nuteistajam turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto kamerų tipo patalpose, pažeidimu, tačiau nepateikė jokių faktais ir teisiniu reguliavimu pagrįstų argumentų, skaičiavimų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo atliktą bylos duomenų vertinimą ir padarytas išvadas. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, konstatuoja, kad pagrįstai nustatytas Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu.

39. Byloje nustačius, kad gyvenamojo ploto pažeidimo laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas rakinamoje kameroje (t. y. laikantis BVK 75 straipsnio 2 dalies reikalavimų), o apeliantui to nepaneigus, teisiškai nereikšmingi tampa apeliacinio skundo argumentai, susiję su kalinimo įstaigos ir joje taikomo bausmės atlikimo režimo pobūdžiu bei nuteistųjų reglamentuota judėjimo laisve gyvenamojo sektoriaus patalpose ir teritorijoje.

40. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žala pinigais.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą aktualaus teisinio reguliavimo kontekste (jį išsamiai išdėstė pirmosios instancijos teismas savo sprendime), sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniu mazgu kamerų tipo patalpose, vertinimo. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde iš esmės šio pažeidimo neginčija ir nenurodo, kuriuos byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai.

42. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

43. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

44. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

45. Įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį (pareiškėjui ženkliai trūko gyvenamojo ploto, gyvenamąją erdvę mažino baldų ir daiktų užimamas plotas, atsakovo atstovas neįrodė, kad 2 būrio kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti taip, kad būtų užtikrintas jais besinaudojančių asmenų privatumas), trukmę (359 paras neužtikrintas minimalus plotas ir privatumas naudojantis sanitariniu mazgu 2 būrio kamerų tipo patalpose), atsižvelgusi į kitus byloje nustatytus reikšmingus kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai, kurių intensyvumas šiuo atveju viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, yra nesuderinami su Konvencijos 3 straipsniu.

46. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1 200 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

47. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė