2024-10-02 Nr. AB-14085-4-45-3-00339-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2385-463/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00339-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ivetos Pelienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui F. B. ir jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio F. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą ir prašė (duomenys neskelbtini) piliečiui F. B. (toliau – ir Užsienietis) skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, – iki 2024 m. lapkričio 27 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.

2. Centras teikimą grindė šiais argumentais:

2.1. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo sulaikytas, kaip neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų jis nepateikė; F. B. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 18 d. sprendimu buvo apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre.

2.2. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21S47867 asmeniui nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam 5 metus nuo išsiuntimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo F. B. atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos. Šis sprendimas, jį apskundus, abiejų instancijų teismų buvo paliktas galioti, todėl, jam įsiteisėjus, Užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje ir turėjo būti sprendžiamas jo išsiuntimo klausimas.

2.3. Nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. F. B. laisvė buvo apribota, o nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. vasario 17 d. jam buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. 2022 m. rugsėjo 13 d. Užsienietis išėjo iš VSAT Kybartų užsieniečių registracijos cento ir į jį negrįžo.

2.4. 2024 m. rugpjūčio 27 d. buvo nustatyta, kad F. B. buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, todėl Užsienietis VSAT pareigūno buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms ir tą pačią dieną buvo perduotas Centrui. F. B. neturi jokių asmens dokumentų, patvirtinančių jo pilietybę ir tapatybę.

2.5. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, jo prieglobsčio byloje yra priimtas galutinis sprendimas ir Centras pradės išsiuntimo procedūrą, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1–5, 7 ir 10 punktuose nustatyti sulaikymo pagrindai, tačiau asmuo taip pat atitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, todėl yra pagrindo jam skirti ne sulaikymą, o alternatyvią sulaikymui priemonę.

3. Teismo posėdyje Centro atstovė palaikė teikimą ir prašė F. B. pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre tris mėnesius, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo. Centro atstovė pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, F. B. nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. dirbo. Akcentavo, kad Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir ilgą laiką nebuvo žinoma jo buvimo vieta.

4. Teismo posėdyje Užsienietis F. B. paaiškino, kad galisi, jog pasišalino iš apgyvendinimo vietos, paaiškino, kad jis dirbo ir gyveno darbdavio suteiktame būste. Užsieniečio atstovė prašė Centro teikimo netenkinti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, įpareigojančią pranešti apie savo buvimo vietą.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Centro teikimą tenkino: skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, ir nustatė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą – tris mėnesius, bet ne ilgiau, nei bus jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

6. Įvertinęs Centro teikime nurodytas faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, kadangi F. B. neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, todėl turės būti sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo; Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; be to, jis nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, todėl daugiau nei 23 mėnesius nebuvo žinoma F. B. buvimo vieta.

7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, kadangi dėl jo buvo priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje; byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti Centro teikimą.

8. Įvertinęs ankstesnį Užsieniečio elgesį, teismas pažymėjo, kad Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta priemonė yra reikalinga ir proporcinga, siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti priimtus sprendimus dėl F. B. išsiuntimo, o mažiau jo laisvę varžančiomis priemonėmis Įstatymų tikslų negalima pasiekti.

III. 9. Užsienietis F. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir Užsieniečiui paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. F. B. taip pat prašo jam priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

10. Užsienietis nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas riboti F. B. judėjimo laisvę nėra pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodytas laisvės apribojimo tikslas – išsiuntimas – nėra vykdomas nuo 2022 m. vasario 21 d. ir nėra jokios informacijos, kad jis yra objektyviai įmanomas ir vykdomas. Nėra kelionės dokumento, o galimo išsiuntimo data nėra ir negali būti žinoma. F. B. nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. naudojasi turima teise dirbti, nesislapsto, iš Lietuvos išvykti nebandė, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis nebendradarbiauja ar gali slapstytis.

10.2. Užsieniečio laisvė trims mėnesiams buvo apribota tam, kad būtų išspręstas jo išsiuntimo klausimas, tačiau Centras nepateikė informacijos, kokių veiksmų imamasi ar bus imtasi artimiausiu metu, todėl institucijos veiksmų dėl Užsieniečio išsiuntimo negalima laikyti tinkamais ar operatyviais.

10.3. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, trečiosios šalies piliečiui nustatyta pareiga nuolat likti griežtai apibrėžtoje uždaroje tranzito zonoje, kurioje šio piliečio judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas, ir šis trečiosios šalies pilietis negali teisėtai savo valia iš jos išeiti bet kuria kryptimi, yra laisvės atėmimas, kuris laikytinas „sulaikymu“. Pagal suformuotą jurisprudenciją, trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra laisvės atėmimo priemonė.

10.4. Pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Grąžinimo direktyva), sulaikymas yra pateisinamas tik tada, kai rengiamasi grąžinimui arba išsiuntimo procesui, ir jei švelnesnių priverstinių priemonių nepakaktų, t. y. kai esama pasislėpimo pavojaus arba kai toks pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo procedūros ar tam trukdo. Pagal Grąžinimo direktyvos 15 straipsnio 1 dalį ir 4–6 dalis, draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, kuriose: 1) nėra numatyta, kad neteisėtai jos teritorijoje esančio trečiosios šalies piliečio sulaikymas yra automatiškai laikomas neteisėtu pasibaigus maksimaliam 18 mėnesių terminui; 2) neužtikrinama, jog šis sulaikymas bus taikomas tik tol, kol vykdomas išsiuntimas, tai darant pakankamai greitai.

10.5. Užsienietis nuo 2023 m. balandžio mėnesio dirba (duomenys neskelbtini), darbdavys suteikia jam gyvenamąją vietą. F. B. tris kartus kreipėsi dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo pratęsimo ir tiek pat kartų jis buvo pratęstas. Teiginys, kad Užsieniečio buvimo vieta nebuvo žinoma, neatitinka tikrovės, be to, nebuvo nustatyta aplinkybių, jog F. B. nebendradarbiauja su institucijomis, jo tapatybė yra nustatyta, Užsienietis bendradarbiavo nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, iš Lietuvos išvykti nebandė, nesislapstė.

10.6. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas yra būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti, vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

10.7. Atsižvelgus į tai, kad nėra jokių duomenų dėl Užsieniečio išsiuntimo realumo ir apibrėžimo laike, jo judėjimo laisvės ribojimas galėtų tapti neterminuotu, tačiau tokia situacija pagal Įstatymą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nėra leidžiama. Kadangi Centras šiuo metu nėra atlikęs visiškai jokių veiksmų sprendimui išsiųsti F. B. vykdyti ir jų nesiima, nėra jokios tikimybės, kad asmens dokumentas bus gautas ir išsiuntimas įvykdytas iki 2024 m. rugsėjo 1 d., taigi Užsieniečio laisvės apribojimas nėra pateisinamas įstatyme nustatytais tikslais.

10.8. Įstatyme įtvirtintų tikslų galima pasiekti neribojant vienos iš pagrindinių Užsieniečio teisių – judėjimo laisvės –, dėl to F. B. turėtų būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino Užsieniečio paaiškinimų, taip pat ir argumentų apie jo darbą bei gyvenamąją vietą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad F. B. neturi gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui, daugiau nei 23 mėnesius nebuvo žinoma jo buvimo vieta, kadangi Užsieniečiui nuolat atnaujinamas užsieniečio pažymėjimas, jis yra įdarbintas, iš Lietuvos išvykti neketina ir nesislapsto.

11. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras prašo F. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, Centras paaiškina, kad atsižvelgus į tai, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai bei toliau neteisėtai siekė judėti Europos Sąjungos teritorijoje, kol 2024 m. rugpjūčio 27 d. buvo sulaikytas VSAT pareigūnų. Centras pažymi, kad tokie Užsieniečio veiksmai negali būti laikomi bendradarbiavimu su kompetentingomis valdžios institucijomis, kadangi jis tyčia, sąmoningai nevykdė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo ir vengė išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13. Centro nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą F. B. taikyti švelnesnę kontrolės priemonę, byloje yra pakankamai tai patvirtinančių duomenų. Centras teigia, kad taip pat nėra ir pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kadangi Užsieniečio pirminis prašymas suteikti prieglobstį yra išnagrinėtas ir Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą F. B. nesuteikti prieglobsčio bei jį išsiųsti į kilmės šalį, kuris, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2022 m. liepos 28 d. nutartį, įsiteisėjo, o taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra būtina siekiant užtikrinti F. B. buvimą Lietuvos Respublikoje ir įvykdyti priimtą sprendimą. Centras akcentuoja, kad atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertinama, jog Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl jo judėjimo laisvės ribojimas yra būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo. Centras nurodo, kad atsakinga teisėsaugos instituciją yra pradėjusi procedūrą dėl F. B. grįžimo dokumento gavimo, bendradarbiaujant su Europos grąžinimo ryšių palaikymo pareigūnais; gavus grįžimo dokumentą, Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimas bus vykdomas.

14. Centro nuomone, atsižvelgus į susidariusią situaciją ir Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6 bei 10 punktus, yra pagrindas manyti, jog Užsienietis ir vėl slapstysis, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad yra didelė tikimybė jog, gavęs judėjimo laisvę, F. B. bandys slapstysis nuo atsakingų teisėsaugos pareigūnų arba net neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip bandydamas išvengti išsiuntimo procedūros, keldamas nelegalios migracijos grėsmę bei teisėsaugos institucijoms trukdydamas įvykdyti dėl jo priimtus sprendimus. Centro nuomone, Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp F. B. judėjimo laisvės ir VSAT bei Šengeno erdvės integralumo.

15. Centras teigia, kad priimant sprendimą, egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2–6 punktuose bei 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o teismas skundžiamame sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, kuriuo teismas patenkino Centro teikimą ir Užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius, bet ne ilgiau, nei bus jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024).

19. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas inter alia (be kita ko) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

20. Nagrinėjamu atveju F. B. neginčija, kad jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė.

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

22. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

23. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad F. B. prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas ir 2021 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. 21S47867, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausti 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į šią šalį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu minėtą Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos paliko nepakeistą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendime poreikį apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę grindė planuojamo vykdyti jo išsiuntimo aplinkybe.

25. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tam, kad sprendimas apriboti Užsieniečio laisvę būtų teisėtas, išsiuntimą grindžiantys duomenys teismui turi būti pateikti kartu su teikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1646-821/2023).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju VSAT nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, jog Užsieniečio išsiuntimas yra operatvyiai ruošiamas, t. y. byloje nėra jokių įrodymų (susirašinėjimo su F. B. kilmės valstybe, Užsieniečio kelionės dokumentų ir pan.), kad F. B. išsiuntimo procedūra yra realiai vykdoma, nors sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta išsiųsti Užsienietį, įsiteisėjo 2022 m. liepos 28 d., todėl F. B. laisvės apribojimas, nesant konkrečios išsiuntimo datos, nagrinėjamu atveju yra neproporcingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, jog Užsienietis atsisakytų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, slapstytųsi ar kitaip trukdytų įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo.

27. Pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje Centro atstovė nurodė, kad nespėjo imtis veiksmų dėl F. B. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kadangi Užsienietis 2022 m. rugsėjo 13 d. išvyko iš apgyvendinimo vietos ir į ją negrįžo. Atstovė taip pat pažymėjo, kad iki asmens pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos kelionės dokumentas nebuvo gautas, tačiau jai nėra žinoma, ar buvo kreiptasi dėl tokio dokumento gavimo. Atsiliepime į F. B. apeliacinį skundą Centras nurodo, kad atsakinga teisėsaugos institucija yra pradėjusi procedūrą dėl Užsieniečio grįžimo dokumento gavimo, tačiau šių teiginių nekonkretizavo – nenurodė, nei kada, nei į kokią konkrečią instituciją buvo kreiptasi, siekiant F. B. išsiųsti iš šalies, ir šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje Centro atstovė paaiškino, kad procedūrą dėl Užsieniečio grįžimo dokumento gavimo pradėjo jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, akcentavo, kad buvo kreiptasi į F. B. kilmės valstybės ambasadą bei Europos ryšių palaikymo pareigūną ir yra tikimasi, jog iki 2024 m. lapkričio 28 d. bus gautas atsakymas, grįžimo dokumentas bei asmuo bus išsiųstas į kilmės šalį, tačiau konkrečiau atliekamų veiksmų negalėjo paaiškinti ir jokių atliekamus veiksmus galinčių patvirtinti įrodymų nepateikė.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje Centro atstovė pažymėjo, jog iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatė, kad F. B. nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. dirbo, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog Užsienietis slapstėsi ir tai būtų sudarę sunkumų spręsti klausimus bei imtis veiksmų dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, F. B. 2022–2023 m. ne kartą kreipėsi į Migracijos departamentą dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo pratęsimo ir tokie jo prašymai buvo tenkinami, jokių klausimų institucijai dėl Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo tuo metu nekilo.

29. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nei Centrui kreipusis su teikimu į pirmosios instancijos teismą, nei teismui F. B. skiriant judėjimo laisvės apribojimus, siekiant įvykdyti jo planuojamą išsiuntimą, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta pakankamai planuojamą išsiuntimą grindžiančių duomenų.

30. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, spręstina, jog nors Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai grindžiami siekiu įvykdyti Užsieniečio išsiuntimą, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, netaikant Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų, šis tikslas negalėtų būti pasiektas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, kaip jau minėta, asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Šis tikslas neabejotinai gali būti pasiektas nebūtinai ištisus kelis mėnesius pagal Centro teikimą teismui ribojant žmogaus judėjimo laisvę tam, jog įgaliotos valstybės institucijos tinkamai planuotų, parengtų ir pabaigtų Užsieniečio išsiuntimo procedūrą. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismui taikant užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimus, nebuvo tinkamai laikomasi proporcingumo principo nurodytam tikslui pasiekti.

31. Įvertinusi individualią Užsieniečio situaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Įstatyme numatyti tikslai (Užsieniečio išsiuntimo užtikrinimas), įvertinus byloje esančius įrodymus, tiek charakterizuojančius Užsienietį, tiek ir apibūdinančius jo ankstesnį elgesį, gali būti pasiekti jam taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte (užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų).

32. Užsienietis F. B. taip pat prašo jam atlyginti patirtas teismo išlaidas.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas buvo priimtas F. B. naudai, todėl jis įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

34. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

35. Nustatyta, kad Užsienietis apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 600 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dėl sprendimo apriboti judėjimo laisvę. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2024 m. rugsėjo 2 d. SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kuris patvirtina, jog K. B. Advokatų profesinei bendrijai „ReLex“ pagal sąskaitą faktūrą serija RL Nr. 0247 sumokėjo 500 Eur, mokėjimas buvo atliktas tą pačią dieną, kai buvo išrašyta minėta sąskaita faktūra 600 Eur sumai. F. B. paaiškino, kad dalį sąskaitos už advokato suteiktas paslaugas apmokėjo jo draugas, kadangi jis pats neturi banko sąskaitos, o kitą dalį Užsienietis sumokės atgavęs judėjimo laisvę. Įvertinus tai, kad F. B. buvo atstovaujamas pagal atstovavimo sutartį advokato Ryčio Satkausko, Advokatų profesinei bendrijai, kuriais priklauso šis advokatas, buvo sumokėta pagal jo pateiktą sąskaitą būtent už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme dėl sprendimo apriboti judėjimo laisvę, minėtame banko 2024 m. rugsėjo 2 d. patvirtinime yra nurodyta sąskaitos faktūros, kuri buvo išrašyta F. B., numeris, nėra pagrindo abejoti, kad Užsienietis su atstovu iš dalies atsiskaitė, nepaisant to, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas asmuo, ir dėl to F. B. patyrė 500 Eur jo atstovavimo išlaidų. Analogiškai tokia situacija yra vertinama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-422-525/2023).

36. Įvertinus tai, kad F. B. už atstovavimą byloje prašoma priteisti suma iš dalies yra pagrįsta įrodymais ir, nors ji neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgus į F. B. pateikto apeliacinio skundo apimtį bei turinį, jo atstovo teiktų paslaugų pobūdį, taip pat ginčo esmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, spręstina, kad ši suma nėra proporcinga Užsieniečio atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija F. B. prašymą tenkina iš dalies ir jam iš atsakovo Centro priteisia 300 Eur pagrįstų bei proporcingų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio F. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini) piliečiui F. B. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2024 m. lapkričio 27 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.

(duomenys neskelbtini) piliečiui F. B. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė

Dainius Raižys