2019-03-20 Nr. AB-6953-3-61-3-01819-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-86-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01819-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. Č. ir A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. Č. ir A. C. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys G. J., R. K. ir sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos T. Č. ir A. C. (toliau – ir pareiškėjos) 2016 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–2), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 34–38), prašydamos panaikinti: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. A30-3760 (toliau – ir 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymas); 2) Administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. A30-714 (toliau – ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymas); 3) Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 9-91/16(1.1.43-PD3) (toliau – ir 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas).

2. Pareiškėjos paaiškino, kad sodo sklypų (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas” (toliau – ir Sodininkų bendrija), kurios nariais yra ir pareiškėjos, savininkai G. J. ir R. K. kreipėsi į Administracijos Miesto plėtros departamentą (toliau – Departamentas) su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėjos pažymėjo, kad Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d. įsakyme nustatyta, kad pradedamas rengti apie 2 250 kv. m ploto Sodininkų bendrijos dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Vėliau šis įsakymas iš dalies pakeistas Administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymu.

3. Pareiškėjos paaiškino, kad nesutiko su G. J. ir R. K. pageidavimu privatizuoti neva įsiterpusį apie 2 arų žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjų, valstybinės žemės plotas negali būti privatizuotas, nes yra reikalingas bendroms reikmėms, t. y. privažiavimo keliui prie atskirų sodų savininkų sklypų. Pareiškėjos pažymėjo, kad prie ginčo žemės sklypo ne tik galima suformuoti privažiuojamąjį kelią, bet toks kelias jau yra naudojamas daugelį metų. Pageidaujamas privatizuoti žemės plotas pagal Sodininkų bendrijos generalinį planą patenka į suplanuotą ir naudojamą 3,5 metro pločio kelią reikalingą privažiavimui prie individualių sodų sklypų. Pareiškėjos atkreipė dėmesį, kad Sodininkų bendrijos valdyba ir didžioji dauguma bendrijos narių nepritaria ginčijamo žemės ploto privatizavimui. Privažiuojamuoju keliu, einančiu per ginčijamą žemės plotą, bendrijos nariai naudojasi jau apie 50 metų. Kelias išvažinėtas ir patogus naudotis, prie jo pareiškėjos pripratusios ir nori juo naudotis ateityje.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 64–71).

5. Administracija paaiškino, kad žemės sklypo formavimo projektas rengiamas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų. Administracija pažymėjo, kad 0,0158 ha valstybinės žemės plotas visiškai atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, nustatytą Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės), 2 punkte, t. y. šis sklypas negali būti suprojektuotas kaip atskiras individualus mėgėjų sodo sklypas, nes yra įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų, neviršija 0,04 hektaro, taip pat pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Sodininkų bendrija per nustatytą terminą nepateikė prašymo parduoti žemės sklypą, taip pat sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn. Dėl šios priežasties įgyvendinant minėtų Taisyklių 10 punktą, Administracija turėjo teisinį pagrindą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą.

6. Administracija pažymėjo, kad aplinkybė, jog prie ginčo žemės ploto ne tik galima suformuoti privažiuojamą kelią, bet toks kelias jau yra naudojamas daugelį metų, kelias yra išvažinėtas ir patogus naudotis, negali paneigti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, kadangi ši sąlyga negali būti vertinama kaip kategoriška, paneigianti galimybę įsiterpusi laisvą žemės plotą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo ir turi būti vertinama kartu su kitomis sąlygomis, numatytomis Taisyklių 2 punkte.

7. Administracija nesutiko su pareiškėjomis, jog privatizavus valstybinę žemę, pareiškėjos neteks galimybės naudotis senuoju privažiavimu ir tokiu būdu bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Pasak Administracijos, iš Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, jog pareiškėjos turi galimybę privažiuoti prie joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) gatvę. Vien subjektyvus pareiškėjų nenoras kitu būdu privažiuoti prie žemės sklypų nereiškia, kad ginčijami įsakymai yra neteisėti ir naikintini.

8. Administracija taip pat nesutiko su pareiškėjų teiginiais, neva identiškas prašymas buvo nagrinėjamas ir neigiamas sprendimas priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2012 m., todėl Administracija nepagrįstai pradėjo projekto rengimą. Administracija pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto yra G. J. ir R. K., bet ne T. Č., kuri 2012 m. kreipėsi į NŽT ir jai buvo atsisakyta išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinės žemės ploto suformavimas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

9. Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir R. K. atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 108–113).

10. G. J. ir R. K. nurodė, kad Sodininkų bendrijos teritorijoje 2008 metais įsigijo namą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Šalia namo yra ūkinis pastatas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Namas ir pastatas stovi ant atskirų žemės sklypų. Pažymėjo, kad per jų nuosavybės teise priklausančią žemę nuolat važinėja kaimynai iš gretimų sklypų (duomenys neskelbtini). Pėsčiųjų takelis virto judraus judėjimo atkarpa. Automobiliai pravažiuoja vos 80 cm atstumu pro namo kampą, neišlaikydami 3 metrų atstumo. Takelio plotis yra vos 2,80 m plačiausioje vietoje. Šis takelis nei pagal generalinį planą, nei pagal plotį nėra skirtas automobilių eismui. Šios aplinkybės yra išsamiai išdėstytos Komisijos 2016 m. balandžio 8 d. sprendime. Minėti kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), turi namą ir garažą name su suprojektuotu privažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, turi įrengtus įvažiavimo vartus. Kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), taip pat turi galimybę privažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pagal naujausius savivaldybės planus, minėtas savavališkas kelias eina per valstybinį mišką ir pažeidžia valstybinius interesus. Šioje vietoje kelio suprojektuoti neįmanoma ir nėra tikslo, nes neteisėtai važinėjantys kaimynai turi kitus jiems skirtus privažiavimus.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 169–174).

12. Teismas nustatė, kad Departamentas 2015 m. gruodžio 8 d. raštu informavo pareiškėjas, kad G. J. ir R. K. su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, kreipėsi į Administraciją. Tuo pačiu Administracija pasiūlė pirkti tarp nuosavybės teise valdomų sodo sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą ir prašė valią dėl jo pirkimo pareikšti raštu per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Pareiškėjos 2015 m. gruodžio 15 d., atsakydamos į minėtą raštą, nurodė, kad įsiterpęs tarp paminėtų sodo sklypų valstybinės žemės plotas nėra galimas privatizavimui, nes yra reikalingas bendroms Sodininkų bendrijos reikmėms, t. y. privažiavimo keliui prie sodininkų žemės sklypų. Taip pat nurodė, kad identiškas prašymas buvo nagrinėjamas ir neigiamas sprendimas priimtas NŽT Vilniaus miesto skyriaus dar 2012 metais.

13. Teismas nustatė, kad Administracija 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu nurodė, jog pradedamas rengti projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. 2016 m. sausio 28 d. pareiškėjos pateikė skundą Administracijai, pateikdamos prieštaravimus leisti parduoti tarp nuosavybės teise valdomų sodų (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje esantį vietinės reikšmės kelią. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2016 m. vasario 29 d. raštu nurodė, kad Sodininkų bendrija neįvykdė Taisyklių 9 punkto reikalavimų ir Administracijai nepateikė prašymo parduoti žemės sklypą taip pat Sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo Sodininkų bendrijos nuosavybėn. Administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymu buvo pakeistas 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo 1 punktas ir nustatyta, kad formavimo ir pertvarkymo projekto tikslai yra tokie: “1.1. suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu (-iais) žemės sklypu (-ais), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 1.2. sujungti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) į vieną žemės sklypą”. 2016 m. kovo 22 d. pareiškėjos pateikė skundą Komisijai, kuri 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

15. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Taisyklių 3.1 punktą, Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, o sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus.

16. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog prie valstybinio žemės sklypo yra galimybė privažiuoti, nepaneigia įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir negali būti vertinama kaip esminė aplinkybė, kliudanti įsiterpusį žemės sklypą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje yra pažymėta, kad aplinkybė, jog prie ginčo žemės sklypo yra privažiavimo kelias, negali paneigti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, kadangi ši sąlyga negali būti vertinama kaip kategoriška, paneigianti galimybę įsiterpusi laisvą žemės plotą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo ir turi būti vertinama kartu su kitomis sąlygomis, numatytomis Taisyklių 2 punkte (LVAT 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-231-261/2015, LVAT 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad privatizavus valstybinę žemę, pareiškėjų interesai pažeisti nebus, nes pareiškėjoms yra galimybė patekti į jų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus per (duomenys neskelbtini) g.

17. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Taisyklių 4 punktą, be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu (toliau – besiribojantis žemės sklypas), savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija, gavę asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatę, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikti šių Taisyklių 27.4 papunktyje nurodytą dokumentą.

Jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas, nes šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog Sodininkų bendrija būtų pateikusi prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat Sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo Sodininkų bendrijos nuosavybėn. Teismas nurodė, kad Administracija turėjo teisinį pagrindą organizuoti žemėtvarkos projektą, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, nes Sodininkų bendrija minėto prašymo nepateikė.

18. Teismas darė išvadą, kad ginčijami įsakymai yra teisėtai ir pagrįsti, naikinti minėtus įsakymus, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Konstatavęs, kad ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, teismas atmetė kaip nepagrįstą taip pat ir pareiškėjų reikalavimą panaikinti Komisijos 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą.

III. 19. Pareiškėjos T. Č. ir A. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti (I t., b. l. 179–182).

20. Pareiškėjos nurodo, kad pagal Taisyklių 7 punktą, žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens prašymą. Taigi, pasak pareiškėjų, Administracija privalėjo išspręsti pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą, nes šioje byloje ginčijamu sprendimu apie tai nebuvo pasisakyta ir po to pradėti žemės sklypo pardavimo procedūras, inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą.

21. Pareiškėjos pastebi, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, be kita ko, kai jis nesiriboja su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o šis žemės plotas ribojasi su kitu laisvos valstybinės žemės plotu. Negana to, šis vadinamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas yra Sodininkų bendrijos teritorijoje. Šis žemės plotas Sodininkų bendrijos plane pažymėtas kaip kelias ir yra naudojamas kaip kelias. Pasak pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pateikus visų besiribojančių žemės sklypų savininkams prašymus dalyvauti formuojant žemės sklypą ir jį išpirkti, teismas privalėjo spręsti klausimą dėl Administracijos veiksmų teisėtumo, kai yra apribojama kitų besiribojančių žemės sklypų savininkų teisė dalyvauti žemės sklypo formavimo ir privatizavimo procese. Administracija tokią teisę suteikė tik dviem savininkams, pažeisdamas kitų savininkų interesus.

22. Pareiškėjos 2019 m. vasario 20 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Sodininkų bendrija kreipėsi dėl organizuojamo žemėtvarkos projekto ir pasiūlė formuoti kelio servitutą per įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, nes toks kelias yra būtinas Sodininkų bendrijos narių bendrųjų poreikių tenkinimui. Pareiškėjos pažymi, kad šis privažiavimo kelias yra numatytas Sodininkų bendrijos generaliniame plane, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1165V. Vis dėlto, Administracija 2015 m. gruodžio 18 d. įsakyme šiuo potvarkiu patvirtintu planu nesivadovavo, todėl pažeidė galiojančią žemėtvarkos projekto rengimo tvarką. Pareiškėjų nuomone, Administracija apriboja jų, kaip besiribojančių žemės sklypų savininkų, teisę dalyvauti žemės sklypo formavimo ir privatizavimo procese, nes tokią teisę nepagrįstai suteikė tik dviem besiribojančių žemės sklypų savininkams.

23. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 1–5).

24. Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas tiek byloje ištirtais įrodymais, tiek ir šiam ginčui taikytinomis teisės aktų nuostatomis. Tai, kad teismas padarė pareiškėjoms nepalankią išvadą, nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Administracija pastebi, kad pareiškėjų apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

25. Administracija paaiškina, kad Sodininkų bendrijai 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštu buvo pasiūlyta per 30 dienų pateikti prašymą parduoti žemės sklypą ir pateikti Sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo įsigijimo Sodininkų bendrijos nuosavybėn, jei minėtas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas Sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Sodininkų bendrija per nustatytą terminą dokumentų nepateikė, t. y. iš esmės atsisakė pirkti valstybinės žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, Administracija 2015 m. gruodžio 7 d. raštu besiribojančių sklypų savininkams (taip pat ir pareiškėjoms) pasiūlė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjos 2015 m. gruodžio 18 d. raštu nurodė, kad žemės sklypas negali būti privatizuojamas, nes jis reikalingas Sodininkų bendrijos reikmėms, tačiau, jei būtų nuspręsta kitaip, jos pageidautų pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą lygiomis dalimis su kitais besiribojančių sklypų savininkais.

26. Administracija taip pat paaiškina, kad pareiškėjos buvo informuotos apie pradėtą rengti projektą, taip pat buvo informuotos apie tai, kad buvo keičiamas projekto tikslas, t. y. ne tik suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiais žemės sklypais, bet ir sujungti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) į vieną žemės sklypą, taigi pareiškėjos, pasak Administracijos, yra įtrauktos į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesą.

27. Administracija pažymi, kad pareiškėjos patikslintame skunde neginčijo aplinkybės, kad ginčo sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, o apeliaciniame skunde jau teigia priešingai. Šiuo atveju ginčo žemės sklypo plotas ir sklypo vieta sudaro pagrindą pripažinti, kad sklypas negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas. Administracija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjų argumentus dėl ginčo sklypo naudojimo kaip kelio. Vien subjektyvus pareiškėjų nenoras kitu būdu privažiuoti prie joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nereiškia, kad Administracijos priimti įsakymai yra neteisėti.

28. Administracijos nuomone, jei ginčo teritorija būtų reikalinga Sodininkų bendrijai kaip kelias, ji būtų pateikusi prašymą dėl ginčo teritorijos įsigijimo. Tačiau Sodininkų bendrija tokio prašymo nepateikė, todėl Administracija, vadovaudamasi Taisyklių 10 punktu, turėjo teisinį pagrindą organizuoti žemėtvarkos projekto rengimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Pareiškėja T. Č., pareiškėja A. C., trečiasis suinteresuotas asmuo G. J., trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. yra sklypų, esančių Vilniuje, sodininkų bendrijoje „Tyrinėtojas“ savininkai. Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir R. K. 2015 metais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu (jiems priklausančiu) žemės sklypu, tretieji suinteresuoti asmenys siekia, kad būtų sujungti jiems nuosavybės teise priklausantys du sklypai. Tenkinant šį prašymą priimti administraciniai sprendimai, su kuriais pareiškėjos T. Č. ir pareiškėja A. C. nesutinka, nes per ginčo žemės sklypą eina kelias, kuriuo naudojasi pareiškėjos ir kiti sodininkų bendrijos nariai.

30. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymą, kuriuo nustatė, kad pradedamas rengti apie 2 250 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas” dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu (-ais) žemės sklypu (-ais), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

31. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. kovo 10 d. priėmė įsakymą, kuriuo pakeitė 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymą ir nustatė, kad yra pradedamo rengti apie 2 250 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas” dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai: 1) suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu (-ais) žemės sklypu (-ais), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 2) sujungti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) į vieną žemės sklypą.

V. 32. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais: <...> 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; <...> 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; <...>.

33. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais: <...> 3) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis; <...> 5) įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės) Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; <...>.

34. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės). Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (2014 m. sausio 2 d. redakcija) 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto.

Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (2014 m. sausio 2 d. redakcija) 17 punkte buvo nustatyta, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip.

Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 32 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 33 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 40 punkte nustatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji, vidaus) keliai, geležinkelio keliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 49 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2004, Nr. 167-6129; 2010, Nr. 158-8044), nustatyta tvarka.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės. Taisyklių (2014 m. kovo 19 d. redakcija) 2 punkte (2014 m. kovo 19 d. redakcija) buvo nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Taisyklių (2014 m. kovo 19 d. redakcija) 4 punkte nustatyta, kad be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu (toliau – besiribojantis žemės sklypas), savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

36. Taisyklių (2014 m. kovo 19 d. redakcija) 9 punkte (2014 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyta, kad teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija, gavę asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatę, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikti šių taisyklių 27.4 papunktyje nurodytą dokumentą. <...>

37. Taisyklių (2014 m. kovo 19 d., 2015 m. sausio 28 d. redakcija) 10 punkte (2014 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyta, kad jeigu sodininkų bendrija per teritorinio padalinio ar savivaldybės administracijos nustatytą terminą prašymo parduoti žemės sklypą ir visų reikiamų dokumentų nepateikia arba pateikia atsisakymą pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija per 5 darbo dienas nuo nustatyto termino pateikti prašymą parduoti žemės sklypą pabaigos arba atsisakymo pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą gavimo raštu (registruotu laišku arba pasirašytinai) praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą, ir kitiems asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę be aukciono įsigyti projektuojamą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, apie teritorinio padalinio ar savivaldybės administracijos priimtą sprendimą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą. Pranešime nurodoma, kad asmuo per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo gali pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat nurodoma, kokius dokumentus asmuo, pageidaujantis įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, turi pateikti (šių taisyklių 25.2 ir 25.7 papunkčiai).

VI. 38. Pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti administracinį ginčą dėl administracinių sprendimų, kuriais buvo pradėtas rengti projektas dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimo prie sodininkų bendrijoje esančių privačių sklypų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paremtas vertinimu, ar prašomas prijungti žemės sklypas atitinka teisės aktuose įtvirtintą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką.

39. Ginčijamų administracinių aktų turinys patvirtina, kad atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi ne vien teisės aktuose (Taisyklėse) įtvirtinta įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoka bet taip pat ir kitais minėtais teisės aktais – Žemės įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Teismas nevertino ar skundžiami administraciniai aktai atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, taigi tinkamai nepatikrino skundžiamų aktų teisėtumo, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl to, ar tokio sklypo formavimu nėra pažeidžiamos kitų asmenų (sklypų savininkų, sodininkų bendrijos) teisės. Teismas tinkamai nepatikrino šių bylos aspektų. Be to, teismas neišreikalavo visų bylos nagrinėjimui būtinų dokumentų – Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų apie nuosavybę į sklypus, kurie minimi ginčijamuose sprendimuose. Teismui turėtų būti pateikta visa rengiamo projekto medžiaga (jos kopija). Neturėdamas visų dokumentų, kuriais remiantis priimamas administracinis sprendimas, teismas negali tinkamai patikrinti administracinių sprendimų teisėtumo.

40. Teismas tinkamai ir išsamiai neįvertino pareiškėjų skundo paaiškinimų dėl to, ar parengus ginčijamą projektą, pareiškėjos turės galimybę į savo žemės sklypus įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą. Teismas nurodė, kad įvažiavimai į pareiškėjų sklypus yra numatyti kitoje vietoje, tačiau teismas nesiaiškino, ar šie įvažiavimai yra įrengti kitoje vietoje, ar įmanoma (pvz. dėl reljefo ypatumų ar panašių aplinkybių) jais naudotis toje vietoje, kur jie yra numatyti plane. Viena iš būtinų gyvenimo ir veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame esančiais pastatais yra teisėtų sklypo valdytojų galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 6 str. 4 d. 2 p.).

41. Byloje nėra ginčo dėl to, kad su pareiškėjų teisėmis ir pareigomis yra susijęs rengiamas projektas, pareiškėjoms buvo pranešta apie šio projekto pradžią. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos buvo informuotos, kad projekto rengimas bus vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą). Pažymėtina, kad dokumentų tvarkymas per automatizuotą sistemą negali nei patvirtinti, nei paneigti viešojo administravimo subjekto veiksmų ar sprendimų teisėtumo, visais atvejais turi būti nurodomi bei pateikiami faktiniai duomenys, kurie patvirtina, kad suinteresuotų asmenų teisės (dėl sužinojimo apie konkrečius veiksmus, dėl galimybės prisijungti prie sistemos ar dėl panašių aplinkybių) administracinėje procedūroje yra tinkamai užtikrinamos. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjų teisės realiai buvo užtikrintos viešojo administravimo subjektui vykdant projekto rengimą automatizuotai per ŽPDRIS.

42. Teismas nevertino fakto, kad ginčijamas procesas pradėtas siekiant rengti projektą dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimo prie sodininkų bendrijoje esančių privačių sklypų, pakeitus pirminį įsakymą, papildomai nurodytas ir naujas projekto rengimo tikslas – sujungti du privačius sklypus. Minėtos Žemės įstatymo normos ir Teritorijų planavimo įstatymo normos patvirtina, įsiterpusio sklypo prijungimas ir sklypų sujungimas yra du skirtingi pagrindai rengti projektą. Todėl nagrinėjamoje byloje iš atsakovo tikslinga pareikalauti paaiškinimus apie tokių veiksmų atlikimo priežastis ir atitikimą teisės aktų reikalavimams.

43. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų T. Č. ir A. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan