dd480358-7308-4a9b-bbbe-2e8dc56aa19f · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-504-780/2015;proceso Nr. 2-27-3-00360-2015-1;                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.10.2.4.2; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 3.2.6.4 LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E  N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 21 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieÅ¡kovei V. A. ir jos atstovei advokatei L. G., atsakovui V. A. ir jo atstovui advokatui Mečislovui NorvaiÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo po­sėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo pagal ieÅ¡kovės V. A. ieÅ¡kinį atsakovui V. A. ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei, n u s t a t ė : IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o:

1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 6, įregistruotÄ V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , dėl atsakovo V. A. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę A., o atsakovui santuokinę A. pavardę;

3) priteisti atsakovui V. A. asmeninėn nuosavybėn 0,800 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sklypo rinkos vertė 521 EUR;

4) priteisti ieÅ¡kovei V. A. iÅ¡ atsakovo V. A. 260,50 EUR kompensacijÄ už jam nuosavybėn atitenkantį žemės sklypÄ ;

5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu ir jo patikslinimu atsakovas prašė:

1) santuokÄ , įregistruotÄ 1989-01-07 Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 6, tarp V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl V. A. kaltės, paliekant ikisantuokines pavardes „A.“ ir „A.“;

2) priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise jam priklausančiÄ Â½ dalį 0,800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3) priteisti iš ieškovės 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jam ir valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė reikalavimo dėl 300 EUR neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, ir pakeitė savo reikalavimÄ dėl žemės sklypo padalijimo, reikalaudamas priteisti jam ir atsakovei po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo girtavimo, smurtavimo prieÅ¡ jÄ ir jos žeminimo, nesirÅ«pinimo Å¡eima ir reikiamos pagalbos neteikimo Å«kio darbuose, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nuo santuokos sudarymo praėjus 6-7 metams atsakovas pradėjo dažnai gerti, įžeidinėti jÄ tiek vaikų, tiek kitų žmonių akivaizdoje, iÅ¡vydavo iÅ¡ namų, į jų gyvenimÄ pradėjo kiÅ¡tis ieÅ¡kovo motina, kurios jis klausė labiau nei ieÅ¡kovės. Atsakovas ne kartÄ yra jÄ sumušęs, ant jos kÅ«no likdavo mėlynės. Ji viena augino vaikus, dirbo, negirtuokliavo, o atsakovas gėrė ir smurtavo prieÅ¡ jÄ , plėšydavo jos rÅ«bus, mažai padėdavo Å«kio darbuose.

Atsakovas gėrė ir darbe ir namuose. Tai matydavo ir jų vaikai, tai matė ir jos sesuo. 2015 m. vasario mėnesį, neiÅ¡kentusi tokio gyvenimo, ji išėjo iÅ¡ namų niekam apie tai nepasakiusi ir apsigyveno pas seserį, o po to iÅ¡sinuomojo butÄ Alytuje. IlgÄ laikÄ iki išėjimo ji su atsakovu negyveno bendro sutuoktinių gyvenimo, nes atsakovas gyveno kitame namo gale pas savo motinÄ , o ji gyveno su vaikais. IÅ¡ namų ji išėjo ne dėl kito vyro ir jo neturi. Gyvendama Å¡eimoje ji negėrė, nes nebÅ«tų užauginusi vaikų.

Sutuoktiniams priklausantį žemės sklypÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti atsakovui, o jai iÅ¡ atsakovo priteisti 260,50 EUR kompensacijÄ , nes sklypo vertė yra 521 EUR. Žemės natÅ«ra jai nereikia, nes ji gyvena mieste, o žemės sklypas buvo įsigytas gyvuliams laikyti ir žemės Å«kio produktams auginti, sklypas įsigytas prie atsakovo motinos namų, kur jis ir gyvena, todėl Å¡iuo sklypu naudojasi ir naudosis atsakovas, o ne ji. Dalintis sklypÄ po ½ netikslinga, nes jis yra žemės Å«kio paskirties, jo plotas mažas, todėl parduoti savo dalies ji negalėtų.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Jis sutinka nutraukti santuokÄ , tačiau mano, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalta yra ieÅ¡kovė, taip pat nesutinka mokėti kompensacijÄ už žemės sklypÄ ir praÅ¡o jį padalinti po ½ abiems sutuoktiniams. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad sudarę santuokÄ 4-5 metus jie gyveno gerai, o po to ieÅ¡kovė pradėjo iÅ¡gėrinėti alkoholio. Tai pastebėjo ir jis ir vaikai. IeÅ¡kovė gerdavo išėjusi dirbti į laukus, gerdavo su kaimynais. Per savaitę iÅ¡gerdavo 3-4 kartus.

IeÅ¡kovė alkoholį vartoti pradėjo kai du vaikai iÅ¡ trijų jau buvo sulaukę pilnametystės. Vaikai patys parvesdavo ieÅ¡kovę girtÄ iÅ¡ laukų, kur jÄ surasdavo miegančiÄ . Namuose ieÅ¡kovė gerdavo retai. Tačiau atsakovas pripažįsta, kad namų Å«kio darbus ieÅ¡kovė nudirbdavo. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis taip pat dirbo Å«kio darbus, be to jis dirbo ne tik savo namuose, bet ir miÅ¡kų urėdijoje. Jis negirtuokliavo, nes paskutinius pusę metų darbe kasdien yra tikrinamas girtumas dėl pavojingų darbo sÄ lygų.

Jis iÅ¡gerdavo, bet tik retkarčiais, o ne kasdien. Jis niekada nėra naudojęs smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę, jos neįžeidinėjo ir nežemino vaikų akivaizdoje. IeÅ¡kovė pati provokuodavo konfliktus Å¡eimoje ir jie susibardavo, o jis tokiais atvejais tiesiog iÅ¡eidavo pas savo motinÄ . Jis negyveno su atsakove ir vaikais, nes ji iÅ¡vydavo jį jeigu jis norėdavo pakalbėti su vaikais, neleisdavo su jais bendrauti. Skirtinguose namo galuose jie gyvena jau 10 metų. NeiÅ¡tikimybe ieÅ¡kovę jis kaltina todėl, kad vaikai jam sakė, kad ieÅ¡kovė vakarais, naktimis iÅ¡eidavo iÅ¡ namų.

Taip pat vaikai sakė, kad po ieÅ¡kovės išėjimo gyventi atskirai, sÅ«nui grįžus iÅ¡ Anglijos, ieÅ¡kovė sÅ«nų pasitiko atėjusi su kitu vyru. Pats atsakovas nėra matęs ieÅ¡kovės su kitais vyrais, tai žino tik iÅ¡ vaikų, kurie sakė matę motinos gautas žinutes iÅ¡ kitų vyrų. Tokie ieÅ¡kovės išėjimai vakarais prasidėjo prieÅ¡ metus iki jos išėjimo iÅ¡ namų. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė reikalavimo priteisti neturinę žalÄ dėl atsakovės veiksmų.

Santuokoje įgytÄ Å¾emės sklypÄ atsakovas praÅ¡o padalinti abiems sutuoktiniams po ½ neiÅ¡mokant jokių kompensacijų. Jis pripažįsta, kad žemės sklypas yra prie jo motinos namų, pripažįsta, kad santuokoje nusipirko žemės sklypÄ tam, kad galėtų savo poreikiams Å«kininkauti, tačiau visas sklypas jam nereikalingas.    IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies, o bylos dalis dėl atsakovo reikalavimo priteisti neturinę žalÄ nutrauktina, kadangi atsakovas atsisakė Å¡ios prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Liudytoja A. K., kuri yra ieÅ¡kovės sesuo, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių sesuo su atsakovu gyveno gražiai, bet maždaug po metų atsakovas pradėjo girtauti, tapo agresyvus, sesuo skųsdavosi jai, kad vyras agresyvus. Ji gyvena netoli ir girdėdavo iÅ¡ sesers namų Å¡auksmus, dainas, girtuokliavimÄ . Liudytoja paaiÅ¡kino, kad atsakovo blaivaus beveik nematydavo. Ne kartÄ matė savo seserį su mėlynėmis. KartÄ liudytoja matė kaip atsakovas per Å¡ventes elgiasi agresyviai, daužo lėkÅ¡tes, mėto kėdes, keikė seserį.

Pas seserį nueidavo kai nebÅ«davo atsakovo. Sesuo jai skųsdavosi, kad vyras jÄ Å¾emina, tyčiojasi iÅ¡ jos. Liudytoja patvirtino, kad pati nėra mačiusi kaip atsakovas smurtauja prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir tai žino tik iÅ¡ ieÅ¡kovės pasakojimų. Sesuo jai yra sakiusi, kad atsakovas jai buvo sulaužęs kojÄ . Jos sesuo alkoholio be progos negerdavo, vaikai buvo prižiÅ«rėti, namų Å«kio darbai buvo nudirbti. Jai nėra žinoma, kad sesers vaikai bÅ«tų parsivedę jÄ girtÄ Ä¯ namus. Pati liudytoja girtos sesers nematydavo.

Po išėjimo iÅ¡ namų savo sesers su kitu vyru nėra mačiusi. Liudytojas R. A., kuris yra Å¡alių sÅ«nus, paaiÅ¡kino, kad jo tėvų santuoka iÅ¡iro dėl motinos kaltės. Motina nuolat priekabiaudavo prie tėvo ir Å¡is išėjo gyventi pas savo močiutę. Be to, motina pradėjo iÅ¡gėrinėti, naktimis pradėjo iÅ¡eidinėti iÅ¡ namų susitikti su kitais vyrais. Apie tai jam pasakojo jo žuvęs brolis, nes kai tai prasidėjo jis pats buvo iÅ¡vykęs dirbti į užsienį. Liudytojas patvirtino, kad 2015 metais motina su kitu vyru pati buvo atėjusi pasitikti jo sugrįžusio iÅ¡ Anglijos ir šį vyrÄ pristatė kaip naujÄ jos draugÄ .

Be to, tiek jis, tiek kiti giminės yra matę motinÄ su kitu vyru apsiperkant parduotuvėje, turguje. Žuvęs brolis jam pasakojo, kad yra matęs kitų vyrų žinutes motinos telefone. Liudytojas patvirtino, kad tėvas niekada nėra mušęs motinos. Kol jis augo namuose tėvai bardavosi, bet tėvas nesimuÅ¡davo. Tėvas po barnių iÅ¡eidavo pas močiutę, o kai kitÄ dienÄ grįždavo, motina vėl bardavosi ir jį iÅ¡vydavo atgal. Namų Å«kio darbus dirbo abu tėvai. Tėvas motinos nežemindavo ir nesityčiojo.

Tėvas pradėjo dažniau iÅ¡gėrinėti 2014 metais, kai prasidėjo kitų vyrų žinutės motinai. Iki to laiko tėvas iÅ¡gerdavo per Å¡ventes, bet tėvo girtavimas nebuvo problema Å¡eimoje. Liudytojas patvirtino, kad motina taip pat gerdavo alkoholį, ir dažniau nei tėvas. Jis matė kaip broliai buvo parvedę motinÄ girtÄ Ä¯ namus, ji ir pati dažnai pareidavo girta iÅ¡ darbo miÅ¡ke.  Liudytojas V. A., kuris yra Å¡alių sÅ«nus, paaiÅ¡kino, kad jo tėvų santuoka iÅ¡iro dėl motinos kaltės, nes prieÅ¡ 6-7 metus motina pradėjo iÅ¡gėrinėti.

Ji iÅ¡eidavo dirbti ir darbe gerdavo alkoholį. Yra buvę, kad ji girta net nėjo miegoti į namus, o miegojo kluone. Dažnai jÄ girtÄ iÅ¡ darbo parveždavo jos virÅ¡ininkas. Jis pats su broliu taip pat ne vienÄ kartÄ yra parvedęs girtÄ motinÄ iÅ¡ laukų, nes ji negalėdavo pareiti pati. Liudytojas patvirtino, kad maždaug prieÅ¡ metus jis pats pamatė motinos telefone žinutes iÅ¡ kitų vyrų, nors motina sakė, kad tai raÅ¡o draugės. IÅ¡ žinučių turinio jis suprato, kad motinÄ kviečia susitikti kitas vyras.

Tokių žinučių iÅ¡ to paties numerio buvo daug. Motina sakydavo, kad tai raÅ¡o draugė, bet kai jai kažkas skambindavo ji iÅ¡bėgdavo į laukÄ ir ilgai kalbėdavo. Liudytojas patvirtino, kad motina vakarais kažkur iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, bet ne pas kaimynus. Be to, motina buvo atėjusi pasitikti iÅ¡ užsienio grįžusio jo brolio su nauju draugu. Tėvas gerti pradėjo kai sužinojo, kad mama iÅ¡gėrinėja, kad gauna žinutes iÅ¡ kitų vyrų. Tėvas iÅ¡gėrinėti pradėjo maždaug prieÅ¡ 5 metus.

Pirmiau iÅ¡gėrinėti pradėjo motina, o po to tėvas. Jau daug metų tėvai gyveno atskirai – mama su vaikais, o tėvas pas močiutę. Atskirai jie gyveno dėl ginčų, kuriuos iÅ¡provokuodavo motina, o tėvas vengdamas barnių išėjo pas močiutę. Liudytojas patvirtino, kad nėra matęs, jog tėvas smurtautų prieÅ¡ motinÄ , nėra matęs motinos su mėlynėmis. Liudytoja I. V. A., kuri yra atsakovo motina, paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus ir ieÅ¡kovė gyveno pas jÄ namuose. Jie gyveno gražiai, sÅ«nus ieÅ¡kovės niekada nemušė, su mėlynėmis ieÅ¡kovės niekada nematė.

Vėliau ieÅ¡kovė tapo priekabi ir prie jos sÅ«naus nuolat priekabiavo, jam priekaiÅ¡tavo. Dėl to sÅ«nus atėjo gyventi pas jÄ , nes nesutarė su žmona. Kodėl jie nesutarė tiksliai nežino. Maždaug prieÅ¡ 3-4 metus ieÅ¡kovė pradėjo gerti alkoholį, vaikai jÄ girtÄ parvesdavo į namus, ji nakvodavo kluone. Liudytoja patvirtino pati ne kartÄ mačiusi ieÅ¡kovę girtÄ . Patvirtino, kad ir jos sÅ«nus esant progai iÅ¡gerdavo, bet negirtavo nuolat. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad kaimo žmonės kalbėjo, jog ieÅ¡kovė bendrauja su kitais vyrais, bet ji pati asmeniÅ¡kai to nematė.

Jos sÅ«nus dėl to pyko.   Liudytoja E. P., patvirtino, kad ji gyvena kartu su Å¡alių sÅ«numi R. A. ir kartu su juo augina jų vaikÄ , bei yra gyvenusi kartu su ginčo Å¡alimis apie 1 metus laiko. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl to, kad ieÅ¡kovė pradėjo bendrauti su svetimais vyrais, vakarais iÅ¡eidavo iÅ¡ namų ir grįždavo vėlai. Be to, kaimynai pasakojo matę ieÅ¡kovę su kitais vyrais geriant alkoholį. Liudytoja patvirtino pati mačiusi tik vienÄ svetimÄ vyrÄ su ieÅ¡kove, kai Å¡i su juo atėjo pasitikti jos ir R.

A., grįžusių iÅ¡ užsienio. Kai liudytoja gyveno kartu su Å¡alimis, atsakovas niekada nėra smurtavęs prieÅ¡ ieÅ¡kovę, nors Å¡i provokuodavo jų konfliktus. Alkoholio iÅ¡gerdavo ir ieÅ¡kovė ir atsakovas, bet tai nebuvo jų santuokos iÅ¡irimo priežastis. Liudytoja patvirtino, kad su ieÅ¡kove bendravo ir po to, kai Å¡i išėjo iÅ¡ atsakovo mamos namų gyventi atskirai. Jų bendravimas nutrÅ«ko tik vėliau. Per tÄ laikÄ kol jos bendravo pati ieÅ¡kovė sakė, kad turi kitÄ vyrÄ .

Liudytoja taip pat patvirtino, kad jos seseriai skambino kažkoks vyras ir, manydamas, kad sesuo yra ieÅ¡kovės draugė, pasakojo, jog su ieÅ¡kove iÅ¡siskyrė dėl jos bendravimo su dar kitais vyrais.   IÅ¡ seniÅ«nės charakteristikų matyti, kad seniÅ«nija nėra gavusi jokių nusiskundimų dėl Å¡alių elgesio Å¡eimoje ar nesutarimų su kaimynais, o atsakovo charakteristikoje nurodoma, kad jis nevengia alkoholio (b. l. 56, 68).IÅ¡ policijos pažymų matyti, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nėra bausti administracine tvarka (b. l. 61, 62).  Nors abi Å¡alys teigia, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas yra iÅ¡imtinai kitas sutuoktinis, tačiau įvertinus liudytojų parodymus bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nei viena Å¡alis neįrodė, jog santuokos iÅ¡irimÄ nulėmė vien tik kito sutuoktinio veiksmai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį stengiantis iÅ¡saugoti santuokÄ tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; 3K-3-2/2011;

Nr. 3K-3-225-686/2015).IÅ¡ ieÅ¡kovės argumentų matyti, kad dėl Å¡eimos iÅ¡irimo atsakovÄ ji kaltina dėl to, jog jis nuolat girtavo, smurtavo prieÅ¡ jÄ , žeminimo jÄ , nesirÅ«pinimo Å¡eima ir neteikė reikiamos pagalbos Å«kio darbuose, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas, o atsakovas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo kaltina ieÅ¡kovę, nes ji pradėjo girtauti ir susitikinėti su kitais vyrais. Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus bei raÅ¡ytinius įrodymus pirmiausiai teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovė neįrodė jos nurodomo atsakovo smurtavimo prieÅ¡ jÄ , jos žeminimo ir neteikimo reikiamos pagalbos Å«kio darbuose.

Å ioms aplinkybėms pagrįsti ieÅ¡kovė nepateikė pakankamų įrodymų, nes be jos paaiÅ¡kinimų Å¡ias aplinkybes ji grindė tik savo sesers parodymais. Tačiau ieÅ¡kovės sesers parodymai nėra pakankami Å¡ioms aplinkybėms įrodyti kai atsakovas jas neigia, o atsakovo paaiÅ¡kinimus patvirtina Å¡alių vaikai, atsakovo motina ir Å¡alių Å¡eimoje taip pat faktiÅ¡kai gyvenusi liudytoja E. P.. Nors ieÅ¡kovė ir jos sesuo (liudytoja A. K.) teigia, kad ieÅ¡kovė po atsakovo panaudoto smurto ne kartÄ turėjo mėlynių ant kÅ«no, o liudytoja nurodė, kad ieÅ¡kovei atsakovas net buvo sulaužęs kojÄ , tačiau jokių objektyvių įrodymų, jokių medicininių dokumentų, jokių teisėsaugos institucijų dėl to suraÅ¡ytų dokumentų ar bent giminystės ryÅ¡iais nesusijusių liudytojų parodymų Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti ieÅ¡kovė nepateikė.

Pabrėžtina, kad liudytoja A. K. patvirtino pati niekada nemačiusi, jog atsakovas naudotų smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, o apie tai yra girdėjusi tik iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės. Todėl Å¡ios liudytojos parodymai yra tik iÅ¡vestinis įrodymas, kuris nėra pakankamas ginčijamai aplinkybei pagrįsti, kai Å¡ios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti su ieÅ¡kove subjektyviai nesusiję įrodymai. Tuo tarpu visi kiti liudytojai kategoriÅ¡kai patvirtino, kad atsakovas niekada nesmurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, jos nežemino, patvirtino, kad visus Å«kio darbus Å¡eimoje dirbo abu sutuoktiniai.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ir ieÅ¡kovė, ir jos sesuo patvirtino, kad atsakovas dirbo „vyriÅ¡kus“ Å«kio darbus, todėl atsakovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas nepakankamai prisidėjo prie namų Å«kio darbų taip pat neįrodyta. Nors sutuoktiniai kaltina vienas kitÄ , kad prie santuokos iÅ¡irimo prisidėjo tik vieno iÅ¡ jų pradėtas vartoti alkoholis, tačiau teismas sprendžia, kad alkoholį Å¡eimoje vartojo abu sutuoktiniai, o pats alkoholis nebuvo vienintelė ir esminė priežastis, dėl kurios iÅ¡iro santuoka.

Tiek ieÅ¡kovės kviesta liudytoja A. K., tiek visi kiti liudytojai, kuriuos kvietė atsakovas, patvirtino, kad alkoholio iÅ¡gerdavo abu sutuoktiniai. Liudytojų parodymai iÅ¡siskyrė tik dėl to, kuris iÅ¡ sutuoktinių pirmasis pradėjo iÅ¡gėrinėti ir kokiÄ Ä¯takÄ tai padarė Å¡alių santuokiniam gyvenimui. Tiek Å¡alių vaikai, tiek atsakovo motina patvirtino, kad atsakovas dažniau iÅ¡gėrinėti pradėjo po to, kai tÄ daryti pradėjo ieÅ¡kovė. Nors Å¡ie liudytojai yra atsakovo Å¡eimos nariai, ir bylos nagrinėjimo metu jų santykiai su ieÅ¡kove yra įtempti, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių Å¡iuos liudytojų parodymus, ir neįrodė, kad bÅ«tent atsakovas pirmasis pradėjo vartoti alkoholį Å¡eimoje, ir kad tai buvo esminė santuokos iÅ¡rimo priežastis.

Iš visų liudytojų parodymų matyti, kad abu sutuoktiniai išgerdavo alkoholio, bet tai nebuvo esminė priežastis, dėl kurios šalys negalėtų toliau gyventi santuokoje. Šiuo atveju tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad nors atsakovas ir ieškovė ir išgerdavo, tačiau jie nudirbdavo ir namų ūkio darbus, dirbdavo ir kitus apmokamus darbus, pasirūpino vaikų išauginimu. Todėl ne pats savaime alkoholio vartojimas buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis.

 Vertinant pagrindinę priežastį dėl ko faktiÅ¡kai nutrÅ«ko santuokiniai ryÅ¡iai tarp Å¡alių pabrėžtina, kad tiek pačios Å¡alys, tiek visi liudytojai patvirtino, jog jau ilgÄ laikÄ sutuoktiniai gyveno atskirai – ieÅ¡kovė su vaikais viename namo gale, o atsakovas kitame, su savo motina. IÅ¡ Å¡alių vaikų ir atsakovo motinos parodymų matyti, kad tokį gyvenimo bÅ«dÄ sÄ lygojo sutuoktinių nesugebėjimas iÅ¡spręsti tarpusavio ginčų. Liudytojai patvirtino, kad tarp sutuoktinių kildavo ginčai ir atsakovas kaip sprendimÄ pasirinko tiesiog išėjimÄ gyventi pas savo motinÄ , o ne savo Å¡eimoje.

Tuo tarpu atsakovui norint pabendrauti su vaikais ir palaikyti Å¡eimyninius ryÅ¡ius, ieÅ¡kovė dėl to pykdavo, tarp sutuoktinių vėl kildavo ginčai, ieÅ¡kovė vydavo atsakovÄ atgal pas jo motinÄ ir normalaus Å¡eimyninio gyvenimo atkurti Å¡alims nepavyko. Todėl teismas pripažįsta, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s – dėl jų abiejų elgesio sutriko normalus tarpusavio nuolatinis bendravimas Å¡eimoje, jie abu neieÅ¡kojo bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. turėjo įtakos santuokai faktiÅ¡kai iÅ¡irti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo iÅ¡ esmės negalimas ir nebuvo gyvenamas dar iki ieÅ¡kovės galutinio išėjimo iÅ¡ Å¡eimos namų.

Å iuo atveju abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo bÅ«do, netolerancijos vienas kitam siekti Å¡eimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl ne pats savaime alkoholio vartojimas buvo santuokinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimo priežastis, o abiejų sutuoktinių nesugebėjimas ir nenoras atkurti bendrÄ Å¡eimos gyvenimÄ . Juk net ir vartodami alkoholį, net ir nesutardami jie ilgÄ laikÄ gyveno vienuose namuose, dirbo Å«kio darbus, tačiau pastangų atkurti darnų Å¡eimos gyvenimÄ vienodai nerodė nei vienas iÅ¡ jų.

Todėl toks abipusis sutuoktinių pareigos rÅ«pintis Å¡eimos interesais nevykdymas galiausiai ir nulėmė galutinį sutuoktinių apsisprendimÄ nutraukti santuokÄ . Be to, nors byloje ir nėra akivaizdžių ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės įrodymų, nes nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovė Å¡eimÄ paliko bÅ«tent dėl santykių su kitu vyru, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir toks sutuoktinio elgesys, kai kitam sutuoktiniui suteikiamas pagrindas abejoti iÅ¡tikimybe, laikytinas esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-225-686/2015).

Nagrinėjamu atveju Å¡alių vaikai patvirtino, kad ieÅ¡kovė dar gyvendama Å¡eimoje su vaikais pradėjo gauti žinutes, kurių turinys leido manyti, jog jos yra nuo kitų vyrų, kalbėti telefonu ieÅ¡kovė iÅ¡eidavo iÅ¡ namų į laukus, vakarais pradėjo iÅ¡eidinėti iÅ¡ namų, o palikus Å¡eimÄ pradėjo bendrauti su kitu vyru, kurį savo vaikams pristatė kaip naujÄ savo draugÄ . Liudytoja E. P., patvirtino, kad po Å¡eimos palikimo ieÅ¡kovė pati pripažino, jog turi kitÄ draugÄ .

Be to, byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė vienÄ kartÄ Ä¯ autobusų stotį atėjo pasitikti sÅ«naus su kitu vyru. Å ių aplinkybių visuma, ir toks ieÅ¡kovės elgesys dar nenutraukus santuokos iÅ¡ tiesų sukėlė atsakovui abejones dėl sutuoktinės lojalumo Å¡eimai, todėl tokie atsakovės veiksmai dar labiau sumenkino galimybes atkurti sutuoktinių bendrÄ gyvenimÄ . Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų bÅ«du, t. y. nebuvo tolerantiÅ¡ki vienas kitam, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrÄ santuokinį gyvenimÄ , o tik kaltino vienas kitÄ ir vengė nesutarimų sprendimo iÅ¡ esmės. Å iuo atveju atsakovas, nusiÅ¡alindamas nuo bendro Å¡eimos gyvenimo ir iÅ¡eidamas gyventi pas savo motinÄ , savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryÅ¡iams nutrÅ«kti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), o ieÅ¡kovė, galutinai palikdama Å¡eimÄ ir savo elgesiu suteikdama pagrindÄ abejoti jos lojalumu ir iÅ¡tikimybe, galutinai nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryÅ¡ių.

Todėl pripažintina, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl jiems paliktinų pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl ieÅ¡kovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė, o atsakovui jo pavardė. Nepilnamečių vaikų Å¡alys neturi (b. l. 26-29), todėl su nepilnamečiais vaikais susijusių spręstinų klausimų byloje nėra. Å alys turi vienintelį turtÄ , kuris joms priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. 0,8000 ha žemės sklypÄ , kurį nusipirko santuokoje (b. l. 6, 10), nes kitas ieÅ¡kovės turimas žemės sklypas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise (b. l. 9), o kito nekilojamojo ar registruotino turto Å¡alys neturi (b. l. 8, 12, 13).

Tačiau Å¡alys nesutaria dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bÅ«do ir dalintino turto vertės. Sprendžiant šį ginÄÄ pirmiausiai pabrėžtina, kad dalintino turto vertė turi bÅ«ti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo reikalavimas dalintinÄ Å¾emės sklypÄ vertinti tik 216 EUR verte, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-05-15 iÅ¡raÅ¡o 2.1. punkte (b. l.

10) yra nepagrįstas, nes šie sklypo vertės duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti viešame registre dar 2000-12-20. Tuo tarpu ieškovė pagrįstai remiasi 521 EUR žemės sklypo verte, kuri šiam žemės sklypui nustatyta ginčo nagrinėjimo metu ir yra skelbiama to paties viešo registro tvarkytojo. Pagal VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės pagal unikalų numerį duomenis, nuo 2015-01-01, t. y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 521 EUR (b. l. 11).

Todėl dalijant šį bendrÄ sutuoktinių turtÄ jo vertė pripažįstama bÅ«tent 521 EUR. Sprendžiant ginÄÄ dėl žemės sklypo padalijimo bÅ«do pabrėžtina, kad pagal įstatymÄ sutuoktinių turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Å ioje normoje taip pat nustatyta, kad jeigu turto negalima padalyti abiem sutuoktiniams natÅ«ra, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Tačiau pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-27-686/2015). Pagal kasacinio teismo praktikÄ santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ .

Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus, arba dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-82/2011; Nr. 3K-3-115/2012; Nr. 3K-3-225-686/2015). Nagrinėjamu atveju žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ padalyti natÅ«ra po ½ dalį pageidauja atsakovas, tačiau to nenori ieÅ¡kovė, kuri iÅ¡sikraustė gyventi į miestÄ ir nesiruoÅ¡ia Å«kininkauti, todėl pageidauja gauti kompensacijÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant šį ginÄÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į abiejų sutuoktinių pageidavimus ir negali bÅ«ti ginami iÅ¡imtinai tik vieno iÅ¡ jų interesai. Å iuo atveju pažymėtina, kad formaliai žemės sklypas gali bÅ«ti dalijamas į dvi dalis, todėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, trukdančių padalyti jį į dvi lygias dalis, kaip to praÅ¡o atsakovas, nėra. Tačiau negalima ignoruoti ir subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, kuriomis remiasi ieÅ¡kovė. Visų pirma, nutraukiant santuokÄ ir padalijant bendrÄ sutuoktinių turtÄ turi bÅ«ti siekiama ne tik iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , bet paÅ¡alinti prielaidas bÅ«simiems Å¡alių ginčams, tame tarpe ir dėl padalinto turto valdymo naudojimosi ir disponavimo juo ateityje.

Å alims kaltinant viena kitÄ dėl santuokos iÅ¡irimo ir jų santykiams esant įtemptiems, turto padalijimas taip, kad ir po santuokos nutraukimo jie liktų bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise, akivaizdžiai neužtikrintų abiejų Å¡alių intereso iÅ¡vengti galimų konfliktų dėl bendro turto ateityje. Todėl žemės sklypo padalijimas po ½ dalį, faktiÅ¡kai neatidalijant kiekvienam sutuoktiniui konkrečios žemės sklypo dalies, neatitiktų abiejų sutuoktinių interesų ir neleistų pasiekti socialinės taikos tarp jų ateityje.Antra, bÅ«tina įvertinti, kad žemės sklypas buvo įsigytas su tikslu Å«kininkauti savo poreikiams ir naudoti jį pagal tikslinę žemės paskirtį, o ieÅ¡kovė tiek dabar, tiek ir po santuokos nutraukimo Å«kininkauti nežada.

IeÅ¡kovei persikrausčius gyventi į Alytaus miestÄ Å¾emė kaime jai nereikalinga, kai tuo pat metu atsakovas gyvena kaime, žemės sklypÄ naudoja ir pripažino, kad naudos ateityje, nes jis yra greta jo motinos namų kuriuose jis ir gyvena. Trečia, dalijamas žemės sklypas yra tik 0,800 ha dydžio ir nedidelės vertės, todėl atsižvelgiant į jo paskirtį (žemės Å«kio), jo padalijimas į du per pusę mažesnius sklypus ekonomiÅ¡kai bÅ«tų žalingas abiem sutuoktiniams. Tokiu atveju turto vertė bÅ«tų sumažinta žymiai labiau nei vientiso sklypo vertė, o rinkoje tokie maži žemės Å«kio paskirties sklypai bÅ«tų visiÅ¡kai nepaklausÅ«s. Kita vertus, net jei sutuoktiniai ir neatsidalintų savo ½ dalies, o vienas iÅ¡ jų norėtų parduoti tretiesiems asmenims tik idealiÄ jÄ savo turto dalį, tokia maža dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bÅ«tų dar mažiau patraukli negu vienas atskiras 0,400 ha dydžio žemės sklypas.

Tai reiÅ¡kia, kad žemės sklypo dalijimas į dvi dalis ekonomiÅ¡kai nėra naudingas nei vienai Å¡aliai.        Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus teismas pripažįsta, kad atsakovo pageidaujamas žemės sklypo padalijimas po ½ dalį, juo labiau faktiÅ¡kai neatidalijant kiekvienam sutuoktiniui konkrečios žemės sklypo dalies, neatitiktų nei abiejų sutuoktinių interesų, nei teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principų. Todėl įvertinus žemės sklypo įsigijimo tikslÄ , jo paskirtį, dydį ir vertę, Å¡alių gyvenamÄ jÄ vietÄ ir norÄ bei galimybes juo naudotis po santuokos nutraukimo, Å¡is žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise visas priteistinas atsakovui, kuris galės juo naudotis ir pripažįsta, kad tÄ darys, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina kompensacija už jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Kadangi atsakovas neginčija CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, tai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina pusės žemės sklypo vertės dydžio, t . y. 260,50 EUR, kompensacija už atsakovui tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį (521 EUR x ½).IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims ir valstybei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 96 straipsniai).

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo prasme laikytina, kad Å¡alys iÅ¡ esmės yra pareiÅ¡kusios po du reikalavimus, dėl kurių kilo ginčas – 1) dėl kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, 2) ir dėl turto padalijimo bÅ«do. Abiejų Å¡alių reikalavimai dėl pavardžių yra vienodi, dėl jų nėra ginčo, atsakovas šį reikalavimÄ yra sujungęs į vienÄ , kartu su pirmuoju savo reikalavimu, o ieÅ¡kovė pareiÅ¡kusi kaip atskirÄ , todėl Å¡is Å¡alių reikalavimas neįtrauktinas į patenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Iš ieškovės dviejų ieškinio reikalavimų vienas yra patenkinamas visiškai (dėl turto padalijimo būdo), o kitas patenkinamas iš dalies (santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių, o ne dėl vieno kaltės). Todėl pripažintina, kad patenkinama 75 % ieškinio reikalavimų, o atmetama 25 % reikalavimų (patenkintas vienas reikalavimas iš dviejų sudaro 50 % reikalavimų, o patenkinta pusė kito reikalavimo sudaro 25 % iš likusių 50 %). Atsakovui atsisakius reikalavimo dėl neturinės žalos priteisimo, iš likusių dviejų priešieškinio reikalavimų vienas yra atmetamas (dėl turto padalijimo būdo), o kitas patenkinamas iš dalies (santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių, o ne dėl vieno kaltės).

Todėl pripažintina, kad patenkinama 25 % priešieškinio reikalavimų, o atmetama 75 % (patenkinta pusė vieno reikalavimo, t. y. 25 % iš 50 %, ir atmestas antrasis reikalavimas).    Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad po 120 EUR dydžio išlaidos buvo patirtos dėl ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį paruošimo bei 160 EUR išlaidos dėl advokatės atstovavimo teisme (b. l. 77-80).

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės advokatės paruoÅ¡tų procesinių dokumentų pobÅ«dį bei kiekį (ieÅ¡kinys ir atsiliepimas į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kinį), į teismo posėdžių skaičių (parengiamasis posėdis ir teismo posėdis) ir jų trukmę (bendra trukmė 6 val.), ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos advokatės pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nuta­rimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) numatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, todėl pagrindo jas mažinti nėra (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Viso ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 400 EUR bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (b. l. 77-80) ir 61 EUR žyminis mokestis už ieškinį (b. l. 15). Todėl patenkinus 75 % ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistina 345,75 EUR bylinėjimosi išlaidų ((400 EUR + ir 61 EUR) x 75 %).  Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad iš viso dėl atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio paruošimo bei advokato atstovavimo teisme atsakovas patyrė 450 EUR išlaidų (b. l. 30, 82).

Atsižvelgiant į atsakovo advokato paruoštų procesinių dokumentų pobūdį bei kiekį (atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis), į teismo posėdžių skaičių (parengiamasis posėdis ir teismo posėdis) ir jų trukmę (bendra trukmė 6 val.), atsakovo bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl pagrindo jas mažinti nėra. Viso atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 450 EUR bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 30, 82) ir 61 EUR žyminis mokestis už priešieškinį (b. l. 30, 40).

Todėl patenkinus 25 % priešieškinio reikalavimų atsakovui iš ieškovės priteistina 127,75 EUR bylinėjimosi išlaidų ((450 EUR + ir 61 EUR) x 25 %).  Įskaičius vienarūšius priešpriešinius šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš vienos šalies kitai ir atvirkščiai, ieškovei iš atsakovo priteistina 218 EUR bylinėjimosi išlaidų (345,75 EUR - 127,75 EUR).Proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių išieškotinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Bendra Å¡ių iÅ¡laidų suma yra 13,36 EUR, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei iÅ¡ieÅ¡kotina 3,34 EUR (13,36 EUR x 25 %), o iÅ¡ atsakovo - 10.02 EUR (13,36 EUR x 75 %).   Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 268 str., ir 270 str. teismas n u s p r e n d ž i a : Civilinės bylos dalį dėl atsakovo reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo nutraukti atsakovui atsisakius Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo.IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.V.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 6, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.SantuokÄ nutraukus ieÅ¡kovei V. A. palikti ikisantuokinę pavardę – A., o atsakovui jo pavardę – A.. Padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį 0,800 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir visÄ Å¡Ä¯ žemės sklypÄ asmeninės nuosavybės teise priteisti V.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti ieÅ¡kovei V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 260,50 EUR (dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų 50 ct) kompensacijÄ už atsakovui atitenkantį 0,800 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Likusias ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 218 EUR (du Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,34 EUR (tris eurus 34 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ s­kaitÄ Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 10.02 EUR (deÅ¡imt eurų 02 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ s­kaitÄ Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank F.

P. Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas              RamÅ«nas Å arka