dd4552c1-e0af-40bb-820f-549f145af75f · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-281-954/2021 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00032-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, išteisintųjų R.

B., D. J., R. M. gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. B., D. J., R. M. iÅ¡teisinti, kaip nepadarę nusikalstamas veikas, turinčias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235straipsnio 1 dalyje požymių.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. B. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta kaltinant tuo, kad 2018 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio, vykusio nuo 13 val. 30 min. iki 16 val. 5 min., metu, apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimÄ , turėdama tikslÄ padėti kaltinamajam savo vyrui V. B. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, melagingai parodė, kad V.

B. traktoriumi 2018 m. gegužės 23 d. žolę pjovė blaivus, dar iki 18 val. traktorių paliko pjaunamoje pievoje, ant Å¡laito, nes pasibaigė degalai, o kai traktorius apvirto V. B. traktoriaus nevairavo, kai įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 18 min. V. B. vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir važiuodamas traktoriumi apvirto.

2. D. J. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas kaltinant tuo, kad 2018 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio, vykusio nuo 13 val. 30 min. iki 16 val. 5 min., metu, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimÄ , turėdamas tikslÄ padėti kaltinamajam V. B. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, melagingai parodė, kad V.

B. 2018 m. gegužės 23 d. traktoriumi žolę pjovė blaivus, dar iki 18 val. traktorių paliko pjaunamoje pievoje, ant Å¡laito, nes pasibaigė degalai, o kai traktorius apvirto V. B. traktoriaus nevairavo, kai įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 18 min. V. B. vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir važiuodamas traktoriumi apvirto.

3. R. M. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas kaltinant tuo, kad 2018 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio, vykusio nuo 13 val. 30 min. iki 16 val. 5 min., metu, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimÄ , turėdamas tikslÄ padėti kaltinamajam V. B. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, melagingai parodė, kad V.

B. 2018 m. gegužės 23 d. traktoriumi žolę pjovė blaivus, dar iki 18 val. traktorių paliko pjaunamoje pievoje, ant Å¡laito, nes pasibaigė degalai, po to jis su V. B. gėrė alkoholį, gerdamas matė Å¡laite stovintį į deÅ¡inę pasvirusį traktorių, todėl kai traktorius apvirto V. B. traktoriaus nevairavo, kai įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 18 min. V. B. vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir važiuodamas traktoriumi apvirto.

4. Marijampolės apylinkės teismas iÅ¡teisindamas R. B., D. J. ir R. M. konstatavo, kad visi liudytojai nurodė, kad jiems buvo žinoma, kad traktoriuje buvo pasibaigę degalai, todėl jis buvo paliktas stovėti ant Å¡laito. Nei vienas iÅ¡ Å¡ioje byloje patrauktų atsakomybėn asmenų nebuvo Å¡alia traktoriaus jo virtimo metu, visi į įvykio vietÄ atbėgo iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ . Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. M., R. K. nurodė, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ , iÅ¡ karto po įvykio visi buvę asmenys nurodė, kad niekas įvykio nematė, todėl laikė, kad nėra pagrindo pripažinti R.

B., D. J., R. M. kaltais dėl melagingų parodymų davimo, nes jie įvykio aplinkybes suprato, pagal jiems žinomÄ tos dienos įvykių sekÄ . Visi jie nematė, kaip V. B. 19.18 val. vairavo transporto priemonę, o tik asmenį pamatė prie apvirtusio traktoriaus. BÅ«tent žinoma informacija apie pasibaigusį kurÄ , leido liudytojams R. B. ir D. J. susidaryti nuomonę, kad V. B. negalėjo vairuoti traktoriaus, nes jame nebuvo kuro. Todėl nurodydami tokias įvykio aplinkybes, jie turėjo pagrindÄ susidaryti nuomonę, jog V.

B. traktoriuje buvo dėl kitų priežasčių, bei nurodydami tokias aplinkybes, pateikė jų tuo metu pagrįstÄ situacijos suvokimÄ , kas negali bÅ«ti laikoma melagingu informacijos pateikimu. Tai, kad traktoriuje baigėsi degalai asmenys sužinojo iÅ¡ paties V. B., neturėjo pagrindo juo abejoti, patys netikrino Å¡ios informacijos. O jiems patiems iki įvykio nebuvus Å¡alia traktoriaus, galėjo susidaryti klaidinga nuomonė dėl traktoriaus vairavimo. Atitinkamai asmenų sÄ Å¾iningas klydimas negali bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu melagingu parodymų davimu, bei nesudaro BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

Apylinkės teismas pažymėjo, kad byloje iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtino, kad Å¡ioje byloje R. B., D. J., R. M. apklausiami liudytojais bylos nagrinėjimo teisme metu, tyčia melagingai aiÅ¡kino jiems žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes. Asmenys buvo dideliu atstumu nuo įvykio vietos, nematė tiesiogiai įvykio aplinkybių, o teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kurios jiems buvo žinomos ir susiformavusios, pagal jų tuo metu žinomÄ informacijÄ . Byloje esantys įrodymai negali neginčytinai patvirtinti, jog kaltinamieji tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad traktoriuje pasibaigė degalai, kad jie negirdėjo traktoriaus variklio bei kad R.

M. apskritai nebuvo įvykio vietoje, įvykio metu, o visos abejonės baudžiamojoje byloje, kurių negalima pašalinti byloje esančiais įrodymais, yra traktuojamos kaltinamojo naudai.

5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo R. B. pripažinti kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL baudÄ ; D. J. pripažinti kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL baudÄ ; R. M. pripažinti kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL baudÄ . 5.1. Skunde nurodo, kad teismui buvo pateikti visi reikiami duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas R.

B., D. J., R. M. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tačiau juos teismas vertino selektyviai, nemotyvuotai atmesdamas policijos pareigÅ«nų parodymus ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus bei padarė klaidingas iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ - BK 235 straipsnio 1 dalį, neteisingai aiÅ¡kindamas jo sudėtį. 5.2. Apeliantas nurodo, kad nuteistojo V. B. gynybinė versija, bei jÄ patvirtinančių liudytojų R.

B., D. J., R. M. parodymai apima ir ankstesnį laikotarpį - 2-3 valandas iki nusikaltimo. Ir tie įvykiai bei parodymai apie juos ypatingai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, nes jais remiantis turėjo bÅ«ti padaryta kardinaliai prieÅ¡inga iÅ¡vada - V. B. apsvaigęs nuo alkoholio traktoriaus nevairavo. Nesutiktina su tokiu ydingu nagrinėjimo ribų nustatymu, nes BK 235 straipsnio prasme yra reikÅ¡mingos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios sprendžiant V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , o ne tik faktas, kad V.

B. 19.18 val. vairavo traktorių neblaivus. 5.3. Apeliantas pažymi, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino BK 235 straipsnio nusikaltimo sudėtį. VisiÅ¡kai nesutiktina su teismo pozicija, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuomet, kai melagingi parodymai duodami apie kaltininko nusikalstamos veikos aplinkybes. PrieÅ¡ingai nei manė teismas, įstatymas neapsiriboja liudijimo apimtimi tik apie nusikaltimo momentÄ - asmuo kviečiamas liudyti apie kokias nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčias aplinkybes. Teismas iÅ¡kraipė liudijimo baudžiamajame procese esmę.

Å iuo atveju teismas neturėjo jokio pagrindo apsiriboti tik kaltinamųjų parodymais apie „19.18 valandos“ aplinkybes. Asmenys nėra traukiami atsakomybėn už tai, kad nebuvo įvykio vietoje ir nematė įvykio, bet jie traukiami atsakomybėn už tai, kad apie įvykio aplinkybes davė iÅ¡galvotus parodymus, nepriklausomai nuo to, ar jie matė ir dalyvavo realias aplinkybėse. 5.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas spręsdamas dėl kaltinamųjų subjektyvinės pusės, darė iÅ¡vadÄ , kad jie parodymus davė sÄ Å¾iningai klysdami.

Su tokiomis iÅ¡vados sutikti negalima, nes jos prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms: įvykio vietoje apie tariamÄ degalų pasibaigimÄ nekalbėjo nei vienas iÅ¡ liudytojų, nei kaltinamasis V. B. - tuo metu dar nebuvo „žinoma“ apie degalų pasibaigimo aplinkybę. JÄ liudytojai „sužinojo“ tik bendrai sukÅ«rę ir suderinę gynybinę versijÄ . Teismas neigė įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 28 d. teismo nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytus faktus: traktorius apsivertė dirbant darbus, tai yra, degalai pasibaigę nebuvo, ant Å¡laito užgesintu varikliu traktorius nestovėjo, variklis veikė, dėl ko jis nebuvo atvėsęs. Toje byloje teismas nustatė, kad neegzistavo V.

B. bei liudytojų R. B., D. J., R. M. nurodytos aplinkybės, todėl gynybinė versija buvo atmesta. 5.5. Apeliantas pažymi, kad teismas iÅ¡kraipė bylos duomenis - nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtinai nustatytas aplinkybes. Pvz.: „variklis galėjo neįkaisti, nes V. B. tikėtina pajudėjo nedidelį atstumÄ , o traktoriui apvirtus variklis užgeso.“ Teismas iÅ¡ esmės patvirtina, kad nuteistojo V. B. gynybinė versija buvo teisinga, nors V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ sprendęs teismas byloje Nr. 1-1104-443/2018, Å¡iÄ versijÄ atmetė: neegzistavo tokios aplinkybės, kad traktorius bÅ«tų buvęs paliktas ant Å¡laito užgesintu varikliu ir tik po to V.

B. neblaivus sėstų važiuoti ir apvirstų, nes kategoriÅ¡kai nustatyta - jis apvirto važiuodamas ir pjaudamas žolę. KÄ ir patvirtina kiti įrodymų Å¡altiniai - policijos pareigÅ«nai parodė, kad jautė, kad variklis karÅ¡tas, kai atvyko į įvykį po 12 minučių nuo praneÅ¡imo gavimo; R. B. parodė, kad D. J. užgesino apvirtusio traktoriaus variklį. 5.6. Skundo autoriaus nuomone teismas neįsigilino į akivaizdžius prieÅ¡taravimus tarp policijos pareigÅ«nų V. M., R. K. ir kaltinamųjų parodymų: policijos pareigÅ«nai teigė, kad įvykio vietoje nekilo jokių abejonių, kad traktorių vairavo V.

B., jis tam neprieštaravo, kaip ir buvę šalia asmenys neišsakė jokių pastabų ar prieštaravimų; „visi teigė, kad V. B. pjaudamas žolę stačiame šlaite apvirto, važiuodamas traktorium“. Kaltinamoji R. B., apklausiama teisme kaip liudytoja teigė, kad sutikusi policijos pareigūnus jiems pasakė, kad traktorius stovėjo ant šlaito krašto ir su tuo traktoriumi jos vyras vertėsi. „Kai davė pasirašyti po pūtimo, tai sakė, kad jis nevažiavo“. Policijos pareigūnai teigė, kad jautė, kad traktoriaus variklis karštas, juo neseniai važiuota, o D.

J. teigė prieÅ¡ingai. Teismas iÅ¡kraipė policijos pareigÅ«nų parodymus - policijos pareigÅ«nai V. B. rado ne prie traktoriaus, o namuose, kas sudarė bent teorinę galimybę neigti vairavus, tačiau V. B. neneigė vairavęs traktorių ir sutiko pasitikrinti blaivumÄ . 5.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kaltinamųjų parodymai prieÅ¡tarauja objektyvioms aplinkybėms, nustatytoms Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mai 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad nuteistojo V.

B. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalies aplinkybes: 2018 m. gegužės 23 d. apie 19.18 val. laukuose (duomenys neskelbtini) V. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,59 promilės) vairavo jam priklausantį traktorių MTZ-50, valstybinis numeris 9743LL ir apvirto. Savo išvadas teismas grindė byloje nustatytais duomenimis: pirminio pranešimo į BPC įrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialistų išvadomis dėl alkoholio kiekio kraujyje bei sužalojimų V.

B. padarymo mechanizmo, liudytojo R. B., policijos tyrėjų R. K., L. A., V. M., specialisto D. R. parodymais ir t.t. Teismas kategoriÅ¡kai ir motyvuotai atmetė nuteistojo V. B. pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ : V. B. bÅ«damas blaivus traktoriumi pjovė žolę, pasibaigus degalams apie 18 val. Å¡laite paliko stovėti pasvirusį traktorių ir nuėjo vartoti alkoholį su R. M., po valandos ėjo pasiimti į traktorių dokumentų; įlipus į kabinÄ traktorius virto, prispaudė ir sužalojo rankos pirÅ¡tÄ .

Kaltinamieji R. B., D. J., R. M. davė parodymus, kruopščiai suderintus ir pagrindžiančius V. B. gynybinę versijÄ , tai yra apie realiai neegzistavusius įvykius. Kaltinamųjų parodymų įtaka teisingumui, tiesos nustatymui: byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas kaltinamųjų parodymus įvertino kategoriÅ¡kai - „kaip nepatikimus, kaip duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme, tik siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios, bet ne padedant nustatyti objektyviÄ tiesÄ â€œ, „suderintais ir žinomai melagingais Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimais ir parodymais siekiama iÅ¡kraipyti ir paneigti bylos pirminio tyrimo metu objektyviai nustatytas aplinkybes - bandoma įtikinti teismÄ , kad kaltinamasis nevairavo traktoriaus ir neapsivertė su juo, bÅ«damas neblaivus“. 5.8.

Apeliantas nurodo, kad neginčijamai nustatytas ryÅ¡ys tarp kaltinamųjų ir V. B.: R. M. yra V. B. draugas - sugėrovas, D. J. yra V. B. svainis, o kaltinamoji R. B. yra V. B. sutuoktinė. Å ie asmenys akivaizdžiai suinteresuoti V. B. galimybe iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamieji sÄ moningai, tyčia, siekdami padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės V. B., baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) davė žinomai melagingus parodymus, kuriais patvirtino V.

B. gynybinę versijÄ , kad jis vairavo traktorių bÅ«damas blaivus, pasibaigus degalams jį paliko ant Å¡laito pasvirusį, po to vartojo alkoholį ir į traktoriaus kabinÄ Ä¯lipo tikslu pasiimti dokumentus, o tuo metu traktorius virto ir jį prispaudė, tai yra neįvykdė nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. Tokie jų parodymai neatitinka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų faktinių aplinkybių ir vertintini, kaip melagingi.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais. IÅ¡teisintųjų R. B., D. J., R. M. gynėjas advokatas Raimundas Vasiliauskas prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

7. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

9. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas R. B., D. J., R. M. atžvilgiu priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį įrodymus vertino selektyviai, padarė neteisingas iÅ¡vadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, nepagrįstai neatsižvelgė į Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes bei nepagrįstai susiaurino kaltinimo ribas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais, jog nėra pagrindo abejoti 2018 m. gruodžio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytomis aplinkybėmis, tačiau pažymi, jog kiekvieno asmens (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo ir kt.) parodymai analizuotini konkrečioje byloje, jų patikimumas sprendžiamas įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamosiose bylose nėra galimybės naudoti prejudicinius faktus, nes teismas privalo betarpiškai ištirti visus įrodymus ir tik tuomet padaryti atitinkamas išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo.

10. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant R. B., D. J., R. M. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino juos nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, ir dėl pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino.

11. Priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ir jame apraÅ¡ytos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jame iÅ¡dėstė R. B., D. J., R. M. iÅ¡teisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė prokuroro kaltinančius argumentus bei detaliai ir iÅ¡samiai pasisakė dėl esminių prokuroro apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Teismas, tinkamai realizuodamas pareigÄ iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes, iÅ¡samiai tyrė iÅ¡teisintųjų duotus parodymus duotus 2018 m. spalio 1 d. vykusiame teismo posėdyje, taip pat tinkamai įvertino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų V.

M. bei R. K. parodymus duotus ir Å¡ioje byloje, taip pat tinkamai įvertino ir raÅ¡ytinius duomenis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas baudžiamajame procese yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad prokuroras nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais. Prokuroras skunde naujų aplinkybių, paneigiančių teismo iÅ¡vadas ir įgalinančių byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, nenurodė, jų nėra ir baudžiamojoje byloje, o prielaidomis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima; visos abejonės, kurių paÅ¡alinti nepavyksta, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamųjų nauda.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams.

12. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. B., D. J., R. M. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, t. y. 2018 m. spalio 1 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu tyčia davė melagingus parodymus apie, tai, jog V. B. traktoriumi 2018 m. gegužės 23 d. žolę pjovė blaivus, dar iki 18 val. traktorių paliko pjaunamoje pievoje, ant šlaito, nes pasibaigė degalai, o kai traktorius apvirto V.

B. traktoriaus nevairavo. Prokuroro argumentai, kad išteisintųjų parodymai buvo kruopščiai suderinti prieš jiems duodant tokius parodymus, siekė padėti kaltinamajam V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, pagrįsti išimtinai tik apelianto prielaidomis ir subjektyvia nuomone. Prokuroras pagrįstai pažymėjo, kad išteisintieji šio byloje apie jiems pareikštus kaltinimus parodymus duoti atsisakė, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina tiesioginės tyčios buvimo, nes BPK 21 straipsnyje be kitų teisių įtariamajam yra numatyta ir teisė atsisakyti duoti parodymus.

Todėl vien tai, kad nagrinėjamoje byloje išteisintieji R. B., D. J., R. M. nedavė parodymų, savaime negali būti pagrindu konstatuoti, jog duoti 2018 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo melagingi.

13. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog iÅ¡teisintųjų R. B., D. J., R. M. nurodytos aplinkybės, kad V. B. 2018 m. gegužės 23 d. 19.18 val. nevairavo traktoriaus, neatitinka tikrovės, todėl jų veikoje iÅ¡ tiesų egzistuoja objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 235 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, nežiÅ«rint to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir detaliai analizavo iÅ¡teisintųjų R. B., D. J., R. M. tyčios turinį nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje, nes byloje neįrodyta, jog iÅ¡teisintieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. duodami parodymus suprato, kad nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, ir norėjo taip veikti. Su Å¡iais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir apeliacinį skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija.

14. BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba bÅ«damas ekspertas ar specialistas pateikė melagingÄ iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimÄ , arba bÅ«damas vertėjas melagingai ar žinomai neteisingai iÅ¡vertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Å ios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnyje, yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltę apibÅ«dina psichinis asmens santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika.

Kaltės turinį atskleidžiančių aplinkybių nustatymas yra svarbus pagrindžiant baudžiamosios atsakomybės taikymÄ , kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ . Teisinės iÅ¡vados dėl tokių aplinkybių buvimo ar nebuvimo daromos remiantis kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, taip pat įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , siekiamÄ rezultatÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-28-976/2018 ir kt.).

Kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka nustatyti vien objektyvios tikrovės neatitinkančių parodymų fakto; pvz., jeigu duodamas parodymus liudytojas pamirÅ¡o įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ar dėl kitų priežasčių klydo ir dėl to negalima konstatuoti jo tiesioginės tyčios buvimo, pagrindo baudžiamajai atsakomybei už melagingų parodymų davimÄ nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2013, 2K-3-489/2016, 2K-57-788/2016).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentus dėl R. B., D. J., R. M. kaltės, kad duodami kaip liudytojai tikrovės neatitinkančius parodymus jie veikė tiesiogine tyčia, prokuroras grindžia iš esmės pasiremdamas tik tais įrodymais, kurie patvirtina objektyviuosius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymius, apsiribojęs tuo, jog Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 18 min. V. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Pastaroji aplinkybė negali bÅ«ti neginčijamu pagrindu laikyti, kad iÅ¡teisintieji tyčia davė melagingus parodymus, padarydami nusikalstamus veiksmus, kadangi byloje nepakanka įrodymų neginčijamai patvirtinančių jų kaltę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, darydamas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodyta, jog R. B., D. J., R. M. duodami kaltinime nurodytus parodymus, suprato, kad jie neatitinka tikrovės, ir norėjo taip veikti (veikė tiesiogine tyčia), jÄ pagrindė kruopščia visų bylos įrodymų bei jų pagrindu nustatytų aplinkybių analize, t. y. teismas aptarė ir įvertino R.

B., D. J., R. M. parodymus, duotus apklausiant juos kaip liudytojus baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas V. B. atsakomybės klausimas, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojais policijos pareigÅ«nų V. M. ir R. K. parodymus bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinęs įrodymų visumÄ skundžiamame nuosprendyje argumentavo, kodėl įvertino, kad R. B., D. J., R. M. tiesioginė tyčia dėl melagingų parodymų davimo neįrodyta.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams, jog iÅ¡teisintieji apklausiami liudytojais davė parodymus apie įvykio aplinkybes, pagal jiems žinomÄ tos dienos įvykių sekÄ .

16. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nei vienas iÅ¡ iÅ¡teisintųjų nematė įvykio apie kurį davė parodymus 2018 m. spalio 1 d. vykusiame teismo posėdyje. Tai, kad R. B., D. J. bei R. M. nebuvo prie traktoriaus tuo metu kai jis virto patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų V. M. ir R. K., kurie į įvykio vietÄ atvyko praėjus 12 minučių po gauto iÅ¡kvietimo, parodymai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atvykusiems į įvykio policijos pareigÅ«nams nekilo jokių abejonių, kad traktorių vairavo V.

B., tačiau jų manymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl kaltės nebuvimo. R. B. ir D. J. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai V. B. apvirto su traktoriumi, įvykio vietoje nebuvo, R. M. nurodė, kad su V. B. alkoholį vartojo prieÅ¡ įvykį, apie 19 val. išėjo namo, o apie įvykį sužinojo tik sekančiÄ dienÄ . Tiesa, liudytojas R. M. 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog su V. B. girtavo ne nuo 16 val., kaip buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nuo 18 val.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie parodymų netikslumai, neatitikimai savaime neįrodo, jog asmuo jau sÄ moningai davė melagingus parodymus. IÅ¡ R. B., D. J. ir R. M. parodymų matyti, jog jie apie tai, kad V. B. įvykio metu nevairavo traktoriaus sprendė iÅ¡ skirtingų informacijos Å¡altinių žinoję, kad dar prieÅ¡ įvykį traktoriuje buvo pasibaigęs kuras, todėl jis buvo paliktas stovėti ant Å¡laito. Pastebėtina ir tai, jog R. B., D. J. ir R. M. iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir juos apklausiant liudytojais ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti ir liudytojai juos patvirtino.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdžio metu patikrintų duomenų visumÄ , pagrįstai sprendė, jog R. B., D. J. ir R. M. 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu apklausiami liudytojai nurodė aplinkybę, jog V. B. nevairavo traktoriaus, o jame buvo dėl kitų priežasčių, kadangi, pagal jų žinomus faktus apie traktoriuje pasibaigusį kurÄ , Å¡is buvo paliktas ant Å¡laito dar prieÅ¡ įvykį. Teisėjų kolegijos nuomone, asmenų nurodytos jiems žinomos aplinkybės, jų nuomonė ar sÄ Å¾iningas klydimas negali bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu melagingų parodymų davimu, bei nesudaro BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

Prokuroras skunde pažymėjo ir tai, jog D. J. nurodytos aplinkybės apie traktoriaus variklio temperatÅ«rÄ , jo iÅ¡jungimÄ , prieÅ¡tarauja įvykio vietÄ apvykusių policijos pareigÅ«nų V. M. ir R. K. parodymams. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad parodymų netikslumai, neatitikimai savaime neįrodo, jog asmuo jau sÄ moningai davė melagingus parodymus, prieÅ¡ingai, asmens kaltė kiekvienu atveju nustatinėjama bei įrodinėjama ir nebÅ«tinai asmens veikoje nustatomi visi bÅ«tinieji BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų. Todėl, atsižvelgiant tiek į kitame baudžiamajame procese nustatytas aplinkybes, tiek į Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , iÅ¡ tikrųjų nepaneigta, jog R. B., D. J. ir R. M. galėjo suvokti taip, kaip jie ir teigė apklausiami kaip liudytojai ankstesniame procese. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad R.

B., D. J., R. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes nėra vieno iš nusikaltimo subjektyvaus požymio – tiesioginės tyčios.

17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ ir nuosprendžio priėmimÄ , suponuoja draudimÄ esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias teisingam sprendimui priimti aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.).

18. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas iÅ¡nagrinėjo tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes ir pagrįstai vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Baudžiamojo proceso nuostatos suponuoja, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir priimtas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos asmens kaltumÄ patvirtinančios aplinkybės. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

IÅ¡teisinamasis nuosprendis suraÅ¡ytas nepažeidžiant BPK XXIII skyriaus nuostatų, nes jame nurodytos aplinkybės bei įrodymai, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, tenkinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinio skundo jame iÅ¡dėstytais motyvais, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė