dd44e31a-a7bf-48ca-aa72-001ded5717ff · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-706/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1, 44.2.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 6 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovui G. J. ,

ieškovo atstovei advokatei Emilijai Gorskienei,

atsakovei

J. M. J.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atstovei Dovilei Bogomolskytei, viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų J. M. J. ir uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d.

sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-891-259/2010 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovams J. M. J., uždarajai akcinei bendrovei

draudimo kompanijai „PZU Lietuva” dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Ä® Kauno apygardos

teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams J. M. J. ir UAB „PZU Lietuva“ kreipėsi ieÅ¡kovas G. J. ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 16

801,68 Lt turtinei žalai atlyginti (13 941,68 Lt vienkartinę iÅ¡mokÄ už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir periodines iÅ¡mokas - 260 Lt per mėnesį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t.y. 2 860 Lt), o iÅ¡ atsakovės J. M. J. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė J. M. J. 2005 m. balandžio 9 d. apie 12 val. Kaune, Kovo 11-osios gatvėje, vairuodama automobilį Peugeot 205, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Partizanų g. link V. Krėvės pr., ties namu Nr. 102 pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75, 173 punktų reikalavimus, nesulėtino greičio, nesustojo ir nepraleido ieÅ¡kovo, įėjusio į jos važiavimo krypties eismo juostÄ iÅ¡ kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, parbloÅ¡kė ieÅ¡kovÄ , sunkiai sutrikdydama jam sveikatÄ . Teismo ekspertizės centro specialisto 2005 m. lapkričio 16 d. iÅ¡vada Nr. 11-2155- (05) ieÅ¡kovui nustatyti kÅ«no sužalojimai:

1. lūžęs dešinysis raktikaulis su dislokacija (skeveldrinis lūžis); 2. kaklo slankstelio lūžis su panirimu; 3. galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietu galvos smegenų dangalu; 4. galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas;

5. kairio smilkinkaulio įspaustinis lūžimas; 6. momenkaulių lūžimai; 7. kaukolės pamato lūžimas, dėl kurių ieškovas tapo I-os grupės invalidu. Kauno miesto apylinkės teismo   2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu J. M. J. buvo pripažinta kalta pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta bausmė - atimta teisė ketverius metus vairuoti motorines transporto priemones, priteista

iš UAB DB „PZU Lietuva“ 3 273,60 Lt nukentėjusios, ieškovo motinos I. K. naudai, iš jų - 1 037,82 Lt turtinei žalai ir 1 726,40

neturtinei žalai atlyginti. Å iÄ Å¾alos sumÄ sumokėjo UAB DB „PZU Lietuva“. Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendį paliko galioti. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovė J. M.

J. buvo apsidraudusi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“. Kadangi eismo įvykis buvo draudiminis, UAB DK

„PZU Lietuva“ dalį turtinės ir neturtinės žalos atlygino ieškovo motinai I. K. . Teisminio tyrimo metu ieškovas dėl sveikatos būklės

civilinio ieÅ¡kinio pareikÅ¡ti negalėjo, todėl 2009 m. liepos 7 d. kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva”, praÅ¡ydamas atlyginti 13 161,68 Lt turtinę žalÄ (paskaičiuotÄ iki 2009 m. gegužės 1 d.) ir mokėti periodines iÅ¡mokas po - 260 Lt per mėnesį. Tačiau 2009 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tu UAB DK „PZU Lietuva” žalos atlyginimÄ mokėti atsisakė. IeÅ¡kovas teigė, jog, netekęs 60 procentų darbingumo, jis negali dirbti visÄ darbo dienÄ , jam reikia nuolat lankytis pas gydytojus, todėl jo niekas nepriima dirbti. IeÅ¡kovas nedirba jau 52 mėnesius ir jam padaryta turtinė žala yra 16 801,68 Lt, kuriÄ turėtų atlyginti atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“. IeÅ¡kovo nuomone, pagal CK 6.250 straipsnį bei LAT praktikÄ , atsakovė

J. M. J. ienė turėtų sumokėti ieÅ¡kovui 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šį savo reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindė tuo, kad 2005 m. balandžio 9 d. eismo įvykio metu jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir iÅ¡kilęs pavojus gyvybei. Nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2005 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovas neatgavo sÄ monės. Jam buvo atliktos keturios galvos operacijos, buvo praradęs kalbÄ , nesuprato aplinkoje vykstančių įvykių. IeÅ¡kovo sveikata nepataisomai sužalota, iÅ¡tisus metus jis turėjo iÅ¡kentėti nepakeliamus skausmus, kančias ir iÅ¡gyvenimus. Pradėjęs sveikti, ieÅ¡kovas suprato, jog sužalojimas paveiks visÄ jo tolimesnį gyvenimÄ , todėl prasidėjo emocinė depresija. Dėl sužalojimų buvo pažeistas ieÅ¡kovo kÅ«no vientisumas, kaukolės lūžio vietoje įstatyta plastikinė plokÅ¡telė, kuriÄ reikės keisti. Dėl kalbos ir atminties trÅ«kumų ieÅ¡kovas negali jaustis pilnavertis, bendraudamas su savo bendraamžiais, sužlugo planai siekti mokslų. IeÅ¡kovas turi nuolat lankytis pas gydytojus, tai sukelia nepatogumus ir papildomas iÅ¡laidas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui G. J. iš atsakovės J. M. J. 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 050 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ – 7 377,20 Lt turtinei žalai atlyginti ir 200 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovės J. M. J. 2 100 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ - 221 Lt žyminio mokesčio bei po 15,62 Lt iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 2007 m. balandžio 9 d. eismo įvykio metu ieškovui padaryti kūno sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo teigimu, ieškovo patirtus fizinius ir dvasinius sukrėtimus gydant bei po gydymo įrodė bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai - išrašai iš medicininių dokumentų. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatavo, kad tarp atsakovės nusikalstamų veiksmų ir ieškovui kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas nustatė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė labai sunkius sveikatos sutrikdymus, neteko 60 procentų darbingumo ir dėl taikomų ribojimų nebegali dirbti norimo darbo, negali dirbti su fiziniu krÅ«viu susijusio darbo. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovo judėjimo laisvė yra apribota, dėl patirtų traumų ir iÅ¡gyvenimų jo emocinė bÅ«sena tapo nestabili, ieÅ¡kovas patyrė ilgÄ stacionarinį bei ambulatorinį gydymÄ , jam buvo daroma ne viena operacija, jo judėjimas, mÄ stymas, vaikščiojimas dėl sužalojimo apsunkintas.

Teismo teigimu, dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas patyrė didelę emocinę depresijÄ ir dvasinį sukrėtimÄ , depresijÄ , o neapibrėžtumÄ dėl ateities jaučia iki Å¡iol, patyrė didelį fizinį skausmÄ , kuris jį kankina iki Å¡iol. Dėl patirtų fizinių sužalojimų ieÅ¡kovas nebegali jaustis pilnaverčiu visuomenės nariu, rÅ«pintis Å¡eima ir jos iÅ¡laikymu, jam reikalinga parama. Å ių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta didelė neturtinė žala.

Nustatydamas žalos dydį, teismas įvertino aplinkybes, kad atsakovė žalÄ padarė dėl neatsargumo, kad ieÅ¡kovas buvo partrenktas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas pėsčiųjų perėja ėjo saugiai ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai neįtakojo autoįvykio, o nuteistosios didelį neatsargumÄ pripažino vienintelė autoavarijos priežastimi. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, vairuodama automobilį, neužtikrino elementariausių rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų ir dėl Å¡ios priežasties jos kaltę vertino kaip didelį neatsargumÄ .

Teismas įvertino aplinkybes, kad ieÅ¡kovas neturi įregistruoto nekilnojamojo turto, gyvena tik iÅ¡ gaunamos paÅ¡alpos, o jo galimybės įsidarbinti ir dirbti bei gauti pakankamÄ pragyvenimui darbo užmokestį dėl sužalojimo yra gerokai apribotos. Vertindamas atsakovės turtinę padėtį, teismas nustatė, kad ji neturi brangaus nekilnojamojo turto, pragyvena iÅ¡ gaunamo minimalaus darbo užmokesčio. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė yra darbinga ir turi galimybę susirasti geriau apmokamÄ ar papildomÄ darbÄ bei ateityje gauti didesnes pajamas bei pažymėjo, kad atsakovės turtinė padėtis yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, bet ne lemiantis veiksnys, nustatant neturtinės žalos dydį.

Teismo teigimu, atsakovė turi prisiimti atsakomybę už sunkiai sutrikdytÄ ieÅ¡kovo sveikatÄ ir dėl to patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , prarastÄ kultÅ«rinį socialinį aktyvumÄ , apribojant interesus, bei imtis visų pastangų kompensuojant jam padarytÄ Å¾alÄ . Dėl praÅ¡omos priteisti turtinės žalos teismas nurodė, kad dėl sužalojimo ieÅ¡kovas negalėjo dirbti anksčiau dirbto darbo UAB „Delano“, todėl jo netektos pajamos už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., įvertinus gautÄ Å¡alpos pensijÄ ir vėliau gautÄ stipendijÄ iÅ¡ mokymo įstaigos, sudaro 7 377 Lt (pagal pateiktÄ 2010 m. sausio 20 d. paskaičiavimÄ ).

Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį atmesti, o jei teismas pripažintų ieÅ¡kovo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ - sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinės žalis dydį iki 5 000 Lt, taip pat skirti ieÅ¡kovui medicininę ekspertizę.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į visumÄ Ä¯statyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik sužalojimo pasekmėmis, nukentėjusiojo patirtais fiziniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

2. Teismas nepagrįstai neturtinės žalos dydį nustatė, remdamasis nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu. Toks neturtinės žalos nustatymo būdas

prieštarauja LAT suformuotai teismų praktikai (LAT nutartys bylose Nr. 2K-444/2006, 2K-492/2008, 2K-59/2009, 2K-158/2009). Nukentėjusiesiems,

kai nėra jų kaltės, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 20 000 – 50

000 Lt, o didžiausia 50 000 Lt suma priteista nukentėjusiajam, kuris neteko 85 procentų darbingumo bei liko neįgalus. Kai kaltininkas vairuoja girtas ir autoįvykio padariniai labai sunkūs, tuomet priteistos neturtinės žalos dydis didėja. Teismo priteistas žalos dydis prilygsta atvejui, kai kaltininkas vairuoja būdamas girtas, o kilę padariniai yra žymiai sunkesni. Priteistas neturtinės žalos dydis nepagrįstas suformuota teismų praktika.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo G. J. veiksmai neįtakojo autoįvykio. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu konstatuota, kad G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 87 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo

priemonių ir bėgdamas per pėsčiųjų perėjÄ Ä¯ kitÄ gatvės pusę sukėlė pavojų kitų

eismo dalyvių saugumui. Šie prejudiciniai faktai yra privalomi.

4. Nustatant neturtinės žalos dydį, teisinę reikÅ¡mę turi ne tik žalÄ padariusio asmens, bet ir nukentėjusiojo kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti ne tik dideliu neatsargumu ar tyčia, bet ir paprastu neatsargumu, kuris yra vienas iÅ¡ kriterijų, dėl kurio neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas. Teismas į šį kriterijų neatsižvelgė, nors baudžiamojoje byloje nustatyta ir nukentėjusiojo kaltė dėl įvykusio eismo įvykio. Esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio atitinkamai sumažinti žalos atlyginimÄ arba reikalavimÄ atlyginti žalÄ atmesti. IeÅ¡kovas, bėgdamas per pėsčiųjų perėjÄ , neįsitikino savo saugumu, atsitrenkė į automobilio priekinį sparnÄ , o ne buvo parblokÅ¡tas automobilio priekine dalimi, taigi buvo didžiai neatsargus. Teismas neįvertino ieÅ¡kovo padarytų KET 53 ir 87 punktų reikalavimų pažeidimų, turinčių įtakos neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Didelis neatsargumas yra pagrindas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atmesti, nes baudžiamojoje byloje nustatyta, kad paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ , kÄ pripažino ir ekspertai. Be to, vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, bÅ«tina atsižvelgti į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį.

5. Jeigu teismas nuspręstų, kad vis tik yra ir atsakovės kaltės dalis, apeliantė praÅ¡o įvertinti ieÅ¡kovo didelį neatsargumÄ , suformuotÄ teisminę praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, atsakovės amžių ir turtinę padėtį (gyvena ir prižiÅ«ri savo senyvÄ motinÄ , gauna tik minimalų mėnesinį užmokestį) ir sumažinti neturtinės žalos dydį iki 5 000 Lt. Atsakovės teigimu, teismas turėjo atsižvelgti ir į pagrįstus žalÄ padariusio asmens interesus bei kitus veiksnius, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.

6. Dokumentus ieÅ¡kovo nedarbingumo lygiui nustatyti rengė ta pati sveikatos priežiÅ«ros įstaiga (UAB „Corpus sanum“), kurioje dirba ieÅ¡kovo motina ir todėl, pasak apeliantės, neaiÅ¡ku, ar objektyviai ir pagrįstai ieÅ¡kovui buvo nustatytas bÅ«tent toks nedarbingumo lygis, kuris nurodytas jo pateiktose darbingumo lygio pažymose. Teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė ir nepagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovui medicininę ekspertizę. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas po patirtų sužalojimų tapo I grupės invalidu, tačiau pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ 3.2 punktÄ ieÅ¡kovo darbingumo lygis prilyginamas II invalidumo grupei. Be to, ieÅ¡kovas nuo 2008 m. sėkmingai mokosi. Apeliantės teigimu, objektyvus bei teisingas ieÅ¡kovo sužalojimo padarinių mastas, kurį sukėlė eismo įvykis, turi lemiamÄ reikÅ¡mę bylai iÅ¡spręsti, todėl praÅ¡o teismo skirti medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti 2005 m. balandžio 9 d. eismo įvykio sukeltÄ ieÅ¡kovo sužalojimo padarinių mastÄ bei įtakÄ jo sveikatai ir iÅ¡reikÅ¡ti padarytÄ Å¾alÄ darbingumo lygiui procentais, pateikti iÅ¡vadas, ar UAB „Corpus sanum“ pateikti medicininiai dokumentai yra pagrįsti ir objektyvÅ«s bei atitinka faktinę bÅ«klę.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie pripažįstami sprendimo negaliojimo pagrindais (CPK 329 str.). Teismas nevertino atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ išdėstytų motyvų dėl ieškovo skaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo, nepateikė teisinio sprendimo argumentavimo ir reikalavimo vertinimo (CPK 270 str.).

2. Teismas turėjo nustatyti, kad draudikas yra įpareigotas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kaip tai numato teisės aktai. Teismas neatsižvelgė į LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 8 punktÄ , įpareigojantį vadovautis nukentėjusiojo asmens vidutiniu darbo užmokesčiu, gautu iki įvykio. Iki įvykio faktiÅ¡kai gautas ieÅ¡kovo mėnesinis darbo užmokestis buvo 450 Lt, kÄ patvirtina 2006 m. sausio 24 d. UAB „Delano“ darbo užmokesčio ir kitų pajamų pažyma. Nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. G. J. bÅ«tų gavęs 23 400 Lt (450 Lt x 52 mėn.).

3. Socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.). IÅ¡ turėtos gauti darbo užmokesčio sumos atskaičiuojamos socialinio draudimo iÅ¡mokos, kurios pagal ieÅ¡kovo pateiktus dokumentus iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. sudaro 24 063,53 Lt. Studijuodamas Kauno prekybos ir verslo mokykloje nukentėjusysis tuo metu dar gavo 565 Lt dydžio stipendijÄ , kuri, nustatant

turėtÄ gauti darbo užmokestį, turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuota. Atsižvelgiant į G. J. gautas iÅ¡mokas, darytina iÅ¡vada, kad negautas darbo

užmokestis ieškovui buvo visiškai kompensuotas.

4. Teismui pripažinus ieÅ¡kovo pateiktÄ skaičiavimÄ pagrįstu, buvo pažeistas civilinės atsakomybės kompensacinis tikslas. Teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovo pateikto skaičiavimo, kuriame matyti aiÅ¡kÅ«s netikslumai. Perskaičiuodamas negautas pajamas, ieÅ¡kovas jas sieja su atitinkamai pasikeitusiu minimaliuoju darbo užmokesčiu. Pateikta UAB „Delano“ pažyma apie darbo užmokestį nepagrindžia, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo siejamas su minimaliuoju

Vyriausybės patvirtintu darbo užmokesčiu (500 Lt). Skaičiavime nepagrįstai pritaikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis, skaičiuojamas neįgaliajam II-os grupės

invalidui. Jei nebūtų įvykęs draudžiamasis įvykis, ieškovui būtų taikomas įprastinis neapmokestinamųjų pajamų dydis. Atitinkamai keičiasi ir darbo užmokestis, gaunamas atskaičius mokesčius.

5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas privalo atlyginti tik dėl jo kaltės atsiradusiÄ Å¾alÄ (LAT 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį, pirmiausia nustatoma vidutinio mėnesinio uždarbio dalis, kurios nukentėjusysis neteko dėl sužalojimo, ji atitinka netekto darbingumo procentus (LAT Senato 1997 m. sausio

16 d. nutarimas Nr. 2). Apskaičiuojant atsakovo pareigÄ atlyginti negautÄ nukentėjusiojo darbo užmokestį, nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. Å¡i dalis turi bÅ«ti mažinama 40 proc., t.y. iki 22 836,90 Lt. Kadangi nukentėjusysis gavo 24 628,53 Lt socialinio draudimo iÅ¡mokų ir stipendijos, negautas darbo užmokestis jam yra visiÅ¡kai kompensuotas.

6. Teismas nepagrįstai pripažino, kad G. J. per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jo saugiai ir jo veiksmai neįtakojo autoįvykio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartyje baudžiamojoje byloje nurodė, kad

pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pėsčiasis G. J. per pėsčiųjų perėjÄ bėgo. Nukentėjusiojo didelis

neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, yra pagrindas atlygintinos žalos dydį sumažinti arba reikalavimÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ atmesti, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio. Pasak apelianto, nukentėjusiojo G. J. veiksmai, t.y. KET 53, 87 punktų reikalavimų pažeidimas, yra vertintini kaip didelis neatsargumas. IeÅ¡kovas turėjo žinoti, kad KET draudžia pėstiesiems per perėjÄ bėgti ir turėjo numatyti tokių savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti. Å iuo pagrindu atlygintinos turtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieÅ¡kovas G. J. praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime teigia, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantės iÅ¡vardintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra panaÅ¡ios tik kai kuriais aspektais, bet nėra analogiÅ¡kos. Nors ji teigia, kad eismo įvykio metu ieÅ¡kovas bėgo skersai gatvės važiuojamÄ ja dalimi ir užšoko ant jos automobilio, baudžiamojoje byloje tokių įrodymų nebuvo. Byloje buvo atliktos 7 autotechninės ekspertizės, dvi iÅ¡ jų atsakovės iniciatyva. Visose ekspertizėse naudojama sÄ voka „tikėtina“, kad jis bėgo per perėjÄ . Tai prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams. Ekspertai nepadarė iÅ¡vados, kokiÄ Ä¯takÄ , nustatant ieÅ¡kovo judėjimo greitį, turėjo automobilio judėjimo greitis. Aplinkybės, kad jis eismo įvykio metu bėgo per perėjÄ , teismas nenustatė, kaip ir nenustatė, kokiu greičiu važiavo J. M. J.. Apeliantė, nebÅ«dama pakankamai atidi, savo veika prarado techninę galimybę automobilį laiku sustabdyti ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nukentėjusiuoju (LAT baudž. b. Nr. 2K-617/2003). IeÅ¡kovo sveikatos sužalojimo laipsnis padidėjo dėl apeliantės J. M. J. nežmoniÅ¡kumo, kai ji, partrenkusi ieÅ¡kovÄ , 20 metrų automobilio nestabdė ir nemažino greičio. Nors ieÅ¡kovas mokosi padavėjo profesijos, tačiau jis turėjo kitokių karjeros planų. Perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui, atsakovė butÄ padovanojo savo motinai, nors tame bute ji toliau gyvena. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsakovė samdė privačius ekspertus, už kurių paslaugas turėjo brangiai mokėti. IeÅ¡kovo nedarbingumo lygį nustatė ne jo motina, bet komisija. Dėl sužalojimų autoįvykio metu jam pažeistas galvos kaulų vientisumas, įstatyta plastikinė plokÅ¡telė, kuri bus keičiama, ir kiekvienÄ kartÄ jis turės iÅ¡gyventi fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Dėl atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ skundo nurodo, kad jeigu autoįvykio metu jis nebūtų sužalotas, gautų 800

Lt dydžio minimalų darbo užmokestį. Paskaičiavime, pateiktame prie dubliko, neapmokestinamųjų pajamų dydis skaičiuojamas neįgaliajam II-os grupės invalidui, nes toks jis yra dėl patirto sužalojimo autoįvykio metu. Nurodo, kad negali realizuoti po sužalojimo likusio darbingumo, nes niekas nepriima dirbti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad autoįvykio metu jis per perėjÄ bėgo, nes toks faktas nebuvo nustatytas.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas už žalÄ asmuo. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos sÄ vokÄ ir jos atlyginimo pagrindus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatÄ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, įstatymas įtvirtino visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ , pagal kurį asmeniui ar turtui padaryta žala, kartu ir neturtinė žala, turi bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai, ir tai, kad žalÄ atlyginti privalo už jÄ atsakingas asmuo.

Dėl atsakovės J.

M. J. apeliacinio skundo

Neturtinės žalos sÄ vokÄ apibrėžia CK 6.250 straipsnio pirmoji dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį, atsakovė J. M. J. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį dėl sveikatos sužalojimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į visumÄ Ä¯statyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, rėmėsi tik sužalojimo pasekmėmis, nukentėjusiojo patirtais fiziniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

IÅ¡ tiesų, kriterijai į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Å ie kriterijai yra: pasekmės, kurias sukėlė žala, žalÄ sukėlusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos, atsiradusios dėl eismo įvykio metu ieÅ¡kovui padarytų sužalojimų, dydžio klausimÄ , nustatė, kad atsakovė žalÄ padarė dėl neatsargumo, įvertino atsakovės turtinę padėtį, nustatęs, kad ji neturi brangaus turto, pragyvena iÅ¡ minimalaus darbo užmokesčio, tačiau yra darbinga ir turi galimybę susirasti geriau apmokamÄ arba papildomÄ darbÄ . Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė labai sunkius sveikatos sutrikdymus, dėl kurių nebegali dirbti norimo darbo, patyrė didelę emocinę depresijÄ ir dvasinį sukrėtimÄ , jo galimybės įsidarbinti yra apribotos. Tačiau nustatydamas atsakovės J. M. J., kaip žalÄ padariusio asmens, kaltę dėl atsiradusios žalos, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių ir padarė bylos faktinių duomenų neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl paties ieÅ¡kovo, kaip nukentėjusio asmens, veiksmų: teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas G. J. per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jo saugiai ir jo veiksmai neįtakojo eismo įvykio.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovė J. M. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad pažeidė Kelių eismo

taisyklių 53, 75, 173 punktų reikalavimus ir partrenkė perėjoje ėjusį G. J. , taip pat yra nustatyta, kad pėsčiasis G.

J. , bėgdamas per pėsčiųjų perėjÄ , į kitÄ važiuojamosios dalies pusę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 87 punkto, kuriame numatyta, kad pėsčiasis per pėsčiųjų perėjÄ turi eiti (o ne bėgti), reikalavimus, taip pat pažeidė KET 53 punkto reikalavimus (t. 1, b.l. 17, 18). Å iÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytÄ aplinkybę 2009 m. sausio 27 d. nutartimi iÅ¡ esmės patvirtino ir baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Kauno apygardos teismas (t. 1, b.l. 24), o taip pat bylÄ kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2009 m. birželio 25 d. nutartis baudž. byloje Nr. 2K-202/2009, t. 1, b.l. 28). Å ios įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl paties ieÅ¡kovo, kaip autoįvykio metu nukentėjusio asmens, veiksmų jokiais objektyviais duomenimis Å¡ioje byloje nėra nuginčytos. Ä® Å¡ias aplinkybes, nustatydamas atlygintinÄ Å¾alÄ , taigi ir neturtinę žalÄ , pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jo saugiai. Nustačius, kad ir pats nukentėjusysis betarpiÅ¡kai prieÅ¡ įvykį pažeidė kelių eismo taisykles, sprendžiant atsakovės, dėl kurios veiksmų atsirado žala, civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar tokie ieÅ¡kovo veiksmai (kelių eismo taisyklių pažeidimas) turėjo įtakos žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.253, 6.282 str.).

Teismai, nagrinėdami baudžiamÄ jÄ bylÄ ir spręsdami atsakovės J. M. J. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , nagrinėjo tik atsakovės veiksmų, pažeidus kelių eismo taisykles, ir Å¡ių veiksmų pasekmių klausimus baudžiamosios atsakomybės požiÅ«riu, t. y. nustatė, kad dėl atsakovės veiksmų pasekmių (sunkaus nukentėjusio G. J. sveikatos sutrikdymo) tokie veiksmai sudaro nusikaltimo sudėtį. Baudžiamojoje byloje teismai vertino abiejų eismo dalyvių (tiek atsakovės, tiek ir paties ieÅ¡kovo) padarytų KET pažeidimų reikÅ¡mę nusikalstamų padarinių atsiradimui ir nustatė, kad jeigu J.

M. J. būtų važiavusi tokiu greičiu, kuris nebūtų kėlęs pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų saugumui, ji nebūtų sukūrusi situacijos, dėl kurios prarado techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo, t.y. nustatė, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo J. M. J. veiksmai. Tuo tarpu priežastinio ryšio tarp šių atsakovės, o taip pat ir paties ieškovo, kaip nukentėjusiojo asmens, veiksmų, pažeidžiant KET, ir jam atsiradusios žalos baudžiamojoje byloje teismai nenagrinėjo.

Baudžiamojoje byloje nustačius, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo neteisėti atsakovės veiksmai, kuriais ji pažeidė KET, šioje byloje nagrinėdamas ieškinį dėl žalos, kartu ir neturtinės, atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovės nusikalstamų veiksmų ir ieškovui kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Tačiau padaręs faktinių bylos duomenų neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas G. J. per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jo saugiai, priežastinio ryÅ¡io

tarp paties ieškovo veiksmų ir jam pačiam atsiradusios žalos teismas iš esmės nenagrinėjo.

Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad G. J. , bėgdamas per pėsčiųjų perėjÄ Ä¯ kitÄ važiuojamosios dalies pusę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 87 punktų reikalavimus. Ä®vykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 53 punkte buvo nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Pagal KET

87 punkto reikalavimus į kitÄ važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virÅ¡ kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal Å¡aligatvių arba kelkraščių linijÄ , neturi peržengti perėjos ribų.

Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje buvo atlikta eilė ekspertizių tiek eismo įvykio eigai, tiek nukentėjusiojo sužalojimų ir transporto priemonės sugadinimų susidarymo mechanizmui nustatyti. Nors daugelis atliktų ekspertizių iÅ¡vadų yra tikėtino pobÅ«džio, tačiau faktiÅ¡kai yra nustatyta ir neginčijama, kad įvykio metu nukentėjusysis G. J. buvo partrenktas atsakovės vairuojamo automobilio priekiniu kairiuoju kampu, kÄ patvirtina baudžiamojoje byloje esantis po autoįvykio suraÅ¡ytas 2005 m. balandžio 5 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas bei padarytos automobilio nuotraukos (baudž. byla Nr. 1-158/2008, t. 1., b.l. 8-11). IÅ¡ Å¡ių įrodymų matyti, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilio priekinis kairės pusės posÅ«kis, priekinio kairės pusės sparno Å¡oninė dalis, kairioji priekinio stiklo dalis bei automobilio stogo priekinės dalies kairioji pusė. Tai iÅ¡ esmės patvirtina baudžiamojoje byloje teismų nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusysis Å¡ios bylos ieÅ¡kovas           G.

J. prieÅ¡ įvykį pėsčiųjų perėja bėgo. Tokio ieÅ¡kovo elgesio faktas leidžia teigti, kad ieÅ¡kovas, pats bÅ«damas eismo dalyvis, taip pat sukėlė pavojų eismo dalyvių, ir visų pirma savo paties saugumui, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių galimam susidÅ«rimui su gatve važiavusia transporto priemone iÅ¡vengti. Atsižvelgiant į įvykio situacijÄ , teigti, kad Å¡i aplinkybė visiÅ¡kai nereikÅ¡minga, kad ieÅ¡kovas, kaip eismo dalyvis, pažeisdamas KET ir pėsčiųjų perėja bėgdamas bei taip iÅ¡ esmės apribodamas savo galimybes iÅ¡vengti įvykio, neturėjo reikÅ¡mės situacijos, susijusios su jo paties saugumu, kilimui, negalima. Toks nukentėjusiojo neatsargus elgesys iÅ¡ dalies padėjo žalai atsirasti, nes, įbėgdamas į pėsčiųjų perėjÄ , o ne eidamas ja, ieÅ¡kovas sumažino ar visiÅ¡kai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos artėjantį ar į jÄ Ä¯važiuojantį, nemažinantį greičio ir/ar nestabdomÄ automobilį.

Pažymėtina, kad tai, jog nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2K-383/2007, 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2K–425/2010). Neturtinės žalos sukeltos pasekmės, kurios gali bÅ«ti ir fizinio, ir dvasinio pobÅ«džio, yra tik vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, į kurį teismas turi atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , t. y. įvertinant ir atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Taigi tokį ieÅ¡kovo elgesį, kuris nustatytas ir aptartas Å¡ioje nutartyje, yra pakankamas pagrindas vertinti kaip didelį neatsargumÄ , padėjusį žalai atsirasti, o nustatant neturtinės žalos dydį, kaip vienÄ iÅ¡ kriterijų tokios žalos dydžiui nustatyti.

Pagal CPK 4 straipsnio nuostatÄ , teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo ir tokios žalos dydžio nustatymo klausimus, teismai turi atsižvelgti ne tik į įstatyme nustatytus bei teismų praktikoje suformuotus esminius tokios žalos nustatymo kriterijus, bet ir į sukauptÄ teismų praktikÄ , kuri per tam tikrÄ laikÄ yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis, į tai, kokie tokios žalos dydžiai paprastai yra nustatomi, esant panaÅ¡ioms žalos padarymo aplinkybėms bei pasekmėms. PeržiÅ«rėjus teismų formuojamÄ praktikÄ Å¡iuo klausimu, matyti, kad minimalus priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose, kuriose žala yra padaryta BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytais nusikalstamais veiksmais, t.y. esant panaÅ¡ioms aplinkybėms ir pasekmėms, minimalus neturtinės žalos dydis yra nustatomas 7 000 Lt, maksimalus - 100 000 Lt, o vidutinis - 50 000 Lt. Å tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. 2K-461/2010 (LAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis) buvo nustatyta, kad dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiajai atsirado neigiami liekamieji reiÅ¡kiniai – reikalingas ausies protezas, ji patyrė fizinį skausmÄ , didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų. Siekdami kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalÄ padariusio asmens – nuteistojo – interesų, teismai neturtinės žalos dydį minėtoje byloje nustatė 10

000 Lt. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010 (LAT 2010 m. kovo 30 d. nutartis) teismai nustatė, kad, nesuvaldęs vairuojamo autobuso, kaltinamasis atsitrenkė į stovėjusį automobilį su įjungta avarine Å¡viesos signalizacija bei partrenkė prie jo buvusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , kuriai dėl muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inio skruostikaulio lūžimų, deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžimo, kryžkaulio lūžių, deÅ¡inės Å¡launies sumuÅ¡imo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir ji neteko 60 procentų pastovaus bendro darbingumo. Å ioje byloje buvo nustatyta ir priteista 65 000 Lt nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovui autoįvykio metu padarytos neturtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino susiformavusios teismų praktikos ir priteisė didesnį, negu vidutinis paprastai priteisiamas neturtinės žalos dydis, esant panaÅ¡ioms aplinkybėms ir pasekmėms, tokio savo sprendimo iÅ¡ esmės nepagrįsdamas, t.y. nenurodydamas aplinkybių, kurių pagrindu nustatė didesnį neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsižvelgdama į byloje nustatytas ir Å¡ioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindo nustatyti ieÅ¡kovui priteistinÄ neturtinę žalÄ , didesnę negu įprastai nustatomas vidutinis tokios žalos dydis, nėra. Todėl nustato, kad ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydis - 50 000 Lt.

Priteisdama neturtinės žalos atlyginimÄ , teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į Å¡ioje nutartyje nustatytÄ aplinkybę dėl ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti, todėl priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ mažina 10% ir daro iÅ¡vadÄ , kad 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitiktų abiejų Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė         J. M. J. savo praÅ¡ymo skirti medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti 2005 m. balandžio 9 d. eismo įvykio metu ieÅ¡kovui padarytų sužalojimo padarinių mastÄ bei įtakÄ jo sveikatai, iÅ¡reikÅ¡ti padarytÄ Å¾alÄ darbingumo lygiui procentais, atsisakė, teigdama, kad tokia ekspertizė jokių rezultatų neduos (,,...nieko neduos“). Apeliantei nepalaikant praÅ¡ymo skirti medicininę ekspertizę, faktiniais duomenimis nepagrįstos lieka jos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl galimai neobjektyviai nustatyto ieÅ¡kovo nedarbingumo lygio. Todėl Å¡iuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, dėl jų atskirai detaliai nepasisakydama.

Dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie pripažįstami sprendimo negaliojimo pagrindais, nes nevertino atsakovo motyvų dėl ieškovo skaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo, nepateikė sprendimo teisinio argumentavimo ir reikalavimo vertinimo.

IÅ¡ tiesų, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos turtinės žalos dydį, apsiribojo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti anksčiau dirbto darbo ir todėl jo netektos pajamos, įvertinus gautÄ Å¡alpos pensijÄ ir stipendijÄ iÅ¡ mokymo įstaigos, už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki sudaro 2009 m. rugpjūčio 1 d. sudaro 7 377,20 Lt pagal paties ieÅ¡kovo pateiktÄ paskaičiavimÄ . Tačiau atsakovui ginčijant tokio paskaičiavimo pagrįstumÄ ir teigiant, kad ieÅ¡kovas gavo daugiau pajamų (socialinio draudimo iÅ¡mokų ir stipendijos), negu bÅ«tų gavęs darbo užmokesčio, jam buvo visiÅ¡kai kompensuotas turėtas gauti darbo užmokestis, teismas privalėjo patikrinti, ar ieÅ¡kovo pateiktas paskaičiavimas atitinka įstatymÄ bei yra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius tokiu atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos) (6.283 str. 2 d.).

ReikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, kaip atsakingam už žalÄ asmeniui (draudikui), ieÅ¡kovas grindė netektomis pajamomis, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota. Todėl sprendžiant klausimÄ , ar tinkamai buvo paskaičiuotas ir priteistas turtinės žalos atlyginimas, bei atsakant į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar tinkamai ieÅ¡kovas paskaičiavo savo negautas pajamas.

Nesutikdamas su ieškovo pateiktu turtinės žalos paskaičiavimu, atsakovas teigia, kad iki įvykio faktiškai gautas nukentėjusiojo mėnesinis darbo užmokestis yra 450 Lt, todėl nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas būtų gavęs

23 400 Lt (450 Lt x 52 mėn.).

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, darbuotojo vidutinis atlyginimas arba mėnesinė alga negali būti mažesni negu Vyriausybės nustatyti minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesinė alga.

Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad iki sveikatos sužalojimo ieškovui nustatytas ir mokamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė 450 Lt (t. 1, b.l. 46).

Per laikotarpį, už kurį pirmosios instancijos teismas priteisė negautas pajamas (kaip turtinę žalÄ ), Vyriausybė ne vienÄ kartÄ keitė DK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytus minimalius dydžius, minimaliÄ mėnesinę algÄ didindama: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 buvo patvirtinta 550 Lt minimali mėnesinė alga, kuri galiojo nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d., LRV 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 patvirtinta

600 Lt minimali mėnesinė alga galiojo nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d., LRV 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 543 patvirtinta 700 Lt minimali mėnesinė alga galiojo nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., o LRV 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga galioja iki Å¡iol. Kadangi įstatymas (DK 187 str. 3 d.) draudžia nustatyti mažesnę algÄ už Å¡iuos Vyriausybės nustatytus dydžius, tai apskaičiuojant ieÅ¡kovo netektas pajamas, kaip turtinės žalos atlyginimÄ , į tai turi bÅ«ti atsižvelgiama. Todėl apelianto pateiktas ieÅ¡kovo negautų pajamų skaičiavimas, atsižvelgiant tik į ieÅ¡kovo iki sužalojimo gautÄ darbo užmokestį, bet nekreipiant dėmesio į minimalių dydžių didinimÄ , nėra pagrįstas ir prieÅ¡tarauja įstatymui, nes ieÅ¡kovui, jeigu nebÅ«tų sutrikdyta jo sveikata, bÅ«tų mokama mėnesinė alga, ne mažesnė negu nustatyta Vyriausybės. Todėl apelianto nurodyta 23 400 Lt darbo užmokesčio suma, kuriÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., jei nebÅ«tų sutrikdyta jo sveikata, nustatyta neteisingai.

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas, atsižvelgiant, be kita ko, į asmens pateiktus arba iÅ¡ nukentėjusiojo darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ir kompensacijas).

Taigi, nustatant eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos dėl negautų pajamų dydį, atsižvelgiama tik į nukentėjusio asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialines iÅ¡mokas, kurios neįskaitomos į negautas pajamas, kaip turtinę žalÄ . Tuo tarpu į kitas nukentėjusiojo gautas ir/ar gaunamas tikslines iÅ¡mokas, mokamas ne dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus, pagal minėtų taisyklių nuostatas nėra atsižvelgiama. Todėl aplinkybė, kad atsakovui mokantis, jam kurį laikÄ buvo mokama stipendija, o taip pat tikslinės kompensacijos transporto iÅ¡laidoms bei priežiÅ«rai (pagalbai) (t. 2, b.l. 50-51), nesudaro pagrindo Å¡iomis iÅ¡mokomis mažinti turtinės žalos atlyginimo. Tai, kad tokios tikslinės kompensacijos neįskaitomos į negautas pajamas, kaip turtinės žalos atlyginimÄ , patvirtina ir CK 6.283 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuriÄ sužaloto asmens priežiÅ«ros, transporto priemonių įsigijimo ir kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos priskiriamos ne negautų pajamų, kurias nukentėjęs bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, kategorijai, o su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusių iÅ¡laidų kategorijai.

Per laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo keičiamas ne tik minimalios algos dydis, bet ir gyventojų pajamų mokestis bei neapmokestinamas pajamų dydis. Gyventojų pajamų mokestis 2005 m. balandžio - 2006 m. birželio mėn. laikotarpiu buvo nustatytas 33%, nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. - 27%, nuo 2008 n. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio

31 d. - 24%, o nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 15% GPM dydis, kuris taikomas iki šiol. Atitinkamai keitėsi neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris 2005 m. balandžio - 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo nustatytas 290 Lt, 2007 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu - 320 Lt, o nuo 2009 m. sausio 1 d. iki šiol yra nustatytas ir taikomas 470 Lt NPD.

Į šiuos dydžius, apskaičiuojant ieškovo negautas pajamas, ir būtina atsižvelgti.

Tokiu būdu, atsižvelgus į 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpį pasikeitusius minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio bei gyventojų pajamų mokesčio dydžius, atsakovas per šį laikotarpį būtų gavęs ne 23 400 Lt, kaip nurodo apeliantas, o 30 066,48 Lt darbo užmokesčio, jeigu nebūtų sutrikdyta jo sveikata.

Apeliantas teigia, kad, apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį, turi bÅ«ti nustatoma vidutinio mėnesinio uždarbio dalis, kurios nukentėjusysis neteko dėl sužalojimo ir kuri atitinka netekto darbingumo procentus ir todėl, apskaičiuojant atsakovo pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovo negautÄ darbo užmokestį (negautas pajamas kaip turtinę žalÄ ), nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. Å¡i dalis turėtų bÅ«ti mažinama 40 procentų. Tačiau tokį savo teiginį atsakovas grindžia teismų praktika, kuria nustatomas ir apskaičiuojamas žalos atlyginimas, kai žalÄ nukentėjusysis patyrė dėl sužalojimo darbe ar netekęs profesinio darbingumo, kai Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai. Tuo tarpu Å¡ioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo, sužalojus ieÅ¡kovo sveikatÄ Ä¯vykusio eismo įvykio metu, kai Å¡alių darbo teisiniai santykiai nesiejo. Taigi, tiek bylos faktinės aplinkybės, tiek Å¡alis siejantys teisiniai santykiai nagrinėjamoje byloje yra kitokie, todėl apelianto nurodyta teismų praktika vadovautis nėra pagrindo.

 Apeliantas taip pat teigia, kad apskaičiuojant ieškovo negautas pajamas, iš jo turėtos gauti darbo užmokesčio sumos turi būti atskaičiuota socialinio draudimo išmokų suma, kuri, pasak apelianto, iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. sudaro 24 063,53 Lt.

IÅ¡ tiesų, byloje esančios Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriaus pažymos apie pajamas (t. 1, b.l. 48, 49, 52) įrodo, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovui buvo mokama Å¡alpos pensija, kurios iÅ¡ viso per šį laikotarpį buvo iÅ¡mokėta 25 263,32 Lt (nuo 2005.08.01 iki 2007.01.01 – 6 675,32 Lt (b.l. 49), nuo 2007.02.01 iki 2008.04.01 – 12 372 Lt (t. 1, b.l. 52), ir nuo 2008.04.01 iki 2009 m. kovo mėnesio – 6 216 Lt (t. 1, b.l. 48). Å ios iÅ¡mokos sveikatos sužalojimo atveju yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.). Taigi ieÅ¡kovo patirta turtinė žala dėl negautų pajamų Å¡iuo atveju sudaro Â

4 803,48 Lt. (30 066 Lt - 25 063,53 Lt = 4 803,48 Lt).

Å ioje nutartyje jau konstatuota, kad žalai atsirasti iÅ¡ dalies padėjo ir paties nukentėjusiojo (ieÅ¡kovo) neatsargus elgesys, nes jis įbėgdamas į pėsčiųjų perėjÄ , o ne eidamas ja, sumažino ar visiÅ¡kai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos artėjantį ar į jÄ Ä¯važiuojantį automobilį ir tuo pagrindu neturtinės žalos atlyginimas mažinamas 10%. Tuo pačiu pagrindu 10% mažinamas ir nustatytas turtinės žalos atlyginimas (CK 6.253, 6.282 str.). Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 4323,10 Lt (4803,48 Lt - 480,348 = 4323,10).

Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ esmės ir spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos dydžių klausimus, tinkamai neįvertino visų svarbių Å¡iam klausimui spręsti faktinių aplinkybių, tinkamai nustatęs atsakovės kaltę dėl ieÅ¡kovui atsiradusios žalos, padarė bylos duomenų neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl paties ieÅ¡kovo, kaip nukentėjusiojo, kaltės nebuvimo, ir todėl, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, į Å¡iÄ aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgė; nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatskleidė bylos esmės ir nepagrindė savo iÅ¡vados dėl žalos dydžio, tuo pažeisdamas civilinio proceso normas, o taip pat netaikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių turtinės žalos atlyginimo klausimus, todėl bylÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ dalies neteisingai ir Å¡ie nustatyti pažeidimai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas atitinkamai sumažina.

Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir sumažinant teismo priteistas žalos atlyginimo sumas, atitinkamai keičiama ir sprendimo dalis, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas, priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų sumas sumažinant proporcingai sumažintų priteisiamų žalos atlyginimo sumų daliai (CPK 93 str. 1, 4 d., 96, 98 str.). Be to, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteisiama iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, dalis, proporcinga atmestų apeliacinių skundų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 93 str. 2 d., 98 str. 1, 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimÄ pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti taip:

,,Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 45

000 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti ir

670 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovui G. J. (a.k. (duomenys

neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869) 4

323,10 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris litus ir 10 ct) turtinei žalai atlyginti ir 80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės J. M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 350 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio ir 15,62 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų

įteikimu, o iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869) 130

Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio ir 15,62 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“

Priteisti iš atsakovės J. M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų), o iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869) 50 Lt (penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai                                                                                                                   Â

Artūras Driukas

                     Nijolė Piškinaitė

 Donatas Å ernasÂ

Â