P-143-2-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generated2011 m. vasario 4 d. reikalavimą Nr. 1R-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius privalėjo apsvarstyti per 7 dienas (t. y. iki 2011 m. vasario 11 d.) ir per 10 dienų informuoti Vyriausybės atstovą (t. y. iki 2011 m. vasario 21 d. imtinai). Kadangi iki nurodyto termino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neinformavo apie priimtą sprendimą, Vyriausybės atstovui nuo 2011 m. vasario 22 d. atsirado pareiga per 10 dienų kreiptis į teismą. Pareiškėjo prašymas teismui įteiktas 2011 m. vasario 28 d., o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymas į reikalavimą gautas tik 2011 m. kovo 7 d.
Legislator headnote
AI generatedP-143-2-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Full text
Administracinė byla Nr. A502-202/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00506-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 35.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei Gedmantei Eimontienei,
atsakovo atstovui Aivarui Daukantui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių vykdyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 ir 30 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės) 6 punkto nuostatas ir, atsižvelgiant į šių teisės aktų reikalavimus, pakeisti visų valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2010 m. gegužės 6 d. rašte Nr. (1.1.30)s-2017 nurodytų (adresų objektų, esančių prie gatvių sankryžų ir turinčių antrinį adreso objekto numerį, juose esančių patalpų ar butų numerių; Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotų adresų objektų, turinčių tą patį adresą) ir dar nepakeistų adresų objektų duomenis bei per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti adresų objekto duomenis įsigaliojimo pateikti adresų registro tvarkymo įstaigai šių sprendimų ir jų atitinkamų priedų kopijas.
Prašyme (t. I, b. l. 1-3) pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. balandžio 28 d. nutarime Nr. 464 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1395 „Dėl numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodė, jog prie gatvių sankryžų esantiems adresų objektams suteikiamas numeris, nurodantis objekto priklausomybę tik vienai gatvei. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 11 punkte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 464 3 punktu, savivaldybių vykdomosios institucijos pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktus duomenis iki 2010 m. gruodžio 1 d. priima sprendimus dėl pastatų, esančių prie gatvių sankryžų ir turinčių antrinį adreso objekto numerį, ir prireikus dėl juose esančių patalpų ar butų numerių keitimo; priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotų adresų objektų, turinčių tą patį adresą, adresų keitimo. Aprašo 30 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos adresų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 715, nustatyta tvarka savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnas pateikia Adresų registro tvarkymo įstaigai įsigaliojusio sprendimo dėl numerių pastatams, jų kompleksams, butams, patalpoms ar korpusams suteikimo ar keitimo ir šio sprendimo atitinkamo priedo kopijas. Apie minėtų teisės aktų pažeidimus Vyriausybės atstovas informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių 2011 m. vasario 4 d. reikalavimu Nr. 1R-21. Atsakovas šio reikalavimo Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu terminu neįvykdė.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime (t. III, b. l. 133-136) paaiškino, kad neatsisakė vykdyti pareiškėjo reikalavimo. Turi būti atsižvelgta į tai, kad šiuo atveju buvo pateiktas reikalavimas pakeisti visus Vilniaus mieste esančių pastatų, priskirtų dviem gatvėms, taip pat pastatų, turinčių tokius pačius numerius, duomenis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. kovo 3 d. raštu Nr. A51-4507(2.14.2.12-MP8) pranešė pareiškėjui, kad vykdo prie gatvių sankryžų esančių adresų objektų (kampinių adresų) numerių suteikimo procedūrą, nurodant objekto priklausomybę tik vienai gatvei.
Atsakovas pabrėžė, kad dėl didelio objektų skaičiaus negalėjo iki 2010 m. gruodžio 1 d. pakeisti visų kampinių adresų objektų duomenis Vilniaus mieste. Šios aplinkybės įrodo, jog pareiškėjo reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas. Pareiškėjas remiasi teisės aktais, kurie nenumato jokių pareigų, kurių nevykdytų Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Be to, jis vadovaujasi tokiais teisės aktais, kurių taikymas nepriklauso Vyriausybės atstovo institucijai Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies prasme.
Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 464 nuo 2011 m. sausio 1 d. nebegalioja, o negaliojančiu teisės aktu remtis negalima. Adresų formavimo taisyklių 6 punktas numato bendrą taisyklę, kaip formuojamas adresas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama objektų adresų duomenų keitimą Vilniaus mieste, ja vadovaujasi. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog savivaldybė, priskirdama adresus objektams, pažeidžia Adresų formavimo taisyklių 6 punktą (formuoja adresus ne iš nustatytina eilės tvarka išdėstytų sudedamųjų dalių).
Ne tik sprendimai dėl adresų objektų pakeitimų reikalauja daugiau laiko, nei tai buvo formaliai numatyta Vyriausybės nutarime, bet ir pačių teisės aktų rengimas šioje srityje reikalauja didesnių laiko sąnaudų. Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 464 buvo panaikintas 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1030, o jame, be kita ko, numatyta, jog Vidaus reikalų ministerija iki 2011 m. sausio 1 d. įgaliojama parengti ir patvirtinti Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą.
Nepaisant to, Vidaus reikalų ministerija minėtą aprašą, kuriuo remiasi pareiškėjas, priėmė ir patvirtino tik 2011 m. sausio 25 d. (2011 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 1V-57), todėl visiems viešojo administravimo subjektams turėtų būti taikomi vienodi teisės aktų įgyvendinimo standartai.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmetė (t. III, b. l. 164-169).
Teismas, įvertinęs Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reguliavimą, nurodė, kad teisės aktai suteikia teisę Vyriausybės atstovui kreipti į teismą ir tuo atveju, jei savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko ne tik įstatymų ar Vyriausybės nutarimų, tačiau ir ministrų priimtų teisės aktų reikalavimų, įgyvendinant aukštesnės galios teisės aktus (šiuo atveju – Aprašo). Bylos duomenimis nustatyta, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su reikalavimu į atsakovą kreipėsi 2011 m. vasario 4 d., o atsakovas į jį atsakė 2011 m. kovo 3 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2011 m. vasario 28 d., t. y. dar nesulaukęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pateiktą reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dar neturėdamas informacijos, ar atsakovas atsisakys atlikti reikalavime nurodytus veiksmus (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 2 d. 1 ir 2 p.). Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas turi teisės aktais numatytą pareigą pakeisti prie gatvių sankryžų esančių pastatų adresus ir privalo ją vykdyti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šią pareigą atsakovas vykdo – iki 2011 m. vasario 19 d. buvo pakeisti 1 557 adresai, liko – 869. Tuo metu, kai Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pateikė reikalavimą atsakovui nedelsiant pakeisti visų VĮ Registrų centro 2010 m. gegužės 6 d. rašte Nr. (1.1.30)s-2017 nurodytų adresų objektų duomenis bei per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti adresų objekto duomenis įsigaliojimo pateikti adresų registro tvarkymo įstaigai šių sprendimų ir jų atitinkamų priedų kopijas, t. y. 2011 m. vasario 4 d., Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 464 jau nebegaliojo, o joks kitas galiojantis teisės aktas nenumatė termino, iki kada adresai privalo būti pakeisti. Teismas nenustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, keisdama adresus, kaip nors būtų pažeidusi Aprašo 11 ir 30 punktą, Adresų formavimo taisyklių 6 punktą.
III. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti.
Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 175-178) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. 2011 m. vasario 4 d. reikalavimą Nr. 1R-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius privalėjo apsvarstyti per 7 dienas (t. y. iki 2011 m. vasario 11 d.) ir per 10 dienų informuoti Vyriausybės atstovą (t. y. iki 2011 m. vasario 21 d. imtinai). Kadangi iki nurodyto termino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neinformavo apie priimtą sprendimą, Vyriausybės atstovui nuo 2011 m. vasario 22 d. atsirado pareiga per 10 dienų kreiptis į teismą. Pareiškėjo prašymas teismui įteiktas 2011 m. vasario 28 d., o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymas į reikalavimą gautas tik 2011 m. kovo 7 d.
2. Įsigaliojus Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimui Nr. 464 visi adresų objektų duomenys, kurie buvo suteikti iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, privalėjo būti pakeisti atsižvelgiant į naujai nustatytus reikalavimus. Taigi visus Vyriausybės atstovo prašyme nurodytus (VĮ Registrų centro rašte pateiktus) adresų objektų duomenis atsakovas privalėjo pakeisti iki 2010 m. gruodžio 1 d. Vyriausybės nutarimas buvo pripažintas netekusiu galios tik nuo 2011 m. sausio 1 d., t. y. tada, kai buvo pasibaigęs nustatytas terminas.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 464, 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1030, vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 1V-57 nuostatas aiškinant sisteminiu teisės aktų aiškinimo metodu, vadovaujantis teisės aktų sistemos vientisumo ir darnos, teisinės valstybės bei įstatymų viršenybės ir teisingumo principais, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui iki 2010 m. gruodžio 1 d. nepakeitus visų VĮ Registrų centras rašte nurodytų adresų, ši pareiga neišnyko.
4. Kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai imperatyviai nurodo, kad adresų objektai priklauso tik vienai gatvei, kad adresas turi būti unikalus, darytina išvada, jog visi adresų objektų duomenys privalo atitikti šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, o tie, kurie jų neatitinka, privalo būti nedelsiant pakeisti.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (t. III, b. l. 182-185). Pažymi, kad atsižvelgiant į didelį keičiamų objektų adresų skaičių, Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo iki 2010 m. gruodžio 1 d. pakeisti visų kampinių adresų objektų duomenis Vilniaus mieste. Taip pat negalima sutikti, jog Vilniaus miesto savivaldybė nevykdė galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 464. Nutarimu numatytus veiksmus Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo metu atlieka, tačiau dėl objektyvių priežasčių iki nurodyto termino nespėjo pakeisti visų adresų objektų duomenų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje sprendžiama dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo vykdyti Aprašo 11 ir 30 punkto ir Adresų formavimo taisyklių 6 punkto nuostatas.
Vyriausybės atstovo funkcijos yra expressis verbis įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog būtent minėtose nuostatose yra užfiksuota savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai, veikiantys Vyriausybės vardu ir jai pavaldūs (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas).
Įgyvendindamas konstitucinę pareigą, įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką įtvirtino Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą.
Nustatyta, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011 m. vasario 4 d. reikalavimu Nr. 1R-21 nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui nedelsiant pakeisti visų VĮ Registrų centro 2010 m. gegužės 6 d. rašte Nr. (1.1.30)s-2017 nurodytų (adresų objektų, esančių prie gatvių sankryžų ir turinčių antrinį adreso objekto numerį, juose esančių patalpų ar butų numerių; Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotų adresų objektų, turinčių tą patį adresą) adresų objektų duomenis (t. I, b. l. 4-5). Matyti, jog prieš pateikdamas minėtą rašytinį reikalavimą, pareiškėjas 2010 m. gruodžio 9 d. paklausimu Nr. 3-403 kreipėsi į prižiūrimus savivaldybės administravimo subjektus, prašydamas paaiškinti, kaip įgyvendinamos minėtų poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. A51-28428 jį informavo, kad nurodytai dienai yra pakeitęs 1 154 kampinius adresus, atitinkamai liko nepakeisti 1 272 kampiniai adresai. Žemės sklypai su buvusiais kampiniais adresais, užstatyti keliais pastatais, prilyginami ir objektams, turintiems tą patį adresą, todėl tuo pat metu keičiami ir sklype esančių pastatų adresai, suteikiant kiekvienam statiniui atskirą adreso numerį (t. I, b. l. 12).
Taigi įpareigojimo surašymo metu pareiškėjui buvo žinoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atlieka prie gatvių sankryžų esančių adresų objektų numerių keitimą. Be to, nuo 2011 m. sausio 1 d. nebegaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 464 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1395 „Dėl numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, nustatęs iki 2010 m. gruodžio 1 d. terminą sprendimams dėl pastatų, esančių prie gatvių sankryžų ir turinčių antrinį adreso objekto numerį, ir prireikus dėl juose esančių patalpų ar butų numerių keitimo bei sprendimams dėl Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotų adresų objektų, turinčių tą patį adresą, adresų keitimo priimti (3 p.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011 m. vasario 4 d. pareiškėjas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti Aprašo 11 ir 30 punkto ir Adresų formavimo taisyklių 6 punkto vykdymo, nes: pirma, savivaldybių veiklos administracinės priežiūros teisinių santykių susiklostymo metu aktualūs teisės aktai nenustatė atsakovui laiko reikalavimų, susijusių su pareigų, kylančių iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punkte nurodytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos, įgyvendinimu; antra, atsakovas aktyviai veikė jam priskirtos kompetencijos srityje. Šią išvadą patvirtina kitų bylos aplinkybių visuma. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. kovo 3 d. raštu Nr. A51-4507 (2.14.2.212-MP8), 2011 m. vasario 19 d. nebuvo pakeisti 869 kampiniai adresai (t. III, b. l. 137), o 2012 m. vasario 29 d. likutis sudarė apie 100 nekilnojamojo turto objektų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas atsisakė ar vengė realizuoti Aprašo 11 ir 30 punkto bei Adresų formavimo taisyklių 6 punkto nuostatas, todėl 2011 m. vasario 4 d. reikalavimo Nr. 1R-21 jam davimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, o Vyriausybės atstovo kreipimasis į teismą – neatitinkančiu Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygų. Kadangi tarp nagrinėjamos administracinės bylos šalių nėra ginčo dėl teisės, o tai reiškia, kad apeliacinio skundo tenkinimo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų (nes atsakovas vykdė ir vykdo Vyriausybės sprendimus), pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo yra teisingas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė