2022-05-11 Nr. AB-13167-3-61-3-05086-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2278-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05086-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. K. K., W. S. K. H. ir A. K. K. K., A. K. K., B.B. K., R. B. K. K. atstovaujamų pagal įstatymą jų tėvų B. K. K. ir W. S. K. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo admnistracinėje byloje pagal pareiškėjų B. K. K., W. S. K. H. ir A. K. K. K., A. K. K., B. B. K., R. B. K. K. atstovaujamų pagal įstatymą jų tėvų B. K. K. ir W. S. K. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai B. K. K., W. S. K. H., A. K. K. K., A. K. K., B. B. K. ir R. B. K. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21M37578 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2363 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad pagal tikėjimą yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų gyvenamąją vietovę užpuolė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), todėl buvo priversti palikti namus. (Duomenys neskelbtini) yra nesaugu, jie persekiojami ir diskriminuojami, negali susirasti darbo, pareiškėjai neturi savo namų. Pareiškėjai prašė Komisijos sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, tačiau Komisija nenurodė argumentų, kodėl nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

3. Pareiškėjai teigė, kad dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kuriai kyla grėsmė patirti smurtą iš (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini).

4. Aplinkybė, kad pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo šeimai (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjai yra priskiriami padidintos rizikos grupei net pagal tris kriterijus ((duomenys neskelbtini) religija, moteris ir nepilnamečiai vaikai), todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjams įrodinėti nereikia.

5. Pažymėjo, kad dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo ir karinio konflikto, dėl kurio kyla dar didesnė grėsmė (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems asmenims, pareiškėjų saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjai išvyko iš šalies nespėję patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjai neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė jiems kyla šiuo metu, savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo motyvavo išimtinai bendrais kilmės informacijos aspektais. Migracijos departamentas nerado, o ir pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiai dienai (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ar diskriminuojami, kad dėl išpažįstamos religijos jiems būtų sudėtingiau rasti darbą, negalėtų mokytis. Pažymėjo, kad pareiškėjai gyvena (duomenys neskelbtini) provincijoje, kur beatodariškas smurtas, remiantis 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

8. Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjai neįrodė individualių, su pareiškėjų asmenybėmis susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjai kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika. Taigi, atsakovas nurodė, kad pareiškėjų skundo argumentai, jog kilmės valstybėje susiduria su aiškia diskriminacija, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apklausos metu pareiškėjai buvo skatinami išsamiai papasakoti visas aplinkybes, dėl ko pabėgo iš kilmės šalies ir kodėl bijo į ją sugrįžti, tačiau pareiškėjai apsiribojo vien tik abstrakčiais pasakojimais.

9. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą surinko ir išanalizavo visą aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjų skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas buvo būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir patys pareiškėjai. Vien tai, kad pareiškėjų skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti B. K. K. ir W. S. K. H. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo B. K. K. ir W. S. K. H. atvykti į Lietuvos Respubliką atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

11.1. Pareiškėjai 2021 m. spalio 22 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas nurodė, kad prašo prieglobsčio dėl to, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė 2014 m. užpuolė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas su šeima pabėgo į pabėgėlių stovyklą. Pareiškėjas su šeima gyveno palapinėje labai prastomis sąlygomis, dėl to negalėjo ten pasilikti, negalėjo grįžti į savo namus, nes namai buvo sunaikinti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nori gyventi bet kurioje Europos valstybėje, svarbu, kad jo šeima būtų saugi. Pareiškėja taip pat nurodė, kad prašo prieglobsčio, nes (duomenys neskelbtini) (dėl pareiškėjų tikėjimo) užpuolė jų miestą (2014 m.), nuo tada gyveno pabėgėlių stovykloje. Pareiškėja pabrėžė, kad pabėgėlių stovykloje gyveno labai prastomis sąlygomis ir labai bijojo, kad (duomenys neskelbtini) gali vėl užpulti ir persekioti. Pareiškėjai nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. liepos 28 d., iš (duomenys neskelbtini) oro uosto lėktuvu skrido iki (duomenys neskelbtini) oro uosto, (duomenys neskelbtini) 3 paras gyveno viešbutyje ir tada automobiliu vyko iki miško. Tuomet, 2021 m. rugpjūčio 1 d., globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) pagalba pasiekė Lietuvos Respublikos teritoriją, kur buvo sulaikyti pareigūnų.

11.2. Pareiškėjas B. K. K. 2021 m. spalio 28 d. vykusios apklausos metu paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes yra (duomenys neskelbtini) tikėjimo. Papasakojo, kad gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini)miestelyje, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) (ši teritorija labiausiai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) išpažįstančių žmonių). 2014 m. (duomenys neskelbtini) įsiveržė į šias teritorijas, išžudė daug žmonių, grobė moteris, mergaites. Prasidėjus (duomenys neskelbtini) atakoms, pareiškėjas su šeima pabėgo į (duomenys neskelbtini) apygardoje esantį (duomenys neskelbtini) miestą, gyveno C. M. palapinių miestelyje. Gyvenimo sąlygos ten buvo labai blogos – žiemą daug lietaus ir labai šlapia, o vasarą labai karšta. Dėl to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) negalėjo susirasti darbo. (Duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami, negali gauti medicininių paslaugų, normalaus gyvenimo vaikams. Prieglobsčio prašytojai nuolat gyveno baimėje, kad neužsidegtų palapinė (palapinės statomos labai tankiai, todėl užsidegus vienai, užsidegdavo ir esančios šalia. Pareiškėjas papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) nėra laikomi žmonėmis, jie laikomi bedieviais. Taigi, tokiomis sąlygomis prieglobsčio prašytojo šeima gyveno 7 metus, iki kol išvyko į (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas taip pat papasakojo apie (duomenys neskelbtini) tikėjimą: meldžiamasi du kartus per dieną (saulei tekant ir leidžiantis), pagrindiniai maldos namai (duomenys neskelbtini) yra įsikūrė prie (duomenys neskelbtini), dvi pagrindinės šventės yra Naujieji metai pavasarį ir pasninkavimas gruodžio mėnesį.

11.3. 2021 m. spalio 28 d. vyko pareiškėjos W. S. K. H. apklausa, kurios metu pareiškėja nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes priklauso (duomenys neskelbtini) religinei mažumai. (Duomenys neskelbtini)savo šalyje neturėjo jokių teisių, o 2014 m. įvykdytas (duomenys neskelbtini) genocidas (nuo to laiko prieglobsčio prašytoja septynerius metus gyvena pabėgėlių stovykloje C. M., esančioje netoli (duomenys neskelbtini) miesto). Pareiškėjai gyveno palapinėse, todėl vasarą buvo labai karšta, o žiemą labai šalta, taip pat stovyklą dažnai užliedavo potvyniai, liūtys; palapinių stovykloje dažnai kildavo gaisrai. Gyvendama stovykloje, pareiškėja susidūrė su dideliais rūpesčiais, nes ten sunku gauti darbą, vyras dirbdavo įprastus darbus, buvo sunku ekonomiškai. Dėl šių priežasčių prieglobsčio prašytoja nusprendė išvykti iš šalies, todėl 2021 m. liepos 28 d. išvyko į (duomenys neskelbtini), iš ten (duomenys neskelbtini). Teigė, kad bijo kito (duomenys neskelbtini), todėl, grįžus į (duomenys neskelbtini), toliau gyventų baimėje. Apklausos metu pareiškėja taip pat papasakojo apie (duomenys neskelbtini).

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

13. Teismas pažymėjo, kad tiek 2021 m. spalio 28 d. pareiškėjo ir pareiškėjos apklausų metu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjai grėsmę būti persekiojamiems siejo su bendra grėsme (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenims, neįvardijo jokių faktinių aplinkybių, įrodančių, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jiems kiltų individualaus pobūdžio persekiojimas. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir pareiškėjas nurodė, kad tiesioginių grasinimų kilmės valstybėje nėra sulaukę, niekas konkrečiai grėsmės nekėlė. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytas įvykis 2014 metais negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymas (nuo įvykio 2014 m. iki pareiškėjų išvykimo praėjo daugiau negu 7 metai). Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiai dienai (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ar diskriminuojami, kad dėl išpažįstamos religijos jie būtų diskriminuojami ar jiems būtų sudėtingiau rasti darbą.

14. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai, tarp kurių yra moteris ir nepilnamečiai vaikai, tai savaime nepagrindžia prielaidos, jog jie kilmės valstybėje susiduria su realia persekiojimo rizika. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas (prievartavimas, smurtas šeimoje, lytinių organų žalojimas, garbės žudymas, laikina santuoka, seksualinė prievarta ir diskriminacija). Migracijos departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2021 metais priimtas naujas įstatymas, kuriuo siekiama reabilituoti, reintegruoti ir suteikti ekonomines galias smurtą išgyvenusioms (duomenys neskelbtini).

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių grėsmių, kurias patirtų kilmės valstybėje, kokiu būdu juos asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Be to, Migracijos departamento iš įvairių šaltinių surinkta aktuali kilmės valstybės informacija patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) pastaruoju metu yra pagerėjusi, jiems teikiama įvairi pagalba. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjų teiginius, surinko aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją ir, priešingai nei teigia pareiškėjai, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene (duomenys neskelbtini) teikia įvairiapusišką pagalbą bei paramą. Migracijos departamentas, remiantis aktualia kilmės valstybės informacija, taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nevaldo jokios teritorijos, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas, todėl, teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjų skundo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas dėl kurio kyla grėsmė (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems asmenims.

16. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojų argumentus, atsižvelgęs į surinktą informaciją, teismas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai jiems nesuteikė pabėgėlio statuso.

17. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą informaciją, pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojams gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Taigi, kaip nurodė teismas, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

18. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo ir pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Teismas nurodė, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas ar pareiškėja praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas ar pareiškėja būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai yra pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus – (duomenys neskelbtini) pasus. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgiant į tai, teismas Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką sumažino iki dvejų metų. Atitinkamai teismas nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

20. Pareiškėjai teigia, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus.

21. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjai nurodė, kad tam, jog religinei mažumai priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir / arba jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privaloma, kad jis konkrečiai įvardytų persekiotoją. Remiantis EPPB 2021 m. ataskaita, (duomenys neskelbtini) yra įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

22. Teigia, kad EPPB 2021 m. ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m., t. y. vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik turėjo surinkti naujausią bei aktualiausią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai įvertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją. Paaiškina, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjų saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė.

23. Pareiškėjų šeima priskiriama padidintos rizikos grupei pagal tris kriterijus ((duomenys neskelbtini) religija, moteris ir vaikai), tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai nusprendė, kad nėra individualios grėsmės.

24. Pareiškėjų vertinimu, prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

30. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

33. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

34. Nagrinėjamu atveju prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjai iš esmės grindė tuo, kad yra (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jų sveikatai ir gyvybei (plačiau žr. nutarties 11.1-11.3 p.).

35. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) religinei (etninei) bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Buvo nustatyta, kad asmenų paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) nėra riziką didinantis veiksnys, pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) nevaldo jokių teritorijų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Migracijos departamentas nenustatė jokios individualios grėsmės, dėl ko kilmės valstybėje pareiškėjai patirtų persekiojimą. Migracijos departamentas įvertino, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, didžiąją gyvenimo dalį praleidę (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra, todėl nepaisant to, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini)i, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jiems gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, nepaneigta.

36. Pareiškėjai teigia, kad EPPB pateikti duomenys yra tik rekomendaciniai ir atspindi 2020 metų spalio informaciją, tačiau, pažymėtina, kad pareiškėjai jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį

37. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, ar 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte pagrindas – yra rimta ir asmeninė grėsmė jų gyvybei, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t. y. pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie verstų suabejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančius teisės aktus, naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų B. K. K. ir W. S. K. H. ir jų nepilnamečių vaikų A. K. K. K., A. K. K., B. B. K., R. B. K. K., atstovaujamų pagal įstatymą jų tėvų B. K. K. ir W. S. K. H., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė