2022-12-29 Nr. ANB-1494-4-06-3-00376-2022-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-5907/2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00376-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, susipažinusi su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Gedimino Kalasūno prašymu atnaujinti R. P. administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja 2022 m. balandžio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą R. P. už tai, kad jis, 2022 m. balandžio 8 d., 17.51 val., Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g. - Taikos pr., chuliganiškai vairavo transporto priemonę – „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. aplenkdamas sustojusių eilėje, laukiančių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl tos priežasties privertė priešinga eismo kryptimi atvažiuojančią transporto priemonę priverstinai stabdyti ir trauktis atbuline eiga, blokavo pravažiavimą, tuo sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Taip pažeidė KET 9 punktą. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2022 m. gegužės 14 d. sumokėti 225 Eur baudą bei skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-6887-2022 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, R. P. paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. skundą tenkino iš dalies – pakeitė policijos 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą, papildydamas jį tuo, kad R. P., be jam inkriminuoto KET 9 punkto reikalavimų, pažeidė ir KET 136.3., 136.5. punktų reikalavimus.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą pakeitė – R. P. veiką perkvalifikavo iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 170 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. Kalasūnas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį be pakeitimų.

Prašyme nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, jog pirmosios instancijos teismas R. P. tyčios turinį ir inkriminuotais veiksmais sukeltos grėsmės eismo saugumui pavojingumo laipsnį ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijos prasme atskleidė netinkamai, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, anot pareiškėjo, rėmėsi tikrovės neatitinkančia informacija, savarankiškai keitė ne teismo tvarka, Klaipėdos apylinkės teisme ir apeliaciniame skunde R. P. aiškinamų savo veiksmų priežasčių turinį, nusižengimo padarymo metu buvusios kelionės tikslą, nevertino to, kad R.

P. nesiėmė jokių veiksmų nutraukti daromą pažeidimą, nors tokią galimybę turėjo, bet ja nepasinaudojo patraukdamas automobilį į stovėjimo aikštelę. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, kad jei R. P., kaip nurodo apeliacinės instancijos teismas nutarties 14 punkte, pageidavo pasiekti kelią kairėje ir nusukti į PC „Technorama“ aikštelę, tai jis galėjo padaryti, tačiau minėtą įsukimą dideliu greičiu pravažiavo. Be to, tai jis galėjo padaryti ir tada, kai sustojo priešpriešais parvažiuojant kitiems automobiliams, pavažiuodamas atbuline eiga iki PC „Technorama“ stovėjimo aikštelės, tačiau to nepadarė.

Objektyvi informacija yra užfiksuota miesto filmavimo kamerų vaizdo įraše. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvus, kad R. P. siekė aplenkti visą automobilių koloną ir tokiu būdu atsistoti prieš pirmą eilėje stovėjusį automobilį, kad sankryžą, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, galėtų pervažiuoti pirmas ir taip elgėsi be jokios realios priežasties, vertino kaip nederančius su tikruoju R. P. kelionės tikslu, o tai apeliacinės instancijos teismui suponavo pagrindą įžvelgti ne chuliganiško, o pavojingo vairavimo sudėtį jo veiksmuose.

Ši apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada nėra paremta jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas teigia, kad pagal 2019 m. gegužės 15 d. suderintą eismo organizavimo schemą Klaipėdos apygardos teismo įsivaizduojamo kito (išskyrus tą kurį R. P. dideliu greičiu pravažiavo) kairėje pusėje esančio įvažiavimo į kairėje pusėje esančią aikštelę nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. nėra, nes yra įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, kuriuo motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiais duomenimis.

R. P. vairuojant transporto priemonę ir laikantis KET reikalavimų, jis turėjo galimybę laiku išspręsti visas užduotis susijusias su prekių paėmimu iš PC „Technorama“, tačiau pats sąmoningai pasirinko sprendimą šiurkščiai pažeisti KET, ignoruoti kitų eismo dalyvių teisėtus interesus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. Kalasūno prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Iš prašymo turinio matyti, kad esminis materialiosios ir proceso teisės pažeidimas grindžiamas nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo pateiktu bylos duomenų vertinimu ir motyvais, sprendimu perkvalifikuoti R. P. padarytą veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį. Nors prašyme ir nurodoma, kad iš esmės pažeistos ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, tačiau išdėstyti teiginiai suponuoja naują (pakartotinį) įrodymų vertinimą bei jų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių tikrumo nustatymą. Minėta, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalies nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato (šiuo atveju remiasi apeliacinės instancijos teismo galutinai nustatytomis). Remdamasis būtent byloje nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrindė savo išvadą, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog R. P. chuliganiškai vairavo ir kodėl apylinkės teismo motyvai ir išvados dėl chuliganiškų paskatų buvimo R. P. veiksmuose yra faktiškai ir juridiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas R. P. tyčios turinį ir inkriminuotais veiksmais sukeltos grėsmės eismo saugumui pavojingumo laipsnį ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijos prasme atskleidė netinkamai, nes R. P. veika pagal subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius atitinka kito, t. y. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto, pavojingo vairavimo sudėtį.

Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neigiamos apeliacinės instancijos teismo išvados, pateikiamas savas bylos aplinkybių vertinimas, tačiau teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, neišdėstyta. Atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3, 6 punktais, 6 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Gedimino Kalasūno prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis