dd3fd418-a0f4-4eb9-99b3-12ed4a8ca7bc · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-300-485/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63033-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.4; 1.2.26.2; 2.4.6.1. (S) Kauno apygardos teismas N U t a r t I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nukentėjusiosios R.

R. atstovei advokatei Simonai Balčiauskaitei, nuteistojo E. J. gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta nuo bausmės vykdymo pradžios. Nukentėjusiosios R. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. J. jos naudai priteista 21,18 Eur turtinei ir 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš E. J. išieškota 1 000 Eur nukentėjusiosios R. R. naudai turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. J. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 2 d. apie 4 val. vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu automobilyje Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusiÄ R. R. sugriebė už plaukų, iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, pargriovė ant grindinio, po to, jai vėl įsėdus į automobilį, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sugriebė nukentėjusiÄ jÄ už rankų, iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, pargriovė ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruvomis abiejose rankose ir deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimu deÅ¡iniame dilbyje, ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarkÄ .

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad E. J. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, todėl jis pripažintas kaltu bei jam paskirta bausmė.

3. Nuteistasis E. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti nutartį nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 4 dalimi ir 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi egzistuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinasis reikalingumas (BK 31 straipsnis); teismui priėmus sprendimÄ baudžiamosios bylos nenutraukti, perkvalifikuoti E. J. veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį. 3.1.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40, pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei Konstitucinio Teismo baigiamaisiais aktais, kuriuose aptariama nekaltumo prezumpcijos svarba demokratinėje teisinėje valstybėje, teigia, jog jis nagrinėjamo įvykio metu veikė dėl bÅ«tinojo reikalingumo. Atkreipdamas dėmesį į bÅ«tinojo reikalingumo instituto esmę bei paskirtį, apeliantas teigia nesutinkantis su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis, kad jo veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatyto vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėtis, kadangi teisme iÅ¡tirti įrodymai nepaneigė jo parodymų dėl veikimo bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis.

Nors apylinkės teismas konstatavo, jog E. J. R. R. iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio vairuotojo sėdynės, tačiau kaip nepagrįstus atmetė jo parodymus, kad jėga iÅ¡tempdamas nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ automobilio, jis veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, kadangi ji, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, persėdusi į vairuotojo vietÄ , spaudė akceleratoriaus pedalÄ , tuo sukeldama grėsmę. 3.2. Pažymima, kad E. J. prieÅ¡ kurį laikÄ artimai bendravęs su R. R., žinojo jos bÅ«dÄ bei polinkį vairuoti apsvaigusiai nuo alkoholio, todėl turėjo realų pagrindÄ manyti, kad ji taip pasielgs ir šį kartÄ .

Tai, kad nukentėjusioji per trumpÄ laiko tarpÄ net du kartus buvo sulaikyta policijos pareigÅ«nų vairuojanti neblaivi, dėl ko jai atimta teisė vairuoti, o po to ji pakartotinai buvo sulaikyta vairuojanti neblaivi, be to, E. J. žinojo, kad yra buvę ir daugiau tokių atvejų, visa tai įvykio metu suformavo jo įsitikinimÄ , kad bÅ«tina nedelsiant iÅ¡traukti R. R. iÅ¡ automobilio, kadangi prieÅ¡ingu atveju ji galėjo sukelti sunkių pasekmių tiek automobilyje buvusiems asmenims, tiek kitiems eismo dalyviams ir turtui.

Atkreipiamas dėmesys, kad tuo metu, kai nukentėjusioji sėdo už E. J. automobilio vairo, jo automobilis buvo užvestu varikliu, o ji bandė spausti automobilio akceleratoriaus pedalÄ . Å ios aplinkybės nebuvo paneigtos, nebuvo jokių techninių kliūčių, dėl kurių nukentėjusioji nebÅ«tų galėjusi iÅ¡važiuoti su minėtu automobiliu, taigi pavojus buvo realus ir akivaizdus, o kviesti policijos pareigÅ«nus nebuvo laiko. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis, prieÅ¡ingai nei nukentėjusioji, nesudavė jai jokių smÅ«gių, nenaudojo smurto, o tik jėga iÅ¡traukė jÄ , buvusiÄ stipriai apsvaigusiÄ nuo alkoholio, iÅ¡ automobilio. 3.3.

Pasak apelianto, net ir tuo atveju, jei jis bÅ«tų veikęs ne bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, jo veiksmai negalėtų bÅ«ti traktuojami kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. Liudytoja B. R. nenurodė, jog dėl tarp R. R. ir E. J. kilusio konflikto ji bÅ«tų Å¡iurkščiai pažeminta ar Å¡okiruota. Ji nurodė turėjusi daug asmeninių problemų, kurioms teikė daugiau svarbos, todėl tai įrodo, jog E. J. ir R. R. konfliktas jai nebuvo toks svarbus, Å¡okiruojantis ir giliai sukrėtęs. Liudytoja G.

S. (N.), kuri taip pat buvo įvykio vietoje, apskritai nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, nurodydama, kad įvykio aplinkybių neprisimena, taigi akivaizdu, kad ji taip pat nesijautė nei pažeminta, nei Å¡okiruota. Duomenų, kad kitiems asmenims bÅ«tų sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kiltų sumaiÅ¡tis, bÅ«tų sutrikdyta naktinio klubo veikla, byloje nėra. R. R. teiginių, kuriuos ji nurodė tik po trijų su puse mėnesio, kad jos ir E. J. konfliktÄ galėjo matyti aplinkiniai asmenys, kiti proceso dalyviai nepatvirtino.

G. S. (N.) nieko neprisimena, B. R. nurodė, jog aplink žmonių nematė. Dėl galimai sutrikdytos vieÅ¡osios tvarkos jokie asmenys į policijÄ nesikreipė, įvykio liudininkai nenustatyti, vaizdo kameros įvykio aplinkybių neužfiksavo, todėl akivaizdu, kad aplinkinių asmenų tiesiog nebuvo. Be to, neįtikėtina, kad gruodžio mėnesį apie 4 val. nakties automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie naktinio klubo bÅ«riuotųsi jo darbuotojai ir lankytojai. Atkreipiamas dėmesys, kad, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad net ir tyčiniai veiksmai, kurie atlikti vieÅ¡oje vietoje, dar nereiÅ¡kia, jog buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. 3.4.

Skunde pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymima, jog E. J. veikė iÅ¡provokuotas R. R. elgesio, taigi skundžiamame nuosprendyje nustačius lengvinančiÄ atsakomybę aplinkybę – provokuojantį nukentėjusiosios elgesį, teismas iÅ¡ esmės konstatavo E. J. tyčios kryptingumÄ , tai yra, kad jis neturėjo tikslo sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio tik po to, kai ji iÅ¡provokavo, pati prieÅ¡ apeliantÄ panaudodama fizinį smurtÄ . Todėl, nenustačius bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų, E. J. veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atitinkamai suÅ¡velninant jam paskirtÄ bausmę ar paskiriant kitÄ bausmės rūšį.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios R. R. atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti nutartį baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, egzistuojant BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajam reikalingumui, o, teismui priėmus sprendimÄ baudžiamosios bylos nenutraukti, perkvalifikuoti E. J. veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundÄ nagrinėja jo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas E. J. pritaikytas tinkamai, jo veika atitinka visus BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, o pagrindo taikyti BK 31 straipsnį ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pripažinus, jog jis veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, nėra.

9. Pagal BK 284 straipsnį yra baudžiamas tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo pati nukentėjusioji ir bÅ«tent ji visų pirma neteisėtai elgėsi su E. J. (sudavė jam smÅ«gius į veido, galvos sritį), tuo tarpu jis pats tyčios sužaloti nukentėjusiÄ jÄ neturėjo, siekė tik iÅ¡laipinti jÄ iÅ¡ savo automobilio bei atgauti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tai yra nuteistasis neigia turėjęs tikslÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai nenurodomi nei veikos motyvas, nei tikslas, todėl šiame BK straipsnyje aptartos veikos konstatavimui šie požymiai nėra būtini ir neturi reikšmės jos teisiniam vertinimui. Aplinkybė, kad prie kilusių nesutarimų prisidėjo ir provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, tai nepašalina E. J. baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu.

10. Byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame procesiniame sprendime konstatuota, kad įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė prie Kauno miesto centre esančio naktinio klubo. Konfliktas tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo prasidėjo jiems iÅ¡einant iÅ¡ naktinio klubo, Å¡ios įstaigos darbo metu, taigi, joje neabejotinai esant tiek klubo darbuotojams, tiek ir kitiems lankytojams. Be to, automobilyje, kuriame tęsėsi tarp Å¡ių asmenų prasidėjęs konfliktas, be jų buvo ir kitų asmenų – liudytojos G. N. bei B. R., o, nuteistajam bandant iÅ¡traukti nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ automobilio, konfliktas vyko ir už Å¡ios transporto priemonės ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ių aplinkybių pakanka, jog bÅ«tų galima spręsti apie tai, jog nagrinėjamo įvykio vieta laikytina vieÅ¡a.

11. Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje nenustatyti pašaliniai asmenys, klubo lankytojai, kurių rimtis buvo sutrikdyta, tačiau liudytoja B. R. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog jai automobilyje susiklosčiusi situacija atrodė grėsminga, ji jautėsi šokiruota. Teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino, jog po įvykio praėjus daugiau laiko, ji įvykio aplinkybes gali atpasakoti geriau, kadangi apklausos ikiteisminio tyrimo metu ji vis dar buvo šoko būsenos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, fizinio smurto panaudojimas kito asmens, juolab, artimo draugo, atžvilgiu, neabejotinai sukelia neigiamus iÅ¡gyvenimus, kuriuos ir nurodė B. R., todėl Å¡iais jos parodymais netikėti ir jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Konstatuotina, kad buvo sutrikdyta tiek pačios nukentėjusiosios, tiek ir minėtos liudytojos rimtis, jos negalėjo užsiimti numatyta, suplanuota veikla. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo E. J. veiksmuose esant BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniams.

12. Nukentėjusioji R. R. bei liudytoja B. R. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėstė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes dėl nagrinėjamo įvykio. Nukentėjusioji nurodė, jog konfliktas tarp jos bei buvusio sužadėtinio E. J. kilo iÅ¡einant iÅ¡ naktinio klubo, pastarajam pradėjus jÄ plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais, ir persikėlė į nuteistojo automobilį. Tiek ji, tiek liudytoja B. R. nurodė, kad E. J. automobilyje sėdėjo vairuotojo vietoje, o nukentėjusioji – greta jo esančioje keleivio vietoje.

Liudytojos B. R. ir G. N. sėdėjo ant galinių keleivio sėdynių, pastaroji – už E. J.. Tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo besitęsiant konfliktui, pastarasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, eidamas link nukentėjusiosios keleivio durelių pusės, tačiau R. R. pati iÅ¡lipo ir su G. N. susikeitė sėdėjimo vietomis, po ko E. J., vienÄ kartÄ griebdamas už plaukų, kitÄ â€“ už rankų, iÅ¡traukė nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ automobilio ant aikÅ¡telės grindinio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiantis nukentėjusiosios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, padaryta iÅ¡vada, jog pirmuoju atveju ji buvo iÅ¡tempta iÅ¡ vairuotojo vietos, o ne iÅ¡ automobilio galinės sėdynės, tačiau, susipažinus su 2018 m. rugsėjo 11 d.

Kauno apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu darytu garso įraÅ¡u (kuris yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis), darytina iÅ¡vada, jog teisiamojo posėdžio protokole neteisingai užfiksuota, kad nukentėjusioji į teismo klausimÄ , iÅ¡ kurios vietos jÄ iÅ¡tempė nuteistasis pirmÄ jį kartÄ , atsakė, jog jÄ iÅ¡tempė „iÅ¡ vairuotojo sėdynės“. Garso įraÅ¡as patvirtina, kad nukentėjusioji nurodė, jog jÄ iÅ¡tempė iÅ¡ sėdėjimo vietos „už vairuotojo sėdynės“.

Å is netikslumas nuosprendžio esmės nekeičia, tačiau neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumÄ ir neprieÅ¡taringumÄ viso baudžiamojo proceso metu.

13. Nuteistasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog nukentėjusiÄ jÄ pirmÄ kartÄ siekė iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio, kadangi ji automobilyje elgėsi jo atžvilgiu agresyviai. Vėliau motyvas iÅ¡traukti jÄ iÅ¡ automobilio kilo, kadangi ji neva bandė persėsti į vairuotojo vietÄ . Jis, žinodamas, kad nukentėjusioji anksčiau yra bausta už automobilio vairavimÄ apsvaigus, manė kilus realiai grėsmei, jeigu ji, pakartotinai, apsvaigusi nuo alkoholio, bÅ«tų vairavusi automobilį.

Å ių nuteistojo argumentų nepatvirtina jokie bylos duomenys ir, netgi juos įvertinus, tai nepateisina neteisėtų smurtinių pakartotinių E. J. veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . E. J. versija, jog antrÄ jį kartÄ jis iÅ¡ galinės sėdynės nukentėjusiÄ jÄ bandė iÅ¡traukti, tačiau jam tai nepavyko, įvertinus, be kita ko, ir fizinių jėgų tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo skirtumus, nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus vertinama kritiÅ¡kai, kaip nuteistojo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad net ir tikint Å¡ia nuteistojo versija, ji nepaÅ¡alina aplinkybės, jog nukentėjusiajai nuteistojo veiksmais bandant jÄ iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio buvo sukeltas sveikatos sutrikdymas.

14. Be to, nuteistasis iÅ¡ automobilio nurodė iÅ¡lipęs esant užvestam automobilio varikliui, užvedimo spynelėje palikęs užvedimo raktÄ . Toks, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, neatsakingas apelianto elgesys nepatvirtina jo dėstomų teiginių dėl jo nuogÄ stavimų, susijusių su R. R. vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Juolab, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog E. J. agresyvus elgesys tęsėsi du kartus. ApraÅ¡yti veiksmai, net jeigu juos iÅ¡provokavo pati nukentėjusioji, prieÅ¡tarauja visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms, rodo akivaizdų nepagarbos aplinkiniams demonstravimÄ , yra įžūlÅ«s (smurto panaudojimas).

Kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus patvirtina byloje esanti 2017 m. gruodžio 5 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuojama, jog sužalojimai R. R. galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu metu ir aplinkybėmis. Atliekant užduotį atlikti objektų tyrimÄ buvo vertinti tiek objektyvaus tyrimo duomenys, tiek medicininiai dokumentai iÅ¡ gydymo įstaigos, į kuriÄ nukentėjusioji nuvyko kitÄ dienÄ po įvykio, taigi pagrindo manyti, jog sužalojimai nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padaryti kitomis aplinkybėmis, nėra.

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, E. J. apraÅ¡ytais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomenės rimtį (ne tik kito asmens sveikatÄ ), jo veikoje yra visi bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkantys požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas juos kvalifikavo teisingai. Konstatavus, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurias dar kartÄ Ä¯vertino ir apeliacinės instancijos teismas, E. J. nusikalstama veika atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, apelianto manymas, kad jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnį, kuriame numatytos nusikalstamos veikos sudėtis neapima visų E. J. padaryto nusikaltimo sudėties požymių, nepagrįstas.

16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atmetant nuteistojo skunde nurodytus teiginius, jog nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ automobilio jis siekė iÅ¡traukti jai sėdint priekinėje – vairuotojo pusės sėdynėje, pastarojo skundo teiginiai dėl bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos jo veiksmuose egzistavimo, nepagrįsti. Pagal Å¡io baudžiamojo įstatymo prasmę asmuo neatsako už veikÄ , kuriÄ jis padarė, siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jei Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti (BK 31 straipsnio 1 dalis).

Nuteistojo teiginiai apie jo atžvilgiu panaudotus nukentėjusiosios smurtinius veiksmus (iÅ¡skyrus aplinkybę, kuriÄ pripažino ir pati nukentėjusioji, jog ji delnu sudavė nuteistajam į veido sritį, kuomet Å¡is iÅ¡plÅ«do jÄ necenzÅ«riniais žodžiais) nepagrįsti jokiais objektyviais (medicininiais) duomenimis. Be to, skundo argumentai nepagrindžia aplinkybių, jog nukentėjusioji, jos du kartus neiÅ¡stÅ«mus iÅ¡ automobilio, bÅ«tų sukėlusi pačiam apeliantui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų tokiu bÅ«du, kuris negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis.

Nuteistojo veiksmais buvo pažeistos dvi įstatymo saugomos vertybės – asmens sveikata bei vieÅ¡oji rimtis ir tvarka. BÅ«tinojo reikalingumo situacija atsiranda susidÅ«rus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vienÄ galima apsaugoti tik darant žalÄ antram. Veiksmai, padaryti esant bÅ«tinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama iÅ¡saugoti žymiai vertingesnį interesÄ . BÅ«tinojo reikalingumo situacijoje pavojus turi bÅ«ti akivaizdus irrealus (jau Å¡iuo metu iÅ¡kilęs, tebesitęsiantis, o ne bÅ«simas ar praėjęs, taip pat egzistuojantis objektyviai, o ne asmens subjektyviu manymu).

Nuteistojo teiginiai, jog nukentėjusioji, jam nesiėmus priemonių, galimai bÅ«tų vairavusi transporto priemonę bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, motyvuojant vien tuo, kad ji anksčiau buvo bausta dėl vairavimo transporto priemonę apsvaigus, nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro prielaidų spręsti apie bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų egzistavimÄ . Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo 17. Nukentėjusiosios R. R. atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti nukentėjusiosios turėtas 1 000 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , nukentėjusiajai teiktÄ teisinę pagalbÄ bei advokato dalyvavimÄ procese.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė advokatė Simona Balčiauskaitė pateikė 2019 m. vasario 12 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija VP Nr. 2019/07, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 000 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ pateikė nuteistasis, kurio skundas nėra tenkinamas. Naudodamasi baudžiamojo proceso įstatymo nukentėjusiajam suteiktomis teisėmis, R. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį parengė jos atstovas.

Be to, advokatė dalyvavo teismo posėdyje, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ä®vertinus aptartus duomenis, vieno teismo posėdžio, vykusio apeliacinės instancijos teisme trukmę (25 min.), atsižvelgiant į protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡oma priteisti 1 000 eurų suma už iÅ¡laidas nukentėjusiosios turėtas teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti nėra proporcinga ir adekvati atliktam darbui, todėl mažintina iki 500 eurų.

Å i suma priteistina nukentėjusiosios R. R. naudai iÅ¡ nuteistojo E. J.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio atmesti. IÅ¡ nuteistojo E. J. priteisti nukentėjusiosios R. R. naudai jos turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Darius Kantaravičius Algirdas Remeika