Legislator Case Law & Legislation
dd3e71da-7686-4a6d-a4d5-ab4dbc9fd145 AI generated

Appeal dismissed; police officers convicted of bribery for accepting money while performing official duties.

Case Number dd3e71da-7686-4a6d-a4d5-ab4dbc9fd145
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal rejected the appeals by two police officers convicted of bribery for accepting money while performing official duties. The lower court found them guilty under Article 225 of the Criminal Code and imposed fines, deprivation of public service rights, and confiscation of illicit gains. The appellate court upheld these decisions, noting that the officers' good conduct history did not justify a lighter sentence and that the confiscation of the illicit proceeds was legally correct.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis: When state officials commit bribery while performing official duties, the court must consider their professional conduct and the nature of the offense to determine the appropriate penalty, and confiscation of illicit gains is mandatory regardless of the inability to determine individual shares.

Keywords

AI generated
police bribery conviction state official duties confiscation of illicit gains deprivation of public service appeal dismissal bribery sentencing joint criminal enterprise

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 682 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Cited Case Law

AI generated
LAT nutartis Nr. 2K-68/2010
Kadangi neįmanoma nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo minėtus 600 Lt (173,77 Eur), teismas, atsižvelgdamas į LAT suformuotÄ teismų praktikÄ (LAT nutartis Nr. 2K-68/2010), nurodytÄ pinigų sumÄ teisingai nusprendė konfiskuoti iÅ¡ nuteistųjų lygiomis dalimis, t.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-197/2016Proceso Nr.1-20-9-00944-2014-6                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,gynėjams advokatams Kęstučiui Dobilui, Gintui Matulevičiui,nuteistiesiems P. D. ir Ž.

Z.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. D. ir Ž. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:P. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį bei nubaustas 100 MGL (3 766 Eur) bauda, kuriÄ turi sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu P. D. atimta teisė 2 (dvejus) metus dirbti valstybės tarnyboje;Ž.

Z. pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį bei nubausta 100 MGL (3 766 Eur) bauda, kuriÄ turi sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu Ž. Z. atimta teisė 2 (dvejus) metus dirbti valstybės tarnyboje.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip iÅ¡ nusikalstamos veikos gautÄ turtÄ , iÅ¡ nuteistųjų P. D. ir Ž. Z. konfiskuoti po 86,88 Eur (iÅ¡ kiekvieno).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : P. D. ir Ž. Z. nuteisti už tai, kad P. D., dirbdamas K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patruliu ir Ž. Z. (nusikalstamos veikos padarymo metu – K.), dirbdama to paties patrulių bÅ«rio patrule, bÅ«dami statutiniais valstybės tarnautojais, vykdydami tarnybines pareigas, 2013 m. spalio 20 d., nuo 12.24 val. iki 12.44 val., (duomenys neskelbtini), sustabdę R.

B. vairuojamÄ automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuoj pat po to pakvietę R. B. į K. apskrities VPK priklausantį tarnybinį automobilį „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė jam, kad Å¡is pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, ir už tai jam gresia administracinė nuobauda, o už tai, kad nebÅ«tų tinkamai užfiksuotas Å¡is R. B. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bÅ«tų suraÅ¡ytas dėl kito pažeidimo, t. y. už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus kartu iÅ¡ R.

B. tiesiogiai priėmė 600 Lt dydžio kyšį.Nuteistoji Ž. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo įrodymų viseto, neteisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, neobjektyviai įvertino pateiktus įrodymus, todėl nuosprendis priimtas remiantis tik keliamomis prielaidomis ir subjektyviais įrodymais, dėl ko buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.Teigia, kad iÅ¡analizavus byloje surinktus duomenis ir liudytojų parodymus akivaizdžiai matyti, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi tik subjektyviais įrodymais, t. y. tik liudytojo R.

B. parodymais ir slapto sekimo metu užfiksuotu garso įrašu, tačiau visiškai neatsižvelgė į jos duotus parodymus ir kitas aplinkybes, t. y. jai nekilo įtarimų, jog vairuotojas neblaivus, buvo išlipusi iš mašinos ir negirdėjo P. D. ir R. B. pokalbio, P. D. neminėjo, kad R. B. apsvaigęs nuo alkoholio ir galimai sutarė dėl blaivumo netikrinimo, pinigų nematė ir apžiūrėjus automobilį jie nebuvo rasti. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo R. B. ir nuteistojo P. D. parodymai.Nuteistoji Ž.

Z. nepripažįsta savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų byloje nesurinkta, todėl praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį, nes nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje.Nuteistasis P. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė baudžiamÄ jį ir baudžiamojo proceso įstatymus, iÅ¡vadas grindė tik kaltinimÄ pagrindžiančiais, prieÅ¡taringais, nenuosekliais ir nepatikimais įrodymais, iÅ¡ esmės – vien tik liudytojo R.

B. prieÅ¡taringais parodymais, ignoravo jo teisinę padėti lengvinančius įrodymus, todėl įžvelgia teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Be to, teismas jo kaltę grindė neteisėtais bÅ«dais gautais įrodymais, visas neaiÅ¡kias situacijas ir aplinkybes tendencingai vertino pažeisdamas in dubio proreo principÄ , dėl Å¡ių esminių pažeidimų buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas. Apeliantas cituoja savo, liudytojo R. B. parodymus ir pateikia jų įvertinimÄ , t. y. P. D. iÅ¡samÅ«s ir teisingi, kuriuos patvirtino Ž.

Z. teisme duoti parodymai ir slapto sekimo protokolai ir jo priedai, o liudytojo R. B. prieÅ¡taringi, melagingi ir nelogiÅ¡ki, kuriuos paneigia sekimo protokolas ir jo priedai, liudytojos I. B. parodymai. Be to, akivaizdu, kad liudytojui R. B. buvo daromas spaudimas apkalbėti policijos pareigÅ«nus, pažadant nutraukti prieÅ¡ jį pradėtÄ procesÄ atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir tai įrodo 2014 m. spalio 23 d. prokuroro nutarimas, kuriuo ir buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ R.

B. pagal laidavimÄ . Apelianto manymu R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu atleistas neteisėtai ir nesilaikant teismų praktikos, nes R. B. anksčiau teistas kelis kartus, t. y. Lazdijų rajono apylinkės teismo 1994 m. nuosprendžiu, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, Lenkijos Respublikos teismo sprendimu, nekartÄ baustas ir už administracinės teisės pažeidimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro nutarime nenurodyti minėti duomenys, nors Å¡ie duomenys gauti 2014 m. spalio 14 d., t. y. prieÅ¡ devynias dienas iki prokuroro nutarimo priėmimo.

Dėl Å¡ių priežasčių buvo suklaidintas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, kuris nutartimi patvirtino prokuroro nutarimÄ . Mano, kad tiek nutarimas, tiek ir nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Be to, prokuroras žinodamas, kad byloje yra duomenų apie R. B. administracinį teisės pažeidimÄ , t. y. minėtas asmuo vairavo automobilį neblaivus, nors ir nutraukia ikiteisminį tyrimÄ perduoda Å¡iÄ medžiagÄ spręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau to nepadaro.

Taigi toks neteisėtas neveikimas duoda pagrindÄ manyti, kad prokuroras įtakojo R. B. apkalbėti pareigÅ«nus. Esant tokioms aplinkybėms, liudytojo R. B. parodymai negali bÅ«ti pripažinti patikimais ir leistinais įrodymais Å¡ioje byloje, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, todėl padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio normų pažeidimÄ .Nuteistasis P. D. teigia, kad buvo neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 158, 160 straipsniuose, nes iÅ¡ Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties matyti, jog Å¡ios procesinės prievartos priemonės buvo taikytos pareigÅ«nui N. L., nurodant terminÄ ir transporto priemones (1 t., b. l. 8-9).

Atkreipia ypatingÄ dėmesį į tai, kad policijos patrulių tarnyba organizuojama pagal Patrulių veiklos instrukcijas, todėl vykdant N. L. slaptÄ sekimÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nebuvo jokių techninių ir organizacinių sunkumų ar kliūčių nuolat žinoti patruliavimo marÅ¡rutÄ , naudojimÄ automobilį, patrulių ekipažo sudėtį ir konkrečiÄ geografinę vietÄ . Tačiau iÅ¡ V. M. 2014 m. gegužės 4 d. protokolo, kuriame apraÅ¡omas 2013 m. spalio 20 d. automobilio „Škoda Octavia“, vals.

Nr. (duomenys neskelbtini) slaptas sekimas, matyti, jog tuo metu šiuo automobiliu naudojosi jis ir Ž. Z., t. y. viršijant 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties ribas buvo atliekamas neteisėtas P. D. ir Ž. Z. sekamas, todėl tokių veiksmų rezultatai negali būti pripažinti įrodymais, nes buvo pažeisti BPK 11, 160 straipsniai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis ir nesilaikyta teismų praktikos. Be to, aukščiau paminėtas protokolas neatitinka ir BPK 158, 160 ir 179 straipsnių reikalavimų: nenurodyta tiksli surašymo vieta ir veiksmo atlikimo geografinė vieta; surašytas beveik po 7 mėnesių po veiksmo atlikimo; nenurodytos techninės priemonės, naudotos veiksmo metu, ir jų naudojimo tvarka; neaišku, ar prie protokolo pridėtas kompaktas su garso įrašu, yra originalus; neaprašyta veiksmų eiga nuo įrašymo įrenginio sumontavimo iki išmontavimo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl slapto sekimo veiksmo ir jo protokolo su priedu teisėtumo, nors tai privalėjo padaryti ex officio.Taip pat nesutinka ir su teismo padaryta iÅ¡vada apie tai, jog jie žinojo apie automobilyje paliktus 600 Lt, nes teismas neteisingai interpretavo R. B. parodymus ir pokalbio kontekstÄ . Teigia, kad R. B. viso proceso metu nė karto nepasakė, kad pinigus skaičiavo, to nepatvirtino ir slapto sekimo protokolas ir jo priedas – garso įraÅ¡as. Teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų aplinkybių, kad R.

B. nesuraÅ¡ytas administracinės teisės pažiedimų protokolas dėl jo vairavimo neblaiviam, nepatvirtina kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai, t. y. P. D. ir Ž. Z. nepatvirtino, kad R. B. vairavo girtas, iÅ¡ slapto sekimo protokolo matyti tik tai, jog R. B. teigė iÅ¡gėręs butelį baltos, tačiau to nepakanka, nes neblaivumo sÄ lyga yra apibrėžta Saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje, kurios teismas neįrodė. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatuotos iÅ¡ esmės naujos ir visiÅ¡kai skirtingos faktinės aplinkybės nė nustatomojoje dalyje, todėl buvo pažeistos jo teisės į gynybÄ ir nežino už kÄ yra nuteistas.

Toks nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų.IÅ¡ skunde paminėtų argumentų ir motyvų akivaizdu, kad buvo nepagrįstai kaltinamas kyÅ¡io iÅ¡ R. B. priėmimu, nes nematė, kaip R. B. padėjo pinigus po vairuotojo sėdyne, jo rankose pinigų nematė, todėl nėra ir subjektyviosios veikos sudėties privalomojo požymio – tiesioginės tyčios. Teismo nuosprendyje apraÅ¡yti įrodymai ir teismo dėl jų vertinimo byloja ne apie P. D. kyÅ¡io priėmimÄ ir R. B. jam davimÄ , o apie jo siÅ«lymÄ , pažadÄ duoti kyšį ir galimÄ nuteistojo pažadÄ ar susitarimÄ priimti kyšį.

Apeliantas teigia, kad visus R. B. pasiÅ«lymus atmetė, pinigų nepriėmė, todėl negalėjo suvokti, kad po jo kategoriÅ¡kų pasakymų, slapta, jam nematant pinigai bus palikti automobilyje. Vienos iÅ¡ alternatyvių veikų – pažado, susitarimo priimti kyšį – veikos požymiais negali bÅ«ti kvalifikuojama kita savarankiÅ¡ka veika – kyÅ¡io priėmimas, todėl teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes Å¡ios veikos nepadarė.

Taip pat turi bÅ«ti paÅ¡alintas ir bendrininkavimas, nes teismas savo iÅ¡vadas grindė tik prielaidomis, hipotetiniais samprotavimais, nenurodė subjektyviosios pusės privalomojo požymio – susitarimo, neatkleidė bendros tyčios turinio, susiformavimo momento, jos ribų. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje apraÅ¡yti Ž. Z. veiksmais – girdėjo pokalbį, kaltinamojo klausimus ir tokiam jo elgesiui neprieÅ¡taravo, sutiko su veiksmų eiga – neatitinka kyÅ¡io priėmimo požymių.Apeliantas nesutinka ir su BK 72 straipsnio taikymu konfiskuojant iÅ¡ kiekvieno po 86,88 Eur, nes nebuvo nagrinėta ir nustatinėta, kaip jie su tais pinigais pasielgė vėliau, o tik preziumuota, jog gautÄ kyšį pasidalijo lygiomis dalimis, tačiau bet kokios prezumpcijos draudžiamos, kadangi kiekviena aplinkybė turi bÅ«ti nustatyta motyvuotai ir pagrįsta konkrečiais įrodymais.Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, kad bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, jam perkelta įrodinėjimo naÅ¡ta, abejonės ir neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinti ne jo naudai, teismas bylos aplinkybes tyrė ir vertino selektyviai ir nesilaikė suformuotos teismų praktikos.

Nuteistasis praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadarė nusikalstamos veikos. Atlikti įrodymų tyrimÄ : iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojus R. B., R. B. kaimynÄ , su kuriuo jis gėrė alkoholinius gėrimus, V. M., paskirti slapto sekimo protokolo priedo – kompaktinio disko Nr. 20-19-LA-21 – teismo fonoskopinę ekspertizę, kviesti specialistÄ narkologÄ . Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį, kuria patvirtintas prokuroro A.

M. 2014 m. spalio 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl R. B..Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.Nuteistųjų P. D. ir Ž. Z. apeliaciniai skundai atmetami.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistųjų P. D. ir Ž. Z. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jie padarė jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisingai jÄ kvalifikavo ir paskyrė tinkamas bausmes.IÅ¡ nuteistojo P. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas mano, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, buvo pažeista jo teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å i teisė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir tarptautinėje, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Pažymėtina, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012, 2K-425/2012, 2K-67-746/2015).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų neiÅ¡samiu iÅ¡nagrinėjimu ir panaÅ¡iai, paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie, no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Nuteistojo P. D. nurodomi argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo nėra pagrindas pripažinti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Byloje nėra ir kitų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodančių duomenų, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Tuo labiau, kad ir iÅ¡ apeliacinio skundo turinio seka, jog apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su jo manymu netinkamu įrodymų vertinimu, jam nepriimtinais teismo argumentais dėl jo kaltės konstatavimo. Pirmosios instancijos teismas vertindamas surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡tirtus įrodymus BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, o kaltininkui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjusiam ar susitarusiam priimti kyšį arba reikalavusiam ar provokavusiam duoti kyšį, arba priėmusiam kyšį už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

KyÅ¡ininkavimo objektyvieji požymiai – kyÅ¡io priėmimas, pažadas jį priimti, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti, įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena Å¡ių veikų. KyÅ¡ininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo momento. P. D. ir Ž. Z. (buvusi K.) nuteisti už savo neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus ir tiesiogiai iÅ¡ R.

B. priėmę 600 Lt (173,77 eurų) dydžio kyšį. Neteisėtas veikimas teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-369/2013, 2K-390/2014 ir kt.) suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t. t.).

Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Inkriminuojant kyÅ¡ininkavimÄ , nebÅ«tina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyÅ¡is, bÅ«tų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai bÅ«tų Å¡io asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesÄ Å¾iningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sÄ lygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyÅ¡io davėjas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo nustatytas aplinkybes ir motyvuotai nustatė P. D. ir Ž.

Z. veiksmuose esant visus bÅ«tinuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymius. BK 230 straipsnio 1 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybės tarnautojai yra ir valstybės pareigÅ«nai. Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog policijos pareigÅ«nas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigÄ ir turintis vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Taigi abu nuteistieji pagrįstai laikomi valstybės tarnautojais ir akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nas yra tinkamas BK 225 straipsnio subjektas.

Susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos ir panašiai. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo susitarimo momento. Pirmosios instancijos teismo, o taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abu nuteistieji suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, tiek objektyvieji požymiai – policijos pareigÅ«nų susitarimas su pažeidėju priimti kyšį, jo priėmimas už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tiek subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia. Abu nuteistieji ginčija bet kokį susitarimÄ su R. B. priimti iÅ¡ jo kyšį, neigia supratę, kad yra paperkami, kad jiems yra duodamas kyÅ¡is, kad susitarė priimti kyšį ir jį priėmė, nes net nematė, kaip pinigai buvo padėti automobilyje.

Nuteistoji Ž. Z. papildomai nurodo, kad ji apskritai apie tokį susitarimÄ nieko nežino ir negali žinoti, nes pokalbio metu su R. B. nebuvo tarnybiniame automobilyje. Å ie jų apeliacinio skundų argumentai paneigiami pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais ir įvertintais bei apeliacinės instancijos teisme papildomai iÅ¡tirtais įrodymais. 2013 m. rugsėjo 11 d. K. apskrities VPK Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį (t. 1, b. l. 1-5).

Å is tyrimas buvo pradėtas siekiant nustatyti policijos pareigÅ«no N. L. ir jo galimų bendrininkų daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2013 m. rugsėjo 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. buvo leista slapta patekti į automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuoti jame vaizdÄ ir/ar garsÄ fiksuojančias technines priemones, specialiÄ sias technines priemones bei jas eksploatuoti vykdant objekto slaptÄ sekimÄ (t. 1, b. l. 8-9).Vykdant K. apskrities VPK K. rajono PK tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), slaptÄ sekimÄ užfiksuota, kaip 2013 m. spalio 20 d. 12.24 val., į policijos tarnybinį automobilį įsėdusio sustabdyto automobilio vairuotojo R.

B. K. apskrities VPK K. r. PK VPS PB patrulis P. D., automobilyje esant ir Ž. Z., klausia, kur yra jo dokumentai, taip pat ar R. B. „vartojęs kažkÄ tais?“, o vairuotojas prisipažįsta, kad vartojo alkoholinius gėrimus. P. D. paklausia ar R. B. turi vairuotojo pažymėjimÄ , o Å¡iam patvirtinus, kad turi, pasako „tai jau žinok neturi“, kad „blaivumÄ nusistatysim“. Tuo metu Ž. Z. pasisiÅ«lė iÅ¡ R. B. namų paimti dokumentus ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Taigi, nuteistoji girdėjo pokalbį tarp nuteistojo P. D. ir sustabdyto pažeidėjo R.

B., žinojo apie jo pripažįstamÄ neblaivumÄ . Net gi po klausimo, ar liudytojas kažkÄ vartojęs, pati pasako žodžius „ant veido gi matosi“. Vairuotojas R. B. praÅ¡o P. D. neskubėti, nebausti, praÅ¡o kalbėti normaliai, klausia „kiek, kaip, va iÅ¡ karto pakiÅ¡u“, į kÄ nuteistasis atsako „nei tu siÅ«lyk žinai“. R. B. aiÅ¡kina, kad jis važiavo tik labai trumpÄ atstumÄ , tik iki žento pasiimti įrankių. P. D. klausia kiek R. B. iÅ¡gėręs, Å¡is pripažįsta, kad iÅ¡gėręs daug, kad „dviese butelį baltos“.

Nuteistasis patvirtina, jog „pakankamai“. R. B. pasiÅ«lo kalbėti konkrečiai, o P. D. atsako „nu tai kalbėk“, tačiau į vairuotojo praÅ¡ymÄ â€žsakykit“, atsako „nieko aÅ¡ tau nesakysiu“. Tuomet R. B. pasako, kad čia pat namuose turi, kaip galima suprasti 800 litų („aÅ¡tuonis turiu čia vietoj“), aiÅ¡kina, kad niekada nėra baustas. P. D. atsako „pridarysi čia mums <...> nereikia man tų pinigų“. Tuo metu atsidaro automobilio durys ir įsėda Ž.

Z.. Susipažinę su atneÅ¡tais dokumentais pareigÅ«nai konstatuoja, kad automobilis nedraustas, kad nėra atlikta ir automobilio techninė apžiÅ«ra. Po to, jie abu tyliai pasitaria, girdėti Ž. Z. žodžiai „už draudimÄ ir už apžiÅ«rÄ â€œ, o P. D. pasako vairuotojui R. B., kad automobilis buvo sustabdytas, todėl suraÅ¡ys protokolÄ tik už tai, kad neatlikta techninė apžiÅ«ra ir nėra privalomo civilinės atsakomybės draudimo. Tuomet vairuotojas paklausia, ar tik taip gali iÅ¡sisukti, o P. D. liepia atsineÅ¡ti vairuotojo pažymėjimÄ , kadangi pažeidimo protokolÄ vis tiek turės suraÅ¡yti, „nes nėra kÄ daryti“.

Girdisi kaip atsidaro ir užsidaro automobilio durys, kaip galima daryti iÅ¡vadÄ , R. B. iÅ¡eina atsineÅ¡ti vairuotojo pažymėjimo. Tarnybiniame automobilyje likę pareigÅ«nai kalbasi apie pažeidimo protokolo raÅ¡ymÄ , Ž. Z. pradeda pildyti protokolÄ , klausinėja P. D., kaip reikia pildyti protokolÄ , aiÅ¡kina, kad suraÅ¡ys pastarojo vardu, taip pat klausia kokia bus bauda jeigu vairavo „be draudimo“, į kÄ Å¡is atsako, „nuo Å¡imto iki pusantro be draudimo, nuo aÅ¡tuom iki, nu tai Å¡imtas Å¡imtas dvideÅ¡imt kokiÄ â€œ.

Tuo metu atsidaro automobilio durys, sugrįžta R. B.. P. D., esant automobilyje Ž. Z., jo klausia „klausyk Rimantai nepridarysi kalbų? Ateik, ateik arčiau. Nepridarysi kalbų?“, o R. B. atsako „kÄ aÅ¡ durnas“. P. D. vairuotojui paaiÅ¡kina, kad suraÅ¡ys protokolÄ , jog transporto priemonę vairavo neturėdamas automobilio privalomo civilinės atsakomybės draudimo ir be valstybinės techninės apžiÅ«ros. Tuomet R. B. paklausia „tai dÄ kainuos man ne?“, o iÅ¡girdęs P. D. patvirtinimÄ â€žnu tai“, praÅ¡o skirti nuobaudÄ , kuri yra mažiausia.

P. D. paaiÅ¡kina, jog nebausti negali, kadangi pranešė apie liudytojo automobilio sustabdymÄ . R. B. dar kartÄ papraÅ¡o skirti „lengviausiÄ â€œ, į kÄ P. D. atsako, jog „tai jau čia kÄ galim lengviausia padarysim...“. Toliau pokalbis vyksta tarp nuteistųjų apie pažeidimo protokolo pildymÄ , jie aiÅ¡kinasi pažeidėjo anketinius duomenis, tariasi kokiÄ raÅ¡yti pažeidimo padarymo vietÄ , laikÄ . Kaip galima suprasti, suraÅ¡ius protokolÄ P. D. pasako R. B., jog Å¡is paraÅ¡ytų, kad su pažeidimu, jog vairavo be technikinės apžiÅ«ros ir draudimo, sutinka, gailisi bei pasiraÅ¡ytų.

Ä®teikia protokolo nuoraÅ¡Ä ir P. D. paklausia „nepridarysi kalbų“, o R. B. atsakius, kad nepridarys, paaiÅ¡kina, kokia yra „šimto dvideÅ¡imt litų“ baudos sumokėjimo tvarka (t. 1, b. l. 11-17). Abiejų instancijų teismų posėdžiuose buvo perklausytas pokalbio garso įraÅ¡as, kuris atitinka slapto sekimo protokole esančiÄ pokalbio stenogramÄ . Tai atitinka ir liudytojo R. B. parodymus apie įvykio, jo neblaivumo, susitarimo dėl pinigų aplinkybes. Å is liudytojas paaiÅ¡kino, kad 2013 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini) prie pat namų, jį, vairuojantį automobilį „Audi 80“, sustabdė policijos pareigÅ«nai.

Vienas jų, moteris, priėjo prie jo vairuojamo automobilio ir pareikalavo pateikti dokumentus. Å iai pareigÅ«nei paaiÅ¡kino, kad prie savęs dokumentų neturi. Tuomet Ž. Z. jį pakvietė į tarnybinį automobilį, kuriame policijos pareigÅ«nams pasakė, kad gyvena Å¡alia esančiame name, kur yra ir visi reikalingi dokumentai. PareigÅ«nė nuėjo į jo namus ir paėmė automobilio dokumentus, iÅ¡skyrus vairuotojo pažymėjimÄ . Tuomet namo nuėjo jis pats ir atnešė vairuotojo pažymėjimÄ .

Kartu pasiėmė ir 800 litų. Jis neturėjo privalomo automobilio civilinės atsakomybės draudimo, taip pat nebuvo atlikta ir automobilio techninė apžiūra. Kažkuris iš pareigūnų jo taip pat paklausė, ar nėra vartojęs alkoholinių gėrimų. Pareigūnams prisipažino, kad vakare su kaimynu dviese buvo išgėrę butelį degtinės. Bijodamas, kad nebūtų nustatyta, jog transporto priemonę vairavo neblaivus, jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams pasiūlė 800 Lt kyšį.

PareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad pažeidimas vis tiek turi bÅ«ti užfiksuotas ir surašė administracinės teisės pažeidimo protokolÄ , jog jis vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra ir kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jo girtumo (neblaivumo) pareigÅ«nai netikrino. Tuomet jis už vairuotojo sėdynės, ant kilimėlio, numetė 600 Lt. Ar policijos pareigÅ«nai matė, kaip jis numetė pinigus, nežino. Dar 200 litų jis davė pareigÅ«nams, kaip baudÄ , tačiau Å¡ie minėtus 200 Lt grÄ Å¾ino ir paaiÅ¡kino baudos sumokėjimo tvarkÄ .

Pripažįsta, jog garso įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis tarp jo ir policijos pareigÅ«nų tikrai buvo.Liudytojas R. B. buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Jis patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Tam tikri nesutapimai paaiÅ¡kinami praėjusiu ilgu laiko tarpu nuo įvykio. Teismo posėdyje Lietuvos apeliaciniame teisme buvo perklausomas jau minėtas garso įraÅ¡as, dalyvaujant Å¡iam liudytojui. Jis pilnai patvirtino įraÅ¡o autentiÅ¡kumÄ , jo atitikimÄ vykusiam tarp jo ir pareigÅ«nų pokalbiui, paaiÅ¡kino, kad sakydamas žodžius „va iÅ¡ karto pakiÅ¡u“ kalbėjo apie paliekamus pinigus.

Be to, jo parodymais paneigiama ir nuteistojo P. D. bei jo gynėjo iÅ¡kelta versija, jog liudytojas apkalba nuteistÄ jį kerÅ¡taudamas už sÅ«naus nubaudimÄ . KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. (turi bÅ«ti – 2014 m.) liepos 11 d. nutarimu liudytojo R. B. sÅ«nus E. B. buvo nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymÄ . Tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui 2014 m. birželio 30 d. surašė nuteistasis P. D. (t. 2, b. l. 154-155).

IÅ¡ tiesų R. B. įtariamuoju buvo apklaustas 2014 m. rugsėjo 24 d., t. y. po jo sÅ«naus nubaudimo administracine tvarka. R. B. apklausiamas liudytoju apeliacinės instancijos teisme parodė, jog jis nieko nežino apie tai, kad jo sÅ«nų buvo sulaikęs pareigÅ«nas P. D.. Be to, kaip matyti iÅ¡ K. apskrities VPK Imuniteto tarnybos vyresniojo tyrėjo V. M. tarnybinio praneÅ¡imo apie galimai P. D. ir Ž. Z. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo žinoma jau 2014 m. gegužės 6 d., t. y. dar iki liudytojo R. B. sÅ«naus sulaikymo (t. 1, b. l. 10).Apeliantas P. D., nesutikdamas su liudytojo R.

B. parodymais, aiÅ¡kindamas pastarojo suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį, kuria patvirtintas prokuroro A. M. 2014 m. spalio 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl R. B. (t. 1, b. l. 89-93, 94-96). Å i nutartis yra įsiteisėjusi ir ji negali bÅ«ti apeliacinio proceso dalyku. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ia nutartimi pripažinta, kad R. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimÄ .

Taigi, R. B. nebuvo pripažintas nekaltu, todėl, duodant parodymus abiejų instancijų teismuose, jam nebuvo pagrindo apkalbėti nuteistuosius, norint iÅ¡saugoti nepadariusio nusikalstamos veikos asmens statusÄ , kaip bandoma teigti apeliaciniame skunde. Apeliantai ginčija ir pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį gautų įrodymų, o bÅ«tent jau aptarto pokalbio garso įraÅ¡o, leistinumÄ . Minėta nutartimi nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki gruodžio 20 d. nurodytiems ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams buvo leista, neatskleidžiant savo tapatybes, trisdeÅ¡imt kartų slapta patekti į nurodytus automobilius, taip pat ir „Škoda Octavia“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įvykio dienÄ naudojosi nuteistieji, juose įrengti ir iÅ¡montuoti vaizdÄ ir (ar) garsÄ fiksuojančias specialiÄ sias technines priemones ir jas eksploatuoti nuo jų įrengimo dienos, slapta sekti nurodytas transporto priemones.

Apeliantai teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl kito pareigūno – N. L. – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir buvo leista atlikti slaptus veiksmus būtent šiam pareigūnui skiriamuose tarnybiniuose automobiliuose. Taigi, sekimo objektas, apeliantų manymu, buvo N. L. ir jo galimi bendrininkai, o dėl P. D. ir Ž. Z. nebuvo priimta jokia nutartis. Tokiu būdu buvo pažeistos pareigūnams leistų atlikti veiksmų ir slapto sekimo ribos, o tuo pačiu ir nuteistųjų teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 8 straipsnyje.Šie apeliantų argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

Minėta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista taikyti BPK 158, 160 straipsniuose nustatytas procesines prievartos priemones ne tik dėl konkretaus įtariamojo – N. L. – ir jo bendrininkų, bet bÅ«tent konkretiems objektams – įvardytiems tarnybiniams automobiliams, t. y. leista pareigÅ«nams įmontuoti vaizdo, garso fiksavimo priemones juose, daryti įraÅ¡us bei juos sekti. Taigi, vienu iÅ¡ įstatymo nustatyta tvarka sekamų (jame įrengus garso pasiklausymo įrangÄ ) tarnybinių automobilių – „Škoda Octavia“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2013 m. spalio 20 d. patruliavo nuteistieji P. D. ir Ž. Z.. Jų pokalbis su R. B. buvo įraÅ¡ytas bÅ«tent darbo metu, t. y. jiems atliekant savo darbines – policijos patrulio – pareigas. Dėl to konstatuotina, kad nuteistojo teisės į privatų gyvenimÄ nebuvo pažeistos. Naudotos procesinės prievartos priemonės (BPK 158, 160 straipsniai) buvo taikomos įstatymo nustatyta tvarka, įvertinus jų bÅ«tinumÄ , laikantis proporcingumo, tik darbinės P. D. ir Ž. Z. veiklos metu sekamame automobilyje įraÅ¡ant jų pokalbius.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad N. L. teismo sankcionuotų veiksmų atlikimo laikotarpiu taip pat naudojosi minėtu automobiliu (t. 2, b. l. 173). Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2014 m. spalio 29 d. nutarimu iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00641-13 buvo iÅ¡skirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00944-14 dėl P. D. ir Ž. Z. pagal požymius dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 1). IÅ¡skyrus ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡ių asmenų ONKT skyriaus prokuroro A. M. pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė sudarė iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00641-13 atskiriamų ir prie ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00944-14 pridedamų dokumentų sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 2-3).

Taigi, BPK 158, 160, 162 straipsnių pažeidimų nepadaryta. Tai pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2016 m. kovo 22 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-96-697/2016, iÅ¡nagrinėjęs kito policijos pareigÅ«no, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas iÅ¡ jau minėto pagrindinio ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00641-13 medžiagos, gynėjos kasacinį skundÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų P. D. ir Ž. Z. kaltė kyÅ¡ininkavus galėjo bÅ«ti grindžiama slapto sekimo metu gautais duomenimis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimÄ .

Tuo labiau, kad tokius duomenis patvirtina ir jau aptarti liudytojo R. B. parodymai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji neginčija pokalbio turinio, tik jį vertina kitaip nė teismas.Apeliacinės instancijos teisme gynyba iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad minėtas garso įraÅ¡as nėra iÅ¡tisinis, ne visas. Teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos II-jo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. M., dirbęs Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniuoju tyrėju ir surašęs slapto sekimo protokolÄ .

Jis parodė, kad automobilyje buvo sumontuotas mikrofonas ir garso kaupiklis, garsas fiksuojamas nepertraukiamai, jis yra skaitmeninis, perkeliamas į kompiuterį ir į kompaktinį diskÄ . Kopija yra padaroma originali. Jis pripažino, kad iÅ¡ tiesų garso įraÅ¡as buvo tęsiamas ir po 2013 m. spalio 20 d. 12.44 val., tačiau tolesnis garso įraÅ¡as nebuvo pridėtas prie bylos, nes jame nebuvo reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, nebuvo iÅ¡girsta frazių, kad pinigai yra automobilyje, kad jie priimti, kad pareigÅ«nai jais dalinasi, skaičiuoja (t. 2, b. l. 160-163).

Teismui buvo pateiktas ir tolesnis 2013 m. spalio 20 d. garso įrašas nuo 12.44 val. iki 13 val., t. y. iki to laiko, kol juo naudojosi nuteistieji (t. 2, b. l. 175). Jis buvo perklausomas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Proceso dalyviai sutiko, kad garso įrašas nebūtų klausomas iki pabaigos, nes perklausytoje dalyje nebuvo užfiksuota jokių aplinkybių reikšmingų bylai, ir sutiko, jog liudytojo V. M. parodymai šioje dalyje yra teisingi. Tokiu būdu, paneigiami gynybos keliami argumentai dėl įrašo nevientisumo.

Å is liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad slapto sekimo protokolas buvo suraÅ¡ytas 2014 m. gegužės 4 d., t. y. praėjus daugiau nė 6 mėnesiams nuo įvykio datos, galimai dėl didelės bylos apimties ir darbo krÅ«vio. Be to, slapto sekimo protokolas suraÅ¡omas garso įraÅ¡o pagrindu, kuris apdorojamas ne iÅ¡ karto. Tai nelaikytina BPK normų pažeidimu, nes BPK 158 straipsnyje tik nurodoma, jog suraÅ¡omas protokolas ir kas jame turi atsispindėti, o BPK 160 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog slaptÄ sekimÄ atlikusio pareigÅ«no raÅ¡ytiniu sutikimu slapto sekimo protokolas gali bÅ«ti suraÅ¡omas vadovaujantis Å¡io kodekso 179 straipsnyje nustatytomis bendrosiomis tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo taisyklėmis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismo iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai P. D. ir Ž. Z. nustatę, kad R. B. transporto priemonę „Audi 80“ vairavo neblaivus, nesiėmė veiksmų alkotesterio, kurį turėjo, pagalba užfiksuoti vairuotojo neblaivumÄ , suraÅ¡yti už tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ administracinės teisės pažeidimo protokolÄ , o užfiksavo ir protokolÄ R. B. surašė tik už aiÅ¡kiai Å¡velnesnių, lengvesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymÄ .

Už tai jie, neteisėtai veikdami, iÅ¡ automobilio „Audi 80“ vairuotojo R. B. gavo ir priėmė 600 Lt dydžio kyšį, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje.Nuosprendyje taip pat pagrįstai konstatuota, kad nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius – kyÅ¡io paėmimÄ už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, prieÅ¡ingÄ policijos pareigÅ«nų pareigoms, nagrinėjamu atveju sudarė bÅ«tent abiejų bendrininkų veiksmai.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai nustatė, kad Ž. Z. girdėjo, kaip sustabdyto automobilio vairuotojas R. B. pripažįsta, kad vartojo alkoholinius gėrimus, girdėjo ir pokalbio turinį tarp savo kolegos P. D. ir R. B. apie atsakomybės iÅ¡vengimÄ , kad nėra iÅ¡eities ir pažeidimo protokolas bus suraÅ¡ytas, tačiau už Å¡velnesnių pažeidimų padarymÄ , taip pat girdėjo P. D. klausimus apie tai, ar nepapasakos jis apie tai kitiems asmenims. Nuteistoji tokiam P. D. elgesiui neprieÅ¡taravo, su tokia veiksmų eiga sutiko, netgi pati P. D. vardu surašė administracinės teisės pažeidimo protokolÄ už kitų Å¡velnesnių teisės pažeidimų padarymÄ .

Å ie jos veiksmai rodo, kad ji suvokė, jog, pritardama P. D. elgesiui, veikia kartu su juo ir jog pinigai, gauti iÅ¡ R. B., skirti ir jai. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji suvokė savo veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Bausmės nuteistiesiems parinktos tinkamai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. Teismas įvertino tai, kad nėra P. D. ir Ž. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsižvelgė į juos charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau neteisti, dirba, P. D. savo darbo vietos administracijos apibÅ«dinamas kaip labai gerai atliekantis darbines funkcijas, iniciatyvus, principingas, gerbiamas kolegų, pareigÅ«nas, neturintis nuobaudų, skatintas (t. 1, b. l. 122-124, 138), Ž.

Z. K. PK laikinai einančio virÅ¡ininko pareigas charakterizuojama kaip pakankamai gerai iÅ¡mananti savo darbÄ , besistengianti laiku ir tinkamai atlikti savo pareigas, neturinti tarnybinių nuobaudų, skatinta. 2014 metais su Ž. Z. buvo pravestas prevencinio pobÅ«džio pokalbis apie pareigÅ«nų etikos kodekso reikalavimų laikymÄ si (t. 1, b. l. 170-171, 177). Ji yra užėmusi pirmÄ vietÄ 2011 metų K. apskrities vieÅ¡osios policijos patrulio konkurse (t. 2, b. l. 28), laimėjusi pirmÄ jÄ vietÄ geriausio 2011 metų Å¡alies vieÅ¡osios policijos patrulio pusfinalio etape (t. 2, b. l. 29).

Apygardos teismas, įvertinęs visas Å¡ias aplinkybes, paimtų pinigų sumÄ â€“ 600 Lt, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, t. y. to galutinio rezultato, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė, ir tokia bausmė neužtikrintų teisingos bausmės principo įgyvendinimo, todėl paskyrė kitÄ , BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės rūšį – baudÄ . Tuo pačiu įvertinta ir tai, kad P. D. ir Ž.

Z. nusikalstamÄ veikÄ padarė atlikdami savo darbines funkcijas, bÅ«dami statutiniais valstybės pareigÅ«nais. Tokia jų veikla yra nesuderinama su pareigų ėjimu, todėl jiems buvo skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas (BK 67, 682 straipsniai).BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad turi bÅ«ti konfiskuotas tiesiogiai iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas. Apygardos teismas konstatavo, kad nuteistieji bendrai veikdami iÅ¡ nusikalstamos veikos gavo 600 Lt (173,77 Eur), todėl Å¡iÄ pinigų sumÄ kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ pagrįstai konfiskavo.

Kadangi neįmanoma nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo minėtus 600 Lt (173,77 Eur), teismas, atsižvelgdamas į LAT suformuotÄ teismų praktikÄ (LAT nutartis Nr. 2K-68/2010), nurodytÄ pinigų sumÄ teisingai nusprendė konfiskuoti iÅ¡ nuteistųjų lygiomis dalimis, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 86,88 Eur.Tokiu bÅ«du naikinti ar keisti apygardos teismo nuosprendį nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:            nuteistųjų P. D. ir Ž.

Z. apeliacinius skundus atmesti.Teisėjai                                                                     Valdimaras Bavėjanas                                                                     Laima Garnelienė                                                                     Linas Žukauskas