Appeal dismissed; police officers convicted of bribery for accepting money while performing official duties.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal rejected the appeals by two police officers convicted of bribery for accepting money while performing official duties. The lower court found them guilty under Article 225 of the Criminal Code and imposed fines, deprivation of public service rights, and confiscation of illicit gains. The appellate court upheld these decisions, noting that the officers' good conduct history did not justify a lighter sentence and that the confiscation of the illicit proceeds was legally correct.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis: When state officials commit bribery while performing official duties, the court must consider their professional conduct and the nature of the offense to determine the appropriate penalty, and confiscation of illicit gains is mandatory regardless of the inability to determine individual shares.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-197/2016Proceso Nr.1-20-9-00944-2014-6                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Valdimaro BavÄjano, Laimos GarnelienÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos) ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,gynÄjams advokatams KÄstuÄiui Dobilui, Gintui MatuleviÄiui,nuteistiesiems P. D. ir Ž.
Z.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. D. ir Ž. Z. apeliacinius skundus dÄl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:P. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 225 straipsnio 2 dalį bei nubaustas 100 MGL (3 766 Eur) bauda, kuriÄ turi sumokÄti per penkis mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos į Kauno apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos sÄ skaitÄ .Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu P. D. atimta teisÄ 2 (dvejus) metus dirbti valstybÄs tarnyboje;Ž.
Z. pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį bei nubausta 100 MGL (3 766 Eur) bauda, kuriÄ turi sumokÄti per penkis mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos į Kauno apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos sÄ skaitÄ .Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu Ž. Z. atimta teisÄ 2 (dvejus) metus dirbti valstybÄs tarnyboje.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip iÅ¡ nusikalstamos veikos gautÄ turtÄ , iÅ¡ nuteistųjų P. D. ir Ž. Z. konfiskuoti po 86,88 Eur (iÅ¡ kiekvieno).
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : P. D. ir Ž. Z. nuteisti už tai, kad P. D., dirbdamas K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patruliu ir Ž. Z. (nusikalstamos veikos padarymo metu â K.), dirbdama to paties patrulių bÅ«rio patrule, bÅ«dami statutiniais valstybÄs tarnautojais, vykdydami tarnybines pareigas, 2013 m. spalio 20 d., nuo 12.24 val. iki 12.44 val., (duomenys neskelbtini), sustabdÄ R.
B. vairuojamÄ automobilį âAudi 80â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuoj pat po to pakvietÄ R. B. į K. apskrities VPK priklausantį tarnybinį automobilį âÅ koda Oktaviaâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodÄ jam, kad Å¡is pažeidÄ Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, ir už tai jam gresia administracinÄ nuobauda, o už tai, kad nebÅ«tų tinkamai užfiksuotas Å¡is R. B. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o administracinio teisÄs pažeidimo protokolas bÅ«tų suraÅ¡ytas dÄl kito pažeidimo, t. y. už neteisÄtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus kartu iÅ¡ R.
B. tiesiogiai priÄmÄ 600 Lt dydžio kyšį.Nuteistoji Ž. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo įrodymų viseto, neteisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, neobjektyviai įvertino pateiktus įrodymus, todÄl nuosprendis priimtas remiantis tik keliamomis prielaidomis ir subjektyviais įrodymais, dÄl ko buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.Teigia, kad iÅ¡analizavus byloje surinktus duomenis ir liudytojų parodymus akivaizdžiai matyti, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rÄmÄsi tik subjektyviais įrodymais, t. y. tik liudytojo R.
B. parodymais ir slapto sekimo metu užfiksuotu garso įraÅ¡u, taÄiau visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ jos duotus parodymus ir kitas aplinkybes, t. y. jai nekilo įtarimų, jog vairuotojas neblaivus, buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ maÅ¡inos ir negirdÄjo P. D. ir R. B. pokalbio, P. D. neminÄjo, kad R. B. apsvaigÄs nuo alkoholio ir galimai sutarÄ dÄl blaivumo netikrinimo, pinigų nematÄ ir apžiÅ«rÄjus automobilį jie nebuvo rasti. Å ias aplinkybes patvirtina liudytojo R. B. ir nuteistojo P. D. parodymai.Nuteistoji Ž.
Z. nepripažįsta savo kaltÄs dÄl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, daugiau jokių objektyvių ir neginÄijamų įrodymų byloje nesurinkta, todÄl praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį, nes nepadarÄ nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje.Nuteistasis P. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisÄtas, nes neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikÄ baudžiamÄ jį ir baudžiamojo proceso įstatymus, iÅ¡vadas grindÄ tik kaltinimÄ pagrindžianÄiais, prieÅ¡taringais, nenuosekliais ir nepatikimais įrodymais, iÅ¡ esmÄs â vien tik liudytojo R.
B. prieÅ¡taringais parodymais, ignoravo jo teisinÄ padÄti lengvinanÄius įrodymus, todÄl įžvelgia teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Be to, teismas jo kaltÄ grindÄ neteisÄtais bÅ«dais gautais įrodymais, visas neaiÅ¡kias situacijas ir aplinkybes tendencingai vertino pažeisdamas in dubio proreo principÄ , dÄl Å¡ių esminių pažeidimų buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas. Apeliantas cituoja savo, liudytojo R. B. parodymus ir pateikia jų įvertinimÄ , t. y. P. D. iÅ¡samÅ«s ir teisingi, kuriuos patvirtino Ž.
Z. teisme duoti parodymai ir slapto sekimo protokolai ir jo priedai, o liudytojo R. B. prieÅ¡taringi, melagingi ir nelogiÅ¡ki, kuriuos paneigia sekimo protokolas ir jo priedai, liudytojos I. B. parodymai. Be to, akivaizdu, kad liudytojui R. B. buvo daromas spaudimas apkalbÄti policijos pareigÅ«nus, pažadant nutraukti prieÅ¡ jį pradÄtÄ procesÄ atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ ir tai įrodo 2014 m. spalio 23 d. prokuroro nutarimas, kuriuo ir buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ R.
B. pagal laidavimÄ . Apelianto manymu R. B. nuo baudžiamosios atsakomybÄs BK 40 straipsnio pagrindu atleistas neteisÄtai ir nesilaikant teismų praktikos, nes R. B. anksÄiau teistas kelis kartus, t. y. Lazdijų rajono apylinkÄs teismo 1994 m. nuosprendžiu, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2006 m. lapkriÄio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, Lenkijos Respublikos teismo sprendimu, nekartÄ baustas ir už administracinÄs teisÄs pažeidimus. Atkreipia dÄmesį į tai, kad prokuroro nutarime nenurodyti minÄti duomenys, nors Å¡ie duomenys gauti 2014 m. spalio 14 d., t. y. prieÅ¡ devynias dienas iki prokuroro nutarimo priÄmimo.
DÄl Å¡ių priežasÄių buvo suklaidintas ir ikiteisminio tyrimo teisÄjas, kuris nutartimi patvirtino prokuroro nutarimÄ . Mano, kad tiek nutarimas, tiek ir nutartis yra neteisÄti ir nepagrįsti. Be to, prokuroras žinodamas, kad byloje yra duomenų apie R. B. administracinį teisÄs pažeidimÄ , t. y. minÄtas asmuo vairavo automobilį neblaivus, nors ir nutraukia ikiteisminį tyrimÄ perduoda Å¡iÄ medžiagÄ sprÄsti Administracinių teisÄs pažeidimų kodekse ar kituose teisÄs aktuose nustatyta tvarka, taÄiau to nepadaro.
Taigi toks neteisÄtas neveikimas duoda pagrindÄ manyti, kad prokuroras įtakojo R. B. apkalbÄti pareigÅ«nus. Esant tokioms aplinkybÄms, liudytojo R. B. parodymai negali bÅ«ti pripažinti patikimais ir leistinais įrodymais Å¡ioje byloje, taÄiau teismas į tai neatsižvelgÄ, todÄl padarÄ esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio normų pažeidimÄ .Nuteistasis P. D. teigia, kad buvo neteisÄtai taikytos procesinÄs prievartos priemonÄs, numatytos BPK 158, 160 straipsniuose, nes iÅ¡ Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2013 m. rugsÄjo 20 d. nutarties matyti, jog Å¡ios procesinÄs prievartos priemonÄs buvo taikytos pareigÅ«nui N. L., nurodant terminÄ ir transporto priemones (1 t., b. l. 8-9).
Atkreipia ypatingÄ dÄmesį į tai, kad policijos patrulių tarnyba organizuojama pagal Patrulių veiklos instrukcijas, todÄl vykdant N. L. slaptÄ sekimÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nebuvo jokių techninių ir organizacinių sunkumų ar kliÅ«Äių nuolat žinoti patruliavimo marÅ¡rutÄ , naudojimÄ automobilį, patrulių ekipažo sudÄtį ir konkreÄiÄ geografinÄ vietÄ . TaÄiau iÅ¡ V. M. 2014 m. gegužÄs 4 d. protokolo, kuriame apraÅ¡omas 2013 m. spalio 20 d. automobilio âÅ koda Octaviaâ, vals.
Nr. (duomenys neskelbtini) slaptas sekimas, matyti, jog tuo metu Å¡iuo automobiliu naudojosi jis ir Ž. Z., t. y. virÅ¡ijant 2013 m. rugsÄjo 20 d. nutarties ribas buvo atliekamas neteisÄtas P. D. ir Ž. Z. sekamas, todÄl tokių veiksmų rezultatai negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, nes buvo pažeisti BPK 11, 160 straipsniai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 8 straipsnis ir nesilaikyta teismų praktikos. Be to, aukÅ¡Äiau paminÄtas protokolas neatitinka ir BPK 158, 160 ir 179 straipsnių reikalavimų: nenurodyta tiksli suraÅ¡ymo vieta ir veiksmo atlikimo geografinÄ vieta; suraÅ¡ytas beveik po 7 mÄnesių po veiksmo atlikimo; nenurodytos techninÄs priemonÄs, naudotos veiksmo metu, ir jų naudojimo tvarka; neaiÅ¡ku, ar prie protokolo pridÄtas kompaktas su garso įraÅ¡u, yra originalus; neapraÅ¡yta veiksmų eiga nuo įraÅ¡ymo įrenginio sumontavimo iki iÅ¡montavimo.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakÄ dÄl slapto sekimo veiksmo ir jo protokolo su priedu teisÄtumo, nors tai privalÄjo padaryti ex officio.Taip pat nesutinka ir su teismo padaryta iÅ¡vada apie tai, jog jie žinojo apie automobilyje paliktus 600 Lt, nes teismas neteisingai interpretavo R. B. parodymus ir pokalbio kontekstÄ . Teigia, kad R. B. viso proceso metu nÄ karto nepasakÄ, kad pinigus skaiÄiavo, to nepatvirtino ir slapto sekimo protokolas ir jo priedas â garso įraÅ¡as. Teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų aplinkybių, kad R.
B. nesuraÅ¡ytas administracinÄs teisÄs pažiedimų protokolas dÄl jo vairavimo neblaiviam, nepatvirtina kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai, t. y. P. D. ir Ž. Z. nepatvirtino, kad R. B. vairavo girtas, iÅ¡ slapto sekimo protokolo matyti tik tai, jog R. B. teigÄ iÅ¡gÄrÄs butelį baltos, taÄiau to nepakanka, nes neblaivumo sÄ lyga yra apibrÄžta Saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje, kurios teismas neįrodÄ. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatuotos iÅ¡ esmÄs naujos ir visiÅ¡kai skirtingos faktinÄs aplinkybÄs nÄ nustatomojoje dalyje, todÄl buvo pažeistos jo teisÄs į gynybÄ ir nežino už kÄ yra nuteistas.
Toks nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų.IÅ¡ skunde paminÄtų argumentų ir motyvų akivaizdu, kad buvo nepagrįstai kaltinamas kyÅ¡io iÅ¡ R. B. priÄmimu, nes nematÄ, kaip R. B. padÄjo pinigus po vairuotojo sÄdyne, jo rankose pinigų nematÄ, todÄl nÄra ir subjektyviosios veikos sudÄties privalomojo požymio â tiesioginÄs tyÄios. Teismo nuosprendyje apraÅ¡yti įrodymai ir teismo dÄl jų vertinimo byloja ne apie P. D. kyÅ¡io priÄmimÄ ir R. B. jam davimÄ , o apie jo siÅ«lymÄ , pažadÄ duoti kyšį ir galimÄ nuteistojo pažadÄ ar susitarimÄ priimti kyšį.
Apeliantas teigia, kad visus R. B. pasiÅ«lymus atmetÄ, pinigų nepriÄmÄ, todÄl negalÄjo suvokti, kad po jo kategoriÅ¡kų pasakymų, slapta, jam nematant pinigai bus palikti automobilyje. Vienos iÅ¡ alternatyvių veikų â pažado, susitarimo priimti kyšį â veikos požymiais negali bÅ«ti kvalifikuojama kita savarankiÅ¡ka veika â kyÅ¡io priÄmimas, todÄl teismas neteisingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes Å¡ios veikos nepadarÄ.
Taip pat turi bÅ«ti paÅ¡alintas ir bendrininkavimas, nes teismas savo iÅ¡vadas grindÄ tik prielaidomis, hipotetiniais samprotavimais, nenurodÄ subjektyviosios pusÄs privalomojo požymio â susitarimo, neatkleidÄ bendros tyÄios turinio, susiformavimo momento, jos ribų. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje apraÅ¡yti Ž. Z. veiksmais â girdÄjo pokalbį, kaltinamojo klausimus ir tokiam jo elgesiui neprieÅ¡taravo, sutiko su veiksmų eiga â neatitinka kyÅ¡io priÄmimo požymių.Apeliantas nesutinka ir su BK 72 straipsnio taikymu konfiskuojant iÅ¡ kiekvieno po 86,88 Eur, nes nebuvo nagrinÄta ir nustatinÄta, kaip jie su tais pinigais pasielgÄ vÄliau, o tik preziumuota, jog gautÄ kyšį pasidalijo lygiomis dalimis, taÄiau bet kokios prezumpcijos draudžiamos, kadangi kiekviena aplinkybÄ turi bÅ«ti nustatyta motyvuotai ir pagrįsta konkreÄiais įrodymais.Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, kad bylÄ nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, jam perkelta įrodinÄjimo naÅ¡ta, abejonÄs ir neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinti ne jo naudai, teismas bylos aplinkybes tyrÄ ir vertino selektyviai ir nesilaikÄ suformuotos teismų praktikos.
Nuteistasis praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadarÄ nusikalstamos veikos. Atlikti įrodymų tyrimÄ : iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojus R. B., R. B. kaimynÄ , su kuriuo jis gÄrÄ alkoholinius gÄrimus, V. M., paskirti slapto sekimo protokolo priedo â kompaktinio disko Nr. 20-19-LA-21 â teismo fonoskopinÄ ekspertizÄ, kviesti specialistÄ narkologÄ . Panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį, kuria patvirtintas prokuroro A.
M. 2014 m. spalio 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dÄl R. B..ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistieji ir jų gynÄjai praÅ¡Ä apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras â atmesti.Nuteistųjų P. D. ir Ž. Z. apeliaciniai skundai atmetami.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ nuteistųjų P. D. ir Ž. Z. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jie padarÄ jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisingai jÄ kvalifikavo ir paskyrÄ tinkamas bausmes.IÅ¡ nuteistojo P. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas mano, jog bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, buvo pažeista jo teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padarÄs nusikaltimÄ , turi teisÄ, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinÄtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.
Å i teisÄ numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Ne tik nacionalinÄje teismų praktikoje, bet ir tarptautinÄje, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nÄ vienas teisÄjas negali turÄti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinanÄias bet kokiÄ abejonÄ dÄl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.
PažymÄtina, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plaÄiai â vien tik teismo padarytos teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nÄra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinÄjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkreÄių bylÄ nagrinÄjanÄio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturÄtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012, 2K-425/2012, 2K-67-746/2015).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonÄs, kad procesiniai trÅ«kumai, susijÄ tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų neiÅ¡samiu iÅ¡nagrinÄjimu ir panaÅ¡iai, paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie, no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Nuteistojo P. D. nurodomi argumentai dÄl teismo Å¡aliÅ¡kumo nÄra pagrindas pripažinti, jog bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas teismas.
Byloje nÄra ir kitų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodanÄių duomenų, todÄl apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Tuo labiau, kad ir iÅ¡ apeliacinio skundo turinio seka, jog apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su jo manymu netinkamu įrodymų vertinimu, jam nepriimtinais teismo argumentais dÄl jo kaltÄs konstatavimo. Pirmosios instancijos teismas vertindamas surinktus ir teisiamuosiuose posÄdžiuose iÅ¡tirtus įrodymus BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidÄ, o kaltininkui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujanÄios įstatymui.BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ valstybÄs tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadÄjusiam ar susitarusiam priimti kyšį arba reikalavusiam ar provokavusiam duoti kyšį, arba priÄmusiam kyšį už neteisÄtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.
KyÅ¡ininkavimo objektyvieji požymiai â kyÅ¡io priÄmimas, pažadas jį priimti, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti, įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todÄl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena Å¡ių veikų. KyÅ¡ininkavimo sudÄtis formali, todÄl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo momento. P. D. ir Ž. Z. (buvusi K.) nuteisti už savo neteisÄtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus ir tiesiogiai iÅ¡ R.
B. priÄmÄ 600 Lt (173,77 eurų) dydžio kyšį. NeteisÄtas veikimas teismų praktikoje (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-369/2013, 2K-390/2014 ir kt.) suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybÄs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisÄs atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinÄs kompetencijos virÅ¡ijimas, sprendimo priÄmimas nesilaikant teisÄs aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies vieÅ¡osios teisÄs pažeidimo padarymas ir t. t.).
Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyÄia. Inkriminuojant kyÅ¡ininkavimÄ , nebÅ«tina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyÅ¡is, bÅ«tų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojanÄiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai bÅ«tų Å¡io asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesÄ Å¾iningai vykdydamas pareigas, galÄtų sudaryti palankias sÄ lygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyÅ¡io davÄjas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo nustatytas aplinkybes ir motyvuotai nustatÄ P. D. ir Ž.
Z. veiksmuose esant visus bÅ«tinuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymius. BK 230 straipsnio 1 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybÄs tarnautojai yra ir valstybÄs pareigÅ«nai. Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog policijos pareigÅ«nas â Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybÄs tarnautoju į policijos įstaigÄ ir turintis vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Taigi abu nuteistieji pagrįstai laikomi valstybÄs tarnautojais ir akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nas yra tinkamas BK 225 straipsnio subjektas.
Susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyÅ¡io gavÄjo ir kyÅ¡io davÄjo susitarimas dÄl kyÅ¡io priÄmimo laiko, bÅ«do, vietos ir panaÅ¡iai. KyÅ¡ininkavimo sudÄtis formali, todÄl nusikalstama veika laikoma baigta nuo susitarimo momento. Pirmosios instancijos teismo, o taip pat apeliacinÄs instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu, nustatytos aplinkybÄs patvirtina, kad abu nuteistieji suvokÄ savo veikos pobÅ«dį ir norÄjo taip veikti, t. y. veikÄ tiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, tiek objektyvieji požymiai â policijos pareigÅ«nų susitarimas su pažeidÄju priimti kyšį, jo priÄmimas už neteisÄtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tiek subjektyvusis požymis â tiesioginÄ tyÄia. Abu nuteistieji ginÄija bet kokį susitarimÄ su R. B. priimti iÅ¡ jo kyšį, neigia supratÄ, kad yra paperkami, kad jiems yra duodamas kyÅ¡is, kad susitarÄ priimti kyšį ir jį priÄmÄ, nes net nematÄ, kaip pinigai buvo padÄti automobilyje.
Nuteistoji Ž. Z. papildomai nurodo, kad ji apskritai apie tokį susitarimÄ nieko nežino ir negali žinoti, nes pokalbio metu su R. B. nebuvo tarnybiniame automobilyje. Å ie jų apeliacinio skundų argumentai paneigiami pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais ir įvertintais bei apeliacinÄs instancijos teisme papildomai iÅ¡tirtais įrodymais. 2013 m. rugsÄjo 11 d. K. apskrities VPK Imuniteto skyriuje buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį (t. 1, b. l. 1-5).
Å is tyrimas buvo pradÄtas siekiant nustatyti policijos pareigÅ«no N. L. ir jo galimų bendrininkų daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2013 m. rugsÄjo 20 d. Alytaus rajono apylinkÄs teismo nutartimi nuo 2013 m. rugsÄjo 20 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. buvo leista slapta patekti į automobilį âÅ koda Octaviaâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuoti jame vaizdÄ ir/ar garsÄ fiksuojanÄias technines priemones, specialiÄ sias technines priemones bei jas eksploatuoti vykdant objekto slaptÄ sekimÄ (t. 1, b. l. 8-9).Vykdant K. apskrities VPK K. rajono PK tarnybinio automobilio âÅ koda Octaviaâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), slaptÄ sekimÄ užfiksuota, kaip 2013 m. spalio 20 d. 12.24 val., į policijos tarnybinį automobilį įsÄdusio sustabdyto automobilio vairuotojo R.
B. K. apskrities VPK K. r. PK VPS PB patrulis P. D., automobilyje esant ir Ž. Z., klausia, kur yra jo dokumentai, taip pat ar R. B. âvartojÄs kažkÄ tais?â, o vairuotojas prisipažįsta, kad vartojo alkoholinius gÄrimus. P. D. paklausia ar R. B. turi vairuotojo pažymÄjimÄ , o Å¡iam patvirtinus, kad turi, pasako âtai jau žinok neturiâ, kad âblaivumÄ nusistatysimâ. Tuo metu Ž. Z. pasisiÅ«lÄ iÅ¡ R. B. namų paimti dokumentus ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Taigi, nuteistoji girdÄjo pokalbį tarp nuteistojo P. D. ir sustabdyto pažeidÄjo R.
B., žinojo apie jo pripažįstamÄ neblaivumÄ . Net gi po klausimo, ar liudytojas kažkÄ vartojÄs, pati pasako žodžius âant veido gi matosiâ. Vairuotojas R. B. praÅ¡o P. D. neskubÄti, nebausti, praÅ¡o kalbÄti normaliai, klausia âkiek, kaip, va iÅ¡ karto pakiÅ¡uâ, į kÄ nuteistasis atsako ânei tu siÅ«lyk žinaiâ. R. B. aiÅ¡kina, kad jis važiavo tik labai trumpÄ atstumÄ , tik iki žento pasiimti įrankių. P. D. klausia kiek R. B. iÅ¡gÄrÄs, Å¡is pripažįsta, kad iÅ¡gÄrÄs daug, kad âdviese butelį baltosâ.
Nuteistasis patvirtina, jog âpakankamaiâ. R. B. pasiÅ«lo kalbÄti konkreÄiai, o P. D. atsako ânu tai kalbÄkâ, taÄiau į vairuotojo praÅ¡ymÄ âsakykitâ, atsako ânieko aÅ¡ tau nesakysiuâ. Tuomet R. B. pasako, kad Äia pat namuose turi, kaip galima suprasti 800 litų (âaÅ¡tuonis turiu Äia vietojâ), aiÅ¡kina, kad niekada nÄra baustas. P. D. atsako âpridarysi Äia mums <...> nereikia man tų pinigųâ. Tuo metu atsidaro automobilio durys ir įsÄda Ž.
Z.. SusipažinÄ su atneÅ¡tais dokumentais pareigÅ«nai konstatuoja, kad automobilis nedraustas, kad nÄra atlikta ir automobilio techninÄ apžiÅ«ra. Po to, jie abu tyliai pasitaria, girdÄti Ž. Z. žodžiai âuž draudimÄ ir už apžiÅ«rÄ â, o P. D. pasako vairuotojui R. B., kad automobilis buvo sustabdytas, todÄl suraÅ¡ys protokolÄ tik už tai, kad neatlikta techninÄ apžiÅ«ra ir nÄra privalomo civilinÄs atsakomybÄs draudimo. Tuomet vairuotojas paklausia, ar tik taip gali iÅ¡sisukti, o P. D. liepia atsineÅ¡ti vairuotojo pažymÄjimÄ , kadangi pažeidimo protokolÄ vis tiek turÄs suraÅ¡yti, ânes nÄra kÄ darytiâ.
Girdisi kaip atsidaro ir užsidaro automobilio durys, kaip galima daryti iÅ¡vadÄ , R. B. iÅ¡eina atsineÅ¡ti vairuotojo pažymÄjimo. Tarnybiniame automobilyje likÄ pareigÅ«nai kalbasi apie pažeidimo protokolo raÅ¡ymÄ , Ž. Z. pradeda pildyti protokolÄ , klausinÄja P. D., kaip reikia pildyti protokolÄ , aiÅ¡kina, kad suraÅ¡ys pastarojo vardu, taip pat klausia kokia bus bauda jeigu vairavo âbe draudimoâ, į kÄ Å¡is atsako, ânuo Å¡imto iki pusantro be draudimo, nuo aÅ¡tuom iki, nu tai Å¡imtas Å¡imtas dvideÅ¡imt kokiÄ â.
Tuo metu atsidaro automobilio durys, sugrįžta R. B.. P. D., esant automobilyje Ž. Z., jo klausia âklausyk Rimantai nepridarysi kalbų? Ateik, ateik arÄiau. Nepridarysi kalbų?â, o R. B. atsako âkÄ aÅ¡ durnasâ. P. D. vairuotojui paaiÅ¡kina, kad suraÅ¡ys protokolÄ , jog transporto priemonÄ vairavo neturÄdamas automobilio privalomo civilinÄs atsakomybÄs draudimo ir be valstybinÄs techninÄs apžiÅ«ros. Tuomet R. B. paklausia âtai dÄ kainuos man ne?â, o iÅ¡girdÄs P. D. patvirtinimÄ ânu taiâ, praÅ¡o skirti nuobaudÄ , kuri yra mažiausia.
P. D. paaiÅ¡kina, jog nebausti negali, kadangi praneÅ¡Ä apie liudytojo automobilio sustabdymÄ . R. B. dar kartÄ papraÅ¡o skirti âlengviausiÄ â, į kÄ P. D. atsako, jog âtai jau Äia kÄ galim lengviausia padarysim...â. Toliau pokalbis vyksta tarp nuteistųjų apie pažeidimo protokolo pildymÄ , jie aiÅ¡kinasi pažeidÄjo anketinius duomenis, tariasi kokiÄ raÅ¡yti pažeidimo padarymo vietÄ , laikÄ . Kaip galima suprasti, suraÅ¡ius protokolÄ P. D. pasako R. B., jog Å¡is paraÅ¡ytų, kad su pažeidimu, jog vairavo be technikinÄs apžiÅ«ros ir draudimo, sutinka, gailisi bei pasiraÅ¡ytų.
Ä®teikia protokolo nuoraÅ¡Ä ir P. D. paklausia ânepridarysi kalbųâ, o R. B. atsakius, kad nepridarys, paaiÅ¡kina, kokia yra âÅ¡imto dvideÅ¡imt litųâ baudos sumokÄjimo tvarka (t. 1, b. l. 11-17). Abiejų instancijų teismų posÄdžiuose buvo perklausytas pokalbio garso įraÅ¡as, kuris atitinka slapto sekimo protokole esanÄiÄ pokalbio stenogramÄ . Tai atitinka ir liudytojo R. B. parodymus apie įvykio, jo neblaivumo, susitarimo dÄl pinigų aplinkybes. Å is liudytojas paaiÅ¡kino, kad 2013 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini) prie pat namų, jį, vairuojantį automobilį âAudi 80â, sustabdÄ policijos pareigÅ«nai.
Vienas jų, moteris, priÄjo prie jo vairuojamo automobilio ir pareikalavo pateikti dokumentus. Å iai pareigÅ«nei paaiÅ¡kino, kad prie savÄs dokumentų neturi. Tuomet Ž. Z. jį pakvietÄ Ä¯ tarnybinį automobilį, kuriame policijos pareigÅ«nams pasakÄ, kad gyvena Å¡alia esanÄiame name, kur yra ir visi reikalingi dokumentai. PareigÅ«nÄ nuÄjo į jo namus ir paÄmÄ automobilio dokumentus, iÅ¡skyrus vairuotojo pažymÄjimÄ . Tuomet namo nuÄjo jis pats ir atneÅ¡Ä vairuotojo pažymÄjimÄ .
Kartu pasiÄmÄ ir 800 litų. Jis neturÄjo privalomo automobilio civilinÄs atsakomybÄs draudimo, taip pat nebuvo atlikta ir automobilio techninÄ apžiÅ«ra. Kažkuris iÅ¡ pareigÅ«nų jo taip pat paklausÄ, ar nÄra vartojÄs alkoholinių gÄrimų. PareigÅ«nams prisipažino, kad vakare su kaimynu dviese buvo iÅ¡gÄrÄ butelį degtinÄs. Bijodamas, kad nebÅ«tų nustatyta, jog transporto priemonÄ vairavo neblaivus, jį sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams pasiÅ«lÄ 800 Lt kyšį.
PareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad pažeidimas vis tiek turi bÅ«ti užfiksuotas ir suraÅ¡Ä administracinÄs teisÄs pažeidimo protokolÄ , jog jis vairavo transporto priemonÄ, kuriai neatlikta valstybinÄ techninÄ apžiÅ«ra ir kuri neapdrausta privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu. Jo girtumo (neblaivumo) pareigÅ«nai netikrino. Tuomet jis už vairuotojo sÄdynÄs, ant kilimÄlio, numetÄ 600 Lt. Ar policijos pareigÅ«nai matÄ, kaip jis numetÄ pinigus, nežino. Dar 200 litų jis davÄ pareigÅ«nams, kaip baudÄ , taÄiau Å¡ie minÄtus 200 Lt grÄ Å¾ino ir paaiÅ¡kino baudos sumokÄjimo tvarkÄ .
Pripažįsta, jog garso įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis tarp jo ir policijos pareigÅ«nų tikrai buvo.Liudytojas R. B. buvo apklaustas ir apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje. Jis patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Tam tikri nesutapimai paaiÅ¡kinami praÄjusiu ilgu laiko tarpu nuo įvykio. Teismo posÄdyje Lietuvos apeliaciniame teisme buvo perklausomas jau minÄtas garso įraÅ¡as, dalyvaujant Å¡iam liudytojui. Jis pilnai patvirtino įraÅ¡o autentiÅ¡kumÄ , jo atitikimÄ vykusiam tarp jo ir pareigÅ«nų pokalbiui, paaiÅ¡kino, kad sakydamas žodžius âva iÅ¡ karto pakiÅ¡uâ kalbÄjo apie paliekamus pinigus.
Be to, jo parodymais paneigiama ir nuteistojo P. D. bei jo gynÄjo iÅ¡kelta versija, jog liudytojas apkalba nuteistÄ jį kerÅ¡taudamas už sÅ«naus nubaudimÄ . KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. (turi bÅ«ti â 2014 m.) liepos 11 d. nutarimu liudytojo R. B. sÅ«nus E. B. buvo nubaustas už administracinių teisÄs pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymÄ . Tarnybinį praneÅ¡imÄ dÄl pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui 2014 m. birželio 30 d. suraÅ¡Ä nuteistasis P. D. (t. 2, b. l. 154-155).
IÅ¡ tiesų R. B. įtariamuoju buvo apklaustas 2014 m. rugsÄjo 24 d., t. y. po jo sÅ«naus nubaudimo administracine tvarka. R. B. apklausiamas liudytoju apeliacinÄs instancijos teisme parodÄ, jog jis nieko nežino apie tai, kad jo sÅ«nų buvo sulaikÄs pareigÅ«nas P. D.. Be to, kaip matyti iÅ¡ K. apskrities VPK Imuniteto tarnybos vyresniojo tyrÄjo V. M. tarnybinio praneÅ¡imo apie galimai P. D. ir Ž. Z. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo žinoma jau 2014 m. gegužÄs 6 d., t. y. dar iki liudytojo R. B. sÅ«naus sulaikymo (t. 1, b. l. 10).Apeliantas P. D., nesutikdamas su liudytojo R.
B. parodymais, aiÅ¡kindamas pastarojo suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį, kuria patvirtintas prokuroro A. M. 2014 m. spalio 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dÄl R. B. (t. 1, b. l. 89-93, 94-96). Å i nutartis yra įsiteisÄjusi ir ji negali bÅ«ti apeliacinio proceso dalyku. Atkreiptinas dÄmesys, jog Å¡ia nutartimi pripažinta, kad R. B. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje, taÄiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, perduodant pagal laidavimÄ .
Taigi, R. B. nebuvo pripažintas nekaltu, todÄl, duodant parodymus abiejų instancijų teismuose, jam nebuvo pagrindo apkalbÄti nuteistuosius, norint iÅ¡saugoti nepadariusio nusikalstamos veikos asmens statusÄ , kaip bandoma teigti apeliaciniame skunde. Apeliantai ginÄija ir pagal Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2013 m. rugsÄjo 20 d. nutartį gautų įrodymų, o bÅ«tent jau aptarto pokalbio garso įraÅ¡o, leistinumÄ . MinÄta nutartimi nuo 2013 m. rugsÄjo 20 d. iki gruodžio 20 d. nurodytiems ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams buvo leista, neatskleidžiant savo tapatybes, trisdeÅ¡imt kartų slapta patekti į nurodytus automobilius, taip pat ir âÅ koda Octaviaâ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įvykio dienÄ naudojosi nuteistieji, juose įrengti ir iÅ¡montuoti vaizdÄ ir (ar) garsÄ fiksuojanÄias specialiÄ sias technines priemones ir jas eksploatuoti nuo jų įrengimo dienos, slapta sekti nurodytas transporto priemones.
Apeliantai teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradÄtas dÄl kito pareigÅ«no â N. L. â piktnaudžiavimo tarnybine padÄtimi ir buvo leista atlikti slaptus veiksmus bÅ«tent Å¡iam pareigÅ«nui skiriamuose tarnybiniuose automobiliuose. Taigi, sekimo objektas, apeliantų manymu, buvo N. L. ir jo galimi bendrininkai, o dÄl P. D. ir Ž. Z. nebuvo priimta jokia nutartis. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos pareigÅ«nams leistų atlikti veiksmų ir slapto sekimo ribos, o tuo paÄiu ir nuteistųjų teisÄs, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 8 straipsnyje.Å ie apeliantų argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.
MinÄta ikiteisminio tyrimo teisÄjo nutartimi buvo leista taikyti BPK 158, 160 straipsniuose nustatytas procesines prievartos priemones ne tik dÄl konkretaus įtariamojo â N. L. â ir jo bendrininkų, bet bÅ«tent konkretiems objektams â įvardytiems tarnybiniams automobiliams, t. y. leista pareigÅ«nams įmontuoti vaizdo, garso fiksavimo priemones juose, daryti įraÅ¡us bei juos sekti. Taigi, vienu iÅ¡ įstatymo nustatyta tvarka sekamų (jame įrengus garso pasiklausymo įrangÄ ) tarnybinių automobilių â âÅ koda Octaviaâ (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini)) â 2013 m. spalio 20 d. patruliavo nuteistieji P. D. ir Ž. Z.. Jų pokalbis su R. B. buvo įraÅ¡ytas bÅ«tent darbo metu, t. y. jiems atliekant savo darbines â policijos patrulio â pareigas. DÄl to konstatuotina, kad nuteistojo teisÄs į privatų gyvenimÄ nebuvo pažeistos. Naudotos procesinÄs prievartos priemonÄs (BPK 158, 160 straipsniai) buvo taikomos įstatymo nustatyta tvarka, įvertinus jų bÅ«tinumÄ , laikantis proporcingumo, tik darbinÄs P. D. ir Ž. Z. veiklos metu sekamame automobilyje įraÅ¡ant jų pokalbius.
Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad N. L. teismo sankcionuotų veiksmų atlikimo laikotarpiu taip pat naudojosi minÄtu automobiliu (t. 2, b. l. 173). Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2014 m. spalio 29 d. nutarimu iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00641-13 buvo iÅ¡skirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00944-14 dÄl P. D. ir Ž. Z. pagal požymius dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 1). IÅ¡skyrus ikiteisminį tyrimÄ dÄl Å¡ių asmenų ONKT skyriaus prokuroro A. M. pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ sudarÄ iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00641-13 atskiriamų ir prie ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00944-14 pridedamų dokumentų sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 2-3).
Taigi, BPK 158, 160, 162 straipsnių pažeidimų nepadaryta. Tai pripažino ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo 2016 m. kovo 22 d. kasacinÄje nutartyje Nr. 2K-96-697/2016, iÅ¡nagrinÄjÄs kito policijos pareigÅ«no, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas iÅ¡ jau minÄto pagrindinio ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00641-13 medžiagos, gynÄjos kasacinį skundÄ . TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų P. D. ir Ž. Z. kaltÄ kyÅ¡ininkavus galÄjo bÅ«ti grindžiama slapto sekimo metu gautais duomenimis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimÄ .
Tuo labiau, kad tokius duomenis patvirtina ir jau aptarti liudytojo R. B. parodymai. PažymÄtina ir tai, kad nuteistieji neginÄija pokalbio turinio, tik jį vertina kitaip nÄ teismas.ApeliacinÄs instancijos teisme gynyba iÅ¡reiÅ¡kÄ pozicijÄ , kad minÄtas garso įraÅ¡as nÄra iÅ¡tisinis, ne visas. Teismo posÄdyje buvo apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos II-jo skyriaus vyriausiasis tyrÄjas V. M., dirbÄs Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniuoju tyrÄju ir suraÅ¡Äs slapto sekimo protokolÄ .
Jis parodÄ, kad automobilyje buvo sumontuotas mikrofonas ir garso kaupiklis, garsas fiksuojamas nepertraukiamai, jis yra skaitmeninis, perkeliamas į kompiuterį ir į kompaktinį diskÄ . Kopija yra padaroma originali. Jis pripažino, kad iÅ¡ tiesų garso įraÅ¡as buvo tÄsiamas ir po 2013 m. spalio 20 d. 12.44 val., taÄiau tolesnis garso įraÅ¡as nebuvo pridÄtas prie bylos, nes jame nebuvo reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, nebuvo iÅ¡girsta frazių, kad pinigai yra automobilyje, kad jie priimti, kad pareigÅ«nai jais dalinasi, skaiÄiuoja (t. 2, b. l. 160-163).
Teismui buvo pateiktas ir tolesnis 2013 m. spalio 20 d. garso įraÅ¡as nuo 12.44 val. iki 13 val., t. y. iki to laiko, kol juo naudojosi nuteistieji (t. 2, b. l. 175). Jis buvo perklausomas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje. Proceso dalyviai sutiko, kad garso įraÅ¡as nebÅ«tų klausomas iki pabaigos, nes perklausytoje dalyje nebuvo užfiksuota jokių aplinkybių reikÅ¡mingų bylai, ir sutiko, jog liudytojo V. M. parodymai Å¡ioje dalyje yra teisingi. Tokiu bÅ«du, paneigiami gynybos keliami argumentai dÄl įraÅ¡o nevientisumo.
Å is liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad slapto sekimo protokolas buvo suraÅ¡ytas 2014 m. gegužÄs 4 d., t. y. praÄjus daugiau nÄ 6 mÄnesiams nuo įvykio datos, galimai dÄl didelÄs bylos apimties ir darbo krÅ«vio. Be to, slapto sekimo protokolas suraÅ¡omas garso įraÅ¡o pagrindu, kuris apdorojamas ne iÅ¡ karto. Tai nelaikytina BPK normų pažeidimu, nes BPK 158 straipsnyje tik nurodoma, jog suraÅ¡omas protokolas ir kas jame turi atsispindÄti, o BPK 160 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog slaptÄ sekimÄ atlikusio pareigÅ«no raÅ¡ytiniu sutikimu slapto sekimo protokolas gali bÅ«ti suraÅ¡omas vadovaujantis Å¡io kodekso 179 straipsnyje nustatytomis bendrosiomis tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo taisyklÄmis.
TeisÄjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismo iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai P. D. ir Ž. Z. nustatÄ, kad R. B. transporto priemonÄ âAudi 80â vairavo neblaivus, nesiÄmÄ veiksmų alkotesterio, kurį turÄjo, pagalba užfiksuoti vairuotojo neblaivumÄ , suraÅ¡yti už tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ administracinÄs teisÄs pažeidimo protokolÄ , o užfiksavo ir protokolÄ R. B. suraÅ¡Ä tik už aiÅ¡kiai Å¡velnesnių, lengvesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymÄ .
Už tai jie, neteisÄtai veikdami, iÅ¡ automobilio âAudi 80â vairuotojo R. B. gavo ir priÄmÄ 600 Lt dydžio kyšį, tai yra padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje.Nuosprendyje taip pat pagrįstai konstatuota, kad nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius â kyÅ¡io paÄmimÄ už neteisÄtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, prieÅ¡ingÄ policijos pareigÅ«nų pareigoms, nagrinÄjamu atveju sudarÄ bÅ«tent abiejų bendrininkų veiksmai.
Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyÄinÄs nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudÄtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyÄios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai nustatÄ, kad Ž. Z. girdÄjo, kaip sustabdyto automobilio vairuotojas R. B. pripažįsta, kad vartojo alkoholinius gÄrimus, girdÄjo ir pokalbio turinį tarp savo kolegos P. D. ir R. B. apie atsakomybÄs iÅ¡vengimÄ , kad nÄra iÅ¡eities ir pažeidimo protokolas bus suraÅ¡ytas, taÄiau už Å¡velnesnių pažeidimų padarymÄ , taip pat girdÄjo P. D. klausimus apie tai, ar nepapasakos jis apie tai kitiems asmenims. Nuteistoji tokiam P. D. elgesiui neprieÅ¡taravo, su tokia veiksmų eiga sutiko, netgi pati P. D. vardu suraÅ¡Ä administracinÄs teisÄs pažeidimo protokolÄ už kitų Å¡velnesnių teisÄs pažeidimų padarymÄ .
Å ie jos veiksmai rodo, kad ji suvokÄ, jog, pritardama P. D. elgesiui, veikia kartu su juo ir jog pinigai, gauti iÅ¡ R. B., skirti ir jai. Nuosprendyje iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs patvirtina, kad nuteistieji suvokÄ savo veikos pobÅ«dį ir norÄjo taip veikti, tai yra veikÄ tiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).BausmÄs nuteistiesiems parinktos tinkamai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. Teismas įvertino tai, kad nÄra P. D. ir Ž. Z. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, o jų atsakomybÄ sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarÄ veikdami bendrininkų grupÄje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsižvelgÄ Ä¯ juos charakterizuojanÄias aplinkybes â anksÄiau neteisti, dirba, P. D. savo darbo vietos administracijos apibÅ«dinamas kaip labai gerai atliekantis darbines funkcijas, iniciatyvus, principingas, gerbiamas kolegų, pareigÅ«nas, neturintis nuobaudų, skatintas (t. 1, b. l. 122-124, 138), Ž.
Z. K. PK laikinai einanÄio virÅ¡ininko pareigas charakterizuojama kaip pakankamai gerai iÅ¡mananti savo darbÄ , besistengianti laiku ir tinkamai atlikti savo pareigas, neturinti tarnybinių nuobaudų, skatinta. 2014 metais su Ž. Z. buvo pravestas prevencinio pobÅ«džio pokalbis apie pareigÅ«nų etikos kodekso reikalavimų laikymÄ si (t. 1, b. l. 170-171, 177). Ji yra užÄmusi pirmÄ vietÄ 2011 metų K. apskrities vieÅ¡osios policijos patrulio konkurse (t. 2, b. l. 28), laimÄjusi pirmÄ jÄ vietÄ geriausio 2011 metų Å¡alies vieÅ¡osios policijos patrulio pusfinalio etape (t. 2, b. l. 29).
Apygardos teismas, įvertinÄs visas Å¡ias aplinkybes, paimtų pinigų sumÄ â 600 Lt, padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laisvÄs atÄmimo bausmÄs paskyrimas neatitiktų bausmÄs paskirties, t. y. to galutinio rezultato, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybÄ, ir tokia bausmÄ neužtikrintų teisingos bausmÄs principo įgyvendinimo, todÄl paskyrÄ kitÄ , BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmÄs rūšį â baudÄ . Tuo paÄiu įvertinta ir tai, kad P. D. ir Ž.
Z. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ atlikdami savo darbines funkcijas, bÅ«dami statutiniais valstybÄs pareigÅ«nais. Tokia jų veikla yra nesuderinama su pareigų Äjimu, todÄl jiems buvo skirta ir baudžiamojo poveikio priemonÄ â teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje atÄmimas (BK 67, 682 straipsniai).BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad turi bÅ«ti konfiskuotas tiesiogiai iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas. Apygardos teismas konstatavo, kad nuteistieji bendrai veikdami iÅ¡ nusikalstamos veikos gavo 600 Lt (173,77 Eur), todÄl Å¡iÄ pinigų sumÄ kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ pagrįstai konfiskavo.
Kadangi neįmanoma nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo minÄtus 600 Lt (173,77 Eur), teismas, atsižvelgdamas į LAT suformuotÄ teismų praktikÄ (LAT nutartis Nr. 2K-68/2010), nurodytÄ pinigų sumÄ teisingai nusprendÄ konfiskuoti iÅ¡ nuteistųjų lygiomis dalimis, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 86,88 Eur.Tokiu bÅ«du naikinti ar keisti apygardos teismo nuosprendį nÄra pagrindo.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:            nuteistųjų P. D. ir Ž.
Z. apeliacinius skundus atmesti.TeisÄjai                                                                     Valdimaras BavÄjanas                                                                     Laima GarnelienÄ                                                                     Linas Žukauskas